Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-772-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07358-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. liepos 4 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorui J. T., kaltinamajam B. K., jo gynėjai advokatei I. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. balandžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs 2015-09-01; 2) 2016 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs 2016-10-04; 3) 2016 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant; 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo nutartimi priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą, išregistruotas 2017-10-23; 4) 2018 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs 2018-12-17; 5) 2020 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs 2020-08-14, teistumas išnykęs 2023-08-14, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė : 1. B. K. 2024 m. vasario 25 d. 3 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0046 (patikros sertifikato Nr. 1985696), jam buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. 2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. K. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad išvyko su draugų kompanija į miestą pasikalbėti apie išgyvenimus po skyrybų. Išgėrė du alaus, kokteilį. Baigus pasisėdėjimą, vienas iš draugų patarė perstatyti automobilį, nes ten stovėti negalima. Norėjo perstatyti į (duomenys neskelbtini) kiemą, nes ten gyvena jo draugas ir jis leido. Negali paaiškinti, kodėl taip sugalvojo, bet labai gailisi. Tai buvo 2024 m. vasario 25 d., buvo klube „(duomenys neskelbtini)“. Ten atvažiavo su automobiliu „Mercedes“, kuris priklauso „(duomenys neskelbtini)“ lizingui, o jis jį valdo. Jis jį įsigijo 2022-07-13, yra pateikęs sutartį. Yra išmokėjęs 8 000 eurų lizingo už automobilį. Likusi dalis - 12 000 eurų. Už automobilį sumokėjo 17 000 eurų. Kai atvyko į barą, automobilį pasistatė (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Atvyko apie 24 valandą. Sugalvojo automobilį perstatyti apie 3 valandą. Vartojo alų ir kokteilius. Nesijautė apsvaigęs ar girtas. Suprato, kad vairuoja neblaivus. Pareigūnų buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojantis gatve, už 50 m nuo „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo perstatyti automobilį į (duomenys neskelbtini) kiemą. Važiavo ramiai, pamatė švyturėlius, įjungė posūkį ir sustojo. Pareigūnas atėjo ir pasakė, kad naktinė patikra, davė prasipūsti, o tada darė testą. Du kartus pūtė į alkotesterį. Pirmuoju kartu įpūtė 1,75 promiles, o po 15 minučių įpūtė 1,55 promilių. Sutinka su alkotesterio parodymais. Automobilį nutempė į aikštelę, o jį paleido. Iki šiol jis vis dar saugomas. Labai blogai vertina savo veiksmus. Gyvenime nėra sėdęs už vairo net gurkšnį išgėręs. Teikė prašymą dėl laidavimo, bet prokurorė netenkino. Norėtų, kad būtų taikomas laidavimas, už jį laiduotų mama. Mano, kad jį galima atleisti pagal laidavimą, nes jis susitvarkė gyvenimą, niekur nesikiša, padarė išvadas ir mama jam darytų teigiamą įtaką. Buvo nuteistas už muštynes, kai buvo 23 ar 22 metų. Atliko viešuosius darbus. Sutinka, kad yra teistas 2013, 2014, 2015, 2017 už muštynes. Teistas yra nuo 17 metų. Būdamas pilnametis, nepamena, kiek padarė nusikalstamų veikų, o nepilnametis, tai vieną. Padarė tai, nes buvo netinkamai pasirinkęs draugus, tėvų skyrybos, taip ir gavosi. Dabar pakeitė draugus. Stengiasi pasitaisyti ir padarė išvadas. Keturis metus pagrinde dirba transporto įmonėse. Buvo laikotarpis, kai buvo (duomenys neskelbtini), o prieš puse metų grįžo į (duomenys neskelbtini) ir susirado darbą čia. (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2020 metų iki 2023 metų. Grįžo į (duomenys neskelbtini), nes darbe prasidėjo pokyčiai, mažino atlyginimus ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Kai vairavo neblaivus, jau gyveno (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimų, kurie būtų išieškomi, nėra. Baustas administracine tvarka už ne vietoje pastatytą automobilį. Baudos sumokėtos. Nėra baustas už vairavimą išgėrus. Buvo atimta teisė vairuoti mėnesiui už greičio viršijimą. Mama yra atsakinga, griežta ir mano, kad darys teigiamą įtaką. Tada negalėjo daryti įtakos, nes pačiai buvo nelengvas laikotarpis. Jo atlyginimas į rankas – 1400 eurų. Moka 230 eurų kreditą, 240 eurų už automobilį, dar moka už telefonus, draudimus, mamai padeda. Kreditą moka, nes buvo paėmęs vartojamąją paskolą, nes reikėjo pinigų. Paskolą paėmė dviem metams. Moka jau 8 mėnesius. Dėl automobilio konfiskavimo, mano, kad automobilis priklauso „(duomenys neskelbtini)“, nes jis jo pilnai neišmokėjęs. Nesutinka, kad konfiskuotų automobilį. Prašo išskaičiuoti piniginę sumą. Šiai dienai automobilio vertė, mano, apie 15 000 eurų. Nesutinka su „Emprekis“ pažyma, kurioje nustatyta automobilio vertė 19 580 eurų, nes nereali vertė. Norėtų, kad konfiskuotina suma būtų mažesnė, gal kokie 8 000 eurų. Norėtų, kad būtų kuo mažesnė. Dėl vairuotojo pažymėjimo atėmimo norėtų, kad kuo trumpesniam laikui - vieneriems metams. Važiuoja į komandiruotes į (duomenys neskelbtini) ir jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Gali dirbti darbą, neturėdamas teisės vairuoti. Iki šiol dirba toje pačioje įmonėje. Mama dirba, neteista ir nebausta. Turi teisę vairuoti. Nurodė, jog jis savanoriauja motinos (duomenys neskelbtini) namuose. Ten atlieka buities darbus, padeda viskuo. Į tą veiklą įsitraukė, ir kaip gyveno (duomenys neskelbtini), ir kai grįžo į (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad kai galėsi, užvažiuosi, padėsi. Naudodavo automobilį, kai savanoriaudavo. Tam tikras išvadas jau dabar pasidarė ir sau pažadėjo, kad daugiau tai nesikartos. Suvokia tokio vairavimo pasekmes. Labai gailisi. Kai darė nusikaltimus, tas laikotarpis sutapo su tėvo išėjimu. Jie pykosi, taikėsi ir vėl pykosi, kol galiausiai išsiskyrė. Neturi priklausomybės alkoholiui. 3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus ir sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu sutikus prokurorui, gynėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. 4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. J. nurodė, kad 2024 m. vasario 25 d. dirbo kartu su Šiaulių AVPK Kelių policijos skyriaus specialistu S. A. ekipaže „S1831“. Apie 3.00 val. vykdė policinę priemonę „Blaivumas“. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ pajudėjo geltonos spalvos automobilis „Mercedes-benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jie sustabdė automobilį ties (duomenys neskelbtini) namu, kolega nuėjo prie vairuotojo, įvertinti ar vairuotojas blaivus, patikrinti dokumentus. Kolega pamatė, kad vairuotojas yra neblaivus, liepė jam išlipti iš automobilio. Išlipus vairuotojui iš automobilio, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, svirduliavo. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, prisistatė B. K. Paklausus, kada vairuotojas vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo prieš 30 minučių. Nurodžius jam, kad jis turi atlikti blaivumo testą, jis sutiko. Atliekant testą matėsi, kad B. K. yra neblaivus, svirduliavo, be to, jautėsi iš burnos stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu patikrinus girtumą, B. K. pirmu pūtimu 3.03 min. įpūtė 1,78 promiles, o vėliau, praėjus 16 min., 3.19 val. įpūtė 1,55 promiles. Susisiekus su budėtoju, pranešė apie neblaivų vairuotoją, buvo atsiųstas ekipažas „S1163“, kuris baigė įforminti įvykį, nes jie su kolega jau baigė darbą (b. l. 31–32). 5. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog dirbant ekipaže „51831“, apie 3 val. 00 min. vykdant policinę priemonę (Blaivumas), (duomenys neskelbtini). pastebėjo automobilį, Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas minėtoje gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, B. K., jam iš burnos skido alkoholio kvapas. Vairuotojo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Prie tarnybinio automobilio vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti blaivumo patikrinimo testus (paliesti rodomuoju pirštu nosies galiuką, praeiti pėda už pėdos tiesia linija), vairuotojas testus atlikti sutiko ir atliko, (praeiti pėda už pėdos tiesia linija vairuotojas nesugebėjo svirduliavo). B. K. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Vairuotoją patikrinus alkoholio kiekio matuoklių Alcotest 7510, Nr. ARRF-0046, patikros Nr. 1985696, patikra galioja nuo 2023-10-12 iki 2024-04-10, 3 val. 03 min. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,78 promilės neblaivumas. Nuo pirmo patikrinimo praėjus 16 min. vairuotojas buvo patikrintas antrą kartą, 3 val. 19 min. ir buvo nustatytas 1,55 promilės neblaivumas. B. K. paaiškinta, kad automobilio vairavimas, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Atvykęs ekipažas „S1163“ perėmė tolimesnį įvykio įforminimą. Kadangi įvykis įvyko prieš darbo pabaigą, turimos kūno kameros jau buvo išsikrovusios, įvykis buvo filmuojamas ekipažo „S1833“ naudotomis kūno kameromis (b. l. 16). 6. Įvykio vietos apžiūros protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos ir jame esančio automobilio apžiūra. Protokole nurodoma, jog geltonos spalvos automobilis Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis su užvedimo rakteliu paimti ir išvežti saugoti į Pramonės g. 23L, Šiauliai (b. l. 8–15). 7. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024-02-25 pirmu tikrinimu – 3.03 val., B. K. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas; antru tikrinimu – 3.19 – 1,55 promilių neblaivumas (b. l. 18–19). 8. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad automobilis Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini), į Pramonės g. 23L, Šiauliai (b. l. 20). 9. Transporto priemonės apraše užfiksuota automobilio Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė (b. l. 21–22). 10. „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio Mercedes – Benz, 2018 m., vidutinė kaina Lietuvoje – 19 580 eurų su PVM (b. l. 28). 11. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, jog kelių transporto priemonės – Mercedes –Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – B. K. (b. l. 23). 12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 13. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama kaltinamojo B. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis teisme savo kaltę ir faktą vairavęs automobilį neblaivus pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina liudytojo parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. rašytinė medžiaga. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog B. K. 2024 m. vasario 25 d. 3 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. B. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, jog automobilį vairuoja neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 14. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis B. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo motiną S. K. (b. l. 100–101). 2024 m. kovo 22 d. prokurorės nutarimu prašymas netenkintas. 15. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. K. ir jo gynėja teismo prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo motiną S. K. 16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta galima laiduotoja S. K. prašė teismo atleisti kaltinamąjį B. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybei. Nurodė, jog mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui ir yra tinkama laiduotoja, todėl, kad ji pastoviai su juo kalbu, daro įtaką. Kalbamės pakankamai rimtai apie gyvenimą, ko jis siekia, kad susitinka su draugais, kurie jam nepatinka, kalbasi, kad nevartotų alkoholio iki paryčių. Ji stengiasi žinoti apie jo gyvenimą, žino kuo jis kaltinamas. Sūnus dabar gyvena su ja, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su drauge. Išsiskyrė ir apsigyveno pas ją. Jis 2023 metų pabaigoje - 2024 pradžioje jau gyveno pas ją, (duomenys neskelbtini), gyvena dviese. (duomenys neskelbtini) gyveno gal 2 – 1.5 metų. Iki išvykimo gyveno pas ją. Ankstesnį sūnaus teistumą vertina blogai. Žino, kad teistas nemažai kartų, pagrinde už muštynes. Jie kalbėdavosi apie tai. Dėl administracinių nusižengimų irgi žino. Žino, kad buvo atimtos teisės metams, kad sūnus baustas už viešosios tvarkos pažeidimus. Kalbėjo, kad reiktų spręsti problemą dėl alkoholio. Ji yra bausta administracine tvarka, bet ne ji padarė tą nusižengimą. Jo vaiko tėvas buvo paėmęs automobilį. Kai gavo pranešimą apie pažeidimą, jis jau buvo išvažiavęs į užsienį, tai ji nieko ir nebedarė, apsiėmė kaltę. Ji nedaug vairuoja: į darbą, į parduotuvę. Vairuoja atsakingai. Dėl užstato, negalėtų labai didelio sumokėti, nes jos pajamos nuo 700 iki 800 eurų per mėnesį. Jeigu reiktų, sumokėtų, bet jeigu yra galimybė, tai gal būtų galima be užstato. Turi dar vieną suaugusį sūnų. Labai blogai vertina sūnaus elgesį. 17. Pažymėtina, jog BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). 18. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019). 19. Kaltinamasis B. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje esančio ĮKNR išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, paskutiniuoju 2020 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, kurią atliko 2020-08-14, todėl laikytina, jog kaltinamojo atžvilgiu teistumas išnyko 2023-08-14. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. 20. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Minėta, jog kaltinamajam teistumas išnyko 2023-08-14, todėl pagrindo abejoti B. K. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai nėra. 21. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). 22. Teismo vertinimu, kaltinamasis B. K. nuo 2015 metų iki 2020 metų sistemingai darė nusikalstamas veikas, daugeliu atveju, viešosios tvarkos pažeidimus (BK 284 str.), kadangi praeityje teistas penkis kartus už analogiškus tyčinius nesunkius nusikaltimus, paskutiniuoju – 2020 m. kovo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 284 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs 2020-08-14. Ir nors teistumas išnykęs 2023-08-14, tačiau tai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip asmenybę linkusią nesilaikyti visiems priimtinų taisyklių, daryti pažeidimus. Be to, teismo vertinimu, atlikęs bausmę, o vėliau ir išnykus teistumui, kaltinamasis sistemingai darė administracinius nusižengimus, taip pat ir nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš 2024 m. gegužės 30 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog B. K. ne kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį, nusižengimai padaryti: 2023-06-11, 2023-04-17, 2020-01-12. Taip pat jis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vyrauja greičio viršijimo nusižengimai, 2023 m. rugpjūčio 22 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 129 km/h greičiu, dėl ko jam buvo paskirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui (nuo 2023-10-04 iki 2023-11-03) (b. l. 155–168). Įvertinęs šiuo duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl negalima daryti tvirtos išvados, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nagrinėjamu atveju, nėra išpildyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga. 23. Minėta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018) 24. Teismo vertinimu, kaltinamojo pasirinkta laiduoja, jo motina S. K., nebūtų pajėgi ir negalėtų kontroliuoti kaltinamojo elgesio, užtikrinti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nors ji charakterizuojama tinkamai – dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, teismo nuomone, neturi galimybės kontroliuoti kaltinamojo elgesio, taip pat kaltinamajam neturi pakankamo autoriteto, kuris verstų paklusti laiduotojos kontrolei. Matyti, jog kaltinamasis sistemingai darė nusikaltimus dar nuo nepilnametystės, kurių metu gyveno su motina. Teismo nuomone, vien tik bendravimas su kaltinamuoju nėra pakankamas sukontroliuoti jo nusikalstamą elgesį. 25. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog, nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos bei BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo kaltinamąjį B. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bausmės skyrimas ir kt. 26. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). 27. Kaltinamasis B. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Anksčiau teistas, tačiau nusikalto teistumui išnykus, laikytinas neteistu. Administracine tvarka ne kartą baustas, paskirtas baudas sumokėjęs. Dirbantis, Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, vykdomųjų bylų kaltinamojo atžvilgiu nevykdoma. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 28. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, akcentuojant tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas neteistu, baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs, yra dirbantis, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, parenkant jos didesnį kiek didesnį nei minimalus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. 29. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. 30. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi nusikalstamą veiką B. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. 31. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias įtariamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. 32. Atsižvelgiant į tai, kad B. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutiniuoju – 2023 m. rugpjūčio 22 d. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 129 km/h greičiu, dėl ko jam buvo paskirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui (nuo 2023-10-04 iki 2023-11-03), B. K. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metų terminas, jį skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 26 d. 33. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. 34. Narinėjamu atveju transporto priemonė – Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėto automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – B. K.. 35. Kadangi byloje nėra duomenų, jog automobilio Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, perleisdamas turtą kaltininkui, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, nagrinėjamu atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma. 36. Teismų praktikoje išaiškinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Tačiau teismų praktikoje labai aiškiai yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. 37. „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio Mercedes – Benz, 2018 m., vidutinė kaina Lietuvoje – 19 580 eurų su PVM (b. l. 28). Kaltinamojo pateiktoje standartinėje informacinėje apie vartojimo kreditą nurodyta automobilio kaina – 17 000 Eur. 38. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis B. K. padarė nesunkų nusikaltimą, laikytinas neteistu, dirbantis, turintis kitų finansinių įsipareigojimų, todėl, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 8 500 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo. Teismo nuomone, būtent tokio dydžio pinigų sumos konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, nevaržanti kaltinamąjį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. 39. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus. 40. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - automobilis Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, nuvežtas į aikštelę, adresu: Pramonės g. 23L, Šiauliai, bei ten saugomas, grąžintinas jo valdytojui B. K.; - B. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas jį išdavusiai institucijai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, nusprendžia : B. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir B. K. skirti galutinę 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, B. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 26 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimi, B. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo į valstybės biudžetą išieškant automobilio Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos dalį – 8 500 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus eurų). Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - automobilį Mercedes – Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, nuvežtą į aikštelę, adresu: Pramonės g. 23L, Šiauliai, bei ten saugomą, grąžinti jo valdytojui B. K.; - B. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti jį išdavusiai institucijai. Išaiškinti B. K., kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Išaiškinti kaltinamajam, jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė