- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- e1S-84-350/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00048-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose 2024 m. birželio 26 d. buvo gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame G. M. T. kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pasireiškė tuo, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 12 d., 23 val. 25 min., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ar asmenų įgijo ir laikė prie savęs netikrus dokumentus – Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą jo – T. G. M., gim. (duomenys neskelbtini)vardu, bei Prancūzijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai išduotą jo – T. G. M., gim. 1994-07-07, vardu, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos žinomai netikrus dokumentus, vykdamas tarptautiniu maršrutiniu autobusu Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Talinas-Berlynas) patikrinimo metu panaudojo kaip tikrus, 2024 metų birželio 12 d. 23 val. 25 min. kelyje (duomenys neskelbtini)rajone pateikdamas Valstybės sienos apsaugos pareigūnams.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartimi byla perduota prokurorui esminiams jo pareiškimo trūkumams, trukdantiems nagrinėti bylą teisme, pašalinti (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis). Nutartyje nurodyta, kad:
1.1. BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tik dvi bausmės: areštas arba laisvės atėmimas, o prokuroras siūlo skirti sankcijoje nenumatytą bausmę, todėl teismas negali procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu;
1.2. 2024 m. birželio 13 d. pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu įtariamojo pozicija dėl siūlomos bausmės įrašyta ranka, tačiau nesuprantama kalba, vertimo nėra;
1.3. Byloje nėra duomenų iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - LR VRM) apie teisinę kaltinamojo (užsieniečio) padėtį Lietuvos Respublikoje; G. M. T. kaltinimas pareikštas jo tapatybę nustačius tik iš kaltinamojo apklausos, galimai iš asmens dokumento kopijos, kurią, sprendžiant iš pareigūnės tarnybinio pranešimo (el. b. l. 93-94), kaltinamajam kažkokie nežinomi asmenys atsiuntė elektroniniu paštu ir kurią kaltinamasis persiuntė į pareigūnės elektroninį paštą, o paso kopija teismui nepateikta; nustatant kaltinamojo asmenybę nepasinaudota nacionaline ir Europos duomenų bazėmis (Šengeno informacine sistema (SIS II), EURODAC ir kt.), neužklausta Prancūzijos ambasada;
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Byloje paimta netikra asmens tapatybės kortelė išduota T. C. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (el. b. l. 40-41), o pranešimas apie įtarimą įteiktas G. M. T. (el. b. l. 62-64, 65-67), o pačiame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad įtariamasis yra T. G. M., t. y. prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo vardas ir pavardė rašoma skirtingai – G. M. T. arba T. G. M.. Todėl teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo asmenybė nustatyta netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Nesutikdamas su teismo sprendimu, prokuroras pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir bylą grąžinti teismui BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam sprendimui priimti. Skunde aptardamas visas teismo nutartyje nurodytas kliūtis, prokuroras konstatuoja, kad jos negali būti laikomos esminėmis, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu.
1.5. Pažymi, kad teismas yra laisvas apsispręsti kokią bausmę skirti kaltinamajam, o tuo pačiu neprivalo skirti ir prokuroro pareiškime siūlomos bausmės taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu procese. Todėl vien tik prokuroro siūlymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį ir dydį nei numato baudžiamasis įstatymas negali būti laikomas esminiu proceso pažeidimu, juolab kad įtariamajam buvo išaiškinta pranešime apie įtarimą ir pranešime apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytos nusikalstamos veikos esmė, galimos bausmių rūšys, jų dydis. Be to 2024-06-13 pranešime apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu įtariamajam nurodyta teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, išaiškinta, kad dėl bausmės paskyrimo sprendžia teismas, o pranešime yra išdėstomas tik valstybinio kaltintojo siūlymas teismui. Įtariamojo pozicijos dėl galimybės užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiaiškinimui atliekamas atskiras procesinis veiksmas, kurio metu įtariamasis savo poziciją išdėsto raštu, įrašydamas ją atskirame dokumente – pranešime. Įtariamasis 2024-06-13 pranešime savo poziciją tuo klausimu išdėstė raštu. Iš protokolo matyti, kad visas dokumentas buvo išverstas įtariamajam į jam suprantamą prancūzų kalbą. G. M. T. pats padarė įrašus savo kalba (prancūzų): ,,Je suis d` accord“ ir ,,le dokument a ete traduit en Francais“ (,,aš sutinku“ ir ,,dokumentas buvo išverstas į prancūzų kalbą“), kurie yra aiškūs, įskaitomi. Nėra nurodyta jokių paties įtariamojo, jo gynėjo ar vertėjo, dalyvavusių šiame proceso veiksme pastabų, kad įtariamasis ko nors būtų nesupratęs ar negebėjęs suformuluoti ir išreikšti savo pozicijos. Dokumentas patvirtintas paties G. M. T. (trys jo parašai), jo gynėjo, vertėjo, tyrėjos parašais, kurie betarpiškai dalyvavo šiame procesiniame veiksme ir užtikrino visų įtariamojo procesinių teisių įgyvendinimą. Todėl teismo argumentas, kad 2024 m. birželio 13 d. pranešime įtariamajam (apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) įtariamojo pozicija dėl siūlomos bausmės yra neaiški, yra visiškai nepagrįstas.
1.6. Niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad yra neaiški kaltinamojo asmenybė. Priešingai negu nurodė teismas, baudžiamosios bylos 06-5-00048-24 (teismo Nr.e1-834-1004/2024) Integruotojo baudžiamojo proceso sistemoje (toliau- IBPS) bylos skiltyje „Priedai“) buvo ir yra, ir teismui buvo pateikta G. M.T. paso nuotrauka (žiūrėti IBPS bylos Nr.06-5-00048-24 skiltį „Priedai“ .jpg, .pdf failai: 1. paso kopija 1.1. paso kopija (tyrėjos įskaitmeninti ir patalpinti IBPS byloje 2024-06-13). Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko ir kitus asmens tapatybės nustatymo ir patvirtinimo veiksmus, dėl kurių atskiri tyrimo veiksmų protokolai nėra surašomi, t. y. buvo sutikrinti asmens duomenys elektroninėse sistemose, nustatytas jo elektroninis paštas (veikiantis, nes pastarasis iš jo atsiuntė tyrėjai savo paso nuotrauką) ir kt., duomenys apie jį, todėl neginčytinai nustatyta, kad kaltinimas buvo pareikštas asmeniui, kuris yra Senegalo Respublikos pilietis G. M. T. ir jokių abejonių dėl kaltinamojo asmenybės nėra. O kad pranešime apie įtarimą yra nurodyta, jog T. G. M. veiksmuose yra 300 straipsnio 2 dalies požymių, esmės nekeičia ir nerodo, kad G. M. T. ir T. G. M. yra du skirtingi asmenys, nes vardo ir pavardės sukeitimas vietomis juos užrašant, asmens tapatybės nepakeičia. Nors teismo nutartyje nurodyta, kad iš kaltinamojo buvo paimta netikra asmens tapatybės kortelė išduota T.C. M., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau iš dokumentų apžiūros protokolo priedų foto nuotraukų, akivaizdžiai matyti, kad abu netikri dokumentai yra išduoti T. G. M. vardu, todėl užrašymas ,,C.“ laikytina technine rašybos klaida.
1.7. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. M. T. per Lietuvos Respubliką į Prancūziją vyko tranzitu. Jokių duomenų, kad pastarasis Lietuvos Respublikoje norėjo prašyti prieglobsčio, nėra. Nustatyta tvarka jo duomenys buvo patikrinti informacinėse sistemose, nustatyta, kad dokumentas buvo patikrintas POLIS II Ieškomų numeruotų daiktų registre ir nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas tokiu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas kitam asmeniui M. R., gim. (duomenys neskelbtini)ir yra ieškomas, paieška paskelbta 2022-05-13, paskelbimo priežastis – daiktas ieškomas norint jį panaudoti kaip įrodymą baudžiamajame procese (Reglamento (ES) 2018/1862 38 str.). Apie sulaikytą ieškomą dokumentą informuotas Lietuvos nacionalinis Sirene biuras, procedūros atliktos pagal VSAT kompetencijai priskirtą algoritmą, todėl būtinybės naudotis nutartyje nurodytomis Europos duomenų bazėmis (Šengeno informacine sistema (SIS II), EURODAC ir kt.), kokios nors informacijos apie G. M. T. klausti Prancūzijos ambasadoje esminio pagrindo nebuvo ir tokių duomenų nebuvimas nesudaro esminio tyrimo trūkumo, nerodo, jog yra padarytas esminis proceso pažeidimas, kurio negali ištaisyti pats teismas.
1.8. Prokuroras pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi pareigą pasinaudoti BPK 287 straipsnyje numatytomis nuostatomis ir atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje apylinkės teismo įžvelgti pareiškimo trūkumai nelaikytini esminiais, trukdančiais bylą nagrinėti teisme, todėl teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Nagrinėjamu atveju prokuroras, vadovaudamasi BPK 418-419 straipsniais, priėmė sprendimą užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Taigi, jeigu teismui bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi turi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pačiu išsiunčiant kaltinamajam prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą (BPK 423 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju prokuroras 2024 m. birželio 26 d. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, pasiūlė skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tai, kad prokuroras siūlo sankcijoje nenumatytą bausmę, pirmosios instancijos teismas laikė kliūtimi priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. Tačiau, reikia pažymėti, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje, imperatyviai nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Toks teisinis reglamentavimas išimtinę teisę skirti bausmę suteikia teismui ir teismas nėra saistomas prokuroro siūloma bausme. Taigi, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroro siūlymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį ar dydį nei numatyta įstatymu, negali būti laikomas esminiu proceso pažeidimu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. T. pranešime apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nurodytos galimos bausmių rūšys, jų dydis. Taigi, jis buvo tinkamai informuotas, kad teismas gali paskirti kitokią, nei siūlo prokuroras, bausmę.
Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo kitą aptariamo pranešimo trūkumą – jame G. M. T. pozicija dėl siūlomos bausmės įrašyta ranka nesuprantama kalba ir nėra vertimo. Pritartina teismo pozicijai, kad pranešime turėjo būti įrašytas G. M. T. rankraštinio įrašo vertimas į lietuvių kalbą, tačiau šį trūkumą laikyti esminiu taip pat nėra pagrindo. Kaip nurodoma prokuroro skunde, G. M. T. pats padarė įrašus savo kalba (prancūzų): ,,Je suis d` accord“ ir ,,le dokument a ete traduit en Francais“ (,,aš sutinku“ ir ,,dokumentas buvo išverstas į pranzūzų kalbą“). Dokumentas patvirtintas ne tok G. M. T. parašais, bet ir jo gynėjo, vertėjo ir tyrėjos parašais, kurie dalyvavo šiame procesiniame veiksme ir užtikrino visų įtariamojo procesinių teisių įgyvendinimą. Todėl teismo argumentas, kad 2024 m. birželio 13 d. pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu įtariamojo pozicija dėl siūlomos bausmės yra neaiški, yra nepagrįstas. Beje, šias kelias frazes galima patikrinti žodyno pagalba, pavyzdžiui, „Google“ vertėjo, kaip tai padarė aukštesnysis teismas. Taigi, šis trūkumas formalus ir nelaikytinas esminiu.
Skundžiamoje teismo nutartyje keliamas klausimas dėl kaltinamojo tapatybės, kuri, kaip nurodė teismas, nustatyta tik iš kaltinamojo apklausos ir galimai iš asmens dokumento kopijos, kurią, sprendžiant iš pareigūnės tarnybinio pranešimo (el. b. l. 93-94), kaltinamajam kažkokie nežinomi asmenys atsiuntė elektroniniu paštu ir kurią kaltinamasis persiuntė į pareigūnės elektroninį paštą. Tačiau prokuroras skunde išvardino ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktus kaltinamo asmens tapatybės nustatymo ir patvirtinimo veiksmus, dėl kurių atskiri tyrimo veiksmų protokolai nebuvo surašomi (dokumentas buvo patikrintas POLIS II Ieškomų numeruotų daiktų registre, buvo sutikrinti asmens duomenys informacinėse sistemose, nustatytas jo elektroninis paštas (veikiantis, nes pastarasis iš jo atsiuntė tyrėjai savo paso nuotrauką) ir kiti duomenys apie jį). Jei vis tik teismui kyla abejonių dėl kaltinamojo asmenybės, jis gali pasinaudoti įstatymu suteikta teise pareikalauti prokurorą atlikti tam tikrus veiksmus ar pateikti tam tikrus papildomus duomenis.
Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iš autobusu vykusio asmens paimta netikra asmens tapatybės kortelė, išduota T. C. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (el. b. l. 40-41). Tačiau aukštesnysis teismas pastebi, kad iš byloje surinktų dokumentų ir jų apžiūros protokolų akivaizdu, kad netikri dokumentai yra išduoti T. G. M. vardu, o vyresniojo specialisto tarnybiniame pranešime padaryta rašybos klaida negali būti laikoma kliūtimi bylos nagrinėjimui teisme.
Negali būti laikoma esminiu trūkumu ir tai, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo vardas ir pavardė rašoma skirtingai – G. M. T. arba T. G. M., nes tai esmės nekeičia ir, kaip visiškai teisingai nurodyta prokuroro skunde, vardo ir pavardės sukeitimas vietomis juos užrašant, asmens tapatybės nepakeičia, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo net ir prielaidai, kad G. M. T. ir T. G. M. galėtų būti du skirtingi asmenys.
Reikia pažymėti, kad vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir, net ir būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-1-696/2016).
Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad surašant prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, trukdantis bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju teismui nusprendus, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kilusios abejonės turi būti šalinamos ne grąžinant prokurorui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o, kaip tai numatyta BPK 423 straipsnyje, perdavus bylą nagrinėti teisme.
Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.
Nutartis neskundžiama.