- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- e2-170-1184/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02529-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Ž. G.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Advokatai
- Liutauras Lukošius, Donata Motiejūnė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Ž. G., trečiajam asmeniui J. B., dėl skolos, baudos, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 060,00 Eur skolą nesumokėto nuomos mokesčio, 1 840,00 Eur baudą, 544,50 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje (CBP-6799) nurodė, jog su atsakovu 2024 m. sausio 8 d. sudarė Nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis, Nuomos sutartis), kuria atsakovui išnuomojo dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir patalpos), kurioje šalys nustatė nuomos terminą – nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., už 460,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Sutartis nenumatė galimybės nuomininkui sutartį nutraukti anksčiau laiko, o ją nutraukus buvo numatytas nuomininko įsipareigojimas atsiskaityti už visą nuomos laikotarpį (5 520 Eur). Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, 460,00 Eur nuomą sumokėjo tik už 2024 metų vasario mėnesį. 2024 m. balandžio 16 d. ieškovas išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame nurodė, kad atsakovas nemoka nuomos mokesčio, todėl įspėjo, kad nepadengus įsiskolinimo ir baudos, be papildomo įspėjimo bus priverstas nutraukti nuomos sutartį nuo 2024 m. gegužės 1 d. Nurodė, jog atsakovas atsakydamas į tokį ieškovo įspėjimą, 2024 m. balandžio 16 d. atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, jog dar 2024 m. sausio 9 d. ieškovui įteikta pretenzija dėl netinkamos kokybės patalpų nuomos ir trūkumų pašalinimo, o atsižvelgiant į tai, kad iki 2024 m. vasario 9 d. trūkumai neva tai nebuvo pašalinti, nuo 2024 m. vasario 29 d. atsakovas vienašališkai nutraukė sudarytą Sutartį. Ieškovas kėlė abejones dėl 2024 m. sausio 9 d. atsakovo pretenzijos, jos surašymo ir įteikimo aplinkybių ir papildomai nurodė, jog atsakovui skolos nepadengus, ieškovas Sutartį nutraukė nuo 2024 m. gegužės 1 d., kaip ir buvo nurodyta 2024 m. balandžio 16 d. įspėjime. Ieškovas, remdamasis Sutarties 5.3, 6.1, 6.3 punktais, paskaičiavo 1 840 Eur baudą už Sutarties nutraukimą bei laiku nesumokėtą nuomos mokestį, taip pat remiantis Sutarties 3.2.5. ir 5.4. punktais, prašo iš atsakovo priteisti 544,50 Eur nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė už specialų vidaus patalpų valymą, kadangi atsakovas patalpų nesutvarkė ir ant grindų paviršiaus buvo palikti tepalo likučiai.
3. Dublike (DOK-43077) ieškovas nurodo, kad atsakovas, pateisindamas savo netinkamą įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą, t. y. nuomos mokesčio nemokėjimą, nurodo, jog iš esmės ieškovo perduotos patalpos buvo netinkamos jo verslui vystyti, nes veiklai užtikrinti būtinos bent minimalios sąlygos, t. y. patalpa turi atitikti priešgaisrinės apsaugos, sanitarinės higienos ir saugos technikos reikalavimus minimaliai, tačiau su tuo ieškovas kategoriškai nesutinka. Be to, ieškovas nurodė, jog yra abejotinos aplinkybės, susijusios su atsakovo teikta pretenzija ieškovui dėl neva netinkamų išsinuomotų patalpų, bei kėlė abejones dėl pretenzijos įteikimo ir joje nurodytų neva tai nuomojamų patalpų galimų esminių trūkumų. Ieškovas teigė, jog jokia pretenzija jam nebuvo įteikta, todėl natūralu, kad ieškovas apie jokius galimus patalpų defektus (jei tokių buvo) negalėjo žinoti ir negalėjo jų pašalinti. Papildomai nurodė, jog atsakovas apskritai patalpomis naudojosi (nors ir teigia, kad jomis nebuvo galima naudotis), patvirtina ir 2024 m. gegužės 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog „tiek pagrindinės patalpos, tiek pagalbinės patalpos yra netvarkingos ir nešvarios. Patalpų grindys sulietos, išteptos naftos produktais. Likusios dėmės “, t. y. visi tepalai ir kitos dėmės buvo likusios atsakovui vykdant automobilių remonto darbus, be to ir iš elektros skaitiklio parodymų matyti, jog elektra buvo vartojama, t. y. perimant patalpas buvo 1 439 kW, atsakovui pačiam atsiuntus ieškovui 2024 m. kovo 1 d. Patalpų priėmimo - perdavimo aktą, elektros skaitiklio parodymai nurodyti 1 550 kW, o antstolės 2024 m. gegužės 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas skaitiklio parodymas – 1 672 kW. Taip pat ieškovas pažymėjo ir tai, kad jis, nuomodamas patalpas, nežino, kokia veikla ten bus vykdoma, kiekvienai veiklai yra taikomi skirtingi reikalavimai, todėl Sutartyje (Sutarties 3.2.9 p.) ir buvo numatyta atitinkama nuostata dėl galimų patalpų atliktinų darbų pritaikytų vykdomai veiklai. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad Sutartis pasirašyta ir patalpos perduotos 2024 m. sausio 8 d., o nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti tik nuo 2024 m. vasario 1 d. (Sutarties 2.2 p.), t. y. suteikiant galimybę nuomininkui (atsakovui) beveik visą mėnesį nemokamai naudotis patalpomis, kad jos būtų pritaikytos veiklai vykdyti. Akivaizdu, kad būtent atsakovas pažeidė Sutartį, nesumokėjęs nuomos mokesčio, o galiausiai, bandydamas išsisukti ir nutraukti sutartį, sukūrė planą, išgalvodamas nesančius ir patalpų perdavimo metu nebuvusius patalpų defektus, kaip būtų galima nutraukti Sutartį. Dėl atsakovo nurodytų 1 300 Eur neva tai perduotų piniginių lėšų ir neišduoto jokio apskaitos dokumento ieškovas nurodė, jog Nuomos sutartyje buvo nurodytas ieškovo sąskaitos numeris, todėl atsakovas visas įmokas galėjo ir gali daryti pavedimu, jei jam kyla klausimas dėl „neišduotų apskaitos dokumentų“.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime ir triplike (DOK – 38870; DOK-51978) prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas patalpas nuomojosi tikslu vykdyti automobilių remonto paslaugas ir tai aiškiai suprato ieškovas. Šiai veiklai užtikrinti būtinos bent minimalios sąlygos, t. y. patalpa turi atitikti priešgaisrinės apsaugos, sanitarinės higienos ir saugos technikos reikalavimus minimaliai. Prieš pasirašant Nuomos sutartį ir pasirašymo metu, ieškovas nuslėpė esminius nuomojamų patalpų trūkumus, dėl kurių atsakovas iš esmės negalėjo vykdyti savo veiklos. Išsinuomotose patalpose šių sąlygų nebuvo, ieškovas tik vizualiai ypač trumpu laikotarpiu aprodė patalpas ir apgavo atsakovą teigdamas, kad patalpos visų pirma tinkamos realiam darbui teikti automobilių remonto paslaugas bei tai, kad atitinka Sutarties sąlygas dėl saugos reikalavimų. Po Nuomos sutarties pasirašymo nuomininkas pasirašytinai įteikė 2024 m. sausio 9 d. pretenziją dėl netinkamos kokybės patalpų nuomos ir trūkumų pašalinimo, kurioje buvo nurodęs esminius trūkumus bei įspėjo dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Į pretenziją nebuvo atsakyta, esminiai išsinuomotų patalpų trūkumai neištaisyti, nors pretenzijoje aiškiai nurodoma, kad norima patalpose dirbti, tik dėl esminių trūkumų to padaryti nėra įmanoma. Atsakovas parašė ieškovui elektroninį 2024 m. vasario 29 d. laišką, kuriame informavo apie vienašališką Sutarties nutraukimą ir informaciją apie priėmimo perdavimo akto pasirašymą. Nurodytu laiku ieškovas neatvyko ir elektroniniu laišku atsakė tik 2024 m. kovo 5 d. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių faktinių aplinkybių dėl pretenzijoje išdėstytų faktinių duomenų apie tai, kad patalpos, kurias jis perdavė, neatitinka Nuomos sutartyje nurodytų sąlygų, o gavęs pretenziją, nepadarė nieko, jog įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas negavo tai, ko siekė, t. y. išsinuomoti Sutarties sąlygas atitinkančias patalpas vykdyti automobilių remonto paslaugas, šioms paslaugoms atlikti reikalinga veikianti vandens ir šildymo sistema, tualetas, žiemos metu nesant jokio šildymo ar vandens, neįmanoma saugiai ir adekvačiai dirbti. Ieškovas nesiruošia spręsti ir slepia esminius patalpos trūkumus ir neketina jų ištaisyti, o Sutarties nutraukimas dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų nesukelia jokių neigiamų padarinių ieškovui. Atsakovas mano, kad teisėtai nutraukus Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, jam negali kilti jokia sutartinė atsakomybė, susijusi su bauda. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas neigia, kad galėjo kaip nors sugadinti patalpas, dėl ko ieškovas patirtų žalos. Taip pat nurodė, jog ieškovas iš atsakovo už nuomą paėmė 1 300 Eur grynais pinigais.
5. Trečiasis asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-10550), kuriame nurodė, jog ieškinį palaiko. Pateiktas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
6. Ieškovas A. B. ieškinį palaikė ir teismo posėdyje paaiškino, jog patalpas, kurios 50/50 priklauso pačiam ieškovui ir jo motinai, nuomojo kaip fizinis asmuo, Nuomos sutartis nebuvo registruota Registrų centre, o administravimo paslaugas atlieka A. B. įmonė „Anara“. Skelbimas, jog nuomojamas patalpos patalpintas kaip nuo įmonės „Anara“. Patalpas nuomoja įvairiai – ir kaip fizinis asmuo, ir kaip įmonė „Anara“. Nuomos sutartį ruošė ieškovas, tačiau Sutartis buvo išdiskutuota, atsakovas galėjo ją koreguoti. Atsakovui viskas tiko, kas buvo Sutartyje surašyta. Atsakovas minėjo, jog patalpas nuomojasi automobilių remontui. Atsakovas prieš nuomodamas patalpas žiūrėjo, ką jis norėjo žiūrėti, todėl nežino, ar kranus suko, bet nesuko, nes vandens nebuvo, klozetas irgi buvo be vandens. Perdavė patalpas, raktus ir toliau su atsakovu bendravo telefonu, sms bei el. paštu. Raktus visada perduoda nuomininkui ir visada pasiūlo pasikeisti spynų „širdutes“, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Pirmą atsiskaitymą už nuomą gavo laiku. Pirmą mėnesį lyg mokėjo 460 Eur grynais pinigais, ir patvirtinta, jog šitą pinigų sumą yra gavęs. Teigė, jog pagal Sutarties 3.2.14 p. depozitas ieškovui atsakovo nebuvo pervestas ir nebuvo sumokėtas grynais, tačiau pats pagal Sutartį dėl nesumokėto depozito niekur nesikreipė, nes jis nespėjo, net nepastebėjo. Dėl nuomos mokesčio sumokėjimo (Sutarties 4 p.) nesiunčia nuomotojui jokių papildomų dokumentų, priminimų. Teigė, jeigu nuomininkas nori ir neprieštarauja įstatymui, tai už nuomą grynais pinigais nuompinigius ima. Mokėti grynais pinigais buvo atsakovo pageidavimas. Perklaustas dėl nuomos pinigų (ne)sumokėjimo, ieškovas teigė, jog neatsimena, bet už pirmą mėnesį nuomos pinigai buvo sumokėti. Negali patvirtinti, jog atsakovas jam sumokėjo 1 300 Eur ir 660 Eur, teigė, jog tiek, kas buvo sumokėta, yra nurodyta ieškinyje, ir ieškinyje nurodytas aplinkybes gali patvirtinti. O vasario pabaigoje (2024 m. vasario 29 d.) gavo jo pirmą ir vienintelį (el. paštu ir sms) įspėjimą, jog jam netinkamos patalpos. Iki šio pranešimo paties fizinis susitikimas su atsakovu buvo 2024 m. vasario 15 d., tačiau, koks susitikimo tikslas – nepamena. Teigia, jog neatsimena, kada ieškovui tapo aišku, jog atsakovui patalpos nėra tinkamos. Rašto, jog atsakovas nori nutraukti Sutartį nematė, tik 2024 m. kovo 1 d. atrašė sms po darbo, tačiau el. laiško neperskaitė. Sutartyje paryškintu šriftu yra nurodyta, jog pirmi nuomos metai yra be Sutarties nutraukimo galimybės. Ši sąlyga tiko abiem šalims, kitaip ieškovas iš viso patalpų nebūtų nuomojęs. Jei ieškinyje nurodyta, jog kovo mėnesį atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio, reiškiasi, jog taip ir buvo. Atsakovas ragino susitikti su ieškovu ir pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą. Buvo atsakovo inicijuotas susitikimas, ieškovas pats ketino patalpas priimti, lyg tai buvo 2024 m. kovo 5 d., ieškovas sutiko perimti patalpas, tik į perdavimo aktą reikalavo įrašyti faktinį patalpų stovį (grindys išteptos tepalais ir t.t.). Atsakovas atsisakė pasirašyti, siekė, jog ieškovas pasirašytų, jog atsakovui neturi pretenzijų, ieškovas atsakovui sakė, jog gali įrašyti, jog jis nesutinka, kad tai jo tepalai, ir todėl priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, ir raktų atsakovas ieškovui neperdavė, ir atsakovas išėjo. Teigė, jog dar su atsakovu susirašinėjo, reikėjo laukti antstolio, ir šiaip atsakovas norėjo grąžinti patalpas, o ne ieškovas, kuris siuntė įspėjimus, ir todėl praėjo toks laiko tarpas, kuomet pats parašė įspėjimą atsakovui dėl Sutarties nutraukimo. Sekantį susitikimo kartą iniciavo ieškovas pats 2024 m. gegužės 2 d., kodėl tik po dviejų mėnesių inicijuotas susitikimas, nežino, gal derino laiką, atsakovas nemokėjo pinigų. 2024 m. gegužės 2 d. įvyko analogiškas susitikimas tik papildomai su antstoliais, kurie užfiksavo, kad atsakovas nesutiko pasirašyti perdavimo aktą ir patalpų buvusį stovį, tačiau jau ieškovas perėmė raktus. Nuo 2024 m. kovo mėnesio iki gegužės mėnesio sąskaitas už patalpas išrašinėjo (už vasario, kovo mėnesius ir iki gegužės 3 d.). Teigė, jog yra faktas, kad atsakovas nuo kovo iki gegužės mėnesio naudojosi patalpomis, kadangi per šį laikotarpį vykdė veiksmus, vedėsi priešgaisrinės tarnybos specialistus, įrodo ir tai, jog išnaudota papildoma elektra. Elektros skaitiklis fiksuoja į nuomojamą objektą patenkančią elektrą. Taip pat prie šio skaitiklio pajungtas vartų judesio detektorius. Nuomojamose patalpose yra numatytas vanduo, bet kadangi patalpos nebuvo nuomojamos apie metus laiko, vandens tiekimas į šias patalpas buvo užsuktas ne konkrečiai ieškovo, o ieškovo prašymu atjungta buvo UAB „Šiaulių vandenys“ įmonės, atjungta šulinėlyje, esančiame gatvėje. Apie šias aplinkybes atsakovui buvo paaiškinta ir pasakyta, kad vandenį paleis pavasarį, nes vandens nėra metus laiko. Sutartyje šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir įvardintos, nes, kaip teigė ieškovas, tuomet sutartyje reiktų rašyti romaną. Pastebėjo, jog tuo metu, kuomet patalpose nėra vandens, yra numatytas bendras tualetas ir bendra kriauklė visam objektui, didesnei teritorijai. Galima naudotis be apribojimų, tik papildomai sumokant 8 Eur per mėnesį (Sutarties 3.2.3 p.). Kodėl patalpų perdavimo priėmimo akte nėra nurodyta, jog patalpos perduodamos be vandens tiekimo, atsakyti negalėjo, nurodė, kad rašė kaip parašė. Dėl patalpų šildymo, ieškovas nurodė, jog jis buvo, prieš metus laiko paskutinį kartą buvo naudotas. Sistema buvo užpildyta gliukoliu. Patalpose buvo kieto kuro katilas ir „buržuika“. Atsakovas, kūrendamas kieto kuro katilą arba neįjungė, arba kartais „striga“ cirkuliacinis siurbliukas, nes reikia nuolat stebėti, sistema užvirė ir per apsauginius vožtuvus išpūtė gliukolį. Savaime aišku, kad nuomininkui parodė (kur siurbliukas, kur krauti, kur manometrai) ir apmokė, kaip naudotis katilais, tačiau kada tai konkrečiai padarė, nepamena. Prieš išnuomojant patalpas ir ant grindų, ir ant duobės, kur yra medinės lentos, nebuvo išklijuotas ruberoidas. Nė vienas nuomininkas nesiskundė, jog po lietaus duobėje kauptųsi vanduo, o kadangi duobė aklinai uždaryta, pats į duobę nežiūrėdavo. Nežino, jog po liūčių duobėje kaupiasi vanduo. Sutartį nutraukė taip, kaip nurodyta ieškinyje. Po 2024 m. gegužės 2 d. nutraukus sutartį su atsakovu, siekė patalpas išnuomoti kitiems asmenims, tačiau patalpos nebuvo išnuomotos, t. y. talpino internete skelbimus. Nurodė, jog gal ir yra buvę kitų atvejų, kuomet kiti nuomininkai taip pat reiškė panašius reikalavimus, jog patalpos neatitinka Sutartyje nurodytų sąlygų. Nuomoja daug patalpų ir nuomos sutarčių sudaro taip pat daug, civilinių ginčų teismuose, kylančių iš nuomos santykių, yra buvę.
7. Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, kad Sutartyje 2.2 p. šalys susitarė, jog patalpos išnuomojamos 1 metų laikotarpiui be teisės nutraukti anksčiau laiko, minėta nuostata buvo paryškinta, ir Sutartyje buvo numatyta visa sutarties kaina – 5 520 Eur. Tačiau atsakovas nuo 2024 m. kovo mėnesio nuomos mokesčio nebemokėjo, yra sumokėjęs tik už vasario mėnesį, nors ieškovas ne kartą ragino susimokėti. 2024 m. balandžio 16 d. įspėjime atsakovas buvo informuotas, jog ieškovas dėl atsakovo nemokamų įmokų bus priverstas nutraukti Sutartį ir kreiptis į teismą dėl visų nesumokėtų sumų prisiteisimo pagal Sutartį. Ir tik tada atsakant į tokį įspėjimą, atsakovas ieškovui pranešė, kad dar neva 2024 m. sausio 9 d. ieškovui buvo įteikta pretenzija dėl netinkamų patalpų trūkumų pašalino ir, kadangi neva trūkumai buvo nepašalinti, tai laiko, jog vasario 29 d. atsakovas vienašališkai nutraukė sudarytą Sutartį. Atstovė analizavo 2024 m. sausio 9 d. pretenziją, kur nurodytos aplinkybės neatitinka realybės ir atlikti pretenzijoje veiksmai, kelia pagrįstų abejonių dėl tokios pretenzijos tikrumo. Taip pat atstovė suabejojo, dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, jog išnuomotos patalpos atsakovui galimai netiko, nes darant prielaidą, jog sausio 9 d. atsakovui patalpos netiko, kodėl sausio pabaigoje yra siunčiami skaitiklių duomenys, vasario mėnesį prašo sąskaitą rašyti ant įmonės ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pretenziją, jog patalpos yra su trūkumais. Vien tai, kad atvažiavę priešgaisrinės tarnybos specialistai užfiksavo, jog patalpose nėra ženklų, gesintuvo ir pan., nelaikytini tokie trūkumai, dėl kurių patalpų negalima naudoti pagal jų paskirtį. Atkreipė dėmesį, jog nuomos mokestis buvo imamas tik nuo vasario mėnesio, nors Sutartis sudaryti sausio 8 d., būtent visas mėnuo atsakovui buvo suteiktas patalpomis naudotis nemokamai tam, kad atsakovas galėtų įsikurti. Taigi, atsakovas be jokios priežasties Sutartį nutraukė, todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti nesumokėtą numos mokestį pagal Sutartį. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas sudarydamas Sutartį turėjo teisę Sutartį koreguoti, o tuo atveju jei ieškovas būtų neleidęs Sutartį koreguoti, atsakovas turėjo teisę iš viso nesudaryti šios Sutarties. Nagrinėtinu atveju nenustatyta, jog atsakovas buvo verčiamas ją sudaryti ar jo atžvilgiu buvo naudota apgaulė ir pan., todėl pasirašius Sutartį šalis sieja sutartiniai santykiai. O pagal Sutarties 6.3. punktą kyla pareiga atsakovui sumokėti baudą bei pagal 6.1 punktą kyla kitos prievolės mokėti numatytas sumas. Tai, kad atsakovas teigia, jog pinigus nusiėmė, nieko neįrodo, nes nėra įrodymų, jog pinigai buvo perduoti ieškovai. Atstovė kelia versiją, jog galimai atsakovas nusiimtus pinigus panaudojo kitoms reikmėms, kuriantis patalpose, gal pirko keltuvus ar pan. Be to, Sutartyje buvo nurodytas ieškovo sąskaitos numeris, todėl esant galimai šalių nesutarimam dėl nepateikiamų kvitų ir pan., kyla klausimas, kodėl atsakovas ir toliau mokėjo, kaip teigia, ieškovui grynais pinigais, o ne pinigus vedė į nurodytą sąskaitą. Ieškovas taip pat prašo priteisti nuostolius, kurie pasireiškė tuo, jog ieškovas buvo priverstas išsivalyti patalpas, nes atsakovas patalpas perdavė nešvarias, išteptomis grindimis.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Ž. G. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog ieškovas 2024 m. sausio 8 d. aprodė patalpas, pasakė, kad kieto kuro katilas veikia, vanduo yra, tačiau šiuo metu jis yra užsuktas, tačiau neperspėjo, kad jį atsuks tik pavasarį. Kriauklės, čiaupai buvo viskas išlaužyta, kur prisilieti viskas krito lauk ir pan. Tačiau tokie trūkumai paties negąsdino, nes viską galima pasitvarkyti. Patalpų švara – visur aplinkui buvo pjuvenos: tiek ant sienos, palangės, langų, grindys buvo baltos, ant duobės buvo užklijuotas ruberoidas. Apžiūrint patalpas, ieškovui minėjo, kokiu tikslu nuomojasi jas, nurodė, jog patalpos reikalingos įmonei, kurią buvo perpirkęs ir tvarkėsi dokumentus. Kadangi įmonė nebuvo pilnai išpirkta, todėl Nuomos sutartį sudarė kaip fizinis asmuo. Sutartį ir patalpų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė tą pačią dieną 2024 m. sausio 8 d., pasirašė ieškovo ofise, taip pat padavė depozitą ir į priekį, viso sumokėjo 1 300 Eur (avansas 800 Eur ir nuomą į priekį), o ne 460 Eur kaip teigia ieškovas. Pinigai buvo sumokėti grynais, nes galvojo, jog ieškovas išrašys kvituką, kurio prašė išrašyti, tačiau ieškovas neišrašė. Nuomos sutartį suruošė ieškovas, prieš pasirašydamas Sutartį, ją skaitė, tačiau tokią Sutartį pasirašinėjo pirmą kartą, todėl jos sąlygų nelabai suprato (dalyje kur priėmimo aktai, dėl patalpų, vandens, katilo), tačiau Sutartis iš atsakovo pusės nebuvo koreguojama. Kai sudarė Sutartį, tuomet ieškovas atnešęs raktus nuo patalpų, jau pasakė, jog dėl katilo ieškokis žmogaus, kad patikrintų, ar katilas veikiantis, nes vamzdžiai yra užšalę, nes šerkšnai buvo (vamzdžiai buvę tualete). Taip pat įvardijo, jog gali nuomotis kiemą dar už 200 Eur per mėnesį. Prieš sudarant Sutartį pats galimybės patikrinti katilo veikimo neturėjo, kadangi patikrinimui reikėjo malkų užkūrimui, o jų nebuvo. 2024 m. sausio 9 d. apžiūrėjo patalas vienas, paskui išsikvietė žmogų, su kuriuo žiūrėjo kaip užkurti katilą, tačiau sistemoje nebuvo spaudimo. Pats patalpas toliau (sausio 12-14 d.) bandė šildytis „buržuika“. Realiai patalpose pilnai nebuvo įsikūręs, veiklos nepradėjo vykdyti, ir vėl 2024 m. vasario 26 d. pradėjo kraustytis atgal iš patalpų, kadangi žmonės pradėjo sakyti, jog išnuomojęs iš „Anara“ turėsi daug problemų. Tokiose patalpose žiemą: be vandens, be normalaus šildymo negalėjo vykdyti veiklos, nes šąla rankos. Vasario 15 d. susimokėjo dar papildomai 660 Eur, vėlgi paprašė sąskaitos arba kvito, tačiau ieškovas paskambinęs pasiūlė „iškepti blynų“, jokios sąskaitos neišrašė. Kodėl pinigų nevedė į Sutartyje nurodytą banko sąskaitą, atsakyti negali. Sausio 9 d. paprašė pažįstamo teisininko padėti nutraukti pasirašytą Sutartį, kuris viską surašė (pretenziją): dėl katilo ir t.t. Po kelių (dviejų – trijų) dienų pas ieškovą biure ieškovui perdavė pretenziją. Pretenzija buvo suruošta 2 egzemplioriais, ją pasirašė abu. Pretenzijos originalaus dokumento nebeturi, nes per kraustymąsi pasimetė. Pretenzijos tikslas buvo, kad viskas patalpose veiktų. Įteikęs pretenziją toliau įsirenginėjo, nes tikėjosi, jog bus į ją sureaguota ir sutvarkyta. Kol kūrėsi, pats vandenį vežėsi į patalpas iš namų. Vasario gale ieškovui dar išsiuntė pranešimą (registruota pašto siunta bei el. paštu), jog nutraukiama Sutartis nuo kovo 1 d. 2024 m. kovo 1 d. turėjo pasiimti ieškovas raktus, tačiau pasiimti neatvyko. Pats tuomet išjungė elektros skaitiklį, jog elektra nesisuktų. Po paros parašė, jog nebeveikia signalizacija, vartai, todėl turėjo važiuoti įjungti skaitiklį, kad veiktų. Tuomet suprato, jog ant to paties skaitiklio yra sujungta daugiau patalpų. Vėliau su ieškovu susitiko 2024 m. kovo 5 d., susitikimo metu ieškovas buvo susirašęs patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame atsakovui buvo neaiškių akto vietų (punktų, punktelių), todėl nepasirašė. Kadangi nepasirašė, ieškovas nepriėmė raktų ir iš patalpų išėjo. Vėliau patalpos buvo tuščios nenaudojamos. Pripažįsta faktą, jog į tuščias patalpas buvo įleidęs priešgaisrinės tarnybos bei gamtos apsaugos specialistus. Nuo kovo 5 d. ieškovas dar buvo į el. paštą (kovo mėn.) atsiuntęs sąskaitas už kažkokį vartų remontą, už kažkokias baudas ir už 30 kW elektrą, nuotekų valymą, paskui vėl balandžio mėn. atsiųsta sąskaita už elektrą, nuotekas. Paskui ieškovui dar buvo du kartus rašęs, kada ieškovas perims patalpas. Patalpos ieškovui buvo perduotos gegužės 2 d. su antstoliais. Nuvykus tą dieną, nustebo, jog patalpose degė šviesa, buvo sujungtos patalpose lemputės. Duris jis pats atsakino, tuomet įėjusi antstolė viską filmavo, užfiksavo, davė pasirašyti perdavimo aktą, bet jame atsakovas nepasirašė, nes buvo palikta per daug laisvos (tuščios) vietos (31-32 fotonuotrauka). Teigia, jog 5-6 fotonuotraukose užfiksuotos dėmės yra ne tepalas, o tos dėmės jau buvo, 7-9 fotonuotraukose taip pat ne tepalas, 11 – yra atsakovui išbėgęs tepalas. Antstolė užfiksavo, jog raktus perdavė, ir pats išvažiavo iš patalpų. Kai tik pradėjo kraustytis į patalpas, tik palijus, į garažo duobę prisirinkdavo vanduo. Iš viso ieškovui yra sumokėta 1 960 Eur. Iki kovo 1 d. suvartota 73 kw., nuo kovo 1 d. iki perdavimo patalpų - 122 kw. Teigė, jog į šias nuomojamas patalpas yra galimybė patekti iš kitų patalpų.
9. Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti. Papildomai atkreipė dėmesį, jog ieškovas iš esmės iš vis nepasisakė dėl esminių Sutarties punktų pažeidimų nei procesiniuose dokumentuose, nei gavęs pretenziją. Teigė, jog ieškovas, veikdamas tokiu veiklos modeliu, kuriuo jis veikia ir šios bylos kontekste, iš esmės veikia neteisėtai ir net įvykdžius Nuomos sutartį ir kas mėnesį sumokėjus nuomos mokestį grynais pinigais, ieškovui pasikreipus į teismą būtų sunku įrodyti Sutarties tinkamą vykdymą, nes ieškovas priėmęs grynuosius pinigus, neišduoda nė vieno apskaitos kvito, o ieškovo teiginys, jog galimai metų gale deklaruos pajamas, nepatvirtina tinkama gautų piniginių lėšų apskaitymą. Atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu aiškinantis sutarties 3.2.14 p. nuostatas ir šalių veiksmus, ieškovas pripažino, jog 800 Eur buvo nesumokėti nei grynais, nei pavedimu, tačiau Sutartis kažkodėl buvo nenutraukta. Tai šios aplinkybės dar kartą parodo, jog atsakovo įrodinėjamos aplinkybės su grynųjų pinigų sumokėjimu nėra iš piršto laužtos. Be sąskaitos išrašų, kur užfiksuoti grynųjų pinigų išėmimai, kitų įrodymų nėra, o ieškovas, neišduodamas jokių apskaitos dokumentų, turi pranašumą prie atsakovą, nes visuomet gali tvirtinti, jog piniginių lėšų negavo. Ieškovas patvirtino, jog jis vykdo ir teikia nuomos paslaugas, yra savo srities profesionalas, veikiantis šioje srityje ne vienerius metus. Tokia ieškovo veikla yra žalinga, nes apsiginti nuo tokio nesąžiningo asmens, jo teikiamo ieškinio iš principo yra neįmanoma. Mano, jog šios Sutarties šalys nėra lygios, todėl teismas į šį aspektą priimdamas byloje sprendimą turėtų atsižvelgti. Tai, jog atsakovas galėjo pervesti pinigus į Sutartyje nurodytą banko sąskaitą, nesudaro prielaidos manyti, jog tų pinigų nebuvo atiduota grynais pinigais. Byloje netiesioginis įrodymas yra tai, jog ieškovas pats nenutraukė Sutarties, bet ir negali įrodyti, jog pinigai buvo gauti ar negauti. Pastebėjo, jog tradiciškai komerciniuose santykiuose nutraukiamos Sutartys pareikalaujant sumokėti mokėtinas atitinkamas sumas. Tuo tarpu šioje byloje ieškovo pirminis reikalavimas sumokėti pinigus yra gautas tik 2024 m. balandžio 16 d., tačiau net ir jame nėra nurodyta turtinio reikalavimo suma. Šioje byloje atsakovas siekia įrodyti, jog ieškovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos nėra pareiškęs atsakovui konkretaus piniginio reikalavimo apibrėžta konkrečia suma, remiantis apskaitos dokumentais. Juolab tik nuo konkretaus turinio reikalavimo gali būti skaičiuotinos palūkanos. Tai pat nėra paneigtas pretenzijos įteikimo momentas, tai, jog pretenzijos naudojamos frazės, minimos institucijos ir pan., yra teisinio argumentavimo stilistika. Tačiau ieškovas net ir įspėdamas atsakovą, taip pat nekvestionuodamas, jog 2024 m. vasario 29 d. jis gavo elektroninį laišką, kuriame ir pretenzija, ir pranešimas, ir perdavimo aktas, jau pakartotinai gavęs visus dokumentus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovui nepateikė jokios informacijos, kad jis galėtų ištaisyti pretenzijoje nurodytus esminius Sutarties pažeidimus. Ir tik teismo posėdžio metu sužinojo esmines aplinkybes, kad Šiaulių vandenys yra užsukę vandenį, jog tualetas yra net ne nuomotose patalpose. Tai, kad Nuomos sutartyje buvo parašyta frazė, jog patalpos naudos savo individualiai veiklai, automobilių remontui. Tai tik šis sakinys „gelbėja“ atsakovą, nes jei būtų nenurodyta, tai būtų tiesiog sandėliavimo patalpos, kur nereikia nei tualeto, nei šildymo. Tačiau vykdant automobilių remonto paslaugas, turi būti užtikrintos sanitarinės, higienos, saugos technikos ir kiti reikalavimai. Apie tai ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nė neužsimena. Byloje ieškovas galėjo įrodinėti pateikdamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ar pan., kur būtų užfiksuota, jog iš tiesų šildymo sistema apskritai veikė. Tuo tarpu antstoliui atvykus ir fiksavus patalpų priėmimo – pardavimo faktą, šitie komunaliniai esminiai atsakovo momentai, jau žinant ieškovui, kad kreipsis į teismą, galėjo patikrinti ir užfiksuoti. Tokiu atveju, atsakovas būtų praradęs bet kokį teisinį argumentavimą, susijusį su Sutarties esmės pažeidimu, tačiau byloje, nėra. Pastebėjo, jog Sutartyje yra nesąžiningų nuomininkui sutarties sąlygų, gal ir ieškovas suprato, kad pats atsakovas turėjo pasirūpinti šildymo sistema, ją eksploatuojant, pats rūpintis vandeniu ir pan., tačiau atsakovas su tuo nesutinka. Dėl Sutarties pažeidimų atstovas pastebėjo, jog teismui posėdžio metu paklausus – ar tam tikri trūkumai, susiję su šildymo sistema, su vandens tiekimu buvo aptarti su atsakovu prieš sudarant Sutartį, ieškovas nurodė, jog jie nebuvo aptarti. Todėl mano, jog šių trūkumų neaptarimas, laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu. Šioje byloje atsakovas laikosi pozicijos, jog įrodė, kad esant tokiai faktinei padėčiai, atsakovas neturi galimybės tokiose patalpose vykdyti tiesioginės veiklos, kadangi nesant vandens, tualeto, šildymo, neįmanoma dirbti, o ieškovas po pretenzijos gavimo dar praėjus 1,5 mėn. nenurodė aplinkybių, jog ištaisė numatytas pastabas, pretenzijas. Dėl žalos mano, kad pats reikalavimas suformuluotas netinkamai, nes negautos pajamos nurodomos kaip skola. Ar negautos pajamos yra iš tikrųjų yra negautos, turi įrodyti ieškovas. O šiuo atveju taikomas ir negautų pajamų institutas, ir netesybų institutas, ir dar baudinių netesybų institutas. Ieškovas negali įrodyti, jog patalpos šiuo metu yra/nėra išnuomotos, todėl apie pajamų (ne)gavimą galima vertinti tik hipotetiškai. Mano, jog byloje nėra įrodyta negautų pajamų suma, kaip žala. Dėl baudinių netesybų pastebėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką dvigubos sutartinės atsakomybės taikymas, susijęs su negautomis pajamomis ir iš to išplaukiančiomis netesybomis, nėra galimas. Net ir tuo atveju, jei teismas manytų, jog galima priteisti negautas pajamas, taikyti baudą ir dar skaičiuoti procentines baudines palūkanas, tai prieštarautų LAT praktikai. Be to, teismas, atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykius, ne lygiateisiškumą, gali pats savarankiškai jas mažinti. Mano, jog atsakovas įrodė, jog ieškovui yra sumokėjęs 1 300 Eur sudarant Sutartį, bei vasario 15 d. – 660 Eur. Ir tai yra pakankamai didelė suma, susijusi su Sutarties vykdymu, ir dar reikalauti negautų pajamų už visus metus yra ir neteisinga, ir nesąžininga, ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo A. B. ir atsakovo Ž. G. 2024 m. sausio 8 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui buvo perduotos 190 kv. m patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpos išnuomotos nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. be teisės Sutartį nutraukti anksčiau laiko. Sutarties kaina už nurodytą terminą 5 520 Eur. Patalpos perduodamos pasirašius Patalpų perdavimo - priėmimo aktą (2.1. punktas; 3.1.1. punktas, 3.2.5. punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Sutartyje numatyta teisė, kuomet nuomotojas turi teisę nepasirašyti priėmimo – perdavimo akto (3.2.5. p.), tuomet nuomininkui tokia teisė nėra numatyta. Sutartyje numatytos sankcijos: 1 nuomos mėnesio dydžio bauda, jeigu nuomininkas vėluoja mokėti nuomos mokestį daugiau nei 30 dienų (6.1. punktas), 1 380 Eur bauda, jeigu nuomotojas nutraukia Sutartį anksčiau laiko dėl to, kad nuomininkas nesilaiko Sutarties sąlygų ir 1 mėn. vėluoja mokėti nuomos mokestį ar komunalinius mokesčius (6.3. punktas), 46 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki Patalpų atlaisvinimo ar suremontavimo (6.2. punktas). Sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos: 1) šalims susitarus (5.1. punktas), 2) pasibaigus Sutarties 2.2. punkte nustatytam terminui, vienai iš šalių prieš 3 mėnesius raštiškai įspėjus apie sutarties nutraukimą, laiką pradedant skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 1 dienos (5.2. punktas), 3) nuomotojo teisė nutraukti Sutartį iš karto ir reikalauti, kad jam būtų padengta skola ir sumokėta 1 380 Eur bauda, jeigu nuomininkas nesilaiko sutarties sąlygų, vieną 1 mėn. vėluoja mokėti nuomos mokestį (5.3. punktas), 4) Jei nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar po nuomotojo įspėjimo gavimo apie sutarties nutraukimą, per 1 mėn. neatlaisvina patalpų, nuomotojas turi teisę vienašališkai įeiti į išnuomotas patalpas ir jas atlaisvinti, o ten esančius įrengimus, daiktus ir kt. išmesti, jų nesaugant ir už juos neatsakant, reikalui esant, suremontuoti patalpas. Iškraustymo išlaidas apmoka nuomininkas (5.4. punktas) ir kt.
11. Iš (DOK-71654) Ž. G. 2024 m. balandžio 16 d. pranešimo, adresuoto A. B. matyti, jog atsakovas praneša, kad pakartotinai informavo ieškovą, kad dar 2024 m. sausio 9 d. jam įteikta pretenzija dėl netinkamos kokybės patalpų nuomos ir trūkumų pašalinimo, kur trūkumai iki pretenzijos nurodytos 2024 m. vasario 9 d. buvo nepašalinti, todėl nuo 2024 m. vasario 29 d. vienašališkai atsakovas nutraukė sudarytą patalpų nuomos sutartį. Taip pat pažymėjo, jog apie raktų nuo patalpų atsiėmimą buvo raštu informuotas ne mažiau 3 kartų, tačiau atsisakė komunikacijos ir bendradarbiavimo. Ž. G. 2024 m. sausio 9 d. pretenzijoje, adresuotoje A. B., nurodė, jog nuomininkas, pradėjęs eksploatuoti patalpas, nustatė, kad patalpose yra atjungtas vanduo, vandens nebuvo nei prausykloje, nei tualete. Patikrinus patalpų šildymo sistemą ir kuro katilą, nustatyta, jog šildymo sistema tuščia, nėra užpildyta, o kuro katilas neveikiantis ir senai nenaudojamas. Todėl prašė ištaisyti šiuos trūkumus, o jų neištaisius – iki 2024 m. vasario 9 d. bus priverstas vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį ir iki 2024 m. kovo 1 d. priėmimo – perdavimo aktu patalpas perduoti ir iš jų išsikraustyti. Iš Ž. G. 2024 m. vasario 29 d. pranešimo, adresuoto A. B. matyti, jog atsakovas praneša, jog buvo įteikta pretenzija dėl netinkamos kokybės patalpų nuomos ir trūkumų pašalinimo, tačiau trūkumai buvo nepašalinti, todėl vienašališkai nutraukia 2024 m. sausio 8 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį ir kviečia A. B. 2024 m. kovo 1 d. 9.00 val. dalyvauti patalpų apžiūroje ir perdavime, minėtas pranešimas ieškovui buvo išsiųstas tiek registruota pašto siunta, tiek elektroniniu laišku.
12. Iš (CBP-6799)A. B. 2024 m. balandžio 16 d. įspėjimo, adresuoto Ž. G. matyti, kad ieškovas praneša nutraukiantis Sutartį 5.3. punkto pagrindu nuo 2024 m. gegužės 1 d. ir reikalaujantis atlaisvinti Patalpas, sumokėti įsiskolinimą už nuomą bei sutartines baudas. Priežastis – atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2024 m. kovo mėnesio.
13. Iš 2024 m. gegužės 2 d. antstolės Eurikos Rulienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad buvo nuvykta į ginčo Patalpas ir nustatyta, jog pagrindinės patalpos, tiek ir pagalbinės patalpos yra netvarkingos ir nešvarios; patalpų grindys sulietos, išteptos naftos produktais.
14. Be to, tiek ieškovas (DOK-66628, DOK-74227), tiek atsakovas (DOK-51978, DOK-72266) į bylą pateikė išnuomotų patalpų fotonuotraukas bei vaizdo įrašus, t. y. ieškovas tuščias patalpas nufilmavo 2025 m. kovo 6 d., o atsakovas patalpas filmavo – 2025 m. vasario 22 d. ir 2025 m. kovo 1 d., kuriuose užfiksuotas elektros skaitiklio rodmenys: vasario 22 d. – 1536; kovo 1 d. – 1560, kovo 6 d. – 1550, bei patalpų, jų grindų būklė. Taip pat šalys į bylą yra pateikusios savo susirašinėjimus tiek sms žinutėmis, tiek elektroniniais laiškais.
Dėl terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo
15. CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Taigi, terminuota nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais.
16. Reikalavimas nutraukti kitų rūšių terminuotas nuomos sutartis, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai (negyvenamųjų patalpų, pastatų ir įrenginių, įmonės nuomos) tik teismo tvarka, būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir šių normų nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).
17. Nors šalių pasirašytos Nuomos sutarties 2.2. punkte šalys susitarė ir nusimatė, jog patalpų nuomos terminas sudaromas metams be teisės nutraukti Sutartį anksčiau laiko, tačiau pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką akivaizdu, jog tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turi teisę nutraukti Nuomos sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai, t. y. nesikreipdamas į teismą dėl esminio sutarties pažeidimo. Pažymėtina, kad ginčo sutarties nutraukimo metu galiojusiuose įstatymuose nebuvo nustatyta tokio pobūdžio išimčių, kurios būtų taikomos ginčo nuomos sutarčiai.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog jis Nuomos sutartį nutraukė nuo 2024 m. gegužės 1 d., kaip ir buvo numatyta 2024 m. balandžio 16 d. įspėjime, tuo tarpu atsakovas teigia, jog ne ieškovas, o būtent atsakovas vienašališkai nuo 2024 m. vasario 29 d. nutraukė Nuomos sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, kurios buvo nurodytos 2024 m. sausio 9 d. pretenzijoje.
19. Byloje ieškovas itin daug argumentų dėstė dėl minėtos pretenzijos teksto, aplinkybių, neatitikimų buvusiai/esamai situacijai nuomojamose patalpose ir pan., kėlė abejones dėl jos galimo suklastojimo, suklastoto ieškovo parašo joje ir pan., tačiau nenurodė nė vieno konkretaus motyvo, susijusio su pretenzijoje išdėstytais nuomojamų patalpų trūkumais/ jų šalinimo būdais/paties imtais aktyviais veiksmais siekiant galimai pašalinti esamus trūkumus ar pan. Verta pastebėti, jog ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2024 m. sausio 9 d. pretenzijos jis negavo ir atsakovas nepateikė, ir negali pateikti jokių įrodymų, kad tokia pretenzija buvo įteikta, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog iš tiesų duomenų apie 2024 m. sausio 9 d. pretenzijos pradinį įteikimą, galimą ieškovo (ne)pasirašymo joje, nėra. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, t. y. iš kitų byloje esančių duomenų matyti, jog 2024 m. sausio 9 d. pretenziją ieškovas iš tiesų yra gavęs, ji buvo įteikta galimai jau antrą kartą, atsakovui ją išsiuntus tiek 2024 m. vasario 29 d. registruota pašto siunta, tiek ir 2024 m. vasario 29 d. 9.55 elektroniniu laišku bei papildomai apie siųstus dokumentus ieškovas informuotas trumpąja sms žinute. Pripažintina, jog 2024 m. sausio 9 d. pretenzijos surašymo, jos pirminio įteikimo aplinkybės nėra itin aiškios, byloje nėra pateiktas minėtos pretenzijos originalas, jo pateikti negalėjo pats atsakovas, tačiau nepaisant byloje esančių abejonių, trūkstant dalies pagrįstų įrodymų, akivaizdu, jog vėliausiai 2024 m. vasario 29 d. ieškovui buvo įteikta pretenzija su atsakovo nurodytais išnuomotų patalpų trūkumais ir ieškovas vėliausiai 2024 m. vasario 29 d. sužinojo apie juos (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog nepaisant to, jog iš tiesų ieškovas buvo supažindintas su išnuomotų patalpų trūkumais, ieškovas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų siekiant susisiekti su atsakovu, ieškojęs abiem pusėms priimtinų veiksmų, galimai siekiant pašalinti trūkumus ar pan. Priešingai, iš ieškovo konkliudentinių veiksmų ir šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog netiesiogiai pripažindamas aplinkybes, jog patalpos nėra tinkamos atsakovui vykdyti veiklą (apie jas neužsimindamas ir nenurodydamas nė vieno argumento), pats sutiko išnuomotas patalpas perimti, taip sutikdamas su Nuomos sutarties nutraukimu (CPK 185 straipsnis) ir 2024 m. kovo 5 d. el. laišku atsakovui atrašė, jog „susimatom 2024 m. kovo 6 d. 9.15 val. ir perimsiu, tik įspėju, kad perdavimo akte bus įrašyta, jog tai daroma tau reikalaujant; taip pat nesulaukiu atskanuoto, o ne atšviesto mano parašo kur aš neva pasirašiau ant sausio 9 d. pretenzijos“. Iš šalių susirašinėjimo taip pat matyti, jog 2024 m. kovo 5 d.10.43 val. ieškovas atsakovui rašė, jog nesulaukia atsakymo, baigti sutartį sąžiningai ir tvarkingai, kaip sutarta ar „žais“ nutraukimo žaidimus su parašo klastojimu; prašo atsakyti iki 2024 m. kovo 6 d., nes jei neva atsakovas nori žaisti, tai tada ieškovas turi perimti, rašyti pareiškimą dėl dokumentų klastojimo ir t.t..; patalpas priima tik dėl nesąžiningų ir nusikalstamų atsakovo veiksmų, ieškovas mato, kad trukdys teritorijos darbui, nemokės nuomos ir galimai gadins patalpas. Taigi, iš šių ieškovo atsakymų turinio matyti, jog ieškovui pretenzijos turinys buvo suprantamas, tačiau jokių argumentų apie patalpų (ne)tinkamumą naudotis, nesamų pretenzijoje nurodytų patalpų trūkumų nenurodo, apie juos net neužsimena, tik kaltina atsakovą ir siekia, jog atsakovas su ieškovu pilnai atsiskaitytų pagal sutarties sąlygas ir galimai atlygintų susidariusius nuostolius dėl nutraukiamos Nuomos sutarties bei papildomai kelia abejones dėl pretenzijoje esamo savo parašo galimo klastojimo (CPK 178, 185 straipsniai).
20. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, lieka nesuprantami tolimesni ieškovo veiksmai dėl neva, ieškovo teigimu, dėl Nuomos sutarties nutraukimo nuo 2024 m. gegužės 1 d. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog nuo 2024 m. kovo 6 d. šalims susitikus ir siekus perduoti – perimti nuomojamas patalpas, tačiau esant konfliktiniams santykiams, nepavykus pasirašyti patalpų perdavimo – perėmimo akto ir ieškovui atsisakius priimti patalpų raktus, ieškovas daugiau nei vieno mėnesio laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų ir tik 2024 m. balandžio 16 d. oficialiai atsakovą įspėjo apie galimą Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2024 m. gegužės 1 d., nurodydamas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą – atsakovo Ž. G. nuo 2024 m. kovo mėnesio nemokamą nuomos mokestį, tačiau ignoruodamas tikrąją tarp šalių susidariusią situaciją ir nutylėdamas aplinkybes, jog dar 2024 m. kovo 6 d. šalys buvo susitikusios dėl jau tuo metu nuomojamų patalpų perdavimo ir pan. Iš Nuomos sutarties 5.3. punkto matyti, jog nuomininkui nemokant nuomos mokestį, nuomotojas gali nutraukti sutartį iš karto ir reikalautini pagal sutartį mokėtinų sumų, tačiau nagrinėtinu atveju, dėl tik ieškovui suprantamų priežasčių pats ieškovas nenutraukė iš karto (kaip numato Nuomos sutartis) Sutarties, tačiau nurodė nutraukimo terminą dar po dviejų savaičių (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog aiškinantis aplinkybes, kodėl ieškovas atsakovą įspėjo apie Nuomos sutarties nutraukimą tik 2024 m. balandžio 16 d., ieškovas konkrečiai pasakyti negalėjo, tik nurodė, jog nežino, gal derino laiką, atsakovas nemokėjo pinigų; dar su atsakovu susirašinėjo, reikėjo laukti antstolio ir šiaip, atsakovas norėjo grąžinti patalpas, o ne ieškovas, kuris siuntė įspėjimus ir todėl praėjo toks laiko tarpas. Akivaizdu, jog ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, nes keliolika metų užsiimta patalpų nuomos verslu, žinodamas, jog atsakovas toliau neketina nuomotis ir naudotis išnuomotomis patalpomis, žinodamas, jog atsakovas jį yra įspėjęs ir vėliausiai 2024 m. vasario 29 d. informavęs, jog Ž. G. laikė, jog nuo 2024 m. vasario 29 d. Nuomos sutartis atsakovo vienašališkai yra nutraukta, matydamas, jog patalpos yra visiškai atlaisvintos, nenaudojamos, nepaisė prieš tai buvusių aplinkybių ir abiejų šalių veiksmų, jas ignoruodamas, formaliai savo ruožtu ruošė įspėjimus apie Nuomos sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais ieškovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, ir negalima daryti išvados, jog šalių sudaryta Nuomos sutartis yra nutraukta būtent kaip teigia ieškovas – 2024 m. gegužės 1 d. (CPK 178, 185 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
21. Vertinant atsakovo nurodytas aplinkybes, jog Nuomos sutartis tarp šalių nutraukta 2024 m. vasario 29 d., svarbu nustatyti, ar padarytas esminis ginčo sutarties pažeidimas, t. y. ar atsakovas įgijo teisę ją vienašališkai nutraukti (CK 6.217 straipsnis).
22. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo.
23. Iš byloje esančių duomenų ir šalių teiktų paaiškinimų teisme nustatyta, jog išnuomotose patalpose nebuvo vandens, t. y. vanduo iki išnuomotų patalpų nebuvo tiekiamas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuomojamose patalpose yra numatytas vanduo, bet kadangi patalpos nebuvo nuomojamos apie metus laiko, vandens tiekimas į šias patalpas buvo užsuktas, ne konkrečiai ieškovo, o ieškovo prašymu atjungta buvo UAB „Šiaulių vandenys“ įmonės, atjungta šulinėlyje, esančiame gatvėje. Nors ieškovas deklaratyviai teigė, jog ši aplinkybė atsakovui buvo nurodyta pokalbio metu, tačiau ši aplinkybė nebuvo jokia forma fiksuota šalims pasirašant Nuomos sutartį bei pasirašant 2024 m. sausio 8 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo pasiteiravus, kodėl tiek į Nuomos sutartį, tiek į minėtą aktą neįrašė aplinkybių, susijusių su vandens (ne)buvimu, ieškovas teismo posėdžio metu atsakyti negalėjo, nurodė, kad rašė kaip parašė, taip pat nurodė, jog tuomet Sutartyje reiktų rašyti romaną. Be to, minėtame akte nurodyta, jog perduodamas kieto kuro katilas, kieto kuro krosnelė ir už priešgaisrinę apsaugą atsako nuomininkas. Aiškinantis aplinkybes, susijusias su išnuomotų patalpų šildymo sistema ir perduotais naudoti kieto kuro katilais, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog savaime aišku, kad nuomininkui parodė (kur siurbliukas, kur pakūra, kur manometrai) ir apmokė, kaip naudotis katilais, tačiau konkrečiai nurodyti, kada tai padarė, ieškovas pasakyti negalėjo, teigė, jog nepamena. Dėl tinkamumo eksploatuoti nuomojamų patalpų šildymo sistemos teismas pastebi, jog nors ieškovas teigė, jog šildymo sistema buvo tinkama šildyti patalpas, tačiau pats netiesiogiai pripažino, jog šildymo sistema turi trūkumų, t. y. teigė, jog atsakovas, kūrendamas kieto kuro katilą arba neįjungė, arba kartais stringa cirkuliacinis siurbliukas, nes reikia nuolat stebėti, sistema užvirė ir per apsauginius vožtuvus išpūtė gliukolį. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat pavirtina faktą, jog išnuomotos patalpos ir jų šildymo sistema buvo netvarkinga, t. y. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2024 m. kovo 26 d. rašte nurodyta, jog be smulkių neatitikimų patalpose įrengta kieto kuro krosnis yra savadarbė, neatitinka šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų; patalpų nuomininkas informuotas apie neatitikimus ir jam nurodyta, jog, prieš pradedant eksploatuoti patalpas, turi būti sutvarkyti minėti neatitikimai. Be to nurodyta, jog patalpose elektros instaliacija netvarkinga su atvirais laidais ir kištukiniu laidu. Tuo tarpu Nuomos sutartyje bei patalpų perdavimo – priėmimo akte, kuriuos ruošė pats ieškovas, nurodyta, jog elektros įvadas, rozetės ir t.t., yra tvarkingi ir atitinka saugumo technikos reikalavimus; Nuomos sutartyje nurodyta, jog patalpos atitinka visus priešgaisrines apsaugos, sanitarines higienos ir kitus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo vertinimu, įvertindamas atsakovo veiklos pobūdį, kuris nurodytas Nuomos sutartyje – individualiai veiklai (automobilių remontui), sprendžia, jog patalpų iš tiesų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Akivaizdu, jog atsakovas, kuris užsiima automobilio remontu, neturėjo elementarių buities, sanitarinių higienos sąlygų, tokių kaip nusiplauti remonto metu suteptas rankas, savo nuomojamuose patalpose atlikti gamtinius reikalus ar pan. Nors ieškovas teismo posėdžio metu pastebėjo, jog tuo metu, kuomet patalpose nėra vandens, yra numatytas bendras tualetas ir bendra kriauklė visam objektui, didesnei teritorijai, kuriuo atsakovas galėjo naudotis, tačiau ieškovo minėta alternatyva neleidžia daryti išvados, kad konkrečiai išnuomotas patalpas buvo galima naudoti pagal paskirtį. Juolab minėta alternatyva atsakovui būtų kainavusi papildomus pinigus (8 Eur per mėnesį (Sutarties 3.2.3 p.)), taip didinant nuomos kainos kaštus. Taip pat atsakovas, remontuodamas automobilį išsinuomojamose patalpose, remiantis ieškovo logika, tuo pačiu turėjo pats stebėti ir nuomojamų patalpų šildymo sistemą ir cirkuliacinį siurbliuką, kuris kartais stringa, jog šildymo sistema „neužvirtų“, neišpūstų gliukolio, taip nesukeldamas ir nepadarydamas žalos ne tik patalpos, bet ir galimai remontuojamiems automobiliams. Be to, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai tyrimo metu nustatė, jog patalpose įrengta savadarbė kieto kuro krosnis neatitinka šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, šie trūkumai prieš eksploatuojant patalpas turi būti/turėjo būti pašalinami/pašalinti. Šios bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog be atsakovo 2024 m. sausio 9 d. pretenzijoje nurodytų patalpų trūkumų (vandens tiekimo, šildymo sistemos), galimai kiek vėliau, atsakovas pastebėjo ir kitus nuomojamų patalpų trūkumus, dėl kurių iš tiesų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, t. y. jog patalpų duobėje renkasi vanduo, kuris yra užfiksuotas viename iš atsakovo pateiktų vaizdo įrašų. Nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog nė vienas nuomininkas nesiskundė, jog po lietaus duobėje kauptųsi vanduo, o kadangi duobė aklinai uždaryta, pats į duobę nežiūrėdavo, todėl nežino, jog po liūčių duobėje kaupiasi vanduo, tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos išnuomoti konkrečiai veiklai tinkamas vykdyti patalpas. Akivaizdu, jog nuomojant patalpas automobilių remontui, patalpų duobė reikalinga kasdien, todėl šiam tikslui nuomojant patalpas ieškovas turėjo užtikrinti ir šios patalpos dalies (duobės) tinkamumą naudotis (CPK 185 straipsnis). Tai, jog prieš tai nuomininkai nesiskundė, todėl ieškovas nežinojo, kad duobėje renkasi vanduo, neatleidžia jo nuo pareigos išnuomoti tinkamas automobilio remonto veiklai vykdyti patalpas. Teismo vertinimu, nuomotojas (ieškovas), kaip negyvenamųjų patalpų savininkas, turėjo būti rūpestingas ir atidus, imtis reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir rūpintis jo tinkama būkle, tame tarpe ir patalpų duobe. Tuo tarpu ieškovas, būdamas informuotas apie patalpų trūkumus, nesiėmė jokių priemonių šiems patalpų trūkumams pašalinti, o priešingai – atsakovą kaltino dėl jo galimai naudojamų nusikalstamų veiksmų ieškovo atžvilgiu.
25. 2024 m. sausio 8 d. nuomos sutarties 3.2.4. punkte nurodyta, kad nuomininkas privalo laiku atlikti patalpos einamąjį reikalingą remontą savo sąskaitą, tačiau, kaip minėta, Sutartyje nefiksuoti ir ieškovo nebuvo atskleisti jokie esami patalpų trūkumai: vandens nebuvimas, tualeto neveikimas dėl vandens nubuvimo, šildymo sistemos trūkumai, o priešingai – nurodyta, jog patalpos atitinka visus priešgaisrinės apsaugos, sanitarinės higienos ir kitus reikalavimus. Atsakovas, parengęs Nuomos sutarties tekstą, neįrodė, kad pasirašant Nuomos sutartį atsakovui atskleidė esminius patalpos trūkumus dėl vandens nubuvimo patalpose, dėl šildymo sistemos trūkumų ir, jog atsakovas, žinodamas apie šiuos defektus, sutiko tokios būklės patalpomis naudotis. Todėl ieškovas negali remtis Sutarties 3.2.4 punktu ir nuo Nuomos sutarties sudarymo perkelti nuomininkui pareigą pašalinti šiuo atveju esminius išsinuomotų patalpų trūkumų, t. y. pačiam kreiptis į UAB „Šiaulių vandenys“ dėl vandens tiekimo į patalpas ir pan.; užtikrinti, jog patalpose įrengti šildymo katilai atitiktų šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, elektros instaliacija būtų tvarkinga ir pan. Juo labiau, kad minėtame Sutarties punkte nurodyta nuomininko pareiga palaikyti patalpas tvarkingas, t. y. retrospektyviai fiksuota, jog Nuomos sutarties sudarymo metu patalpos buvo tvarkingos. Šiame kontekste verta pastebėti, jog ieškovas byloje nepateikė duomenų iš atitinkamų institucijų ar įmonių, jog konkrečiai ginčo nagrinėjimo laikotarpiu, prieš pat išnuomojant patalpas, jos iš tiesų atitiko priešgaisrinės apsaugos, sanitarines higienos ir kitus reikalavimus (CPK 178, 185 straipsniai).
26. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog vienašališkai nutraukė Sutartį, esant esminiams Sutarties pažeidimams – nuslėpto vandens tiekimo nebuvo patalpose, dėl ko neužtikrintos patalpų sanitarinės higienos sąlygos; netinkamas šildymo sistemos veikimas, šildymo sistemos (katilo įrengimas) neatitikimas keliamai gaisrinei saugai, vėliau paaiškėjęs trūkumas – patalpų duobėje besirenkantis vanduo ir t.t., be kurių šalinimo atsakovas negalėjo patalpomis tinkamai naudotis, tinkamai vykdyti savo ūkinę-komercinę automobilių remonto veiklą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teismine tvarka neginčijo Nuomos sutarties nutraukimo, laikydamasis pozicijos, jog Nuomos sutartis nutraukta ikiteismine tvarka, būtent ieškovo iniciatyva nuo 2024 m. gegužės 1 d.
27. Kaip jau buvo minėta sprendimo 18 punkte, šalys skirtingai vertina, kada nutraukta Nuomos sutartis, dėl ko skirtingai vertina (ne)mokėtiną mokestį už patalpų nuomą. Be to, sprendimo 20 punkte teismas įvertino aplinkybes ir nurodė, jog negalima daryti išvados, jog šalių sudaryta Nuomos sutartis yra nutraukta būtent kaip teigia ieškovas – 2024 m. gegužės 1 d..
28. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, jog 1 (vieno) mėnesio patalpų nuomos sutarties nutraukimo terminas yra aktualus dėl to, kad nuomotojui užtikrintų perspektyvų žinojimą dėl sutarties pabaigos ir neleistų nuomininkui piktnaudžiauti nutraukimo galimybe išvengiant teisinių pasekmių. Nagrinėtinu atveju, nustatyta, jog Nuomos sutartyje nebuvo numatyta nuomininko teisė nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, tuo labiau šalys nebuvo susitarusios prieš kiek laiko nuomininkas nutraukdamas Nuomos sutartį turi apie tai informuoti nuomotoją, todėl pripažintina, jog formaliai turėtų būti taikytinos CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos.
29. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nėra duomenų ir tiksliai nėra galima įvertinti, ar atsakovo pretenzija iš tiesų buvo įteikta ieškovui 2024 m. sausio mėnesį, kada ji konkrečiai buvo įteikta, jei buvo įteikta ir pan., todėl negalima kategoriškai teigti, jog Nuomos sutartis buvo nutraukta išskirtinai atsakovo 2024 m. sausio 9 d. pretenzijoje nurodytu laiku, kurioje atsakovas išlaikė 30 d. laikotarpį (CPK 185 straipsnis). Nagrinėtinu atveju teismui nustačius, jog pakartotinai siųsta pretenzija ieškovui buvo įteikta 2024 m. vasario 29 d., kurioje buvo nurodytas Nuomos sutarties nutraukimo įspėjimo laikotarpis ir pan., ir pretenzijos įteikimo diena sutampa su atsakovo teigimu Nuomos sutarties nutraukimo diena, bei įvertinus tai, jog ieškovas konkliudentiniais veiksmais iš dalies pripažino faktą, jog atsakovo iniciatyva nutrauktina Nuomos sutartimi ir sutiko išnuomotas patalpas priimti būtent 2024 m. kovo 6 d., šia dieną abi Sutarties šalys buvo susitikusios, todėl įvertinus tai, jog šalys yra laisvos ir gali tarpusavio sutarimu keisti Sutarties sąlygas, ką iš dalies padarė ir nagrinėtinu atveju, bei vadovaujantis protingumo principu, teismas sprendžia ir laiko, jog Nuomos sutartis buvo nutraukta būtent 2024 m. kovo 6 d. Teismo vertinimu, toks Nuomos sutarties nutraukimo vertinimas, nagrinėjamu atveju, yra teisingas ir sąžiningas šalių susiklosčiusių santykių kontekste.
Dėl 5 060,00 Eur skolos už nesumokėtą nuomos mokestį
30. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 060,00 Eur skolą nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d., skaičiuojant po 460 Eur/mėn. * 11 mėn.
31. Visų pirma pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog atsakovas esant nustatytai patalpų būklei, netinkamai jo veiklai vykdyti, turėjo teisę, t. y. pagrįstai nutraukė Nuomos sutartį, ir toks vienašališkas Sutarties nutraukimas atitiko teisinį reglamentavimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2024 m. kovo 6 d., sprendžia, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kai šalių jau nesiejo nuomos teisiniai santykiai.
32. CK 6.499 straipsnio 2 dalis numato nuomininko pareigą sumokėti nuomos mokestį, pasibaigus nuomos sutarčiai tik tuo atveju, jeigu numojamos patalpos grąžinamos nuomotojui pavėluotai.
33. Nagrinėtinu atveju, ieškovas byloje įrodinėjo, jog patalpomis atsakovas naudojosi iki pat patalpų perėmimo – 2024 m. gegužės 2 d., o tai įrodo byloje esantys įrodymai, t. y. elektros skaitiklio parodymai, iš kurių matyti, jog buvo sunaudotas kiekis elektros; 2024 m. kovo mėnesio viduryje atsakovas įsileido priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, kurie apžiūrėjo patalpas ir pan. Atsakovas – priešingai: teigė, jog patalpos atlaisvintos iki 2024 m. kovo 1 d., tačiau šią dieną ieškovas neatvyko patalpų priimti; taip pat patalpas perduoti ir atiduoti raktus šalys buvo susitikusios 2024 m. kovo 6 d., tačiau šalims susitarti nepavyko, priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ir patalpų raktų ieškovas nepasiėmė. Be šalių teigtų aplinkybių ir jų vertinimo, ir sprendžiant, ar patalpomis atsakovas nuo 2024 m. vasario mėnesio pabaigos iki 2024 m. gegužės 2 d. naudojosi/eksploatavo ar nesinaudojo, svarbu įvertinti kitus byloje esančius įrodymus. Iš Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašto matyti, jog į patalpas 2024 m. kovo 19 d. atvykę pareigūnai nustatė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad patalpos neeksploatuojamos, jokia veikla nėra vykdoma. Teismas sprendžia, jog vienkartinis pareigūnų įleidimas į nuomojamas patalpas, negali būti laikoma aplinkybė, kuri įrodo, jog atsakovas naudojosi patalpomis. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių yra/buvo kilęs konfliktas, akivaizdu, jog atsakovas ėmėsi visų įmanomą veiksmų, siekiant surinkti tam tikrus duomenis, kurie paneigtų/įrodytų išsinuomotų patalpų galimus trūkumus (CPK 178, 185 straipsniai). Iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų, kuriuos pateikė ir ieškovas, ir atsakovas matyti, jog tiek 2024 m. kovo 1 d., tiek 2024 m. kovo 6 d. patalpos yra/buvo visiškai tuščios.
34. Atskirai vertinant elektros skaitiklio parodymus, iš bylos duomenų matyti, jog 2024 m. sausio 8 d. parodymai buvo – 1 439 kW (perduodant patalpas); 2024 m. sausio 30 d. 1 477 kW (susirašinėjimų metu perduoti rodmenys) (nuo 2024-01-08 iki 2024-01-30 - 22 d. sunaudota 38 kW (1,72 kW/1 d.)); 2024 m. vasario 22 d. – 1 536 kW (atsakovo filmuotame vaizdo įraše) (nuo 2024-01-30 iki 2024-02-22 –23 d. sunaudota 59 kW (2,57 kW/1 d.)); 2024 m. kovo 1 d. – 1 550 kW (atsakovo filmuotame vaizdo įraše) (nuo 2024-02-22 iki 2024-03-01 – 8 d. sunaudota 14 kW (1,75 kW/1 d.)); 2024 m. kovo 6 d. – 1 560 kW (ieškovo filmuotame vaizdo įraše) (nuo 2024-03-01 iki 2024-03-06 – 5 d. sunaudota 10 kW (2 kW/1 d.)); 2024 m. gegužės 2 d. – 1 677 kW (patalpų perdavimo metu) (nuo 2024-03-06 iki 2024-05-02 – 57 d., sunaudota 117 kW (2,05 kW/1 d.). Vertinant atskirus laikotarpius ir vertinant atsakovo pateiktą vaizdo įrašą matyti, jog patalpos nuo 2024 m. kovo 1 d. buvo tuščios, užfiksavus 1 550 kW, atsakovas išjungė elektros skaitiklį išjungdamas jungiklį, todėl 2024 m. kovo 1 d. 18.03 val. ieškovas atsakovui parašė, jog „atjungei elektrą patalpoje, ko pasėkoje neveikia vartų blokavimas, taip pat neveikia teritorijos apsauga ir negaudama maitinimo išsikraus signalizacijos baterija“. Iš šio ieškovo rašytinio raginimo akivaizdu, jog iš nuomojamų patalpų elektros apskaitos prietaisas skaičiuoja ne tik patalpose naudojamą elektrą, tačiau elektra naudojama ir yra apskaitoma veikiant kitiems prietaisams: vartams, signalizacijai nepriklausomai, ar nuomojamos patalpos yra naudojamos. 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu pasiteiravus dėl prie elektros skaitiklio esančios kitos dėžutės, ieškovas nurodė, jog tai yra priešgaisrinė signalizacija, kuriai taip pat reikalinga elektra; aiškinantis, kam elektros skaitiklio dėžutėje esantys atskiri jungikliai reikalingi (ką jie galimai „aptarnauja“) ieškovas teigė, jog jis nėra elektrikas ir konkrečiai įvardinti negali, nežino, kas ant dėžutės durelių surašyta – taip pat neatsimena. Taigi, esant akivaizdžiai tuščioms patalpoms, praėjus vos 5 dienoms (šalims susitikus 2024 m. kovo 6 d.) elektros skaitiklio rodmenys fiksuojami 1 560 kW, kas užfiksuota ieškovo pateiktame vaizdo įraše. Tad iš šių duomenų matyti, jog esant visiškai tuščioms patalpoms per dieną buvo suvartojama 2 kW/ 1 d. (atkreiptinas dėmesys, jog šiame laikotarpyje kovo 2-3 d. buvo savaitgalis, paprastai ne darbo dienos). Vertinant kitus laikotarpius, matyti, jog intensyvesnis elektros panaudojimas fiksuotas laikotarpiu nuo 2024-01-30 iki 2024-02-22 – 22 d. sunaudota 59 kW (2,57 kW/1 d.), t. y. būtent laikotarpis, kuriuo metu atsakovas įsirenginėjo patalpas savo veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, jog suvartota elektra neįrodo, kad nuomojamos patalpos buvo naudojamos atsakovo, nes byloje nustatyta, jog elektra tuo pačiu skaitikliu buvo apskaitoma ir veikiant kitiems prietaisams, kuriais nedisponavo/nesinaudojo atsakovas (CPK 178, 185 straipsniai).
35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-37/2011). Kiti pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas, atlaisvinęs patalpas, buvo pasirengęs jas perduoti jau 2024 m. kovo 1 d., tačiau patalpų perėmime negalėjo dalyvauti ieškovas, todėl šalys susitarė dėl 2024 m. kovo 6 d. Iš 2024 m. kovo 6 d. vaizdo įrašo matyti, jog šalys susitikusios nesusitarė tarpusavyje, ieškovas A. B. reiškė pretenzijas dėl netvarkingų/suteptų patalpų, todėl atsakovas su tokiomis aplinkybėmis nesutiko ir ant ieškovo paruošto priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, po ko ieškovas A. B. patalpų neperėmė ir rakto nuo patalpų nepasiėmė. Tiek iš 2024 m. kovo 1 d., tiek iš 2024 m. kovo 6 d. vaizdo įrašų matyti, jog patalpos buvo visiškai tuščios, nėra palikta jokių atsakovo daiktų, tad nėra jokių trikdžių naudotis ieškovui patalpomis, jas nuomoti ir pan., todėl ieškovo, kaip savo srities profesionalo veiksmai atsisakyti priimti patalpas/raktus laikytini nepagrįstais (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog iš šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovas ne kartą ieškovo teiravosi dėl raktų atsiėmimo taip perimant patalpas: 2024 m. kovo 5 d. 10.43 val., 2024 m. kovo 6 d. 15.33 val., 2024 m. balandžio 16 d. 18.12 val. Ieškovo po kelių mėnesių, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, teismui nustačius, jog atsakovas ieškovui patalpas atlaisvino 2024 m. kovo 1 d., siekė jas perduoti dar 2024 m. kovo 6 d., šioje byloje teisinės reikšmės neturi, nes nuo perdavimo momento atsakovas patalpomis nesinaudojo, o tokią galimybę turėjo ieškovas, kuris ir buvo atsakingas už savo patalpas, nes yra jų savininkas (CPK 185 straipsnis).
36. Teismas, įvertindamas bylos medžiagą, parodančią, jog atsakovas vienašališkai nutraukė Sutartį, teismui pripažinus, jog Sutarties nutraukimas yra nuo 2024 m. kovo 6 d., būtent tą dieną šalys buvo susitikusios, tačiau atsakovui atsisakius pasirašyti patalpų priėmimo – perdavimo aktą dėl neva papildomai įrašytų aplinkybių dėl suteptų patalpų, o dėl šių aplinkybių ieškovas vengė/atsisakė patalpas priimti, bei įvertinus tai, jog ieškovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybes, jog atsakovas už vasario mėnesį nuomos mokestį sumokėjo, sprendžia, jog atsakovui kilo pareiga proporcingai sumokėti nuomos mokestį už 2024 m. kovo mėnesio 6 dienas, t. y. 89,04 Eur (6 d. x (460,00 Eur / 31 d. = 14,84 Eur už 1 d.)).
37. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, nors jis byloje siekė įrodyti, jog pasirašydamas Nuomos sutartį ieškovui sumokėjo 1 300 Eur (avansas 800 Eur ir nuoma į priekį), bei vasario mėnesį sumokėjo 660 Eur, todėl sprendžia, jog ieškovui iš viso nebėra skolingas, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nereiškė priešieškinio ir neprašė įskaityti galimai sumokėtų piniginių lėšų, į galimai priteistiną nuomos mokestį ar kitas priteistinas sumas, bei nereiškė galimai ieškovo atžvilgiu reikalavimo dėl galimo nepagrįsto praturtėjimo ar pan., todėl plačiau dėl atsakovo galimai sumokėtų piniginių lėšų ieškovui teismas nevertina ir plačiau nepasisako ir laiko, jog atsakovui išlieka pareiga sumokėti nuomos mokestį už 2024 m. kovo mėnesio 6 dienas.
Dėl 460,00 Eur baudos už vėlavimą mokėti nuomos mokestį bei 1 380,00 Eur baudos už anksčiau laiko nutrauktą nuomos sutartį
38. Pagal Nuomos sutarties 6.3 punktą nuomotojui anksčiau laiko, numatyto 2.2 punkte, nutraukus sutartį, remiantis 5.3 punktu, nuomininkas moka 1 380,00 Eur baudą. Ieškovo teigimu, nurodyta bauda priteistina iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas atmeta šį ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą, kadangi šiuo sprendimu nustatyta, jog būtent atsakovas (nuomininkas), o ne ieškovas (nuomotojas) nutraukė Nuomos sutartį ir toks Sutarties nutraukimas atitiko teisinį reglamentavimą. Pagrįstai nutrauktos Sutarties pakartotinis formalus nutraukimas negali sukelti buvusiam nuomininkui jokių teisinių pasekmių.
40. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 460,00 Eur (vieno mėnesio nuomos mokestis) baudą už vėlavimą mokėti nuomos mokestį pagal Sutartį, nurodydamas, kad nuo 2024 m. kovo mėnesio atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio.
41. Pagal Nuomos sutarties 6.1 punktą šalys susitarė, kad nesumokėjus mokesčio iki einamojo mėnesio 15 dienos, už kiekvieną dieną, bus mokama 5,00 Eur bauda iki tol, kol bus sumokėtas nuomos mokestis; vėluojant mokėti daugiau nei 30 dienų, mokama vieno mėnesio dydžio bauda. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog nuomos mokestis už 2024 m. vasario mėnesio yra sumokėtas.
42. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo sprendimu pripažinta, kad Nuomos sutartis nutraukta 2024 m. kovo 6 d., sprendžia, jog atsakovas nepažeidė prievolės ir nevėlavo sumokėti nuomos mokestį, todėl priteisti 460 Eur dydžio baudą nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuostolių priteisimo
43. Ieškovas nurodo, jog 2024 m. gegužės 2 d. antstolės Eurikos Rulienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tiek pagrindinės patalpos, tiek pagalbinės patalpos yra netvarkingos ir nešvarios, patalpų grindys sulietos, išteptos naftos produktais, likusios dėmės, todėl ieškovas naudojosi įmonės paslaugomis, kuri patalpas išvalė, pašalino tepalą nuo grindų paviršiaus, todėl papildomai patyrė 544,50 Eur dydžio nuostolius.
44. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
45. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis). Pagal CPK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.
46. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede 5-9 fotonuotraukose užfiksuotas ne tepalas, dėmės jau buvo perimant patalpas, todėl neigia, jog šios dėmės buvo atsiradusios būtent jo laikotarpiu, kuomet patalpomis naudojosi, tačiau pripažino aplinkybes, t. y. jog 11 fotonuotraukoje užfiksuota dėmė yra jam pačiam kraustymosi metu išbėgęs ant grindų tepalas. Nors atsakovas deklaratyviai teigia, jog didžioji dalis nešvarių grindų yra senos dėmės, kurios buvo priimant patalpas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovas nepateikė. Be to, byloje nėra įrodymų, jog dėl nešvarių grindų/patalpų atsakovas ieškovui būtų reiškęs pretenzijas ar pan. Priešingai, iš ieškovo į bylą pateikto 2024 m. kovo 6 d. vaizdo įrašo matyti, jog patalpų grindyse matomos neįsisenėjusios juodos dėmės, kurias, pirštu perbraukus, jos toliau veliasi, kas rodo, jog dėmės nėra/nebuvo senos.
47. Vertinant šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, jog perimtos patalpos nebuvo švarios, joms išvalyti reikėjo pasitelkti įmonę, užsiimančia tokia veikla, kopasekoje papildomai patyrė 544,50 Eur išlaidų už specialų grindų valymą, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 544,50 Eur dydžio sumą, kaip ieškovo tiesiogiai patirtus nuostolius.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
48. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
49. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nenustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti prievolė praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 633,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
51. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė iš viso 1 514,70 Eur (170,00 Eur žyminis mokestis, 1 260 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, 72,60 Eur antstolio išlaidų, 12,10 Eur už vertimo paslaugas), atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 300 Eur.
52. Pažymėtina, kad advokatų pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl nemažintinos. Ieškiniu ieškovas reiškė 7 444,50 Eur reikalavimus ir ieškinys buvo patenkintas 8,51 proc., atmesta ieškinio dalis – 91,49 proc., todėl proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovui iš atsakovo priteistina 128,90 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovui iš ieškovo priteistina 1 189,37 Eur advokato pagalbos išlaidų dalis. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistinos 1 060,47 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
53. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 47,58 Eur, iš jų 43,53 Eur tenka mokėti ieškovui ir 4,05 Eur atsakovui. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos tik iš ieškovo, nes iš atsakovo priteistina dalis neviršija minimalios priteistinos 8,00 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,04 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 4 centus) nesumokėto nuomos mokesčio, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 centų) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 633,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 060,47 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų 47 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 43,53 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 53 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.