Kauno apylinkės teismo nutartis

Privataus kaltinimo byla Nr. PK-503-246/2016Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00006-2016-24Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.1; 2.9.6, 2.1.10.1

2016 m.sausio 19 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, susipažinęs su privataus kaltintojo R. L. pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo. Nesant ar esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą.

Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo skundas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu pradedamas privataus kaltinimo procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės pakeisti negali. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d. privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tai reiškia, jog šio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui, todėl įrodymus renka ir juos teikia teismui nukentėjusysis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje išvardintos nusikalstamos veikos, dėl kurių pradedamas procesas privataus kaltinimo tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. įpareigoja pareiškėją teismui nurodyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą.

BK 154 str. 1 d. ir 2 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris apšmeižė kitą žmogų, t. y. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Informacija suprantama kaip žinia, t. y. faktų ir duomenų konstatavimas apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

Baudžiamosios teisės prasme šmeižimas yra uždrausta visuomenei pavojinga veika, t.y. tyčinis nusikaltimas, todėl teisinas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (baudžiamosios bylos Nr. 2A-9/2012, Nr. 2K-171/2013, Nr. 1A- 903-491/2013).

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Todėl teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą,, kaip pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Tai pažymėta ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012. Šioje byloje remiamasi ir EŽTT praktika, kurioje asmens saviraiškos laisvė vertinama kaip vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vienas svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų ir kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo.

Iš privataus kaltintojo R. L. pareiškimo matyti, kad R. R. komentarais išreiškė savo nuomonę apie jai pareiškėjos atliktas ilgalaikio makiažo paslaugas, pateikė jų įvertinimą, patalpindama savo nuotrauką, kurią matydami ir kiti asmenys gali išreikšti nuomonę apie R. L. atliktą darbą. Pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, todėl privataus kaltinimo bylų procesą atsisakytina pradėti (Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 412 str., 412¹ str., 440 str. 2 d., teismas,

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal privataus kaltintojo R. L. pareiškimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.