- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2-356-358/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02597-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Ieškovas
- T. M.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris, Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Danguolei Petruševičienei, dalyvaujant ieškovui T. M., jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovės atstovams advokatui Pauliui Vinkleriui, advokato padėjėjui A. V., institucijos, teikiančios išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei R. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. M. ieškiniu teismo prašė santuoką, įregistruotą 1990-08-11 Kauno r. CMS, įrašo Nr. 339 tarp T. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant atsakovę R. M. kalta dėl santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo palikti pavardę M., R. M. – pagal jos pageidavimą; priteisti iš R. M. T. M. naudai 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nepilnametės dukros G. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. M.; priteisti iš ieškovo T. M. nepilnametei dukrai G. M., gim. (duomenys neskelbtini), jos išlaikymui 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, R. M. pavesti šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise; padalinti santuokos metu įgytą turtą, paskiriant R. M. automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-09-20 registracijos, 2000 Lt vertės ir priteisti iš R. M. T. M. 1000 Lt kompensaciją; ieškovo T. M. prašymu nustatyti, kad turtiniai teisniai santuokos nutraukimo padariniai tarp ieškovo T. M. ir atsakovės R. M. atsirado šalims negyvenant kartu nuo 2010 m. balandžio 22 d., atsakovei išvykus gyventi į Angliją; pripažinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – 0,6100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,4500 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine T. M. nuosavybe; priteisti iš atsakovės ieškovo bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas T. M. paaiškino, kad atsakovė paliko šeimą nuo 2009 m., kai ji išvyko į Londoną. Su juo liko vaikai. Jis vaikus išlaikė, jo sutuoktinė kartais atsiųsdavo pinigų. Sužinojo, kad jo sutuoktinė Londone pagimdė vaiką nuo kito vyro. Atsakovės kaltinimai, kad jis nieko neuždirbdavo netiesa, nes jis yra statybininkas, ir uždirbdavo tikrai pakankamai pinigų. Tiesa yra ta, kad jis kelis mėnesius neturėjo darbo dėl krizės, tačiau tai buvo laikina. Vasarą uždirbdavo tiek, kad žiemą turėtų pragyventi. Atsakovės kaltė yra ta, kad ji susirado kitą vyrą. Atsisako išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir neprieštarauja, kad dukra gyventų su mama. Sūnus T. jau gyvena su mama Londone. Turėjo gyvenamąjį namą, kurį pasidalino be problemų. Liko 0,6100 ha žemės sklypas ir kitas 0,4500 ha žemės sklypas bei automobilis Opel Omega. Automobilį atsakovė sudaužė, jo vertė iki sudaužymo buvo 2000 Lt. Turtą nori pasidalinti taip, kad 61 aras ir 45 arai atitektų jam, kadangi juos įsigijo jis, kartu su atsakove negyvenant, ji prie to neprisidėjo, jis juos išsipirko iš valstybės 2011-03-07. Žemę pirko iš pinigų, kuriuos uždirbo statybose, atsakovė pinigų sklypų pirkimui neatsiuntė, todėl mano, kad žemės sklypai yra jo asmeninė nuosavybė. Sutinka dukrai Gabrielei mokėti po 400 Lt bei kad būtų nustatyta jos gyvenamoji vieta su atsakove. Sužinojus, kad jo sutuoktinė pagimdė vaiką nuo kito vyro jis kreipėsi pas gydytojus, prašė psichologo pagalbos, buvo depresija, todėl prašo priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos.
Ieškovo T. M. atstovė advokatė Dana Žvingilienė paaiškino, kad santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovės R. M. kaltės, nes ji paliko šeimą, savo sutuoktiniui keturis vaikus ir pati išvyko į užsienį, tuo pažeidė savo sutuoktinės pareigas, buvo neištikima. Todėl ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam 5000 lt neturtinės žalos. Prašo žemės sklypus pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe ir laikyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu valdyti bendrą ūkį, t. y. nuo 2010 m. gruodžio mėnesio. Automobilį prašo priteisti atsakovei, o iš jos ieškovui priteisti turtinę 1000 Lt kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai paaiškino, kad atsakovė nesutinka su ieškiniu, ji mano, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, nesutinka su dalintino turto mase. Pripažįsta, kad automobilis šiai dienai yra bevertis, todėl mano, kad jį tikslinga išeliminuoti. Atsakovė sklypus prašo padalinti lygiomis dalimis natūra.
Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad santuoka faktiškai nutrūko 2009 metais, jei tik gyveno po vienu stogu. Dėl vaikų susitarimo nebuvo. Ji dirbo, siuntė pinigus. Ginčo sklypai pirkti santuokos metu, todėl juos prašo padalinti lygiomis dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Šalių santuoka įregistruota(duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS, akto įrašo Nr. 339 (I t., b. l. 11). Santuokoje gimė sūnūs : (duomenys neskelbtini) V. M., (duomenys neskelbtini) T. M., (duomenys neskelbtini) D. M. ir(duomenys neskelbtini) dukra G. M. (b. l. 12, 13). VĮ Registrų centro 2011-10-08 duomenimis šalys turėjo šį nekilnojamąjį turtą: 0,6100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 26), 0,3900 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 27, 0,18 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) (b. l. 28), 0,14 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 29), 0,4500 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) (b. l. 30), žemės sklypą su pastatais, esančius(duomenys neskelbtini) (b. l. 31). VĮ Regita duomenims, R. M. vardu registruota transporto priemonė – automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. M. vardu registruota transporto priemonė – automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2011-11-08 išregistruota (I t., b. l. 32, 33).
Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ši įstatymo norma reiškia, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Sutuoktiniai apie trejus metus bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės. Santuokos iširimo priežastis ieškovas nurodė atsakovės neištikimybę. Atsakovė santuokos nutraukimo pasekmių priežastis nurodė fizinio ir emocinio ryšio susilpnėjimą, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Santuokos faktinį iširimą nulėmė atstumas bei santykių atšalimas dar jai prieš išvykstant iš Lietuvos, ieškovas nieko nedarė, kad ji kuo greičiau grįžtų namo pas šeimą.
Sutinkamai su CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad ieškovo šeimą pažinojo, nes gyveno šalia. Iš pradžių atrodė, kad jų šeimoje yra viskas gerai. Šeimos iširimo priežastis jam žinoma ta, kad ieškovo sutuoktinė buvo neištikima, išvyko į užsienį, palikusi vaikus. Vaikų tėvas jais rūpinosi, skalbė, darė valgyt, tvarkė namus. Ieškovas dėl žmonos neištikimybės reagavo taip, kad ėjo į mišką pasiėmęs virvę. Ieškovas nelaikė, kad jų santuoka iširusi iki atsakovės išvykimo. Ieškovas turėjo sveikatos problemų, ėjo pas psichologus, gėrė raminamuosius vaistus. Ieškovas turėjo daug darbų, dirbo ir pas jį. Šiai šeimai nebuvo būtinybės, kad nepakako pinigų ir kažkam reikėjo važiuoti į užsienį. Dėl to, kad atsakovė nepersiųsdavo pinigų, jam skųsdavosi ieškovas (II t., b. l. 145-147).
Liudytojas R. G. paaiškino, kad ieškovas statė jo namą, tai buvo 2010 metų liepos pabaiga. Už pagrindinius darbus sumokėjo 10 500 Lt, o rugsėjo gale dar 850 Lt. Jis dirbo su savo vaikais (II t., b. l. 145)
Liudytoja V. S. paaiškino, kad šalių santykiai pasikeitė po to, kai atsakovė išėjo miegoti pas dukrą, tarp jų nebuvo jokio artimo ryšio metai prieš išvykstant atsakovei į užsienį. Ieškovas jautė, kad yra negerai šeimoje, jis klausdavo kodėl, jai guosdavosi, kad jie nesutaria, kad ji nenori su juo miegoti, kad tai miegamasis neįrengtas, tai tas negerai, tai anas negerai. Atsakovė jai pasakojo, kad į užsienį ji išvažiavo padirbėti, kaip ir visi tuo laiku. Tai buvo jos sprendimas išvažiuoti. Ji išvažiavo ne viena, su savo kurso draugu, matė, kaip jie gyveno viename kambaryje. Santykiai su draugu nesusiklostė, tai ji susirado kitą, nuo jo pagimdė vaiką. Ieškovui šios aplinkybės nebuvo žinomos. Pykčių iniciatorė būdavo atsakovė, nes ji daugiau reikalaudavo. Atsakovė savo dabartiniam draugui nebuvo pasakiusi, kad turi keturis vaikus. Ji sakė, kad turi du vaikus ir su vyru negyvena santuokinio gyvenimo jau metai laiko. Jis jos paklausė ar nereikia naudoti apsisaugojimo priemonių, o ji atsakė, kad ji negali turėti daugiau vaikų (II t., b. l. 147-149).
Liudytojas T. M. paaiškino, kad mama, t. y. atsakovė R. M. išvyko į Londoną palikusi visus keturis vaikus, važiavo pas savo draugę. Mama juo domėdavosi. Valgyt virdavo ir maistą parnešdavo tėtis, pervedimų jam iš mamos nebuvo. Dirbo kartu su tėvu 2010 metais, prisidėdavo prie interneto apmokėjimo. Apie motinos vaiko tėtį sužinojo ir jį pamatė 2010 metais (II t., b. l. 170).
Liudytojas V. M. paaiškino, kad tėtis buvo ne toks, kad vengtų darbo. Būdavo, kad negalėdavo aprėpti visų darbų, bet buvo, kad niekas nesiūlydavo. Kai turėdavo darbo, tai pakankamai parnešdavo pinigų. Motina išvykusi į Angliją pervesdavo pinigų jam asmeniškai, nepamena, kad atsiųstų pinigų namo išlaikymui, mokesčiams už žemę. Kreditą, visus mokesčius mokėjo tėtis. Kad yra brolis sužinojo tada, kai ir tėtis sužinojo. Kai tėtis sužinojo apie mamos neištikimybę ir vaiko gimimą, tai pradžioje pasakė jiems, paskui sudegino mamos drabužius. Tą dieną sužinojo, kad tėtis ėjo kartis, jis nejuokavo. Tėtis laikė, kad dar šeima neiširusi, jis mamai skambindavo, sakydavo, kad grįžtų (II t., b. l. 172).
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).
Teismas, spręsdamas dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į nurodytas teisės normose sąlygas bei į tai, kuris iš sutuoktinių įrodė kito kaltę. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Teismas, vertindamas santuokinę neištikimybę kaip santuokos iširimą lemiančią priežastį, kiekvienu atveju turi nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad vienas iš sutuoktinių buvo neištikimas, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar vėliau neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti, atkurti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl to, jog atsakovė pažeidė lojalumo pareigą ir gyvendama santuokoje su ieškovu buvo jam neištikima. Byloje nustatyta, kad atsakovė, išvykusi gyventi į Londoną, ieškovui buvo neištikima, nuo kito vyro susilaukė vaiko, o apie tai ieškovas sužinojo atsakovės vaikui jau gimus. Todėl teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovės neištikimybės ir dėl santuokos nutraukimo kalta atsakovė.
CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007).
Ieškovas prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Teismas atsižvelgia į santuokos iširimo priežastis, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį. Iš atsakovės priteistina 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui T. M..
Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina santuokinė pavardė – M., o atsakovei M.(CK 3.69 str. 1 d.).
Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja (CK 3.72 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Nutraukiant šalių sudarytą santuoką, nustatytina nepilnametės dukters G. M. gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, į tai, kad nepilnametė gyvena su mama, atsakove R. M., jos gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove R. M. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustačius nepilnametės dukters G. M. gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo T. M. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. M.. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). LAT 2004 04 26 d. nutartyje Nr. 3K - 3 -259/ 2004 konstatavo, kad vieno mėnesio išlaikymo suma vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 850 litų. Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas CK 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Ginčo dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio nėra, todėl iš ieškovo T. M. priteistina po 400 Lt dukros Gabrielės išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę R. M.. Išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.).
Ginčas byloje kilo dėl žemės sklypų - 0,6100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,4500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovas T. M. prašo pripažinti juos asmenine nuosavybe ir prašo nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai tarp ieškovo T. M. ir atsakovės R. M. atsirado šalims negyvenant kartu nuo 2010 m. balandžio 22 d., atsakovei išvykus gyventi į Angliją.
Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kai turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta(duomenys neskelbtini) . Žemės sklypai pirkti šalims esant santuokoje, jei yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi viešajame registre šis turtas nuosavybės teise įregistruotas abiejų šalių vardu, tai yra kaip bendroji jungtinė šalių nuosavybė.
Pagal CPK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas santuokos metu įsigyjant žemės sklypus aiškios valios įgyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, neišreiškė. Tai patvirtina byloje esančios Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys (II t., b. l. 75-80), kurių 5 punkte nurodyta, kad žemės sklypai perkami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutuoktinė R. M.). Dalijant santuokoje įgytą turtą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, žemės sklypai dalinti šalims lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovei R. M., neišmokant ieškovui piniginės kompensacijos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai tokios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, gi atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Analogiškai CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Ieškovas T. M. pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką ir padalyti santuokoje įgytą turtą. Už ieškinį sumokėjo 1547,00 Lt žyminį mokestį (t. I, b. l. 9). Atsakovas turėjo 2420,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b. l. II t., b. l. 106).
Kadangi ieškinys tenkintinas 80 %, todėl iš atsakovės R. M. ieškovui T. M. priteistina 1238,00 Lt žyminio mokesčio bei 1936,00 Lt už advokato pagalbą byloje.
Iš šalių proporcingai priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos valstybei, kurias bendrai sudaro 66,79 Lt, iš atsakovės priteistina 80 %, kas sudaro 53,43 Lt, iš ieškovo 20 %,kas sudaro 13,36 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo T. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1990 m. rugpjūčio 11 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 339) nutraukti dėl atsakovės R. M. kaltės.
Nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai tarp ieškovo T. M. ir atsakovės R. M. atsirado šalims negyvenant kartu nuo 2010 m. balandžio 22 d., atsakovei išvykus gyventi į Angliją;
Priteisti iš R. M. 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui T. M..
Nustatyti nepilnametės G. M. gyvenamąją vietą su atsakove R. M..
Priteisti iš ieškovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis G. M., gim. (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę R. M.. Išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Padalinti santuokoje įgytą turtą : ieškovui T. M., a. k. ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po ½ dalį 0,6100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) bei po ½ dalį 0,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio(duomenys neskelbtini)
Priteisti R. M. automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant ieškovui T. M. 1000 Lt kompensaciją iš ieškovės R. M..
Civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, nutraukti.
Priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1238,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt aštuonis Lt) žyminio mokesčio bei 1936,00 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis Lt) už advokato pagalbą byloje.
Priteisti iš T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,36 Lt (trylika Lt 36 ct), iš R. M. 53,43 Lt (penkiasdešimt tris Lt 43 ct) pašto išlaidų valstybei.
Ieškovo reikalavimą dėl pripažinimo žemės sklypų asmenine nuosavybe atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą