- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-1624-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01326-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. J.
Procesinio dokumento kategorijos: 44.1.; 44.2.; 44.5.2.;121.21.
2014 m. spalio 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-314/2014 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl nuostolių atlyginimo, įpareigojimo paruošti žemę miško sodinimui ir pasodinti mišką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės A. J. 37 025,55 Lt nuostolių bei įpareigoti pasodinti 1,0000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai ir neteisėtai iškirstą mišką. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad šį turtą 2004-11-18 ieškovas ir buvusi jo sutuoktinė atsakovė A. J. įsigijo bendros jungtinės nuosavybės teise. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-314/2011 santuoka tarp šalių nutraukta ir padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Pagal teismo sprendimą be kito turto ieškovui priteistas ir 1,0000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas 2012-07-18 nuvyko apžiūrėti jam priteisto miško, tačiau vietoj jo pamatė medžių kelmus ir krūmais bei žolėmis apžėlusį žemės plotą. Miškas buvo iškirstas plynai. Ieškovas nurodo, kad atsakovei 2009-11-05 buvo išduotas leidimas kirsti mišką, kuriame ji pati nurodė, kad bendrasavininkis su miško kirtimu sutinka, nors ieškovas tokio sutikimo nedavė ir negavo jokio atlygio už iškirstą mišką. 2012-08-13 patikslinta nenukirsto miško kaina buvo 37 025,55 Lt. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad leidimą kirsti mišką gavo ir atidavė jį ieškovui, nes tuo metu tokius klausimus šalys sprendė geranoriškai. Atsakovė kategoriškai tvirtino, kad miško kirtimo neorganizavo ir jo nekirto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė šiais motyvais:
1. Teismas sprendime rėmėsi prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)medžiaga. Atsakovas dėl iškirsto miško 2012-07-22 kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariatą. Tačiau Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2012-08-31 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl miško iškirtimo, nes nustatė, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje požymių. Šiame nutarime taip pat buvo nurodyta, kad 2009-11-05 atsakovei išduotas leidimas miško kirtimui, kuris galiojo iki 2009-12-31. Leidimas kirsti mišką išduotas tuo metu, kai šalys dar gyveno santuokoje ir miškas buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Atsiliepimas
2. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino tas pačias aplinkybes kokias teikė ikiteisminio tyrimo metu, kad su sutuoktinio A. J. žinia 2009-11-05 gavo leidimą miškui kirsti, nes tuo metu su juo gyveno taikiai ir buvo susitarę šį mišką plynai iškirsti. Sutuoktinis leidime savo ranka pasirašė ir papildomai nurodė, kad su miško kirtimu sutinka. Parvažiavusi į namus šį leidimą tą pačią dieną perdavė sutuoktiniui. Ką su leidimu A. J. darė toliau ji nežino, miško nekirto ir jo kirtimo neorganizavo. Ieškovas neigia buvus susitarimą su atsakove gauti leidimą miško iškirtimui, taip pat neigia, kad atsakovė jam perdavė leidimą miškui kirsti, tačiau nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti.
3. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad turėdama leidimą miškui kirsti, atsakovė pati iškirto arba organizavo miško iškirtimą ir yra atsakinga už žalos padarymą, todėl turi atlyginti nuostolius bei atsodinti mišką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės A. J. jo naudai 37025,55 Lt nuostolių už savavališkai ir neteisėtai iškirstą jam priklausantį mišką ir įpareigoti ją 1,0000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini)iškirstą mišką pasodinti šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi santuokos tarp ieškovo ir atsakovės nutraukimo chronologija bei atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas neginčijo priteisto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto pagrįstumo. Jeigu teismas remiasi santuokos nutraukimo byla, tada turėjo atsižvelgti į byloje nustatytą aplinkybę, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko 6 m. Šis faktas yra prejudicinis.
2. Nėra ginčo, kad ieškovas apie išpjautą mišką sužinojo 2012-07-18 ir kreipėsi į policiją, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat visiškai įrodyta, kad 2009-11-05 atsakovei išduotas leidimas miško kirtimui ir ji jame savo ranka padarė įrašą, apie ieškovo sutikimą kirsti mišką. Nors formaliai miškas buvo valdomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau faktiškai sutuoktiniai atskirai gyveno nuo 2005 m. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo.
3. Priimant sprendimą, teismas rėmėsi vien atsakovės paaiškinimais, kurie akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. 2009 m. ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo priešiški ir perduoti leidimo miškui kirsti atsakovė niekaip negalėjo, tai prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-18-314/2011 nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas. Be to, darant prielaidą, kad 2009 m. ieškovas apie miško kirtimą tarėsi su atsakove akivaizdu, kad kiekvienas vidutinių gabumų žmogus nesutiktų, kad jam 2011 m. būtų priteistas iškirstas miško sklypas.
4. Tuo atveju, kai asmuo tvarko kito asmens reikalus, jam yra numatytos atitinkamos pareigos (CK 6.229 str. 1 d., 6.230 str. 1 d). Nuo ieškovo ir atsakovės gyvenimo atskirai pradžios (2005 m.) ieškovas niekada atsakovės jokių paslaugų neprašė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių duomenų, kad miško sklypas valdomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išraše savininku nuo pat 2004 metų yra nurodytas ieškovas.
5. Ieškovas savo reikalavimus grindė ne vien CK XXII skyriuje (civilinė atsakomybė) numatytais pagrindais, bet ir CK XIX skyriuje numatytais pagrindais (kito asmens reikalų tvarkymas). Bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai, kad atsakovė 2009-11-05 gavo leidimą miško kirtimui, ji leidime savo ranka pasirašė ir papildomai nurodė, kad su miško kirtimu ieškovas sutinka, t.y. atsakovė tvarkė ieškovo reikalus, tačiau ieškovas tam jokio sutikimo nei raštu, nei žodžiu nedavė, todėl ji, vadovaujantis CK 6.230 straipsniu, privalo atlyginti nuostolius.
6. Sprendimas naikintinas ir dėl materialinės teisės normų pažeidimo, nepagrįstai konstatuojant, jog 2009-11-05 leidimas išduotas žinant ieškovui ir sutinkant ar net perduodant jį jam. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta principinė nuostata - įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šios teisės normos 3 dalyje yra numatytas draudimas piktnaudžiauti teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurie be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta principinė nuostata - bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, privaloma sąlyga įgyvendinant nuosavybės teisę ar dalį teisių - tai turi būti daroma nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų. Paminėtų teisės normų pagrindu darytinos tokios išvados: atsakovė privalėjo gauti ieškovo sutikimą leidimui miškui kirsti ir gaudama leidimą be ieškovo sutikimo, atsakovė netinkamai elgėsi tiek su ieškovu, tiek su kitais asmenimis, kurie tą leidimą jai išdavė. Pareigūnai, kurie išdavė leidimą taip pat pažeidė ieškovo teises bei interesus, nes sukūrė prielaidas tolimesniems konfliktams ir toks jų teisių įgyvendinimo būdas laikytinas piktnaudžiavimu teise dėl ko negalima pripažinti, kad atsakovei atsirado teisėtas pagrindas naudotis leidimu miškui kirsti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą šiai argumentais:
1. Ieškovo A. J. pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, t. y. dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Pagrindas deliktinės atsakomybės taikymui yra asmenų neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) bei žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). Visų šių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 str.), turi įrodyti ieškovas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais padarė jam 37 025,55 Lt nuostolių neteisėtai iškirsdama mišką.
2. Atsakovė sutinka, kad 2009-11-05 leidimas kirsti mišką buvo išduotas jos vardu. Leidime nurodyta, kad su kirtimu bendrasavininkas sutinka. Toks įrašas leidime kirsti mišką padarytas, kadangi leidimas buvo išimtas ieškovui A. J. prašant. Šį leidimą atsakovė atidavė ieškovui, o kas ir kada iškirto mišką jai nežinoma, ji pati miško nekirto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl po santuokos sudarymo įgyto miško ūkio paskirties žemės sklypo teisinio režimo (CK 3.87 str.), deliktinės civilinės atsakomybės (CK 6.245 str. 1 d.) ir dėl asmens reikalų tvarkymo prieš kito asmens valią pasekmių (CK 6.230 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-314/2011 buvo nutraukta sutuoktinių A. J. ir A. J. santuoka, įregistruota 1993-05-21, dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str.) bei išspręsti klausimai, kuriuos teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką (CK 3.59 str.), t.t. padalintas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas bei A. J. pripažinta nuosavybės teisė į ginčo miško ūkio paskirties žemės sklypą 1.000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) Sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus A. J. apeliacinį skundą ir 2011-12-14 nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-2030-520/2011). Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nurodyta, kad apeliantui atitekusio žemės sklypo vertė yra 9 273,00 Lt. Taip pat buvo nurodyta, į ką atkreipia teismo dėmesį apeliantas, kad nors šalys gyvena viename bute, tačiau santuokinių ryšių nepalaiko 6 metus (ieškovo teigimu nuo 2004 m. pavasario, atsakovės teigimu nuo 2005 m.). Tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.), todėl nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo - 2010-06-15 (civilinė byla Nr. 2-18-314/2011, b.l. 1). Tokiu atveju ginčo turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nebuvo padalintas ir juo sutuoktiniai naudojosi, jį valdė ir juo disponavo bendru sutikimu (CK 3.87 str. 2 d., 3.92 str. 1 d.), todėl apelianto argumentai dėl prejudicinio ryšio yra nepagrįsti (CPK 182 str. 2 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo žemės sklypas iki 2012-01-06, priešingai nei nurodo apeliantas, NTR buvo išviešintas kaip abiejų sutuoktinių nuosavybė, jų nuosavybės dalys buvo nenurodytos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šio turto teisinis statusas, 2009-11-05 išduodant leidimą kirsti mišką, pagal kurį miško iškirtimo terminas buvo iki 2009-12-31, o pagamintos medienos išvežimo terminas - iki 2010-03-31, buvo šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, pradėtoje pagal apelianto pareiškimą dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalies požymius, buvo nustatyta ir 2012-08-31 nutarime konstatuota, kad miškas iškirstas maždaug prieš 3 metus, t.y. 2009 m., kai šalys gyveno santuokoje, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atsisakytas pradėti nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje požymių. Kaip jau minėta, santuokos nutraukimo bylą apeliantas iškėlė 2010-06-15 (CPK 137 str. 1 d.). Apeliantui nepagrįstai laikant ginčo žemės sklypą jo asmenine nuosavybe nuo 2005 m. ir neįrodžius, kad atsakovė mišką iškirto po santuokos nutraukimo, kuomet šis turtas apeliantui jau priklausė asmeninės nuosavybės teise, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti jo apeliacinio skundo, pareikšto žalos atlyginimo pagrindu, nes ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (CK 6.249 str.), neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) ir priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), todėl jos kaltės preziumuoti nėra pagrindo (CK 6.248 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas ieškinį grindžia aplinkybėmis, kurios turėjo būti nagrinėjamos santuokos nutraukimo byloje ir tik joje turėjo būti sprendžiama dėl jam atitekusio turto vertės ar dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo, jeigu būtų nustatyta, kad vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir tik toje byloje turėjo būti nustatoma kurio laikotarpio turto verte turi būti vadovaujamasi, sprendžiant dėl kompensacijos ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantui atitekusio žemės sklypo su mišku rinkos vertė sprendime dėl šalių santuokos nutraukimo buvo nurodyta 9273,00 Lt, kuri atitiko NTR centrinio duomenų banko išraše nurodytą rinkos vertę, nustatytą 2010-05-17, kai kadastro duomenys buvo nustatyti 1999-07-21 (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)b.l. 31-32) ir tai atitinka CK 3.119 straipsnio nuostatas, kad dalijamo tarp šalių bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, tuo tarpu apeliantas laiko, kad po santuokos jam atitekusio vien nenukirsto miško rinkos vertė yra 37 025,55 Lt.
Dėl reikalų tvarkymo prieš kito asmens valią ir nuostolių atlyginimo. Šio teisės instituto pagrindiniai elementai nurodyti CK 6.229 straipsnio 1 dalyje: asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga. Taigi kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų egzistavimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo alios dėl atliekamų veiksmų. Nustačius, kad nėra bent vienos išvardytų sąlygų, nėra pagrindo susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Nagrinėjamu atveju ginčo turtas, įgytas po santuokos sudarymo, buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl jo tvarkymo ypatumai neatitinka kito asmens reikalų tvarkymo požymių. CK 6.236 straipsnis reglamentuoja, kad šio skyriaus normos netaikomos, jeigu kas nors tvarko kito asmens reikalus manydamas, kad tvarko savo reikalus, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis kito asmens reikalų tvarkymą.
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b.l. 24, CPK 98 str.). Šios išlaidos, kaip neviršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatų, atsakovei priteisiamos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 dienos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. J. atsakovei A. J. 1500 Lt (434,43 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.