Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovė 2014-06-16 sudarė lizingo sutartį Nr. LG16062014/0029, pagal kurią atsakovei suteikta teisė naudoti ir išsipirkti transporto priemonę PEUGEOT 206, v/n (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-36). Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl lizingo sutartis 2014-11-04 buvo nutraukta (e. b. l. 48) ir pradinei kreditorei grąžinta transporto priemonė. Pardavus transporto priemonę atsakovė liko skolinga pradinei kreditorei 724,05 Eur.

Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2016-03-07 gautinų sumų pirkimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujajai kreditorei AB „Debt Capital Management“. 2018-08-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorė AB „Debt Capital Management“ perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą UAB „Legal Balance“ (e. b. l. 8, 11-17, 44, 50-54).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2018-08-30 pranešimu, kuris buvo išsiųstas atsakovei lizingo sutartyje nurodytu jos elektroninio pašto adresu (e. b. l. 43).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovei nevykdant prievolės sumokėti finansavimo sumos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 724,05 skolos (negrąžinta finansavimo suma) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 841,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos bei 46,30 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą 724,05 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Šalių sudarytoje sutartyje atsakovė įsipareigojo mokėti 46,30 proc. dydžio metines palūkanas (sutarties 5 punktas). Bendra mokėjimo palūkanų suma, kurią ieškovė apskaičiavo už laikotarpį nuo 2016-02-19 iki 2019-05-23, sudaro 841,30 Eur.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove, iš atsakovės priteistina 841,30 Eur mokėjimo palūkanų, taip pat 46,30 proc. metinės palūkanos už negrąžintą finansavimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 65,16 Eur delspinigių.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Delspinigiai (arba kompensuojamosios palūkanos) gali būti priteisiami kartu su mokėjimo (pelno) palūkanomis, nes įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Pagal lizingo sutarties 13.2 punktą, atsakovė įsipareigojo laiku nesumokėjusi mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 proc. už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku finansavimo sumos negrąžino, ieškovei iš atsakovės priteistina 65,16 Eur delspinigių suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju sudaro 18 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 427 straipsniu, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis Eur 05 ct) negrąžintos finansavimo sumos, 841,30 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 30 ct) mokėjimo palūkanų, 64,16 Eur (šešiasdešimt keturis Eur 16 ct) delspinigių, 46,30 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (724,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1629,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolikos Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.