Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eN2-(duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę išdavimo, suinteresuotas asmuo A. K., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

3. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą Nr. eN2-(duomenys neskelbtini) dėl vaikų neteisėto išvežimo ir išdavė teismo leidimą grąžinti pareiškėjo (nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens) A. K. ir suinteresuoto asmens (nagrinėjamoje byloje pareiškėjos) A. K. nepilnamečius vaikus K. K., gimusią (duomenys neskelbtini) ir D. K., gimusį (duomenys neskelbtini) į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Ispanijos Karalystę. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-(duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo įvykdytas, nepilnamečiai vaikai grįžo į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Ispanijos Karalystę.

4. Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų faktinių aplinkybių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-(duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (šioje byloje pareiškėjos) ir atsakovo (šioje byloje suinteresuoto asmens) A. K. priešinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Šioje byloje bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į tai, kad galutine ir neskundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartis, išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų D. K. ir K. K. grąžinimo į Ispanijos Karalystę pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė, kad byloje pareikšti reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nėra teismingi Lietuvos teismams ir turi būti sprendžiami Ispanijos Karalystės teismuose. Atitinkamai teismas ieškovės A. K. ieškinio atsakovui A. K. reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų D. K. ir K. K. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo paliko nenagrinėtus ir panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo.

5. Pareiškėja A. K. 2024 m. birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje vaikų neteisėto išvežimo civilinėje byloje Nr. eN2-(duomenys neskelbtini) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) numatytu pagrindu, nurodydama, jog kreipėsi į Ispanijos teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tačiau 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu Nr. 102/24 Valensijos pirmosios instancijos teismas Nr. 9 atsisakė priimti ieškinį, nes nėra pateiktas galutinis teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Paaiškėjusios aplinkybės, kad Ispanijos teisme negali būti nagrinėjamas klausimas dėl vaikų globos bei išlaikymo, kol nėra galutinio sprendimo dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjos nuomone, sudaro pagrindą proceso vaikų grobimo byloje atnaujinimui, nes šios aplinkybės nebuvo pareiškėjai žinomas, ji negalėjo šiuo faktu remtis nagrinėjant bylą iš esmės, todėl siekiant realiai apginti pažeistus vaikų interesus ir teises, sprendimas dėl vaikų grąžinimo turėtų būti panaikintas, kad visi su vaikų globa ir išlaikymu susiję klausimai galėtų būti išspręsti Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje.

Dėl prašymo nagrinėjimo tvarkos ir prašymo pateikimo terminų

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas bylose dėl vaiko grąžinimo neprieštarauja šio instituto tikslams ir tokia išvada atitinka Hagos konvencijos preambulės, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalies, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl vaiko interesų kaip prioritetiškai saugotinos ir gintinos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

7. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011).

8. Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir 2) yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas.

9. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 235/2009). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

10. Pareiškėja kaip pagrindą proceso atnaujinimui nurodo Valensijos pirmosios instancijos teismo Nr. 9 sprendimą (nuosprendį), kuriuo teismas atsisakė priimti jos ieškinį, nurodydamas, be kita ko, kad pareiškėja privalo pateikti įrodymus dėl galutinio teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo. Kaip matyti iš į bylą pateikto vertimo, minėtas sprendimas buvo priimtas 2024 m. kovo 21 d., todėl spręstina, jog kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2024 m. birželio 17 d. pareiškėja nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesio termino tokiam prašymui pareikšti.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo buvimo

11. Pareiškėja procesą byloje prašo atnaujinti tuo pagrindu, jog paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Tokį proceso atnaujinimo pagrindą numato CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Dėl to naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tik tokios, kurios turi esminę reikšmę bylai.

13. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

14. Pareiškėjui privalu pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjams tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitoks sprendimas.

15. Pareiškėja prašyme nurodo, kad pagrindą atnaujinti byloje procesą sudaro aplinkybė, jog Ispanijos teisme negali būti nagrinėjamas klausimas dėl vaikų globos bei išlaikymo, kol nėra galutinio sprendimo dėl santuokos nutraukimo.

16. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodoma faktinė aplinkybė apie Lietuvos ir Ispanijos teisės kolizijas ir negalėjimą nagrinėti su vaikų globa susijusių klausimų iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, teismo vertinimu, nėra tinkamai įrodyta byloje ir neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų. Tokia išvada darytina dėl toliau dėstomų argumentų.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnį bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (anksčiau ir toliau – Hagos konvencija) laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (ES) 2019/1111), Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

18. Reglamento (ES) 2019/1111 10 straipsnyje numatyta, kad vienašalis vaiko pagrobimas (tai yra vaiko išvežimas į kitą valstybę (ne nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę) ar negrąžinimas be globos teisių turėtojo sutikimo) neturi įtakos jurisdikcijai tėvų pareigų bylose. Kitaip tariant, neteisėtai išvežus arba negrąžinus vaiko, jurisdikciją spręsti bylą iš esmės (tai yra nustatyti globos teises, tėvą (motiną), su kuriuo gyvens vaikas, lankymo ar bendravimo teises, priimti nutartį dėl bendravimo tvarkos ir pan.) išsaugo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismas (iki vaiko pagrobimo). Pagal 1980 m. Hagos konvencijos 16 straipsnį, valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, institucijos nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal šią konvenciją, arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik jei nepateikiamas prašymas pagal šią konvenciją. Taigi, jei vaikas pagrobiamas ir neišvežamas už ES ribų, pagal bendrąją Reglamento 10 straipsnyje įtvirtintą taisyklę jurisdikciją spręsti iš esmės išlaiko valstybės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas. Šią taisyklę papildo 1996 m. Hagos konvencijos (prie kurios yra prisijungusios visos ES valstybės narės) 7 straipsnis, kuriame patikslinama, kad ta pati taisyklė taikoma ir pagrobus bei išvežus vaiką į „kitą valstybę“.

19. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki pagrobimo valstybės teismas išsaugo jurisdikciją spręsti bylą iš esmės, tai yra nustatyti globos teises, tėvą (motiną), su kuriuo gyvens vaikas, lankymo ar bendravimo teises, priimti nutartį dėl bendravimo tvarkos ir pan. Todėl, kaip nustatyta anksčiau, Klaipėdos apylinkės teismas pareiškėjos šio teismo nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškininius reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų D. K. ir K. K. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo paliko nenagrinėtus, o pareiškėja su ieškiniu kreipėsi į Valensijos pirmosios instancijos teismą. Nors pareiškėja nurodo, jog jos ieškinys nebuvo priimtas dėl Lietuvos ir Ispanijos teisės normų kolizijų, visgi teismas neturi pagrindo su tokia pareiškėjos pozicija sutikti. Visų pirma pažymėtina, jog tiek Lietuva, tiek Ispanijos Karalystė yra ES narės, todėl joms abiem yra privalomos tiek Reglamento (ES) 2019/1111, tiek Reglamento Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Dėl kokių priežasčių Ispanijos Karalystės pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškėjos ieškinio, iš pateikto dalinio procesinio dokumento vertimo, kuriame teismo sprendimas įvardijamas nuosprendžiu, teismas nustatyti negali, kaip ir negali spręsti dėl Lietuvos ir Ispanijos teisinio reglamentavimo kolizijų, nes pareiškėja nepateikė jokios informacijos apie Ispanijoje galiojantį teisinį reglamentavimą. Todėl nėra aiškus pareiškėjos deklaruojamos naujai paaiškėjusios aplinkybės turinys. Šiame kontekste papildomai pažymint, jog iš pareiškimo ir jo priedų nėra aišku, ar Valensijos teismui buvo pateikta įsiteisėjusi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis (dėl jurisdikcijos spręsti su vaikų globa susijusių klausimus neturėjimo), taip pat nėra aišku, ar pareiškėja apskundė Valensijos pirmosios instancijos teismo sprendimą (nuosprendį) jame nustatyta tvarka ir pan.

20. Be to, tai, kad pareiškėjai nebuvo žinomos aplinkybės apie Ispanijoje galiojantį teisinį reglamentavimą (kurio turinys, kaip minėta, taip ir nėra atskleistas šioje byloje), nereiškia, kad pareiškėja negalėjo jo sužinoti ir juo remtis nagrinėjant bylą dėl vaikų grąžinimo, tuo labiau, kad pareiškėjai atstovavo profesionali teisininkė.

22. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal Hagos konvencijos nuostatas, teismas, nagrinėdamas iš esmės šios konvencijos pagrindu pateiktą prašymą, turi įvertinti tik tai, ar konkrečiu atveju yra pagrindas leisti grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę ir neturi spręsti klausimo dėl vaiko globos teisių suteikimo ar tėvų valdžios įgyvendinimo. Iš Hagos konvencijos nuostatų matyti (pvz., Hagos konvencijos 12, 13 straipsniai), kad spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar vaikas buvo išvežtas ir (ar) laikomas kitoje valstybėje neteisėtai, t. y. jis turi nustatyti, kurioje valstybėje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta ir – ar išvežus vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba negrąžinus vaiko, yra tenkinamos abi Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kvalifikuojančios vaiko išvežimą ar laikymą kaip neteisėtą. Nustatęs, kad vaikas yra išvežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės ir (ar) laikomas kitoje valstybėje neteisėtai, teismas, antra, turi įvertinti, ar nėra pagrindo negrąžinti vaiko į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę dėl Hagos konvencijos 12 ir 13 straipsnyje nustatytų aplinkybių (išimčių) Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-126-790/2022, 14 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-(duomenys neskelbtini) konstatuotas neteisėtas nepilnamečių vaikų išvežimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės – Ispanijos Karalystės ir nenustatyta jokių pagrindų atsisakyti vaikus grąžinti. Reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu nekvestionuoja teismo padarytų išvadų dėl neteisėto vaikų išvežimo ir nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių Hagos konvencijos 13 straipsnyje išvardijamų išimčių (kurių sąrašas baigtinis), kurioms esant leidžiama priimti nutartį, kuria atsisakoma grąžinti vaiką. Todėl toks pareiškėjos prašymas neatitinka proceso atnaujinimo instituto tikslų ir esmės, ir negali būti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, jog pati pareiškėja pripažįsta, jog siekia proceso atnaujinimo ir vaikų grąžinimo į Lietuvą tik dėl to, kad sudarytų prielaidas Lietuvos teismų jurisdikcijai su vaikais susijusiems klausimas nagrinėti atsirasti. Tokie pareiškėjos tikslai nėra suderinami su proceso atnaujinimo institutu ir negali būti ginami.

25. Aplinkybė, jog Valensijos teismas nepriėmė pareiškėjos ieškinio dėl vaikų globos ir (ar) išlaikymo klausimų (iš pateikto vertimo nėra galimybės nustatyti pareikštų reikalavimų esmės) nesudaro pagrindo susidariusios situacijos vertinti kitaip, nes, kaip minėta, nėra aiškūs priimto sprendimo motyvai, nėra aišku, ar minėtam teismui buvo pateikta Lietuvos teismo nutartis dėl jurisdikcijos ginčo klausimu neturėjimo ir pan.

26. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinų požymių, todėl pagrindo proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra jokio pagrindo. Atitinkamai pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-(duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą