- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-26
- Bylos Nr.
- II-48-418/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00005-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 19.20Savavaldžiavimas (ANK 518 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2024 m. sausio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. 2023 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK), prašydamas nubausti R. J. už savivaldžiavimą, dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), šalia servitutinio kelio, kelkraštyje iškasė griovį ir įkalė metalinį vamzdį (riboženklį) (administracinio nusižengimo b. l. 15).
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja L. R., išnagrinėjusi gautą skundą, 2024 m. sausio 9 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių (b. l. 6-11).
Šalies argumentai
M. P. nesutikdamas su Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2024 m. sausio 9 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – Nutarimas), pateikė skundą dėl Nutarimo, prašydami panaikinti Nutarimą ir pažeidėjui paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Skunde nurodė, kad Nutarimas priimtas skubotai, neįvertinus akivaizdžių konkretaus asmens nevienkartinių neteisėtų veiksmų, kurių apimtis ir prasmė įrodo, jog taip elgdamasis viešoje vietoje jis atliko teisei priešingus veiksmus, sudarančius administracinio nusižengimo sudėtį, todėl turėjo būti nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymi, jog 2023 m. rugsėjo 7 d. d., apie 20.00 - 20.30 val., būdamas namuose pastebėjo, kad priešais jį gyvenantis kaimynas R. J. atėjo prie servitutinio kelio, skiriančio jų žemės sklypus ir imasi kasinėjimo darbų. Šiuo keliu R. J. nesinaudoja, juo pagal poreikius važinėju jis ir toliau žemės sklypą turintis asmuo. Matydamas šoninėje servitutinio kelio dalyje atliekamus neteisėtus kasinėjimus, jis išėjo prie tvoros ir klausė, kodėl R. J. savivaliauja, t. y. be jokio reikalo kasinėja kelio pakraštį. Pastarasis atsakė, jog nori surasti dar 2020 metais matininko įkastą riboženklį, kuris skyrė kaimyninių žemės sklypų ribas, t. y. jo ir pareiškėjo žemės sklypus. Neradęs anksčiau matininko įkasto riboženklio pasakė, jog jis pats savo nuožiūra dabar pažymės žemės sklypo ribas, įkals metalinį virbą, ant jo uždės metalinį vamzdį ir nuo šiol čia bus ta riba, kuri skiria jo ir pareiškėjo žemės sklypus. Kitaip tariant R. J. ėmėsi savivalės ir įkaldamas metalinį virbą bei ant jo užmaudamas metalinį vamzdį savo nuožiūra pažymėjo žemės sklypo ribas arčiau servitutinio kelio, o toks žemės sklypo ribų žymėjimas susiaurino kelio važiuojamąją dalį ir taip atsirado dirbtinė kliūtis tinkamai naudotis servitutiniu keliu. R. J. reagavo agresyviai ir neketino nutraukti savo savivaliavimo. Pakartotinai prašė ištraukti pavojingai ir ne vietoje įkaltą metalinį virbą, tačiau į tai jis nereagavo. Tuomet pareiškėjas iš savo kiemo išėjo prie J. ir bandė dar kartą jį sudrausminti, prašydamas neteisėtai pašalinti jo įkaltą metalinį riboženklį. Matėsi, jog J. yra neadekvatus – jis šlitinėjo, mosikavo rankomis, iš jo burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, todėl ėmė trauktis atgal, o tuo metu R. J. nuo įkalto metalinio virbo griebė jo paties užmautą metalinį vamzdį ir kelis kartus pareiškėjui sudavė į šoną. Po tokių agresyvių veiksmų jis vėl užmovė metalinį vamzdį ant metalinio virbo ir nesitraukė. Nenorėdamas toliau konfliktuoti, jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie incidento vietoje „BODY“ kamera fiksavo R. J. savo nuožiūra įkalto metalinio riboženklio vietą. Ši aplinkybė užfiksuota ir pareiškėjo naudojamos lauko videokameros momentinėje fotonuotraukoje Nr. l, taške 1/a. Tokie duomenys arba pareiškėjo ir pareigūnų turimi vaizdo įrašai liudija, jog R. J. įvykio vietoje formaliai pripažino savivaliaujantis, todėl pareiškėjui nesuprantamas atvykusių pareigūnų elgesys, kai jie esant akivaizdžiam teisės pažeidimui ir pareiškėjo atžvilgiu vartotam fiziniam smurtui nesiėmė jokių veiksmų – nenustatė šio asmens neblaivumo, nepaėmė bent paaiškinimo, o pasiūlė riboženklio ženklinimo vietą nusistatyti su Nacionalinės žemės tarnybos specialistų pagalba. Papildomai pateikiamoje momentinėje fotonuotraukoje Nr. l matosi, jog pareigūnų buvimo įvykio vietoje metu minėtas R. J. savavališkai įkaltas taip vadinamos riboženklis yra matomas – jis pažymėtas Nr. l/a, o šalia yra pažymėtas taškas Nr. l/b, kuriame ir turėtų būti tikrasis riboženklis, nes šią vietą Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus specialistai nustatė vėliau – tik 2023 m. lapkričio 8 d. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. J., 2023 m. rugsėjo 7 d. savavališkai įkaldamas riboženklį (metalinį virbą su užmautu metaliniu vamzdžiu) 0,50 m. atstumu nuo tikrojo riboženklio ribos/taško link servitutinio kelio, atliko neteisėtus veiksmus ir taip sudarė kliūtį pareiškėjui saugiai naudotis servitutiniu keliu. Tokie jo neteisėti ir savavališki veiksmai nurodytos dienos metu jau sudaro administracinio nusižengimo sudėtį ir dėl to jis turėtų būti baudžiamas administracine tvarka (b. l. 2-3).
Teismo posėdyje pareiškėjas M. P. palaikė skundą ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad R. J. visada trūkdavo žemės. 2020 metais R. J. įkalė kuolą šalia riboženklio, 2021 metais jis bandė neblaivus ištraukti riboženklį. 2022 metais (duomenys neskelbtini) asfaltavo kelininkai, 2023 metais tvarkė šalikelę. Kelio tvarkymo metu dingo riboženklis. R. J. 2023 m. rugsėjo 7 d. su kaimynais šventė. Palydėjęs kaimynus R. J. sugalvojo atstatyti riboženklį. Jis pradėjo kasinėti, iškasė pusės metro griovį, bet riboženklio nerado. Tada pradėjo riboženklį kalti savo nuožiūra. Tuomet jis iškvietė policiją, kuri atvykusi liepė R. J. viską sutvarkyti. R. J. kuolą įkalė savo nuožiūra ir tai darė neteisingai. Atvažiavę NŽT specialistai nustatė tikslią riboženklio vietą, ji skiriasi nuo R. J. įkalto kuolo apie 0,5 m.
Teismo posėdyje R. J. su skundu nesutiko. Paaiškino, kad sunaikintas riboženklis kurį jis norėjo atstatyti priklausė M. P.. Riboženklis skiria jo ir P. P. žemės sklypus. Riboženklio jis ieškojo su „kauptuku“, todėl pusės metro gylio iškasti negalėjo. Tą matė įvykio vietoje buvę policininkai. Policininkai liepė jam viską išlyginti. Atvykę NŽT specialistai nustatė tikrą riboženklio vietą. Vamzdis kurį jis buvo įkalęs, buvo net M. P. žemės sklypo naudai. M. P. jį nuolat skundžia policijos pareigūnams tai dėl išbėgusio šuniuko, laistomo vandens, garsios muzikos. Taip pat M. P. jį yra sumušęs, sulaužęs žandikaulį ir išmušęs du dantis, dėl to teisme nagrinėjama baudžiamoji byla.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pateikė atsiliepimą į Pareiškėjų skundą, kuriuo prašo Pareiškėjų skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate 2023 m. gruodžio 4 d. gautas M. P. pareiškimas, kuriuo prašė įvertinti ir nubausti R. J. už savivaldžiavimą, jo ir kitų žmonių atžvilgiu, dėl to, kad jis būdamas girtas išgadino kelkraštį (iškasė 0,5 metro gylio ir daugiau nei metro ilgio griovį), griovyje įkalė kuolą. Šiais veiksmais R. J. ribojo ne tik jo, bet ir kitų žmonių judėjimo laisvę, nes kelias yra servitutinis ir ribojasi su bendro naudojimo keliu. Jis buvo parašęs pareiškimą 2023 m. rugsėjo 8 d. ir atsisakė ikiteisminio tyrimo dėl suduotų smūgių metaliniu vamzdžiu, bet prašė bendra tvarka įvertinti J. girto neadekvatų elgesį. Jo prašymas buvo persiųstas į Nacionalinės Žemės tarnybą, kuri pažeidimų nenustatė ir nenustatė todėl, nes jis kuolą pašalino, nes jis varžė jo judėjimo laisvę keliu. Nacionalinė Žemės tarnyba konstatavo, kad toje vietoje, kur J. savivaldžiavo, riboženklio nėra, todėl jis kalė kuolą, kur jam atrodė teisinga, bet taip nėra. NŽT specialistas nustatė tikrą žemės ribos vietą. Ji yra nekintanti ir J. jau po patikrinimo vėl įsikalė kuolą teisingai, o palyginus su rugsėjo 7 dienos prie policininkų įkaltu kuolu, tai yra apie 0,5 metro skirtumas. Tai akivaizdus savivaldžiavimas. Fiksuotus duomenis pateiks tiriančiam pareigūnui, o J. ir anksčiau bandė keisti sklypo ribas, ką įrodo perduotas vaizdo įrašas. Išnagrinėjus gautą M. P. pareiškimą, nesurinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad R. J. veiksmuose būtų padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2023 m. rugsėjo 7 d. tarp kaimynų R. J. ir M. P. įvykusio konflikto dėl žemės sklypo riboženklio perkėlimo, jo pastatymo į netinkamą žemės sklype vietą, nei viena tą dieną iš įvykio vietoje buvusių pusių negalėjo atvykusiems policijos pareigūnams nurodyti ir patvirtinti tikslios ir neginčijamos riboženklio buvimo vietos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Druskininkų skyriaus pareigūnai atlikę patikrinimą vietoje, bei surašę 2023 m. lapkričio 7 d. Nr. 50ŽN-41- (14.50.64) „Žemės naudojimo patikrinimo aktą“, nustatė ir pažymėjo tikslią riboženklio vietą, aukščiau paminėtame žemės sklype. Servitutinis kelias buvo laisvai pravažiuojamas, R. J. įkastas stulpas buvo kelkraštyje ir netrukdė laisvai judėti ar važiuoti transporto priemonėms esamu servitutiniu keliu (b. l. 15-18).
Šalies argumentai
Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė Nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK, prašydamas nubausti R. J. už savivaldžiavimą, dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), šalia servitutinio kelio, kelkraštyje iškasė griovį ir įkalė metalinį vamzdį (riboženklį). Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2024 m. sausio 9 d. nutarimu, padaręs išvadą, kad nepadarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nesurinkus objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad būtų įvykdytas administracinis nusižengimas. Pareiškėjas nesutikdamas su priimto Nutarimo argumentais, pateikė skundą, kuriuo prašo Nutarimą panaikinti ir pažeidėjui paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019)
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teismas, susipažinęs su skundo motyvais, skundžiamu Nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK priimdamas skundžiamą Nutarimą padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą Nutarimą. Vien tai, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Nutarimas akivaizdžiai netenkinta pareiškėjo ir, jo nuomone, neatitinka pareiškėjo interesų, savaime nereiškia, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Remiantis CK 1.137 straipsnio nuostatomis, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
Iš administracinio nusižengimo bylos aplinkybių matyti, kad R. J. 2023 m. rugsėjo 7 d, norėjo atstatyti sunaikintą riboženklį, šalia servitutinio kelio, skiriantį Pareiškėjo ir R. J. naudojamus žemės sklypus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad metalinis vamzdis, kurį R. J. įkasė vietoje buvusio riboženklio yra šalikėlėje, tačiau ne ant servitutinio kelio kaip nurodo pareiškėjas. Paties Pareiškėjo, R. J. paaiškinimai patvirtina, kad R. J. prieš statydamas metalinį vamzdį pirma bandė surasti kelio remonto metu sunaikintą riboženklį. Tai, kad jį pastatė nevisiškai tikslioje vietoje – Pareiškėjo teigimu 0,50 m atstumu nuo faktinės riboženklio vietos, nereiškia, kad tai jis atliko tyčiniais ir sąmoningais veiksmais ar tai būtų sukėlę kam nors neigiamas pasekmes ar padarytų žalos. Pareiškėjui iškvietus policijos pareigūnus ir jiems atvykus į vietą, pareigūnai taip pat nenustatė, kad R. J. įkaltas metalinis vamzdis trukdytų naudotis servitutiniu keliu, o pačiam pareiškėjui negalinti nurodyti tikslios riboženklio vietos, pareigūnams paliepus R. J. įkastą metalinį vamzdį pašalino. Pašalinus metalinį vamzdį net neaišku ar jis tikrai buvo pastatytas 0,50 m atstumu nuo tikros riboženklio vietos kaip nurodo Pareiškėjas, nes tai patvirtinančių neginčytinų įrodymų, nėra. Jokių pažeidimų nenustatė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai atlikę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Tai tik patvirtina, kad R. J. norėjo atstatyti esamą riboženklį jo buvusioje vietoje, o ne siekė pakeisti žemės sklypo ribą ar kaip teigia Pareiškėjas jam naudotis servitutiniu keliu. R. J. įkastas metalinis vamzdis buvo tik trumpą laiką, t. y. iki kol atvyko iškviesti policijos pareigūnai. Vien Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad tokie R. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje požymius, nėra pagrindas R. J. administracinės atsakomybės taikymui, nes tai nesudaro savavaldžiavimo požymių ir negali būti laikomas kaip veiksmas, kuris padarė žalos Pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad nors Pareiškėjas nurodo, kad R. J. atliko ir smurtinius veiksmus jo atžvilgiu, tačiau kaip matyti iš jo pateikto pareiškimo Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK jis 2023 m. rugsėjo 8 d. jis pareiškimo dėl R. J. galimai naudoto smurto Pareiškėjo atžvilgiu atsisakė.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, M. P. išdėstytais motyvais pagrindo teisėtą ir pagrįstą Nutarimą naikinti, nėra, todėl aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
palikti Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2024 m. sausio 9 d. Nutarimą nepakeistą ir M. P. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.