Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorėms Editai Naujokaitei, Jolantai Dedelienei, kaltinamajam L. P., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą I. P., nukentėjusiajam M. S., jo atstovei pagal įstatymą K. S., VTAT atstovui M. K., psichologei Kristinai Savickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

LUKAS PETRUŠKEVIČIUS, a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 kl. išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d., LR BK 64¹ str. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje, bei neatlygintinai dirbti 33 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) 2014-04-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir neatlygintinai dirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; LR BK 64 str. 1d, 4d. pagrindu pridėta dalis 2014-01-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir neatlygintinai dirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) 2014-05-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1d.,178 str. 2 d. - laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir neatlygintinai dirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taikytas LR BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta 1/3. LR BK 63 str. 1d., 9d. pagrindu šios bausmės dalis pridėta prie 2014-04-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos subendrintos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 9 mėnesiams, įpareigojant 1 metus ir 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais, reikalingais pagalbos žmonėmis. LR BK 66 str., 65 str.1d. 1 a. punkto pagrindu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-11-14 iki 2013-11-16d., nuosprendis neįsiteisėjęs; 4) 2014-05-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str.1d.(K. V. plėšimas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Taikytas LR BK 64¹ str.1d. ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 180 str.1d. (P. J. plėšimas) - laisvės atėmimas 1(vieneriems) metams. Taikytas LR BK 64¹ str.1d. ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1d. 4d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1(vieneriems)metams ir 3(trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant 12 (dvylikai) mėnesių auklėjamojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą būti namuose nuo 22.00val. iki 6.00 val. ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, Marijampolės rajiono apylinkės teismo 2014-10-08 nutartimi pasiųstas atlikti 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis M. S. paaiškino, kad draugas paprašė, kad jį pavežtų su dviračiu iki parduotuvės. Važiuodamas pamatė L. ir jo draugus. L. jam liepė sustoti. Tada jis pradėjo bėgti nuo jų. Užvažiavo į kalniuką, po to nuvažiavo prie namo laiptinės. Bevedant laiptinės kodą pribėgo L.. Jo dviratį įnešė į laiptinę ir pastatė prie jo buto durų, o jį nusivedė į savo butą. L. jį buvo paėmęs už kaklo. L. jį įsitempė į butą, reikalavo pinigų, sakė, kad jei neatneš, tai sumuš. L. prašė 10 ar 20 litų, tiksliai nepamena. L. jį laikė už kaklo, jam skaudėjo. L. nėra jo sumušęs, tačiau grasino. Jis jo bijojo.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad prie laiptinės sutiko M. ir jį nusivedė pas L. P. į butą. Jo pusbrolis M. paėmė M. dviratį ir nunešė į laiptinę, kad niekas jo nepavogtų. Jie M. netįsė, tik norėjo išsiaiškinti, kodėl jis tyčiojasi iš L. brolio. Į butą M. ėjo pats. L. P. M. už kaklo nebuvo suėmęs. Girdėjo kaip L. M. liepė atnešti pinigų. Kiek prašė jis nepamena, galėjo būti 10 ar 20 litų. M. buvo išsigandęs ir pats ėjo į butą.

Liudytojas M. A. paaiškino, kad viskas vyko 2014 m. vasarą, tikslios datos nepamena. Tas vaikas gyvena tame pačiame name kaip ir L.. L. liepė tam vaikui eiti pas jį, o jis įnešė dviratį, kad niekas jo nepavogtų. Pas L. į butą ėjo dėl to, kad tas vaikas tyčiojosi iš L. mažojo brolio. M. į butą ėjo savanoriškai, niekas jo netempė. P. visiškai jo nelietė ir netempė. L. jam pasakė, kad jis nesityčiotų iš jo brolio ir liepė atnešti 10 litų. Tas vaikas apsiverkė. Vaikas buvo išsigandęs, verkė. Patikslino, kad gal galėjo L. paimti už kaklo, tačiau tai buvo trumpai ir jis to nepastebėjo.

Liudytoja I. P. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo, kai ją išsikvietė tyrėja ir apie tai jai papasakojo L.. Pradžioje išsiaiškino su L. dėl ko buvo grasinama tam vaikui. Po to susirado M. ir paklausė, kas vyko su jos mažesniu sūnumi. M. jai papasakojo kas buvo, po to jai L. pasakė dėl ko tam vaikui grasino. L. jai apie pinigus nieko nesakė. M. buvo numovęs jos mažesniam sūnui kelnes, sau nusimovęs, ir pasisodinęs jį ant kelių. Kaimynų vaikas su kitu vaiku buvo viską nufilmavę telefonu ir viską parodė L.. Tai dėl šios priežasties L. ir vedėsi M. į jų butą.

Liudytoja K. S. paaiškino, kad tiksiai datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2014-08-30. Jos sūnus dviračiu važinėjosi lauke. Ji paskambino sūnui, kad jis grįžtų namo. Jis pasakė, kad tuoj grįš. Jis grįžo verkdamas, buvo sprandas raudonas. Jis jai pasakė, kad L. reikalauja pinigų. Jai jis pasakojo, kad L. jį pasigavo kieme, kad dviratį pastatė prie durų ir P. paėmęs už kaklo nusivedė į butą. Sakė, kad L. reikalavo pinigų, 10-20 litų. Už ką reikalavo pinigų ji nežino, tačiau prigrasino, jei neatneš pinigų, tai sumuš. Apie tai, kad M. buvo nuskriaudęs P. brolį, ji nėra girdėjusi. Mėlynių ant kaklo nebuvo, buvo tik paraudimas.

Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Pagal teismų praktiką BK 181 straipsnyje numatytas turto prievartavimas yra formalios sudėties nusikaltimas. Jis laikomas baigtu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba atlikti konkrečius turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Tai reiškia, kad nusikalstama veika yra baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu ar panaudojant fizinį smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs įrodymus esančius byloje, juos patikrinęs įstatymo nustatyta tvarka bei sulyginęs su kitais įrodymais esančiais byloje sprendžia, kad byloje ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu surinkta pakankamai objektyvių, neginčytinų įrodymų, kurie patvirtina kaltinamojo L. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis L. P. apklaustas įtariamuoju 2014-09-08 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš nukentėjusįjį M. S. fizinio smurto nenaudojo, už kaklo nukentėjusiajam nebuvo suėmęs (b. l. 66-67). 2014-12-23 papildomai apklaustas įtariamuoju bei patikslindamas savo duotus parodymus, nurodė, kad nukentėjusįjį vedėsi pas save į butą paėmęs už kaklo (b. l. 68). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusįjį į butą vedėsi paėmęs už kaklo, tačiau nespaudė. Vėliau, atsakinėdamas į gynėjos klausimus, šią aplinkybę paneigė. Nurodė, jog tik prašė pinigų ir grasino sumušti. Tokį kaltinamojo parodymų kaitaliojimą teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaip tikslą sušvelninti savo teisinę padėtį, teismo klaidinimą, nustatant objektyvią tiesą šioje baudžiamojoje byloje. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu aplinkybę, jog kaltinamasis buvo nukentėjusiajam suėmęs už kaklo kategoriškai ir nuosekliai patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja bei įstatyminė atstovė nukentėjusiojo mama K. S., kuri patvirtino, jog matė, kad nukentėjusiojo M. S. kaklas buvo paraudęs. Sūnus apie tai jai paaiškino, kad kaklas raudonas dėl to, jog prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas vedant jį į butą suėmus už kaklo, kur iš jo buvo reikalaujami pinigai. Pinigų reikalavimo faktą kaltinamasis pripažino pats. Kad nukentėjusysis ar jo mama įstatyminė atstovė siektų apkalbėti ar kitaip kaip nors pakenkti kaltinamajam, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų byloje nenustatyta. Liudytojų A. A. ir M. A. parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu dėl nukentėjusiojo sugriebimo už kaklo ir nusivedimo į butą teismas laiko nepatikimais, juos vertina kritiškai, nes akivaizdu, jog jie siekia palengvinti savo draugo, t.y. kaltinamojo teisinę padėtį. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, ko negalima būtų teigti apie kaltinamojo ir liudytojų A. A. ir M. A. parodymus. Nors filmuotoje medžiagoje nesimato, jog nukentėjusysis buvo vedamas į L. P. butą suėmus jį už kaklo, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų aišku, kad jis už kaklo buvo suimtas ir vedamas tuo metu, kai dviratis jau buvo pastatytas prie jo buto durų ir einant į kaltinamojo butą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis naudodamas psichinę prievartą bei fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį grasino, kad jeigu jis priešinsis ir šauksis pagalbos jį užmuš, tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta, kalbama apie sumušimą, todėl teismas tai laiko kaltinimo rašymo apsirikimu.

Taigi, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis L. P. veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. savo neteisėtais veiksmais neturėdamas teisėto pagrindo prievartavo turtą panaudodamas prieš nukentėjusįjį M. S. psichinę prievartą, grasinimus bei fizinį smurtą, suprato, savo neteisėtus veiksmus ir norėjo taip veikti, t. y. kaltininko tyčiniais veiksmais buvo sukurta tokia situacija, kuri vertė nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atnešti pinigus jam atsiras žalingų pasekmių. Savo veiksmais kaltininkas siekė užvaldyti jam nepriklausantį, svetimą turtą – pinigus. Šis jo reikalavimas buvo neteisėtas ir kaltininkas tai suvokė.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą numatytą LR BK 181 str.2 d. pilnai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai.

. Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis kasacinio teismo praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinė nutartis 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinė nutartis 2K-327/2010). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ginčijo ir ginčija aplinkybes, reikšmingas teisinei veikos kvalifikacijai, veikos teisinį įvertinimą, savo parodymus keitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kurios aptartos anksčiau. Teismas kaltinamojo prisipažinimą laiko deklaratyviu, o gailėjimąsi – nenuoširdžia atgaila. Esant tokioms aplinkybėms teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi. Taigi, kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam L. P. teismas atsižvelgia į tai, jog jis nors ir yra jauno amžiaus, tačiau teistas, dalis nuosprendžių neįsįteisėję, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pagal gyvenamąją ir mokymosi vietą charakterizuojamas išskirtinai neigiamai, padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, savanaudiškas, priskiriamas prie sunkių. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teisinių pagrindų ir sąlygų /LR BK 54 str. 3d., 62str. /taikyti švelnesnę negu baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą / LR BK 75 str./ byloje nėra. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 105 str. 5d. iš kaltinamojo L. P. nepriteistinos proceso išlaidos ( kelionės išlaidos susijusios su liudytojų ir nukentėjusiojo dalyvavimu teismo procese), nes kaltinamasis jų neišgali mokėti.

Kardomoji priemonė kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 ( vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam L. P. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.