Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-140-491/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
AN2-140-491/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00416-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Petras Meidus (pirm.)
Pažeidėjas
A. P. J.
Institucija
Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-140-491/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00416-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 28 d. nutarimu A. P. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda – 45 Eur bauda.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą, nes 2020 m. gegužės 19 d. 14.15 val., (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį „Seat Arosa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir paliko jį stovėti transporto priemonių stovėjimui neskirtoje vietoje, t. y. vietoje, kurioje yra žolė, elektros tinklų atramos, įrengti kelio ženklai, požeminių komunikacijų žymėjimo lentelės, nėra kelkraščio (KET 3.8 punktas). Nutarime taip pat nurodoma, kad A. P. J. KET reikalavimų nebūtų pažeidęs, jei automobilį būtų pastatęs važiuojamosios dalies pakraštyje (KET 141 punktas).

3. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. P. J. apylinkės teismo prašė jam teiseną dėl šio administracinio nusižengimo nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas A. P. J. skundą tenkino iš dalies – 2020 m. liepos 28 d. nutarimu jam paskirtą baudą sumažino iki 30 Eur. Teismas nurodė, kad vieta, kurioje A. P. J. pastatė automobilį ir jį paliko stovėti, nėra kelkraštis. Tai tarp važiuojamosios dalies ir privataus žemės sklypo tvoros esantis žemės plotas, kuriame auga žolė, įrengtos elektros tinklų atramos, kelio ženklai, požeminių komunikacijų žymėjimo lentelės. Teismas padarė išvadą, kad A. P. J. pastatė automobilį ir paliko jį stovėti tam neskirtoje vietoje, todėl ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį sudėtį. Kita vertus, teismas, įvertinęs, kad A. P. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių, sumažino jam Institucijos 2020 m. liepos 28 d. nutarimu paskirtą baudą iki 30 Eur. Atsakydamas į teismo posėdžio metu A. P. J. atstovo advokato A. Kolperto argumentą, kad už tą patį administracinį nusižengimą šiuo atveju buvo nubausti du asmenys – automobilio savininkas V. B. ir po to A. P. J., apylinkės teismas nurodė, kad taip nėra, kadangi V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo pripažintas negaliojančiu ir tik po to naujas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. P. J.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu A. P. J. prašo dar kartą peržiūrėti jo administracinio nusižengimo bylą ir nutraukti jam teiseną dėl šio administracinio nusižengimo. Apeliaciniame skunde nurodoma:

5.1. A. P. J. administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį teisena nebuvo galima, kadangi už tą patį nusižengimą jau buvo nubaustas automobilio savininkas V. B. Kadangi pastarasis sumokėjo jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo administraciniame nurodyme nurodytą baudą, šio nusižengimo teisena pasibaigė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji buvo atnaujinta ANK nustatyta tvarka ar kad V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo pripažintas negaliojančiu.

5.2. Byloje nebuvo įrodyta, kad A. P. J. automobilį paliko stovėti pažeisdamas KET. Vieta, kurioje A. P. J. paliko stovėti automobilį, yra purvu užnešta važiuojamoji dalis. Tai patvirtina byloje esančios nuotraukos. Toje vietoje nėra jokių ženklų dėl požeminių tinklų ar kitų įrenginių, dėl kurių joje nebūtų galima statyti automobilio.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas A. V. prašo šio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Už 2020 m. gegužės 19 d. administracinį nusižengimą buvo nubaustas tik A. P. J.. Išaiškėjus aplinkybei, kad V. B. automobilį neleistinoje vietoje pastatė A. P. J., Administracinių nusižengimų registre V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo pripažintas negaliojančiu vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalimi. Kadangi šiame straipsnyje nenumatyta priimti atskirą procesinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo protokolo pripažinimo negaliojančiu, tai atliekama pačiame registre pažymint, kad protokolas su administraciniu nurodymu yra pripažįstamas negaliojančiu ir nurodoma to priežastis. Taigi, negalima laikyti, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas.

6.2. A. P. J. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė KET 150.5 punktą. Institucijos 2020 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte nurodyta, kad automobilis buvo pastatytas neasfaltuotoje, minkšto grunto, žaliesiems plotams skirtoje vietoje, kur nėra jokių tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų. Patikrinimo akto nuotraukoje Nr. 5 matyti važiuojamosios dalies pakraštys, kuris ribojasi su žole ir kuriame yra įrengtos elektros tinklų atramos, kelio ženklai, požeminių komunikacijų žymėjimo vietos. Nors automobilio stovėjimo vietoje žolės kiekis yra mažesnis, nes ji buvo išvažinėta KET nesilaikančių automobilių vairuotojų, tačiau tai nešalina A. P. J. atsakomybės ir nesuteikia teisės jam toje vietoje statyti automobilį.

7. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliami 2 esminiai klausimai: 1) ar A. P. J. automobilį pastatė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, ir tai užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; 2) ar A. P. J. galėjo būti nubaustas už šį administracinį nusižengimą, jei iš pradžių už tą patį nusižengimą protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas automobilio savininkui V. B. ir jis šį administracinį nurodymą įvykdė.

9. Šioje byloje nėra ginčo, kad 2020 m. gegužės 19 d. 14.15 val., (duomenys neskelbtini), A. P. J. pastatė automobilį vietoje, kur nėra kelio ženklų, draudžiančių sustoti ir stovėti. Tačiau tai nereiškia, kad jis nepadarė pažeidimo, už kurį buvo nubaustas. ANK 417 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. KET 150.5 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Pagal KET 141 punktą sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Nors tiek ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, tiek KET „vejos“ apibrėžimas nėra nurodytas, tačiau tai nėra speciali sąvoka ir todėl ji suprantama taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje.

Šalies argumentai

10. Apeliantas skunde nurodo, kad automobilio ant žalios vejos niekada nestatė ir nestato, ginčo vieta, kurioje jis paliko stovėti automobilį, nelaikytina veja KET prasme, kadangi teritorijoje žolė neauga, teritorija yra padengta suvažinėtu gruntu ir yra tame pačiame lygyje su važiuojamąja dalimi, nėra stovėjimą draudžiančių ženklų ar kitokių atitvarų. Su šiais skundo argumentais apygardos teismas nesutinka. Šiuo atveju apylinkės teismas teisingai pripažino, kad vieta, kurioje A. P. J. pastatė automobilį, yra žalioji zona – taigi ji nėra automobilių statymui skirta teritorija. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kelkraštis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaip jis suprantamas pagal KET 3.8 papunktį, nėra įrengtas – tai patvirtina duomenys iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos. Iš kompaktiniame diske esančios spalvotos kelio plano versijos, žaliais ženklais, tarp jų – ir brūkšneliais, yra pažymėta žalioji zona, ir būtent šioje vietoje A. P. J. paliko stovėti automobilį. Negana to, administracinio nusižengimo vietoje darytose nuotraukose, net ir tose, kurias į bylą papildomai pateikė pats apeliantas, aiškiai matyti, jog tai nėra vieta, kurioje galima pastatyti automobilius, nes toje vietoje augo žolė, kuri tiesiog išvažinėta šioje vietoje nuolat statant automobilius. Šalia automobilio, aptariamoje teritorijoje, akivaizdžiai matyti likusios vejos plotai, kur ir yra įrengtos elektros tinklų atramos, kelio ženklai, požeminių komunikacijų žymėjimo lentelės. Taigi, žolė ir suplūktos žemės plotas, kur A. P. J. pastatė automobilį, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas. Iš viso to A. P. J. turėjo suprasti, kad tai nėra kelkraštis, o savavališkai suformuotas užvažiavimas ant vejos ir būtent dėl nuolat statomų automobilių ši veja yra išvažinėta ir naikinama. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas pritaria apylinkės teismui, kad nors šiuo atveju žalioji zona visam savo plote neturi vejos požymių, kadangi dėl nuolat ten statomų automobilių nėra galimybės tą veją atkurti, tačiau akivaizdu, jog tai nėra automobilių statymui skirta vieta (teritorija).

11. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET reikalavimai. KET 150 punkte nustatyti draudimai stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t. t. Tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu iš šių atvejų nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. KET nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama bei ištrypiama, dėl ko nespėja ataugti. KET 150.5 punkte nustatyta, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Taigi, aplinkybė, kad teritorijoje nuolat statomi gyventojų automobiliai ir veja dėl neatsakingo vairuotojų elgesio yra išvažinėta ir todėl neauga, nepašalina A. P. J. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t. y. už automobilio pastatymą tam neskirtoje ir pagal KET draudžiamoje vietoje.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už šį administracinį nusižengimą buvo nubausti du asmenys, t. y. tiek automobilio savininkas V. B., tiek automobilį tam neskirtoje vietoje iš tikrųjų pastatęs A. P. J. Tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad taip nėra. Iš bylos matyti, kad apylinkės teismas šioms aplinkybėms išsiaiškinti bei pašalinti visas abejones ėmėsi aktyvių veiksmų – iš Administracinių nusižengimų registro išsireikalavo pažymą apie V. B. registruotus administracinius nusižengimus bei priimtus sprendimus už 1 metus, paskelbė byloje pertrauką, kad Institucijos atstovė pateiktų papildomus duomenis – V. B. ir A. P. J. finansinę būseną dėl jiems paskirtų baudų sumokėjimo, informaciją iš Administracinių nusižengimų registro. Kadangi apylinkės teismo išvada, jog už administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas vienas asmuo – A. P. J., pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, apygardos teismas, pritardamas išsamiems skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, jų išsamiai nebekartoja.

13. Iš bylos matyti, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas nedalyvaujant nei automobilio savininkui, nei jo valdytojui, todėl šiuo atveju svarbios yra ANK 610 ir 611 straipsnių nuostatos, kurių turinys yra atskleistas skundžiamoje nutartyje. Šių nuostatų esmė yra ta, kad administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį užfiksavus ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, automobilio savininkui išsiunčiamas jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu per 30 kalendorinių dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos straipsnio sankcijoje, bei pranešimas, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas turi per 30 kalendorinių dienų pranešti institucijai automobilį vairavusio asmens tapatybę. Išaiškėjus, kad administracinį nusižengimą padarė ne automobilio savininkas, o kitas asmuo, pastarajam surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o automobilio savininkui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažįstamas negaliojančiu.

14. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad Institucija šių nuostatų laikėsi. Kaip matyti iš bylos, 2020 m. birželio mėnesio pradžioje A. P. J. Institucijai pranešė, kad tai jis 2020 m. gegužės 19 d. pastatė automobilį nurodytoje vietoje. Išaiškėjus šiai aplinkybei, V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo pripažintas negaliojančiu, o A. P. J. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje yra tai patvirtinantys įrodymai. Kad V. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo pripažintas negaliojančiu ir tai buvo padaryta Administracinių nusižengimų registre įrašant atitinkamus duomenis, patvirtino Institucijos atstovas tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą. Byloje esančios pažymos apie V. B. ir A. P. J. finansinę būseną, išrašai apie jiems registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus patvirtina, kad už 2020 m. gegužės 19 d. administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas vienintelis A. P. J. Viso to pakanka teigti, kad V. B. už tą patį administracinį nusižengimą realiai nebuvo nubaustas. Kita vertus, iš nežinojimo ar nesupratimo V. B. įvykdė administracinį nurodymą, t. y. jis ar jo pavedimu kiti asmenys (tai byloje nėra aišku) sumokėjo administraciniame nurodyme nurodytą baudą. Kaip matyti iš bylos, ši bauda buvo sumokėta 2020 m. birželio 11 d. ir prie atitinkamo ROIK priskirta tik 2020 m. birželio 12 d. 20.26 val. Taigi, V. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo pripažinimo negaliojančiu ir naujo administracinio nusižengimo protokolo surašymo A. P. J. metu, t. y. 2020 m. birželio 12 d. 14.30 val. (Institucijos bylos 24 lapas), Institucija nežinojo ir negalėjo žinoti apie įvykdytą administracinį nurodymą, surašytą V. B.. Nepaisant to, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, kad nors šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena pasibaigė administracinio nurodymo įvykdymu (ANK 610 straipsnio 5 dalis) ir nebuvo atnaujinta ANK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, tai nesudaro pagrindo naikinti Institucijos 2020 m. liepos 28 d. nutarimą, kuriuo A. P. J. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad toks sprendimas šiuo atveju būtų tik formalus, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, ir kad šie byloje nustatyti trūkumai nesuvaržė A. P. J. teisės gintis ir jo teisių niekaip nepažeidė. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai šią bylą išnagrinėjo iš esmės ir ANK reikalavimų nepažeidė.

15. Todėl, apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus