- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-23-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05069-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- P. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trendas“
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-130-292/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trendas“ ieškinį atsakovui P. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
2015 m. liepos 15 d. ieškovė UAB „Trendas“ ir atsakovas P. M. sudarė transporto priemonės VW PASSAT, val. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti transporto priemonę ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti transporto priemonę ir už ją sumokėti 1000 Eur. Transporto priemonės pirkimo – pradavimo sutartis įvykdyta. Sutartimi pardavėjas patvirtino, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir suteikė trijų mėnesių garantiją. Ieškovė (pirkėjas) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2015 m. liepos 15 d. automobilio VW PASSAT, val. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovą (pardavėją) P. M. grąžinti ieškovei jos sumokėtus 1000 Eur, priteisti iš atsakovo 431,14 Eur patirtų nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad sudarius automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo laikui ėjus į pabaigą ir kilus abejonėms dėl transporto priemonės techninės būklės, ieškovė 2015 m. liepos 22 d. pateikė automobilį techninei apžiūrai. Transporto priemonė techninės apžiūros nepraėjo, nustačius, kad ji neatitinka techninių reikalavimų, dėl ko buvo nustatyta nauja techninės apžiūros data – 2015 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgiant į techninėje apžiūroje nurodytus trūkumus, buvo sutvarkyti žibintai bei įsigytos kitos detalės, reikalingos transporto priemonės sutvarkymui, tačiau antrosios techninės apžiūros transporto priemonė taip pat nepraėjo. Grįžtant iš pakartotinės techninės apžiūros, lūžo automobilio rėmo išilginis elementas (lonžeronas), dėl ko transporto priemonės remontas tapo ne tik nuostolingas, bet ir neįmanomas. Transporto priemonė sulūžo garantinio termino metu, lonžeronas buvo paveiktas korozijos, o atsakovas, perkant transporto priemonę, apie tokią automobilio būklę pirkėjo (ieškovės) neinformavo. Minėtos aplinkybės, ieškovės vertinimu, sudaro pagrindą panaikinti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prieš sudarant šalims transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovei buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti transporto priemonę, ją išbandyti, nuvažiuoti į UAB „Rato centras“ autoservisą, kur UAB „Trendas“ remontuoja savo automobilius, ir patikrinti jos techninę būklę. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovės automobilio techninę būklę. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą nuslėpus automobilio koroziją, dėl ko lūžo lonžeronas. Atsakovas pažymi, kad gamintojo suteikiama nuo korozijos maksimali tokiems automobiliams kėbulo garantija yra 5 metai, todėl atsakovas neprivalėjo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų. Anot atsakovo, ieškovė automobilį pertvarkė savo nuožiūra, pažeisdama gamintojo reikalavimus. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės reikalavimu dėl galimų nuostolių atlyginimo, kadangi, atsakovo nuomone, ieškovės nurodytas automobilio remontas yra būtinosios automobilio priežiūrai ir techninei būklei palaikyti jos savininko išlaidos. Ieškovė automobilį remontavo, jį perdarė ir naudojo daugiau nei du mėnesius, o pretenziją atsakovui pateikė tik 2015 m. rugsėjo 21 d. Atsakovas nurodė, kad sudarant sutartį su ieškove, apie automobilio 3 mėnesių garantiją nebuvo kalbėta ir tokių įsipareigojimų atsakovas neprisiėmė. Tik kilus ginčui atsakovas pastebėjo, kad sutarties tekstas neatitinka VĮ Regitra internetiniame tinklalapyje skelbiamos pirkimo – pardavimo sutarties standartinės formos turinio. Atsakovo teigimu, pasirašant sutartį jam buvo sudarytos tokios sąlygos ir aplinkybės, kad jis neturėjo laiko perskaityti sutartį, dėl ko sutarties sąlygą dėl garantinio termino laiko siurprizine, todėl ir negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą P. M. grąžinti ieškovei UAB „Trendas“ 1000 Eur, o UAB „Trendas“ grąžinti P. M. transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); ieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo teismas atmetė; priteisė iš P. M. ieškovės UAB „Trendas“ naudai 30 Eur žyminį mokestį ir 104,82 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš UAB „Trendas“ atsakovui P. M. 75,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
6. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 15 d. šalys sudarė transporto priemonės VW PASSAT, val. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti transporto priemonę ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti transporto priemonę ir už ją sumokėti 1000 Eur. Pažymėjo, kad šalių ginčas kilo dėl nupirkto daikto kokybės, t. y. dėl paslėptų daikto trūkumų – transporto priemonės rėmo išilginės dalies (lonžerono) lūžio dėl jo korozijos.
7. Nustatęs, kad pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas buvo suteikęs automobiliui 3 mėnesių garantiją, teismas konstatavo, kad norėdamas išvengti atsakomybės, būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovė pažeidė transporto priemonės naudojimo taisykles arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos lūžo transporto priemonės rėmo išilginė dalis. Teismas pažymėjo, kad netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, numatytos CK 6.334 straipsnyje, todėl konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimą dėl sutarties panaikinimo pagrįstai grindė minėto straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, t. y. prašė panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį dėl netinkamo daikto pardavimo, ką laikė esminiu sutarties pažeidimu.
8. Atsižvelgdamas į atsakovo argumentus, kad jis neturėjo galimybių tinkamai susipažinti su sutarties sąlyga dėl garantinio termino, dėl ko jam tokia sąlyga nėra privaloma, teismas pažymėjo, kad prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu ir pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas galėjo ir turėjo tikėtis šios sąlygos, nes daikto kokybė yra viena iš esminių pirkimo – pradavimo sutarties sąlygų, užtikrinanti pirkėjo saugumą kai paaiškėja paslėpti daikto trūkumai.
9. Teismas nustatė, kad prašymą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė grindė CK 6.334 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad jei dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo ar turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius. Remiantis bylos duomenimis ir minėta įstatymo nuostata, teismas konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog daiktas (automobilis) yra žuvęs, taip pat nebuvo nenustatyta, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti apie transporto priemonės trūkumą, todėl sprendė, kad priteisti nuostolius ieškovės teisės normoje nurodytais pagrindais nėra pagrindo.
10. Teismas pripažino, kad transporto priemonės registravimo išlaidos yra susietos su transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo būtinomis išlaidomis. Transporto priemonės remonto išlaidos buvo skirtos pašalinti 2013 m. lapkričio 8 d. techninės apžiūros rezultatų ataskaitos lentelėje Nr. 105-0068606 (b. l. 8) nurodytus nedidelius trūkumus, apie kuriuos ieškovė žinojo. Įvertinęs tai, kad ieškovė techninę apžiūrą atliko 2015 m. liepos 22 d. – 2016 m. liepos 23 d., t. y. dar nepasibaigus automobilio techninės apžiūros galiojimo laikui iki 2015 m. lapkričio 22 d., tai darė savo valia, siekdama pašalinti daikto trūkumus, apie kuriuos jai buvo žinoma, teismas sprendė, kad patirtos išlaidos negali būti laikomos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Be to, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog nuostolių atlyginimu yra atkuriama iki pažeidimo buvusi nukentėjusio turtinė padėtis, o ne atlyginami transporto priemonės pagerinimo techninei apžiūrai kaštai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas P. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, ir ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės apelianto naudai žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kadangi pirkėjo teisė grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties yra galima tik tuomet, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau tokio pažeidimo teismas nenustatė, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie netinkamą automobilio kokybę (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas). Todėl priimtas teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas), kadangi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, rėmėsi tik ieškovės teiginiais dėl automobilio gedimo nesant tam jokio faktinio pagrindo.
11.2. Teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė CK 6.333 straipsnio 2 dalies normą, teigdamas, kad visa įrodinėjimo našta dėl automobilio galimo gedimo perkeliama pardavėjui (atsakovui) Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas dėl šalims tenkančios įrodinėjimo naštos ir dėl automobilio kokybės klausimą turėjo faktinį ir teisinį pagrindą remtis byloje esamais įrodymais ir taikyti CK 6.333 straipsnio 1 dalies bei 6.337 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies teisės normas, tačiau jų netaikė.
11.3. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti tai, kad perkamas automobilis buvo 20 metų senumo, atsižvelgti į natūralų tokio automobilio nusidėvėjimą ir įvertinti, kad nėra duomenų kur, kaip ir kokiomis sąlygomis ankstesnius 15-ka metų buvo eksploatuojamas automobilis, ar jo trūkumai nėra susiję su natūraliu automobilio nusidėvėjimu dėl ilgo eksploatacijos laiko. Teismas turėjo įvertinti, ar ieškovė turėjo būti atidi ir rūpestinga bei imtis priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būsena. Pačios ieškovės atstovas (įmonės direktorius) pripažino, kad prieš įsigyjant automobilį, jį apžiūrėjo kelis kartus, išbandė ir juo važiavo, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Be to, ieškovės atstovas, apžiūrėjęs ir važiavimu išbandęs perkamą automobilį, atsisakė galimybės patikrinti jį UAB „Autocentras“ autoservise, tuo pačiu pripažindamas, kad atsisakė galimybės pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, o tuo nepasinaudojus – prisiėmė su tuo susijusią riziką.
11.4. Ieškovė byloje patvirtino, kad remontavo automobilį, nes rengė jį techninei apžiūrai. Taigi, nepaneigė to, kad galimai savo rizika keitė automobilio dalis (prailgino automobilio amortizatorius ir iškėlė kėbulą, kad vežant sunkius daiktus automobilio kėbulas nesiektų kelio nelygios dangos). Ieškovė nutyli, kada ir kokį automobilio remontą ji atliko. Ieškovei nepateikus įrodymų apie tariamą esminį gedimą ir jo mąstą, kurį pati ieškovė be faktinio ir teisinio pagrindo įvardijo kaip esminį sutarties pažeidimą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti galimai esant tokius gedimus bei tenkinti ieškovės reikalavimą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovei neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui iki transporto priemonės perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio ieškovės neįvardinti trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl daikto trūkumų. Be to, apelianto nuomone, atlikus automobilio techninę apžiūrą ne vieną kartą, nustatytus automobilio trūkumus negalima vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą. Techninių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, susijusių su stabdžių nepakankamu efektyvumu ir šviesų netinkamu sureguliavimu (b. l. 11 - 12). Kitų automobilio gedimų, kaip lanžerono ar kėbulo, ar kitų detalių lūžio ir pan., dėl ko automobilis būtų pripažintas kaip neremontuotinas, ar netinkamas naudoti pagal paskirtį, transporto priemonių techninės apžiūros specializuotos įmonės specialistai dviejų techninių apžiūrų metu nenustatė. Minėtus įrodymus teismas turėjo vertinti kaip paneigiančius ieškovės teiginius apie esamus kitokius automobilio gedimus ir ieškinį atmesti, tuo labiau, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutarties panaikinimas taikytinas kaip išimtinis teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).
11.5. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, neprofesionalus pardavėjas, kad automobilį naudoja tik šeimos poreikiams tenkinti, kurį keičia labai retai, maždaug kas penkerius ar septynerius metus. Tuo tarpu ieškovė turi virš 15 automobilių autoūkį bei nuolat naudojasi profesionalaus autoserviso UAB „Autocentras“ technine pagalba, todėl traktuotina kai stipresnioji pirkimo-pardavimo sandorio šalis.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Trendas“ prašo palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
12.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nei teismas priimdamas sprendimą, nei ieškovė, tikrindama daikto kokybę, nesivadovavo CK 6.337 straipsnio nuostatomis. Ieškovė pažymi, kad daikto kokybė tikrinama per protingą terminą ir pagal taikomas daiktų kokybei nustatyti sąlygas (CK 6.337 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonių kokybė nustatoma atliekant techninę apžiūrą. Transporto priemonės techninė apžiūra buvo atlikta 2015 m. liepos 22 d., kurios metu nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Sekančią dieną pakartotinai buvo patikrintas mašinos techninis stovis, kurio metu pakartotinai buvo nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka minimalių kokybės reikalavimų. Grįžus iš pakartotinės techninės apžiūros, lūžo lonžeronas ir transporto priemonės remontas tapo neįmanomas bei nuostolingas. Ieškovė pažymi, kad transporto priemonė sulūžo garantinio termino metu, kuomet lonžeronas buvo paveiktas korozijos. Pardavėjas apie tokį transporto priemonės trūkumą pirkėjo neinformavo. Pirkimo-pardavimo metu pirkėjui buvo perduota tech. apžiūros rezultatų kortelė, todėl pirkėjas, turėdamas pardavėjo garantinį įsipareigojimą, pasinaudojo teise, numatyta CK 6.337 straipsnio 2 dalyje ir transporto priemonę per protingą terminą pateikė patikrai, kurios rezultatai suteikė teisę kreiptis dėl pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo CK 6.334 straipsnio numatytu pagrindu.
12.2. Ieškovės nuomone, atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad ieškovė savavališkai pradėjo remontuoti automobilį, nelaukdama techninės apžiūros pabaigos. Ieškovė pažymi, kad automobilis buvo pradėtas remontuoti tik 2016 m. liepos 30 d. t. y. po to, kai buvo nustatyta, jog transporto priemonė netinkama eksploatacijai.
12.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad transporto priemonė yra 20 metų senumo, todėl negali būti kaip nauja. Ieškovės nuomone, nežiūrint į tai, kad automobilis yra 20 metų senumo, ši aplinkybė nesuteikia teisės atsakovui parduoti techniškai netvarkingą, sulūžusį ir techniškai nenaudotiną automobilį. Atsakovas pardavė transporto priemonę ne kaip metalo laužą ar kaip atsargines dalis, o kaip dalyvaujančią eisme ir važiuojančią transporto priemonę.
12.4. Ieškovės nuomone, šiuo atveju svarbi ta aplinkybė, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nustatytas garantinis terminas iki 2015 metų lapkričio mėnesio. Tai, kad transporto priemonės negalima naudoti pagal paskirtį paaiškėjo garantinio termino laikotarpyje, pretenzijos taip pat buvo pateiktos laiku ir tinkamai. Esant garantiniam terminui, vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, kuri numato pardavėjo pareigą atsakyti už daikto nekokybiškumą, jei neįrodo, kad trūkumai atsirado po daikto perdavimo, yra pagrindas išvadai, kad už daikto trūkumus garantinio termino metu atsako pardavėjas ir jo pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado dėl pirkėjo netinkamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nesant galimybės naudoti transporto priemonę pagal paskirtį, atsakovui kategoriškai neigiant savo kaltę, ieškovė buvo priversta ginti savo teises kreipiantis į teismą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Tuo labiau, kad pirkėjas turi teisę pasirinkti vieną iš keturių savo teisių gynimo būdų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo (ne)tinkamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo teisę atsisakyti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą dėl esminių daikto kokybės trūkumų, aiškinimas ir taikymas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 15 d. ieškovė UAB „Trendas“ (pirkėjas) ir atsakovas P. M. (pardavėjas) sudarė transporto priemonės VW PASSAT, val. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti transporto priemonę ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti transporto priemonę ir už ją sumokėti 1000 Eur. Sutartimi pardavėjas patvirtino, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir suteikė trijų mėnesių garantiją. Po sutarties sudarymo ieškovė 2015 m. liepos 22 d. pateikė automobilį techninei apžiūrai. Transporto priemonė techninės apžiūros nepraėjo, nustačius, kad ji neatitinka techninių reikalavimų, dėl ko buvo nustatyta nauja techninės apžiūros data – 2015 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgiant į techninėje apžiūroje nurodytus trūkumus buvo sutvarkyti žibintai, bei įsigytos kitos detalės, reikalingos transporto priemonės sutvarkymui, tačiau antrosios techninės apžiūros transporto priemonė taip pat nepraėjo. Anot ieškovės, grįžtant iš pakartotinės techninės apžiūros, lūžo automobilio rėmo išilginis elementas (lonžeronas), dėl ko transporto priemonės remontas tapo ne tik nuostolingas, bet ir neįmanomas. Kadangi transporto priemonė sulūžo garantinio termino metu, lonžeronas buvo paveiktas korozijos, o atsakovas sutarties sudarymo metu apie tokią automobilio būklę ieškovės neinformavo, minėtos aplinkybės, ieškovės vertinimu, sudaro pagrindą ginti jos teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (pirkėjo teisė atsisakyti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą dėl esminių daikto kokybės trūkumų).Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą. Remiantis CK 6.328 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Bylos duomenimis, kurių šalys neginčija, nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) įgijo iš atsakovo (pardavėjo) 20 metų senumo automobilį; automobiliui iki 2015 m. lapkričio 22 d. galiojo techninės apžiūros kortelė, kurioje konstatuoti nežymūs automobilio trūkumai (priekinių ir galinių žibintų sureguliavimas; gesintuvas) (b. l. 8); apie minėtus trūkumus ieškovei buvo žinoma, jos atstovas automobilį 2015 m. liepos 15 d. apžiūrėjo, išbandė, savo lėšomis sutiko remontuoti ir jį perdarė (prailgino automobilio galinės dalies amortizatorius). Ekspertizės išvados ir 2015 m. liepos 23 d. automobilio techninės apžiūros duomenys leidžia daryti išvadą, kad iki 2015 m. rugsėjo 21 d. pretenzijos pateikimo ieškovė automobilį intensyviai eksploatavo, pravažiuodama su juo 1 103 km (b. l. 11, 18, 145). Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto išvadų, ieškovės 2015 m. liepos 22 d. ir 2015 m. liepos 23 d. automobilio techninės apžiūros kortelėmis įrodinėjama netinkama automobilio būklė nėra priežastiniu ryšiu susijusi su automobilio sugadinimu (automobilio priekinio dešinės pusės amortizatoriaus atramos lūžimu) dėl ko, anot ieškovės, tolimesnis automobilio eksploatavimas yra negalimas (b. l. 144). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad pagrindine automobilio priekinio dešinės pusės amortizatoriaus atramos (priekinio dešinės pusės lonžerono amortizatoriaus atramos) lūžimo priežastis buvo dėl metalo korozijos susiformavę atramos pažeidimai ir netinkamai atliktas šių pažeidimų remontas. Nutarties 16 punkte konstatuotos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad ieškovei korozinė automobilio būklė buvo arba turėjo būti žinoma atsižvelgiant ne tik į automobilio ilgą eksploatavimo amžių, bet ir į techninį jo stovį, iš kurio matyti akivaizdūs tam tikrų dalių korozijos požymiai. Netinkamo minėtos automobilio dalies remonto ieškovė neįrodinėjo, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas, todėl negalima išvada, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovės minėtą faktą (CPK 178 straipsnis). Remiantis nurodytu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą 2015 m. liepos 15 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, veikė savo rizika, dėl ko atsakovo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl pirkėjo teisės atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas)
Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Ieškovė savo reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą grindė tuo, kad transporto priemonė visiškai sulūžo, jos remontas tiek ekonomine, tiek technine prasme yra visiškai netikslingas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutartimi šalys sulygo dėl trijų mėnesių garantijos ir byloje nėra duomenų, kad minėta teise ieškovė būtų pasinaudojusi. Ieškovė taipogi neteikė į bylą įrodymų ir kitam savo argumentui patvirtinti, t. y. kad automobilis dėl jau minėto gedimo negali būti toliau eksploatuojamas ir jo nebegalima suremontuoti (CPK 12, 178 straipsniai). Minėta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą ir konstatavus esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio kiti teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, yra nepakankami pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.Atsižvelgiant į nutarties 18 punkte nurodytas aplinkybes, liečiančias automobilio amžių, įsigijimo aplinkybes, remontą (atskirų dalių perdarymą) ir jo pritaikymą bei panaudojimą ieškovės reikmėms, kai vėliau paaiškėja automobilio kokybės trūkumai, dėl kurių pirkėjas nepraranda galimybės ir toliau naudotis pagal paskirtį tuo automobiliu, tai tokiu atveju pirkėjo teisėms apginti taikytini CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 4 punkte nurodytas sumokėtos visos už daiktą kainos grąžinimas pirkėjui būtų neproporcinga priemonė, kurią taikant tokiu atveju nebūtų atsižvelgta į pirkėjo naudojimąsi tuo daiktu pagal jo paskirtį, susidėvėjimą ir gautą naudą, todėl ji netaikytina. Kadangi ieškovė (pirkėja) turėjo galimybę naudotis alternatyviais savo teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovei prarado galimybę naudotis kuriuo nors kitu iš nurodytų teisių gynimo būdų. Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcingas, dėl ko yra pagrindas tekinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir ieškovės ieškinį atmetus visiškai, apelianto (atsakovo) patirtas išlaidas turi atlyginti ieškovė. Pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 250 Eur atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 30 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 530 Eur. Su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirta 7,26 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas panaikino transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą P. M. grąžinti ieškovei UAB „Trendas“ 1000 Eur, o UAB „Trendas“ grąžinti P. M. transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trendas“ atsakovui P. M. 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei 7,26 Eur (septynis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.