Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės 2012 m. rugsėjo 28 d. raštu persiųsta civiline byla Nr. 2A-3228-340/2012 ir joje pareikštu nušalinimu visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-3228-340/2012 pagal atsakovės Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl palūkanų priteisimo. Ieškovas prašė teismo priteisti jam procesines palūkanas iš atsakovės už tai, kad ji įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi du nusikaltimus ieškovo atžvilgiu. Ieškovui priteista iš viso 7540 Lt, tačiau iš šios sumos jis negavo nei vieno lito. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3847-821/2012 ieškinį tenkino iš dalies.

Kadangi nušalinimas pareikštas visam Vilniaus apygardos teismui, byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti nušalinimo pagrįstumo ir bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismo ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), o ne visam teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Ž. V. pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams nurodydama, jos nuomone, suinteresuotumą ir šališkumą liudijančius pareiškėjai nepalankius šio teismo teisėjų procesinius sprendimus ir teismo pirmininko bei Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų atsakymus į pareiškėjos skundus neprocesine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų), o juo labiau – visų šio teismo teisėjų, šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas dėl teisėjų nušalinimo, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Pareiškėja Ž. V. nušalinimo pareiškime abejoja visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nes Vilniaus apygardos teismo pirmininkas A. Š., Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. ir teisėjas H. J., Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. D. ir teisėjai A. P. bei Z. B. yra priėmę pareiškėjai nepalankius procesinius sprendimus ir/ar pateikę pareiškėjos netenkinančius atsakymus į neprocesinius skundus. Pareiškėjos nuomone, bylos perdavimo klausimą kitam tos pačios pakopos teismui turėjo spręsti Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012 m. kovo 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjams nusišalinus nuo civilinės bylos Nr. 2-259-808/2012 nagrinėjimo, perdavė šią civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tokio procesinio sprendimo priėmimas įstatymu yra priskirtas būtent apygardos teismo pirmininko arba Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (CPK 34 str. 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sprendžia dėl apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui tik tais atvejais, kai ši byla turi būti perduota kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, kitaip tariant – tuomet, kai bylos negali nagrinėti nei vienas konkretaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantis apylinkės teismas. Šiuo sprendimu teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas veikdamas savo kompetencijos ribose nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, tačiau nesprendžia toje byloje keliamų fakto klausimų ir nenagrinėja tos bylos iš esmės. Be to, kaip matyti iš pareiškime nurodomų aplinkybių, nušalinimas Vilniaus apygardos teismui pareikštas po to, kai buvo išspręstas bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas. Vadovaujantis CPK 68 straipsnio 2 dalimi, nušalinimas turi būti pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės ir, atitinkamai, prieš priimant konkretų procesinį sprendimą. Todėl šiuo pagrindu pareiškėjos keliamos abejonės Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. ir viso apygardos teismo nešališkumu, yra nepagrįstos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų suinteresuotumas šios bylos baigtimi grindžiamas pareiškėjos nurodomu Vilniaus apygardos teismo teisėjo H. J. giminystės ryšiu su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pirmininku A. J. taip pat yra nepagrįstas, kadangi nei vienas iš nurodomų teisėjų nėra priėmęs procesinių sprendimų šioje byloje.

Pareiškėjos teiginiai apie Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Š., Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V. D. bei teisėjų A. P. ir Z. B. šališkumą, grindžiant juos atmestais pareiškėjos procesiniais ir neprocesiniais skundais, vertintini kaip pareiškėjos subjektyvi nuomonė. Minėta, kad teismo procesinius sprendimus byloje dalyvaujantys asmenys įstatymo nustatytais atvejais turi teisę skųsti aukštesnės instancijos teismui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisėjas A. Š. yra atleistas iš Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai, o teisėjas Z. B., kaip nurodo ir pati pareiškėja, yra atleistas iš teisėjo pareigų už teisėjo vardą žeminantį poelgį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje iš viso dirba 32 teisėjai, iš kurių 30 nėra reiškiamas nušalinimas. Pareiškėja nereiškia nušalinimo ir teisėjai T. Ž., kuri paskirta pranešėja šioje civilinėje byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos keliamos abejonės dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2A-3228-340/2012 gali būti nešališkai išnagrinėta.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos Ž. V. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-3228-340/2012 nagrinėjimo, netenkinamas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos Ž. V. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-3228-340/2012 nagrinėjimo.