Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-118-1017/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-27
Bylos Nr.
II-118-1017/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01909-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
Skundas Nr. II-118-1017/2026(buvęs bylos Nr. II-1811-1017/2025)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01909-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiajai specialistei J. I. (toliau – ir Institucijos atstovė),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. J. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-18093-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-18093-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. J. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 28 d., 13.11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Toyota Prius Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant vejos. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punktą. A. J. paskirta 60 Eur bauda (b. l. 5).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas A. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą Nutarimą. Skunde nurodoma, kad Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodymų, jog automobilis stovėjo ant vejos. Nutarime nėra vietos ribų aprašymo, teritorijos paskirties nustatymo, želdyno požymių identifikavimo, motyvų, kodėl ta vieta laikyta veja ar aiškios foto medžiagos analizės. Nuotraukose nėra matyti žolės, želdinių, apželdinimo ar kultūrinės vejos požymių. Fiksuota vieta – gruntas ar nusidėvėjusi danga, kuri nelaikytina veja. Taip pat, nepateikta įrodymų, kad teritorija yra įregistruotas ar prižiūrimas želdynas. Dėl to pareiškėjas mano, kad esminis administracinio nusižengimo požymis yra neįrodytas. Be to, šiuo atveju nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Jis 2025 m. spalio 2 d. pateikė savivaldybei elektroninį paaiškinimą (Reg. Nr. A10-74810/25), tačiau nebuvo įvertinti jo argumentai dėl teritorijos statuso, želdyno požymių nebuvimo, teismų praktikos ir faktinių aplinkybių nepakankamumo. Savivaldybės atsakymas buvo pateiktas formalus, o Nutarime minėti argumentai nebuvo aptarti, jų analizė neatlikta, motyvai nepateikti. Pareiškėjo nuomone, tai riboja jo teisę į gynybą. Taip pat skunde teigiama, jog skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės veiksmai pažeidė ANK 591 straipsnį. Pasak pareiškėjo, ji privalėjo ištirti visas aplinkybes – nustatyti vietos paskirtį, ribas tarp dangos ir želdyno, įvertinti paaiškinimus ir surinkti įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta ir tai yra esminis procedūrinis pažeidimas. Nutarimas yra nemotyvuotas, yra matomas savivaldybės darbuotojos šališkumas, nes tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, formaliai. Remiantis teismų praktikos išaiškinimais, reikia aiškių įrodymų apie želdyno požymius, savivaldybė privalo tinkamai įrengti ir prižiūrėti želdynus, o abejonės turi būti aiškinamos asmens naudai (b. l. 3-4).

Pareiškėjo A. J. elektroniniu paštu pateiktuose paaiškinimuose Institucijai jis nurodė, kad yra buvęs (duomenys neskelbtini), turi praktikos nagrinėjant administracinės teisės pažeidimus. Yra surašęs per 1 000 administracinių nusižengimų protokolų, iš kurių 30 procentų yra dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies. Yra pasipiktinęs, kad kažkoks savivaldybės darbuotojas, neturėdamas pakankamai teisinių žinių, šį bereikšmį incidentą, traktavo kaip administracinį nusižengimą. Byloje esančios nuotraukos neįrodo, kad automobilis stovėjo ant vejos. Prašė įvertinti nurodytą teismų praktiką, kurioje yra panaikinti sprendimai dėl „automobilių statymo ant vejos“. Šiuo atveju pagal teismų praktiką svarbu įvertinti, ar savivaldybė vykdė pareigas, ar vieta buvo pažymėta ir aiškiai atskirta, ar vairuotojas privalėjo suprasti, kad stato automobilį ne vietoje, o šiuo atveju veja nėra išskirta jokiais ženklais. Atkreipė dėmesį, kad nepakanka įrodymų, jog stovėta želdyne (nuotraukos rodo gruntą, skaldą, trinkeles, vejos korys laikomas danga, o ne želdynu); teritorijos paskirtis/įrengimas – jei vieta neįrengta kaip veja (aiškiai atskirta borteliais, apželdinta ir pan.), ji nelaikoma želdynu. Prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareikėjo atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 7-8).

Atsiliepimas

Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodoma, kad per Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per programėlę https://tvarkaumiesta.lt/ dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų 2025 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) su fotofiksacija apie transporto priemonės Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimą neleistinoje vietoje. Šio pranešimo pagrindu buvo pradėta administracinė teisena. Nurodoma, kad ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicijoje bei KET „vejos“ apibrėžimas nenurodoma, tačiau akivaizdu, jog „veja“ nėra automobilių statymui skirta teritorija. Veja – tai žemės sklypas, dekoratyviniais tikslais apsėtas žolėmis, kurių mišinys dažniausiai imamas toks, kad išaugtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna. Iš byloje pateiktos foto nuotraukos, akivaizdu, kad automobilis Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi neleistinoje vietoje – ant vejos; automobilio stovėjimo vietoje auga susiformavusi veja, iš vienos pusės atskirta borteliu, iš kitos – šaligatvio plytelėmis. Institucijos vertinimu, pareiškėjas, privalėdamas išmanyti KET, taip pat remdamasis savo gyvenimiška patirtimi, galėjo ir turėjo įžvelgti, kad palieka stovėti transporto priemonę vietoje, kurioje akivaizdžiai auga susiformavusi veja (žolė) ir tokioje vietoje palikti stovėti transporto priemonę draudžiama. Pareiškėjo nurodyti motyvai nėra pagrindas naikinti priimtą Nutarimą, dėl to prašo atmesti jo skundą ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 40-43).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Nors Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, tačiau iš pateiktų nuotraukų nustatyta ir įrodyta, kad toje vietoje yra auganti žolės mišinys, vešliai auganti žolė, ant žalios vejos buvo pastatyta transporto priemonė. Dėl to nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50-51).

Pareiškėjas A. J. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį (b. l. 36-37, 48, 52), jo neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (b. l. 50; ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nuostatas. KET 150.5 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už KET 150.5 punkto pažeidimą, nes 2025 m. rugpjūčio 28 d., 13.11 val., Vilniuje, Rinktinės g. 28B, vairuodamas transporto priemonę Toyota Prius Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant vejos. Konkreti pažeidimo padarymo vieta užfiksuota b. l. 23-26 esančiose foto nuotraukose ir b. l. 21-22 esančiose žemėlapio ištraukose. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra: pareiškėjas pripažįsta, kad nagrinėjamo įvykio metu jis pastatė ir paliko stovėti automobilį Toyota Prius Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtose nuotraukose bei žemėlapio ištraukose užfiksuotoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas, ar ši vieta gali būti laikoma veja.

Pareiškėjas teigia, jog Institucija nepateikė įrodymų, kad jis automobilį pastatė ant vejos ir kad teritorija yra įregistruotas ar prižiūrėtas želdynas. ANK bei KET nuostatos nereglamentuoja, kas yra veja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakcija taip pat nereglamentuoja vejos sampratos. Šiame įstatyme iki 2023 m. sausio 4 d. galiojusioje redakcijoje buvo nurodyta, kad veja – tai žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas, tačiau minėta nuostata nebegalioja, todėl nėra pagrindo ja remtis. Lingvistiniu požiūriu aiškinant šią sąvoką, veja yra vieta, kurioje auga žolė. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog KET nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama bei ištrypiama, dėl ko nespėja ataugti, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-140-491/2020, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-298-574/2018).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų foto nuotraukų) nustatyta, jog pareiškėjas automobilį pastatė ant žole apaugusios teritorijos, kuri yra vizualiai matoma bei aiškiai atskirta borteliais, už kurių yra gatvė (takas) bei šaligatvis. Minėta teritorija, priešingai nei teigia pareiškėjas, pagal dabartinį reglamentavimą bei šiuo metu suformuotą teismų praktiką, neprivalo būti specialiai suformuota, prižiūrima ir įregistruota, nebūtinai turi atitikti želdyno ar žolyno požymius. Tai, kad ši teritorija yra apželdinta, matyti ir iš pateiktų žemėlapių ištraukų, kuriuose pažymėta pažeidimo padarymo vieta. Pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, jog ši vieta nėra skirta statyti ir stovėti automobiliams. Juolab kad ir kelio ženklo, leidžiančio statyti automobilį aptariamoje vietoje, nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jo vairuojamas automobilis sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje pagal KET 150.5 punktą draudžiama sustoti ir stovėti. Pažymėtina, jog skunde nurodyta teismų praktika šiuo metu yra nebeaktuali, ja vadovautis nebėra pagrindo, kadangi šiuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo remtasi šiuo metu jau negaliojančia Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakcija.

Taip pat pareiškėjas skunde teigia, kad priimtame nutarime nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2025 m. spalio 2 d. rašytinį paaiškinimą, pateiktą Institucijai elektroniniu būdu, jis neanalizuotas nutarime ir tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas. Susipažinus su skundžiamo nutarimo turiniu, nustatyta, kad pareiškėjo 2025 m. spalio 2 d. paaiškinimas nutarime nėra minimas, taip pat jame nėra motyvų dėl pareiškėjo paaiškinime nurodytų argumentų. Vis tik vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui dėl Institucijos priimto nutarimo, nurodė dalį tų pačių argumentų kaip ir paaiškinimuose, teiktuose Institucijai, ir taip pat iš esmės nesutiko, kad jis padarė pažeidimą. Taigi pareiškėjo teisė į gynybą buvo užtikrinta jo skundą nagrinėjant teisme. Pagrindo teigti, kad Institucijos atstovė buvo šališka pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatyta. Vien tai, kad buvo priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, nesudaro pagrindo spręsti dėl Institucijos atstovės šališkumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti A. J. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-18093-2025.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė