Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Audrius CininasBaudžiamoji byla Nr. 1A-801-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00096-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.(S)

2012 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J., jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 2 dalies, dėl V. B. turto vagystės) 3250 Lt (25 MGL) dydžio bauda;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 2 dalies, dėl E. D. turto vagystės) 3250 Lt (25 MGL) dydžio bauda;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl I. S. turto vagystės) 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro turto vagystės) 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus, iš dalies jas sudedant, subendrinta bausmė I. J. paskirta 11050 Lt (85MGL) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaičius sulaikymo laiką nuo 2010-11-20 iki 2010-11-22, neatliktoji bausmės dalis nustatyta – 10530 Lt (81 MGL) dydžio bauda.

E. D., I. S. civiliniai ieškiniai šioje dalyje palikti nenagrinėtais, nukentėjusiosioms paliekant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Iš kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl O. K. turto vagystės 2010-09-19, dėl K. E. ir R. R. turto vagystės 2010-10-02, dėl K. E. turto vagystės 2010-10-23 bei dėl O. K., A. B., K. V. turto vagystės 2010-10-30), taip pat pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl O. K. turto vagystės 2010-10-06) I. J. išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

O. K., K. E., R. R. civiliniai ieškiniai šioje dalyje atmesti.

Iš kaltinimų pagal BK BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl E. D. turto vagystės 2010-09-11, dėl O. K. turto vagystės 2010-10-02, dėl A. G. turto vagystės 2010-11-02), I. J. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. D., O. K. ir A. G. civiliniai ieškiniai šioje dalyje palikti nenagrinėtais nukentėjusiosioms paliekant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. nuteista už tai, kad ji:

2010-09-11, laikotarpyje nuo 20.00 iki 21.00 val., Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, iš V. B. rankinės pagrobė nukentėjusiajai priklausantį nedidelės vertės turtą – kvepalus „Coco chanel“, 250 Lt vertės, t.y. I. J. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą;

2010-09-18 laikotarpyje nuo 19.00 val. 23.00 val. Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, iš E. D. rankinės pagrobė nukentėjusiajai priklausanti nedidelės vertės turtą – kvepalus „RICHMOND John“, 160 Lt vertės, t.y. I. J. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą;

2010-10-02, laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 23.00 val. Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, nuo grimerinio staliuko pagrobė I. S. priklausančią kosmetinę 20 Lt vertės, kurioje buvo: šešėlių paletė 170 Lt vertės, akių tušas „ISADORE“ 40 Lt vertės, losjonas kūnui „VICTORIA SECRET“ 35 Lt, lūpdažis 30 Lt vertės, akių šešėlis 10 Lt vertės, ružas 30 Lt vertės, blakstienų rietiklis 10 Lt vertės, 2 vnt. pincetų, 1 vnt. 30 Lt vertės, bendrai 60 Lt vertės, pincetas antakiams pešioti 40 Lt vertės, 2 vnt. kosmetinių akių šepetėlių „INGLOT“, 1 vnt. 40 Lt vertės, bendrai 80 Lt vertės, 2 vnt. akių pieštukų, vienas vienetas 20 Lt vertės, bendrai 40 Lt vertės, akių tušas „Dior“ 60 Lt vertės, šešėlių surišėjas „INGLOT“ 20 Lt vertės, šešėlis „INGLOT“ 25 Lt vertės, kosmetinės žirklės 30 Lt vertės, šešėliai 13 Lt vertės, lūpų pieštukas 10 Lt, tokiu būdu pagrobė I. S. 733 Lt vertės turtą, t.y. I. J. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą;

2010-11-02 20.10 val., viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš užsegtoje moteriškoje rankinėje „GUCCI“ buvusios piniginės paėmė Lietuvos kriminalinės policijos biurui priklausančius 700 Lt, taip pat iš užsegtoje moteriškoje rankinėje „PRADA“ buvusios piniginės paėmė Lietuvos kriminalinės policijos biurui priklausančius 300 Lt ir tokiu būdu pasikėsino pagrobti 1000 lt vertės svetimą turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, t.y. I. J. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji:

2010-09-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 24.00 val. iki 03.00 val., naktinio klubo „P.L.“ salėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš O. K. rankinėje esančios piniginės pagrobė pastarajai priklausančius 400 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu pagrobė O. K. priklausantį 400 Lt vertės turtą, t.y. I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

2010-10-02, laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 23.30 val., viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje iš K. E. rankinės pagrobė nukentėjusiajai priklausančius kvepalus „Nina Rici Nina“, 230 Lt vertės,

po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-10-02, laikotarpyje nuo 20.00 val. 23.00 val., viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, iš R. R. rankinėje esančios piniginės pagrobė 400 Lt grynųjų pinigų, t.y. I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

2010-10-16 laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 23.00 val. viešoje vietoje, Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, pagrobė O. K. paliktą už laidos dekoracijų prie dalyvių praėjimo tiltelio jai priklausantį megztinį 170 Lt vertės, t.y. I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje;

2010-10-23, laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 23.00 val., viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, iš K. E. rankinės pagrobė kvepalus „Lancome Tresor in love“, 250 Lt vertės, t.y. I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

2010-10-30 laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 22.00 val. viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, iš O. K. rankinėje buvusios jai priklausančios piniginės pagrobė 700 Lt grynųjų pinigų,

po ko tęsdama nusikalstamą veiką 2010-10-30 laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 22.00 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje iš A. B. piniginės pagrobė 500 Lt grynųjų pinigų,

po ko tęsdama nusikalstamą veiką 2010-10-30 laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 22.00 val. viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje iš K. V. rankinėje buvusios ir jai priklausančios piniginės pagrobė 100 Lt grynųjų pinigų, t.y. I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

Iš šių kaltinimų I. J. išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

2010-09-11 laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 23.00 val. viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, iš E. D. rankinės pagrobė kosmetinę 5 Lt vertės, kurioje buvo dėžutė su priklijuojamomis blakstienomis 20 Lt vertės, lūpų pieštukas 5 Lt vertės, pudra „BI-KOR Egiptishe erde“ 120 Lt vertės, lūpų balzamas „CARMEX“ 15 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė E. D. 165 Lt vertės turtą, t.y. I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

2010-10-02, laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 23.00 val., viešoje vietoje Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, paliktą ant kedės ir O. K. priklausantį kosmetinį teptuką skaistalams 20 Lt, taip pat iš pastarajai priklausančio rankinuko pavogė veido kremą „Body shop“ 70 Lt, nagų laką „Faberlic“ 15 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė O. K. priklausantį 105 Lt vertės turtą, t.y. I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

2010-11-02, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 23.30 val. viešoje vietoje, tai yra Vilniuje, Konarskio g. 49, Lietuvos televizijos ir radijo patalpose, UAB „J.“ (duomenys pakeisti) organizuojamo projekto „(duomenys neskelbtini)“ laidų filmavimui nuomojamoje Didžiosios studijos užkulisių salėje, laikinai įrengtoje moterų persirengimo patalpoje, iš A. G. rankinės pagrobė lūpų blizgesį „Diamond lip treatment“ 40 Lt vertės, t.y. I. J. buvo kaltinama tuo, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Iš šių kaltinimų I. J. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje yra neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nulėmę neteisingą teismo sprendimą dėl jos kaltės skundžiamuose epizoduose, ko pasėkoje, jai neteisėtai paskirta bausmė. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kas yra teisiškai reikšminga ir sudaro BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Skunde konstatuojama, jog apeliantės atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka nuosprendžio surašymo tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje formuojamų bei baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje pateikiama numeracija nėra nurodyta kaltinamajame akte, taip pat neatlikta įrodymų analizė, t.y. nenurodomi argumentai, kuriais remiantis teismas daro vienokias ar kitokias išvadas – iš vienų veikų apeliantę išteisindamas, dėl kitų gi pripažindamas ją kalta.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neaptarė nuosprendyje aplinkybės, jog ji negyvena bute, iš kurio jos motina pateikė tyrimui reikšmingus daiktus, nors pastarąją aplinkybę pagrindžia bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Tuo tarpu nepagrįstai nebuvo ištirta, kaip šie daiktai galėjo atsirasti pas apeliantės motiną, kuri teismo posėdžio metu nebuvo apklausta. Apeliantė mano, jog ši fakto aplinkybė yra teisiškai reikšminga, kadangi paneigia priežastinį ryšį tarp jos ir bet kokių daiktų, pateiktų jos motinos ir turinčių panašumų į daiktus, priklausiusius nukentėjusiesiems.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendyje nepasisakyta dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo, nors apeliantės gynėjas kėlė šį klausimą. Be to, apie veikų perkvalifikavimą iš BK 178 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 bei 4 dalis tapo žinoma tik priėmus ir paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, dėl ko apeliantės teisė į gynybą, remiantis nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika, buvo esmingai suvaržyta. Apeliantė mano, jog jos atžvilgiu BPK 158 straipsnyje veiksmai negalėjo būti atliekami, todėl bet kokie duomenys, gauti iš tokių veiksmų, negali būti laikomi įrodymais. Pažymi, kad minėta procesinė priemonė negalėjo būti taikoma, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo, kuris į BPK 158 straipsnyje numatytų nusikaltimų sąrašą nepatenka. Kita aplinkybė, dėl kurios savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai negalėjo būti panaudoti yra tai, kad nebuvo žinomas konkretus asmuo, kurio atžvilgiu jie taikyti, nors tai yra viena iš privalomų šios procesinės priemonės taikymo sąlygų.

Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju joks nusikaltimas, teisės pažeidimas ar pasikėsinimas nebuvo padarytas. Teisės teorijoje tokia situacija įvardijama kaip nebūtas nusikaltimas, o procesiškai tai reiškia nepadarytą veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o praktikoje tai turi būti traktuojama kaip netinkamas BK bendrosios dalies normos, numatytos BK 11 straipsnio 1 dalyje, taikymas.

Skunde pažymima, kad pasikėsinimas pagrobti Lietuvos Kriminalinės policijos biurui priklausančias pinigines lėšas nepagrįstai apeliantei inkriminuotas kaip padarytas 2010 m. lapkričio 2 d., kadangi šią dieną šokių projekto filmavimas nevyko. Remiantis baudžiamojo proceso įstatymo normų bei teismų praktikos analize, konstatuojama, jog tokiu būdu kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, juolab, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, šiuo aspektu pasisakęs tik baigiamojoje kalboje, pakeisti veikos faktines aplinkybes neprašė. Kita vertus, tai nebuvo įvertinta ir bylą nagrinėjusio teismo.

Teismo šališkumą apeliantas grindžia tuo, kad pasikeitus teismo sudėčiai, buvo nusišalinta nuo įstatyme įtvirtintos pareigos aktyviai tirti įrodymus, pažeidžiant BPK 276 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pažymi, kad bylą nagrinėjęs teisėjas, jam pareiškus motyvuotą nušalinimą, nusprendė nusišalinti, tačiau šis jo sprendimas nepagrįstai ir nemotyvuotai buvo nepatvirtintas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pasikeitus teismo sudėčiai, teismo posėdyje nedalyvavo nei vienas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas. Pastarieji teismo nebuvo kviesti arba jiems nebuvo įteikti teismo šaukimai. Tuo tarpu nei jo ginamoji, nei jis pats, kaip gynėjas, niekuomet nesutiko, kad anksčiau teisme duoti parodymai būtų balsu perskaitomi ir pageidavo, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas privalo visus įrodymus, įskaitant ir liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, tirti ir vertinti pats, jog būtų suformuotas paties teismo vidinis įsitikinimas.

Skunde pažymima, jog įstatymų leidėjas nesuteikia teismui teisės ir galimybės vertinti, dėl kokių priežasčių nagrinėjimo teisme dalyviai nesutinka, jog būtų balsu perskaityti anksčiau teisme duoti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, o teismo elgsena, kuomet buvo imta klausti, kodėl gynyba nesutinka su BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatyta išlyga, reikalaujant pateikti argumentus, tik demonstruoja teismo šališkumą, juolab, kad pačios I. J. net nebuvo paklausta dėl jos gynėjo pozicijos, t.y. būtinybės apklausti visus asmenis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl pareikšto nušalinimo teisėjui, nebuvo pasiteirauta ir prokuroro pozicijos, o laikinai einančios pareigas teismo pirmininkės sprendimas nepatvirtinti teisėjo nusišalinimo niekuo nemotyvuotas. Pagal apeliantą, tokiais veiksmais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paneigta jo ginamosios teisė į nešališką teismą bei pažeisti ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės normose įtvirtinti reikalavimai. Mano, kad pirmosios instancijos teismo šališkumo neįmanoma ištaisyti ir apeliacinės instancijos teisme.

Skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnyje jam keliamų reikalavimų. Nurodoma, jog epizode dėl A. G. lūpų blizgesio pagrobimo, pasikėsinimo pagrobti Lietuvos kriminalinės policijos biurui priklausančias lėšas neteisingai nurodyta data, tuo tarpu prokuroras nesiėmė jokių įstatyme numatytų priemonių šiam trūkumui, kuris sutrukdė nagrinėti bylą teisme, ištaisyti. Tokiu būdu, pagal apeliantą, aptarta aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą teismui.

Teismo posėdyje nuteistoji I. J. ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji E. D. prašė apeliacinius skundus atmesti.

I. J. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl I. J. kaltės, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl I. S. turto vagystės), BK 178 straipsnio 4 dalyje (epizode dėl V. B. turto vagystės), BK 178 straipsnio 4 dalyje (epizode dėl E. D. turto vagystės), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl pasikėsinimo padaryti Lietuvos kriminalinės policijos biuro turto vagystę).

Nuteistosios I. J. ir jos gynėjo apeliacinių skundų argumentai, kuriais šie siekia nuteistosios išteisinimo iš aukščiau minėtų nusikalstamų veikų, yra nepagrįsti ir atmetami. I. J. kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas, pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistosios kaltę. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Teismo padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti įrodymai.

Analizuojant bylos duomenis, ir visų pirma, nukentėjusiųjų I. S., V. B. ir E. D. parodymus matyti, kad jos, kaip ir nuteistoji I. J., buvo šokių projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalyvės. Šio projekto laida buvo filmuojama kiekvieną šeštadienį, Lietuvos radijo ir televizijos Didžiojoje studijoje, esančioje Vilniuje, Konarskio g. 49. Projekto dalyviams buvo skirta šalia studijos esanti užkulisių salė, padalinta į mažesnes erdves, skirtas vyrų ir moterų persirengimui. Šiose patalpose, į kurias užeiti galėjo tik dalyviai, buvo laikomi ir jų asmeniniai daiktai.

Nukentėjusiosios V. B. teigimu, 2010-09-11, tarp 20.00-21.00 val., laidos „(duomenys neskelbtini)“ filmavimo metu, iš jos rankinės, padėtos moterų persirengimui skirtoje patalpoje, dingo 250 lt vertės kvepalai „Coco Chanel Mademoiselle“, kuriais ji iki tol buvo pasikvėpinusi vos keletą kartų. Tai, kad iš rankinės dingo kvepalai ji pastebėjo minėtą dieną, prieš pat pasirodymą, kai norėdama pasikvėpinti, rankinėje jų nerado. Apie šį faktą, kiek vėliau, ji užsiminė ir kitai projekto dalyvei - R. R.

Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir nukentėjusiąja apklausta E. D., pasak kurios, aukščiau minėtos laidos filmavimo metu, iš rankinės, padėtos moterų persirengimui skirtoje patalpoje, 2010-09-18, tarp 19.00-23.00 val., dingo ir jos, pradėti naudoti, 160 Lt vertės kvepalai „RICHMOND JOHN“. Nurodytą dieną, kaip teigia nukentėjusioji, prieš išeidama į sceną jais kvėpinosi, todėl gerai prisimena, kad po to, kvepalų buteliuką įsidėjo į savo rankinę. Vienok, kai grįžusi po filmavimo norėjo pasikvėpinti vėl, kvepalų rankinėje nerado.

Gi kaip matyti iš nukentėjusiosios I. S. parodymų, 2010-10-02, po minėtos laidos, apie 23.00 val., priėjusi prie grimerių staliuko, kur apie 17.00 val., nusigrimavusi paliko savo kosmetinę, kurioje buvo šešėlių paletė, akių tušas „ISADORE“, losjonas kūnui „VICTORIA SECRET“, lūpų dažai, akių šešėlis, ružas, blakstienų rietiklis, pincetai, 2 vnt. kosmetinių akių šepetėlių „INGLOT“, 2 vnt. akių pieštukų, akių tušas „Dior“, šešėlių surišėjas „INGLOT“, šešėlis „INGLOT“, kosmetinės žirklės, šešėliai, lūpų pieštukas, už bendrą 733 lt vertę, jos nerado. Manydama, kad kosmetinę su minėtais daiktais, ji įsidėjo į savo krepšį, daugiau jos neieškojo. Ryte, neradusi krepšyje kosmetinės, grįžo į studiją. Tačiau jos nebuvo. Sekantį šeštadienį, prie jos priėjo I. J. ir pasakiusi, kad rado jos daiktą, atidavė maudymosi kostiumėlį. Kai ji nuteistosios paklausė ar ši nerado jos kosmetines, pastaroji tai paneigė.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, įtariamąją apklausta I. J. (L.) duodama parodymus apie šias aplinkybes, aiškino, kad po vienos iš filmavimo laidų, tai galėjo būti arba „M. sodyboje“ arba filmavimo patalpose, nepamena, administratorė jai padavė du maišus, kuriuose buvo palikti laidos dalyvių daiktai, tarpe kurių buvo moteriškas maudymosi kostiumėlis bei didelė juodos spalvos kosmetinė su kosmetika. Sekančio ar dar sekančio filmavimo metu, ji visų dalyvių akivaizdoje garsiai pasakė apie radybas. Apsidžiaugusi, kad rastas maudymosi kostiumėlis, prie jos priėjo I. S., klausė ar ji nerado ir jos juodos spalvos kosmetinės. Ji pastarajai patvirtino, kad kosmetinė pas ją. Tačiau tuo metu kosmetinės su savimi neturėjo, nes ją buvo palikusi namuose adresu (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 16-17).

Kratos, atliktos bute adresu (duomenys neskelbtini), metu, vonios ir, pasak Z. J. žodžių, I. J. kambaryje, buvo rastos, paimtos ir apžiūrėtos įvairios kosmetikos priemonės, tarpe kurių kvepalai „COCO CHANEL“, „JOHN RICHMOND“, blakstienų tušas „ISADORA 05“, kosmetiniai šepetėliai (3 t. b. l. 25 -30, 126-136). Be to, daiktų, dokumentų pateikimo metu, nuteistosios motina Z. J., bute (duomenys neskelbtini), savo iniciatyva pareigūnams pateikė daiktus, tarp kurių buvo ir juodos spalvos kosmetinė su kremine pudra, vokų šešėliais, blakstienų rietikliu, kosmetinėmis žirklutėmis, kosmetiniais pincetais, lūpų kontūro pieštuku, lūpų blizgiu, blakstienų tušu „Dior“, šešėlių fiksatoriumi „INGLOT“ ir kitais daiktais, taip pat akių vokų šešėlių paletę, kurie, kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apžiūrėti ( 3 t. b. l. 58-64, 137-147).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu, nukentėjusioji V. B. atpažino savo kvepalus COCO CHANEL Mademoiselle, kurie, pastarosios teigimu, 2010-09-11 buvo pavogti iš jos rankinės. Nukentėjusioji E. D. atpažino jai priklausančius kvepalus „RICHMOND“, kurie iš jos rankinės buvo pavogti 2010-09-18. Šie kvepalai, kaip nustatyta byloje, buvo rasti ir paimti kratos bute adresu (duomenys neskelbtini) metu. Nukentėjusioji I. S. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu, taipogi atpažino jai priklausančią kosmetinę bei joje buvusius daiktus – lūpų dažus, kremo tūbelę, blakstienų tušą IZADORA, vokų šešėlius, pincetus, tušą akims, kreminę pudrą, šešėlių paletę, kuri skirta tik teatro profesionalams, „ružą“, žirklutes, pudrą, šešėlius, „lainerį akim“, gelinį tušą, vokų šešėlius, lupų blizgį, kosmetinį pieštuką, šešėlių fiksatorių INGLOT, auskarus, kreminę pudrą „Lumene“, blakstienų rietiklį, vienkartinį skustuvą, pieštuką lūpoms, pakabuką, skirtą nagų priežiūrai, plaukų segtukus, kurie, pastarosios teigimu, buvo pavogti 2010-10-02. Šie daiktai taipogi buvo paimti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iš, kaip parodė Z. J., I. J. kambario (1 t. b. l. 177-178, 2 t. b. l. 5-7, 20-103).

Nuteistosios skundo argumentą neva tai ji negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurio jos motina pateikė tyrimui reikšmingus daiktus, paneigia byloje surinkta medžiaga, tame tarpe ir pačios apeliantės parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja I. J., kaip savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Pasak jos, į laidos filmavimus Vilniuje, ji atvykdavo iš (duomenys neskelbtini), kartais iš namų, t. y. (duomenys neskelbtini), ją paimdavo T. S. ir į Vilnių nuveždavo savo automobiliu (3 t b. l. 161-166). Be to, kaip matyti iš byloje esančio I. J. (L.) asmens kratos protokolo, pas pastarąją šio procesinio veiksmo metu buvo rasti ir paimti raktai su širdelės formos pakabuku (3 t. b. l. 153). Įtariamosios apklausos metu, I. J. parodžius asmens kratos metu iš jos paimtą raktų ryšulį su raudonos spalvos širdelės formos pakabuku, pastaroji patvirtino, kad tai yra raktai nuo jos tėvų buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, šiuo metu, gyvena ir ji (3 t. b. l. 166). Analogiškas aplinkybes nuteistoji nurodė ir sprendžiant jos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą, teigdama, kad ji, išskyrus laiką kai būna išvykusi į (duomenys neskelbtini), gyvena su motina, broliu ir tėvu (duomenys neskelbtini) ( 4 t. b. l. 1-3). Atlikus buto durų, esančių (duomenys neskelbtini) ir raktų ryšulio, paimto iš I. J. jos asmens kratos metu, apžiūrą, nustatyta, kad šie raktai rakina minėtų durų spynas, ko nebuvo galima padaryti su deklaruotoje vietoje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų spynomis (3 t. b. l. 89-94). Šių aplinkybių negali paneigti ir byloje esantys tarnybiniai protokolai. Viename iš jų daroma prielaida, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. bute, kuriame buvo atlikta krata, I. J. galimai nuolatos ir negyvena, tačiau, kad ir nereguliariai, bet lankosi. Iš esmės panašios aplinkybės, kurias patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. C., užfiksuotos ir kitame tarnybiniame protokole. Taigi sprendžiant iš šiame pranešime užfiksuotų duomenų, namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, nors ir retai, tačiau visgi I. J. tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mato (3 t. b. l. 31, 33).

Tokiu būdu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizė rodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistosios I. J. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl I. S. turto vagystės), BK 178 straipsnio 4 dalyje (epizode dėl V. B. turto vagystės) ir BK 178 straipsnio 4 dalyje (epizode dėl E. D. turto vagystės), yra pagrįsta, ir įrodymų, priešingai nei mano apeliantė, jos kaltei pagrįsti, pakanka. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės: vieta – tik projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalyviams persirengimui skirta patalpa, kurioje buvo laikomi jų asmeniniai daiktai, pasirinktas laikas – vykstantis laidos filmavimas, o tai reiškia garantuotas jo dalyvių užimtumas, kartotinės vagystės, vagiami daiktai – pinigai, kvepalai ir kosmetikos priemonės, bei tai, kad šio projekto metu, kad ir skirtingu laiku, pavogti iš nukentėjusiųjų V. B., E. D. ir I. S. ir pastarųjų atpažinti daiktai buvo rasti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip nustatyta bylos medžiaga, nagrinėjamu laikotarpiu gyveno ir nuteistoji, neabejotinai leidžia teigti, kad šias vagystes padarė ji, atkreipiant dėmesį ir tai, kad pastarosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl neva tai rastos nukentėjusiosios I. S. kosmetinės su joje buvusiomis kosmetikos priemonėmis ir ketinimo jas gražinti, kategoriškai paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta I. S.

Nepagrįsti ir atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama nuteistosios I. J. išteisinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Byloje nustatyta, kad 2010-11-20, 20.45 val., BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta I. J.. Sulaikymo pagrindas ir motyvas: užklupta darant nusikalstamą veiką, dėl ko yra pagrindo manyti, kad ji gali paslėpti daiktus, turinčius reikšmės tyrimui, paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus (3 t. b. l. 148). Atlikus I. J. kūno apžiūrą, už liemenėlės, prie kairės krūtinės, buvo rasti banknotai: 4 kupiūros po 100 lt, 3 kupiūros po 200 lt, viso 1000 lt. Įjungus lazerinį aparatą, ant I. J. (L.) rankų buvo rasta cheminė – liuminesuojanti medžiaga. I. J. apžiūros metu rasti pinigai taipogi švietė liuminesuojančia šviesa ( 3 t. b. l. 149-152). Byloje nustatyta ir tai, kad pas apeliantę asmens apžiūros metu rasti pinigai, pagal numerius sutapo su pinigais, apžiūrėtais Lietuvos kriminalinės policijos biure ir pažymėtais liuminesuojančia medžiaga. Dalis pinigų – 927 lt, buvo piniginėje „Gucci“, kuri su kitais daiktais buvo įdėta į baltos spalvos rankinę „Gucci“, kita dalis pinigų – 908 lt su pinigine buvo įdėti į violetinės spalvos moterišką rankinę „Prada“. Sprendžiant iš įvykio vietos apžiūros protokolo, abi aukščiau minėtos rankinės su aptartu turiniu, buvo padėtos moterų persirengimo kambaryje, ant kėdžių Nr. 4 ir Nr. 5. Šios apžiūros metu nustatyta, kad piniginėje, kuri buvo įdėta į rankinę „Gucci“, trūko 700 lt, o piniginėje, kuri buvo rankinėje „Prada“, trūko 300 lt, t. y. viso 1000 lt (1 t. b. l. 26-34, 40-112). Minėti pinigai, kaip jau minėta, buvo rasti ir paimti, I. J. kūno apžiūros metu. Taigi ir šioje dalyje abejonių nekyla dėl apeliantės kaltės, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantų argumentai, kuriais šie ginčija savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumą, byloje surinktų duomenų leistinumą, taipogi nepagrįsti ir atmestini.

BPK 158 straipsnio 1 dalyje (2004-07-08 įstatymo Nr. IX-2336 redakcija, galiojusi nuo 2004-07-24 iki 2011-09-01 įsigaliojusio įstatymo Nr. XI-1478) pasakyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės, tiriant labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, taip pat BK XXVIII ir XXXVII skyriuose numatytus apysunkius nusikaltimus, be to, nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnyje.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Lietuvos kriminalinės policijos biure 2010-11-04 buvo pradėtas pagal UAB „J.“ (duomenys pakeisti) direktoriaus M. A. pareiškimą dėl to, kad įsibraunant į Lietuvos televizijos patalpose esančius persirengimo kambarius, buvo pagrobtas televizijos projekto „(duomenys neskelbtini)“ dalyviams priklausantis turtas, t.y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl BK XXVIII skyriuje 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 1 t. b.l. 1-2). Siekiant gauti šio nusikaltimo tyrimui reikšmingus duomenis, ikiteisminį tyrimą organizuojantis bei jam vadovaujantis prokuroras, kaip ir numatyta baudžiamojo proceso įstatyme, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės. Šis prašymas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-05 nutartimi buvo patenkintas (1 t. b.l. 23, 24). Todėl pagrindo abejoti savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų teisėtumu, teismas neturėjo pagrindo, jokių pagrįstų abejonių dėl nutarties, kuria leista atlikti šiuos veiksmus, teisėtumo neišreiškė ir apeliantai, susipažinę su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t. b.l. 82, 83, 92-96, 102-103, 116-119, 123-129, 141).

Reikia pažymėti ir tai, kad konkrečios procesinės prievartos priemonės taikymą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, negali būti aiškinamos atsietai nuo su jomis sistemiškai susijusių kitų įstatyme įtvirtintų normų. Analizuojant BPK 158 straipsnio nuostatas visumoje matyti, kad tam tikrais atvejais įstatymas leidžia atlikti tyrimą BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka, nors nusikaltimą darantis asmuo dar nėra nustatytas (BPK 158 straipsnio 6 dalis). Taigi, aplinkybė, kad tuo metu, kai BPK 158 straipsnio pagrindu nustatyta tvarka išduodamas leidimas atlikti prašomus veiksmus, nėra žinomas konkretus asmuo, kuris daro nusikaltimą, negali paneigti taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumo ir ją taikant surinktų duomenų leistinumo. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai BPK 158 straipsnio pagrindu atlikti pagrįstai, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti nuteistosios I. J. kaltei dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, padarymo, byloje pakanka. Tuo tarpu vien tai, kad byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantai, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio surašymui, o bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Apeliantų argumentai, kad vien situacija, kai apie savo nusišalinimą paskelbęs teisėjas yra priverstas toliau nagrinėti bylą, paneigia asmens teisę į teisingą ir nešališką teismą, yra nepagrįsti.

Vienas iš teisėjų nepriklausomumo bei jų nešališkumo vykdant teisingumą garantų yra teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) instituto įtvirtinimas baudžiamojo proceso įstatyme. Pagal Lietuvos teismų praktiką teisėjo asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių konkrečių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-402/2010). Kita vertus, visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek jam pačiam nusišalinti, taip pat turi būti pagrįstos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2KT-107/2012). Siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems nusišalinimams ir yra įtvirtintas BPK 59 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje suformuota nuostata, jog vykdydamas teisingumą, teisėjas nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (tame tarpe teismo, kuriame dirba) pirmininkui (Konstitucinio Teismo 2007-10-22 nutarimas). Todėl spręsdamas klausimą dėl teisėjo nusišalinimo patvirtinimo (ar nepatvirtinimo), teismo pirmininkas nevertina ir negali vertinti teisėjo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismo pirmininko sprendimas šiuo klausimu yra reikšmingas tiek, kiek jis padeda užtikrinti teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, sklandžią veiklą, t.y. užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką (Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 103 straipsnis). Tuo tarpu teismo pirmininko sprendimas patvirtinti ar nepatvirtinti teisėjo nusišalinimą pats savaime nepaneigia teisėjo pareigos vykdyti įstatymų jam deleguotas funkcijas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisėjo šališkumui konstatuoti būtina nustatyti, kad yra BPK 58 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai. Vienokio ar kitokio procesinio sprendimo priėmimas negali būti pagrindu teisėją nušalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-13/2005). Teisėjo šališkumo sąvoka aiškintina, kaip galimas asmeninis paties teisėjo suinteresuotumas, kad asmuo būtų nuteistas arba išteisintas, arba kad kiti klausimai baudžiamojoje byloje būtų išspręsti taip, jog toks sprendimas būtų vienaip ar kitaip naudingas tiesiogiai pačiam teisėjui arba su juo susijusiems asmenims. Tokių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, todėl teigti, kad teisėjas buvo šališkas, nėra pagrindo.

Teismai, spręsdami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi ir tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (pvz.: kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011). Todėl tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti nuteistosios gynėjo prašymą iškviesti jos skunde nurodytus liudytojus nėra BPK pažeidimas, nes tos aplinkybės, kurias neva tai buvo siekiama nustatyti, viena vertus, jau buvo nustatytos bylos medžiaga, kita vertus, neturėjo reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui.

Vienok, apeliacinių skundų argumentai, susiję su BPK 276 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymu, iš dalies pagrįsti.

Pagal BPK 276 straipsnio 5 dalį, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai apklausai gali būti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti. Sprendžiant iš protokole esančių įrašų, gynėjo prašymas į bylos nagrinėjimą kviesti nukentėjusiuosius, 2012-05-30 teismo nutartimi buvo atmestas, o anksčiau duoti teisme nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai buvo pagarsinti, juos perskaitant balsu, nors gynėjas pareiškė, kad jis ir jo ginamoji nesutinka, kad parodymai, duoti ankstesniuose posėdžiuose, būtų perskaitomi balsu (5 t. b.l. 168-169, 175-178, 180-181). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks teismo sprendimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 276 straipsnio 5 dalis). Tačiau vertinant, ar pažeidimas yra esminis, būtina konstatuoti, kad jis sukėlė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytus padarinius, t.y. kad dėl tokio pažeidimo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Atsižvelgus į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu I. J. iš dalies kaltinimų buvo išteisinta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog aukščiau aptartas BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas neturėjo neigiamos įtakos tikrinamo nuosprendžio dalies, kuria I. J. išteisinta teisėtumui bei pagrįstumui, nes išteisinus kaltinamąją, jos teisių suvaržymai, padaryti teisminio nagrinėjimo metu, įgauna tik formalų pobūdį, dėl kurio išteisinamasis nuosprendis negali būti naikinamas. Kita vertus, dėl epizodų, kuriuose I. J. buvo nuteista, nukentėjusiosios V. B., E. D. bei I. S. buvo apklaustos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytas BPK 276 straipsnio 5 dalies pažeidimas, padarytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra ištaisytas ir neturėjo esminės įtakos teisingo bei pagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistosios teisės į gynybą pažeidimo, teismui perkvalifikavus I. J. veiksmus iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį (dviejuose epizoduose) bei į BK 178 straipsnio 4 dalį, nepagrįsti ir atmetami.

BPK 256 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad to paties straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme pagrindus ir taisykles, netaikomos kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Tai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir buvo padaryta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, iš kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. B. turto vagystės 2010-09-11), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl E. D. turto vagystės 2010-09-18) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro turto vagystės) buvo pašalintas kišenvagystės faktas, nustačius, jog I. J. kaip projekto dalyvė turėjo teisę patekti į persirengimo patalpą, iš kurios buvo pagrobti daiktai, ir veikos atitinkamai perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl V. B. turto vagystės 2010-09-11), pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl E. D. turto vagystės 2010-09-18) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo padaryti Lietuvos kriminalinės policijos biuro turto vagystę). Tai kaltinamosios padėties nepasunkino bei jos teisės į gynybą nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad sakydamas baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme, nuteistosios gynėjas pateikė detalią jo ginamajai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį inkriminuojamų veikų požymių analizę, įrodinėdamas kvalifikuojamųjų požymių nebuvimą I. J. veiksmuose bei įrodymų dėl jos kaltės nepakankamumą, kas rodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas kaltinimas nebuvo apeliantams netikėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio aprašomąją dalį epizode dėl pasikėsinimo padaryti Lietuvos kriminalinės policijos biuro turto vagystę, nustatant, kad šią nusikalstamą veiką I. J. padarė ne 2010 m. lapkričio 2 d., o 2010 m. lapkričio 20 d.