Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-832/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
1-98-832/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
O. P.
Advokatai
Ričardas Noreika, Vilius Jonaitis
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorui Pauliui Gerybai,kaltinamajai A. L., jos gynėjui advokatui Viliui Jonaičiui,

nukentėjusiajai O. P., jos įstatyminiam atstovui A. P., ir įgaliotam atstovui advokatui Ričardui Noreikai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, auginanti du mažamečius vaikus (7 ir 10 metų amžiaus), turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti D. M. Ū. – buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. 2015 m. lapkričio 14 d. apie 20 val. 15 min., Mažeikių mieste, Žemaitijos-Sedos gatvių sankryžoje vairuodama jai priklausantį automobilį „VW TOUAREG“, v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 28 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, privažiavusi reguliuojamą šviesoforais Žemaitijos-Sedos gatvių sankryžą nuo Sedos gatvės, sukdama į kairę pusę iš Sedos į Žemaitijos gatvę, nepraleido jai iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios O. P., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. P. sveikata.

2. Kaltinamoji A. L. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu kalta prisipažino visiškai.

2.1. Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. L. parodė, kad išvažiavusi iš parduotuvės „IKI“ aikštelės sustojo prie sankryžos ir palaukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir tada suko į kairę, link M. Daukšos gatvės. Ir savo automobiliu partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią nukentėjusiąją. Nukentėjusiąją aplankė ligoninėje po keturių dienų. Su nukentėjusiąja susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo.

3. Kaltinamosios A. L. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

4. Nukentėjusiosios nepilnametės O. P. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2015-11-14 apie 20.00 val. degant žaliam šviesoforo signalui ji ėjo per pėsčiųjų perėją, esančią Žemaitijos-Sedos gatvių sankryžoje link degalinės, kai buvo kliudyta automobilio kairės pusės bamperiu ir partrenkta. Ligoninėje jai nustatė dešinės kojos šeivikaulio ir blauzdikaulio atvirus lūžius. Klaipėdos vaikų ligoninėje gydėsi nuo 2015-11-14 iki 2015-11-30, jai buvo atliktos dvi kojos operacijos. Automobilio vairuotoja jos atsiprašė, buvo atvažiavusi į ligoninę (b. l. 28-30).

5. Nepilnametės liudytojos E. J. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jai su O. P. einant per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui matė kaip parvažiuoja automobilis ir galvojo, kad jis sustos, tačiau jis nestojo, o ji kažkaip atšoko atgal ir automobilis jos nekliudė, o partrenkė jos draugę O. P. (b. l. 74-75).

6. Liudytojo A. P. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2014-11-14 apie 20.00 val. sužinojo, kad automobilis partrenkė jo dukrą O. P.. Jis su žmona nuvažiavo į įvykio vietą, esančią Žemaitijos-Sedos gatvių sankryžoje, Mažeikiuose. Klaipėdos vaikų ligoninėje dukrai buvo atlikta dešinės kojos operacija. Iki 2016-02-23 dukrai atliktos dvi dešinės kojos operacijos. Dėl žalos atlyginimo su vairuotoja nesusitarė. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos 11790 Eur sumai (b. l. 35-36).

7. Tai, kad būtent dėl kaltinamosios A. L. veiksmų įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai O. P. diagnozuoti dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžiai, patvirtina informacinis pranešimas (b. l. 4). Eismo įvykio aplinkybes taip pat patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Žemaitijos g. 42, Mažeikiuose, automobiliu „VW TOUAREG“, v. n. (duomenys neskelbtini) užvažiavus ant pėsčiojo (b. l. 7-11, 12, 13-15).

Motyvuojamoji dalis

8. Kaltinamosios A. L. kaltę dėl sunkaus nukentėjusiosios O. P. sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu patvirtina 2016-02-03 – 2016-02-04 specialisto išvada Nr. G 198/2016(04), kurioje nurodyta, kad: 1) O. P. atviras skeveldrinis dešinio blauzdikaulio kūno ir šeivikaulio lūžis padarytas buku kietu daiktu; 2) Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; 3) O. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio blauzdikaulio kūno atviro lūžio (b. l. 65-66).

9. Alkotesterio šaknelė bei specialisto išvada patvirtina, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji A. L. padarė būdama blaivi (b. l. 23, 25).

10. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios A. L. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

11. Kaltinamosios A. L. nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. P. sveikata.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo/neskyrimo

12. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir nukentėjusioji pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 169), kuris patvirtina, kad kaltinamoji A. L. ir nukentėjusioji O. P. susitaikė ir prašo bylą nutraukti.

13. BK VI skyrius reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, todėl spręstinas kaltinamosios A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas.

14. Kaltinamosios A. L. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad A. L. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes ji nenumatė, kad važiuojant per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

15. Kaltinamoji A. L. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja ir jos atstovu, jų atsiprašė. Nukentėjusioji ir kaltinamoji susitarė dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš kurių 3000 Eur A. L. susitarė atlyginti iki 2016-05-13, o likusiai 5000 Eur suma atsakinga draudimo bendrovė – „IF P&C Insurance AS filialas“, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) 11 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusioji O. P. kaltinamajai A. L. atleido ir sutinka, kad ji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji A. L. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi ji yra neteista (b. l. 113), duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad pa­da­ry­ta vei­ka ir kal­ti­na­moji A. L. ati­tin­ka BK 38 straipsnyje at­lei­di­mui nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės nu­ma­ty­tas są­ly­gas, todėl ji yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

16. pagal formuojamą teismų praktiką, atleidus kaltinamąją A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės būtina spręstini klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – skyrimo (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.). Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji A. L. nusikalstamą veika padarė būdama blaivi, kitokių KET pažeidimų nepadarė, neviršijo saugaus greičio, važiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (sustojo ir paliko stovėti automobilį ant šaligatvio). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji A. L. nėra piktybinė kelių eismo taisyklių pažeidėja, todėl šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė jai netaikytina.

Dėl civilinio ieškinio

17. Nukentėjusioji O. P. 2016-04-11 patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamosios A. L. ir jos draudiko „IF P&C Insurance AS filialo“ 1874 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 156-161, 162-166).

18. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

19. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

21. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 8688,60 Eur iki 23169,60 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013, 2K-242-511/2015).

22. TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija).

23. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Fizinio asmens sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė.

24. Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, nukentėjusioji O. P. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jai buvo atliktos dvi operacijos, birželio mėnesį numatyta dar vieną operacija, bus išimami varžtai, yra likę devyni randai. Pati O. P. KET taisyklių nepažeidė, ėjo per gatvę leistinoje vietoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, todėl konstatuotina, kad jos kaltės dėl eismo įvykio nėra.

25. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pasekmes, kaltinamosios kaltę, jos turtinę padėtį (duomenų apie jos sunkią turtinę padėtį nėra), ji yra darbinga ir dirbanti, į turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika mano, kad nukentėjusiosios prašyta 10 000 eurų neturtinė žala, kuri susitaikymo metu sumažinta iki 8000 Eur, yra protinga ir pagrįsta. Todėl nukentėjusiosios O. P. civilinis ieškinys dėl 8000 Eur neturtinės žalos tenkintinas visiškai.

26. Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, draudimo bendrovė privalo atlyginti 5000 Eur neturtinei žalai. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Vadinasi, likusi priteistos neturtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamosios A. L.

27. Nukentėjusiosios O. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad patyrė 291,93 Eur kelionės išlaidų, 17,70 Eur už mokamą automobilio stovėjimą. Žala dėl suplėšytų džinsų ir batų – 60 Eur. Už langetę – 35 Eur, 44 Eur už sanatoriją. Viso 448,63 Eur. Teismo nuomone ši suma yra pagrįsta, nes tiek kelionė, tiek mokamas automobilio stovėjimas, tiek kitos aukščiau paminėtos išlaidos susijusios su nukentėjusiosios O. P. sveikatos atstatymu, todėl jos priteistinos iš atsakingo draudiko.

28. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 1076,62 Eur žalą dėl išnaudotų A. P. kasmetinių atostogų bei 348,75 Eur dėl 2015 m. gruodžio mėnesį pasiimtų neapmokamų atostogų. Kaip teisingai nurodyta civiliniame ieškinyje, draudikas privalo kompensuoti nukentėjusiam trečiajam asmeniui visas negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Tačiau šiuo atveju sužalota buvo nepilnametė O. P., o ne jos tėvas A. P.. Duomenų, kad O. P. dirbo ir dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo dirbti nėra, o jos tėvo negautos pajamos, ar juo labiau išnaudotos kasmetinės atostogos, neįeina į išlaidas, kurias draudikas ar atsakingas asmuo privalo kompensuoti. Todėl civilinis ieškinys dėl 1425,37 Eur turtinės žalos (1076,62 Eur + 348,75 Eur), t. y. nukentėjusiosios O. P. įstatyminio atstovo A. P. negautų pajamų, atmestinas.

29. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

A. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamosios A. L. ir nukentėjusiosios O. P. susitarimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos ir 1000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo, kurias A. L. įsipareigojo pervesti į nukentėjusiosios O. P. sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2016-05-13.

Nukentėjusios O. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo „IF P&C Insurance AS filialo“ 448,63 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

TeisėjasMindaugas Klemenis