- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 2KT-93-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13534-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- I. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos I. Ž. pareiškimu dėl teisėjo Ž. B. ir viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-963-479/2017 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-963-479/2017 su pareiškėjos I. Ž. pareiškimu dėl bylą nagrinėjančio teisėjo Ž. B. ir viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.
Nušalinimo pareiškime teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai šališkai yra išnagrinėję kitas bylas, kurios šalimi buvo atsakovė, todėl tai sudaro pagrindą juos nušalinti. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas Ž. B., pareiškėjos turimais duomenimis, gyvena tame pačiame DNSB „Grandinė“ priklausančiame name, todėl galima daryti prielaidą, jog jis gins bendrijos interesus.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).
Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Ž. prašo nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją Ž. B. ir visą Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo bei perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas Klaipėdos apygardos teismo teisėjų ankstesniu dalyvavimu nagrinėjant pareiškėjos ginčus. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su civilinių bylų nagrinėjimu bei nepalankių procesinių sprendimų ieškovo atžvilgiu priėmimu, atkreiptinas dėmesys, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).
Pareiškėja I. Ž. nušalinimo pareiškime taip pat atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjantis teisėjas gyvena tame pačiame DNSB „Grandinė“ priklausančiame name. Visgi, ši pareiškėjos nurodoma aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais bei yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl laikytina neįrodyta, todėl nesudaranti pagrindo tenkinti pareiškėjos nušalinimo pareiškimą (CPK 178, 185 straipsniai).
Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad I. Ž. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-963-479/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Netenkinus reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
pareiškėjos I. Ž. pareiškimo dėl teisėjo Ž. B. bei viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-963-479/2017 nagrinėjimo netenkinti.