Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-46-527/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-24
Bylos Nr.: 2A-46-527/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: N. K.
Atsakovas: A. K.
Trečiasis asmuo: S. K., A. A. S., Kauno miesto savivaldybė

Civilinė byla Nr. 2A-46-527/2012;proceso Nr. 2-05-3-12527-2010-0;

pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė;(S)procesinių sprendimų kategorijos: 30.9.1; 121.15; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-451/2011 pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. K. dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės (tretieji asmenys – S. K., A. A. S. ir Kauno miesto savivaldybė) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2010-07-19 ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5), vadovaudamasi CK 4.80 str., prašė:

1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas pagal UAB ,,Pastogė“ parengtą Gyvenamojo namo eskizinį projektą (1 t., b. l. 15-24) ir nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise atitenka Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 9 esančio gyvenamoje namo lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo aukšto patalpos 1-12 (1,95 kv. m), 1-3 (14,96 kv. m), 1-4 (13,72 kv. m), 1-7 (7,77 kv. m), 1-8 (3,19 kv. m), 1-9 (1,47 kv. m), 1-10 (2,79 kv. m), 1-13 (2,65 kv. m), 1/2 patalpos 1-2 (2,95 kv. m), ¼ patalpos 1-1 (2,5 kv. m), kas sudaro 53,45 kv. m, o atsakovei nuosavybės teise atitenka patalpos 1-11 (4,87 kv. m), 1-6 (12,07 kv. m), 1-5 (17,10 kv. m), 1/2 patalpos 1-2 (2,95 kv. m), kas sudaro 36,99 kv. m; pripažinti atsakovei teisę į projektuojamą 5,15 kv. m priestatą;

2) pripažinti ieškovei teisę atsakovės vardu gauti statybos leidimą ir nuo jo išdavimo per 90 d. nuo atlikti gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų rekonstrukciją pagal UAB „Pastogė“ parengtą Gyvenamojo namo eskizinį projektą, ir atlikus patalpų rekonstrukciją;

3) atsakovei per 20 d. nuo rekonstrukcijos darbų priėmimo dienos neatlikus rekonstruotų patalpų inventorizacijos, pripažinti ieškovei teisę atlikti patalpų po rekonstrukcijos inventorizaciją ir įregistruoti NT Registre.

Ieškovė 2011-01-27 patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 96-98), vadovaudamasi CK 4.80 str., prašė:

1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas pagal UAB ,,Pastogė“ parengtą Gyvenamojo namo eskizinį projektą (1 t., b. l. 21, 99) ir nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise atitenka Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 9 esančio gyvenamoje namo lA2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo aukšto patalpos 1-12 (1,95 kv. m), 1-3 (14,96 kv. m), 1-4 (13,72 kv. m), 1-7 (7,77 kv. m), 1-8 (3,19 kv. m), 1-9 (1,47 kv. m), 1-10 (2,79 kv. m), 1-13 (2,65 kv. m), 1/2 patalpos 1-2 (2,95 kv. m), kas sudaro 51,45 kv. m, o atsakovei nuosavybės teise atitenka patalpos 1-11 (4.87 kv. m), 1-6 (12,07 kv. m), 1-5 (17,10 kv. m), 1/2 patalpos 1-2 (2,95 kv. m), kas sudaro 36,99 kv. m; gyvenamojo namo patalpa (laiptine) 1-1 / 5,02 kv. m visi bendraturčiai naudosis bendrai;

2) pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei patalpų rekonstrukcijai pagal UAB „Pastogė“ eskizinį projektą nepagrįstu;

3) įpareigoti ieškovę per 90 d. nuo leidimo rekonstrukcijai išdavimo savo lėšomis atlikti gyvenamojo namo 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei patalpų rekonstrukciją pagal UAB „Pastogė“ parengtą Gyvenamojo namo eskizinį projektą;

4) įpareigoti ieškovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti atsakovei 3.807 Lt kompensaciją;

5) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog po brolio A. G. mirties pagal 2003-10-30 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą (reg. Nr.7KV-8979) paveldėjo brolio turtą, tame tarpe dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 9. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) g. 9 bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso: ieškovei 27/100, atsakovei 24/100, tretiesiems asmenims S. K. 26/100 ir A. A. S. 23/100. Bendrosios dalines nuosavybes teise bendraturčiams taip pat priklauso ūkinis pastatas 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžinieriniai) - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,0633 ha žemes sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. 1901/0155:82 Kauno m. k. v. Gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis faktiškai naudojasi ieškovė ir atsakovė, antrojo aukšto patalpomis faktiškai naudojasi tretieji asmenys A. A. S. ir S. K.. Gyvenamojo namo patalpa (laiptine) 1-1 / 5,02 kv. m visi bendraturčiai naudojasi bendrai. Pagal paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė paveldėjo gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas 1-3 / 14,96 kv. m (kambarys), 1-4 / 13,72 kv. m (kambarys), 1-7 / 7,77 kv. m (virtuvė), 1-9 / 1,47 kv. m (koridorius), 1-10 / 2,79 kv. m (sandėlis), 1/2 koridoriaus 1-2 / 5,90 kv. m, 1/2 vonios I-8 / 3,19 kv. m, 1/2 WC 1-12 / 1,95 kv. m, ½ koridoriaus 1-13 / 2,65 kv. m ir 1/4 koridoriaus (laiptinės) 1-1 / 5,02 kv. m. Bendras paveldėtų patalpų plotas 48,81 kv. m. Atsakovė atitinkamai naudojasi gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis: kambariu 1-5 / 17,10 kv. m, kambariu 1-6 / 12,07 kv. m, virtuve 1-11 / 4,87 kv. m, 1/2 koridoriaus 1-2 / 5,90 kv. m, 1/2 vonios 1-8 / 3,19 kv. m, 1/2 WC 1-12 / 1,95 kv. m, 1/2 koridoriaus 1-13 / 2,65 kv. m, 1/4 koridoriaus (laiptinės) 1-1 / 5,02 kv. m. Patalpų, kuriomis naudojasi atsakovė, plotas sudaro 42,14 kv. m. Su atsakove nuolat kyla nesutarimai dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis (vonia, tualetu, koridoriais), dėl jų išlaikymo, o gražiuoju susitart su atsakove dėl atidalijimo iš bendros dalines nuosavybes nepavyko. Pertvarkius patalpas pagal UAB ,,Pastogė“ parengtą eskizinį projektą, atidalijamos patalpos galės būti kaip atskiri daiktai ir toks atidalintinų patalpų naudojimas netrukdys naudoti jų pagal paskirtį. Atidalijus turtą ieškovės dalis bendrame turte padidėtų 3,90 kv. m, o atsakovės dalis atitinkamai sumažėtų 3,90 kv. m, todėl už 3,90 kv. m bendro naudojimo plotų ieškovė sutinka atsakovei išmokėti kompensaciją, atitinkančią atidalijamos bendro naudojimo patalpų dalies vertę, ir savo lėšomis atitinkamai atlikti būtinus pertvarkymo darbus - įrengti pertvarą patalpoje 1-2, įrengti atsakovei atitenkančioje patalpos 1-2 dalyje sanitarinius mazgus, kokie šiandien yra patalpoje 1-12 (tualetas) ir 1-8 (vonia), ir lauko įėjimą į ieškovei priklausančias patalpas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-04 sprendimu (t. 1, b. l. 158-162) patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybei 36,38 Lt pašto išlaidų ir 840 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1-4) prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 137 Lt žyminio mokesčio ir 1.500 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Ieškovė nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes, pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės prašymas atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės bei atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal UAB ,,Pastogė“ parengtą eskizinį projektą pažeidžia svarbiausius kriterijus - neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. CK 4.80 str., reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atidalijimas natūra galimas, teisingai kompensuojant pinigais už kitam bendraturčiui tenkančią didesnę turto dalį (LAT 2007-10-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-459/2007; 2008-11-11 nutartis c. b. Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, ieškovės nuomone, priešingai, nei teigia teismas, atsakovės interesai nebus pažeisti, kompensuojant atsakovei pinigais už jos nuosavybės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje sumažėjimą. Kita vertus, ieškovė siūlė atsakovei savo lėšomis pastatyti jai priestatą, taip užtikrinant jos nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau atsakovė šį pasiūlymą atmetė, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog toks atidalijimo būdas (kompensacijos išmokėjimas) pažeis atsakovės teises. Teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog siūloma kompensacija atitinka daikto dalies rinkos vertę, pažeidė CPK 197 str. bei 270 str. 4 d., nes nenurodė, kodėl atmeta oficialius rašytinius įrodymus - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 189.583 Lt (t. 1, b. l. 9). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Šie duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovei apskaičiuota kompensacija už 3,9 kv. m jos nuosavybės dalies sumažėjimą neatitinka rinkos kainos. Atsakovei nesutinkant su kompensacijos dydžiu, ji turėjo teisę pateikti įrodymus, kad kompensacijos dydis, apskaičiuotas remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis, neatitinka vidutinės turto vertės. Teismas, konstatuodamas, kad UAB ,,Pastogė“ parengtas eskizinis projektas negali būti vertintinas kaip priešprojektiniai pasiūlymai, šios savo išvados tinkamai taip pat neargumentavo. Tinkamu bendraturčio (galimo statytojo) būsimos rekonstrukcijos (pagal naują Statybos įstatymo redakciją visi projektuojami darbai - atskirų durų, sanmazgo, atitvaros įrengimas - priskirtini prie paprastojo ar kapitalinio remonto darbų) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p.) pateikimas. Teismas, pripažindamas pagrįstu atsakovės argumentą, jog siūloma įrengti vonia ir tualetas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų, neatsižvelgė į tai, kad Reglamento 195.2 p. 2009-04-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-131 pripažintas negaliojančiu, bei į tai, kad Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., 5 p. redakcija, galiojusi iki 2010-09-30, bei Aplinkos ministro patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.07.2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 2010-09-06 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-736 panaikintas. Teismas, taikydamas įstatymus, kurie ginčo nagrinėjimo iš esmės dieną buvo panaikinti, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas privalėjo vadovautis Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ IX skyriaus ,,Butų perplanavimo, padalijimo ir sujungimo reikalavimai“ 264 p., kuriame numatyta, kada galima rengti padalijimo projektą. 264 p. numato, kad projektuoti daikto padalijimą į kelis turtinius vienetus leidžiama, jeigu yra galimybė atitvata (atitvaromis) atskirti erdvę (plotą), ne mažesnę kaip reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis (264.1 p.); įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko (264.2 p.), įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui (264.3 p.); tiekti ir apskaityti tiekiamus šilumą, vandenį, elektros energiją (264.4 p.). Taigi, priešingai nei sprendė teismas, pateiktuose eskiziniuose projektuose yra aiškiai išreikšta rekonstrukcijos (kapitalinio remonto) idėja, nepažeidžianti Statybos techninių reglamentų reikalavimų (264 p.). Kita vertus, teismas, konstatavęs, jog pateiktų įrodymų neužtenka, vadovaudamasis CPK 159 str. nustatyta pareiga rūpintis kiek galima išsamesniu esminių bylos aplinkybių ištyrimu, t. y., kad būtų išaiškintos visos su byla susijusios aplinkybės ir sudarytos sąlygos priimi teisingą sprendimą, turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir kartu nurodyti, dėl kurių bylos aplinkybių reikia papildomos medžiagos. Teismas, nepasiūlydamas pateikti papildomus įrodymus (aiškinamąjį raštą), pažeidė ne tik CPK 159 str., 179 str. nuostatas, bet ir ieškovės teisėtus lūkesčius į teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, teismas, laikydamas, jog perplanuojant patalpas atsakovei bus įrengta atskira virtuvė, padarė fakto klaidą, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė turi atskiras virtuves, ir jokia nauja virtuvė atsakovei nebus įrengiama. Dėl šios fakto klaidos teismas padarė klaidingas išvadas, jog ieškovė turėjo įrodyti, kaip bus „sprendžiama vėdinimo problema naujai siūlomoje įrengti virtuvėje ir kiek tai palies trečiųjų asmenų interesus, nes naujai planuojama virtuvė yra pirmame aukšte, o tretieji asmenys gyvena antrame“. Tačiau tretieji asmenys naudojasi antrame aukšte esančia virtuve, todėl trečiųjų asmenų teisės apskritai nėra ir negali būti pažeidžiamos. Spręsdamas, jog byloje nėra duomenų, kad su planuojamos rekonstrukcijos metu atliekamais darbais yra supažindinti tretieji asmenys, teismas išvadas grindė prielaidomis apie bylos aplinkybes. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai - notaro patvirtinti trečiųjų asmenų sutikimai (t. 1, b. l. 30, 31), raštai teismui (t. 1, b. l. 53, 56, 135,134) patvirtina, kad tretiesiems asmenims yra žinoma ne tik apie planuojamus atlikti pertvarkymo darbus, bet ir jų apimtį. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės teikiamais pasiūlymais ir nepateikdama savo pasiūlymų, pažeidė bendraturčių kooperavimosi principą. Remiantis CK 1.5 str. įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes, derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu vienas iš bendraturčių siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise. Atsakovė teismo posėdžio metu išreiškė aiškią poziciją, jog nori, kad viskas liktų kaip dabar, o tai, ieškovės nuomone, rodo, jog atsakovė iš pricipo nesutinka su atidalijimu. Tačiau tai nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl atidalijimo. Todėl ieškovė, vadovaudamasi kooperavimosi principu, kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2011-05-30 eskizinio projekto autorės G. S. aiškinamąjį raštą (2 t., b. l. 6), vandentiekio įvadų situacijos planą (2 t., b. l. 8) bei naujai parengtus UAB ,,Pastogė“ projektinius pasiūlymus (2 t., b. l. 7), kuriais ieškovė siūlo atsakovei skirti 4,25 kv. m patalpą vonios ir tualeto arba dušo ir tualeto įrengimui (t. 2, b. l. 6-8). Ieškovė mano, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo turtas negali būti atidalintas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, išimtinai gynė tik atsakovės interesus ir tuo pažeidė šalių lygybės principą. Ieškovė papildomai pateikė c. b. Nr. 3K-3-481/2011 LAT 2011-11-08 nutartį (2 t., b. l. 30-33), priimtą jau po apeliacinio skundo pateikimo, bei žemės sklypo planą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (2 t., b. l. 34). Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimu c. b. Nr. 2-2423-530/2009. Iš pridedamo žemės sklypo plano, ieškovės teigimu, matyti, kad atsakovė žemės, kuri skirta jai naudotis, nepraras, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad jai nesiūloma jokia kompensacija už jos naudojamos žemės praradimą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 15-16) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 160 Lt pagal 2012-01-04 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 35-37). Atsakovė nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovės interesai bus pažeisti, kompensuojant jai pinigais už nuosavybės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje sumažėjimą. Teismas teisingai nustatė, jog ieškovė, norėdama didesnės turto dalies ir siūlydama atsakovei išmokėti kompensaciją, nepateikė jokių įrodymų dėl kompensacijos dydžio paskaičiavimo. Apeliantė remiasi tik Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, bandydama aiškinti, kad jis yra oficialus rašytinis įrodymas, bei kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovei apskaičiuota kompensacija už 3,9 kv. m nuosavybės dalies sumažėjimą neatitinka rinkos vertės. Siūloma 3.807 Lt kompensacija nepagrįsta jokiais leistinais rašytiniais įrodymas (CPK 178 str.) ir prieštarauja viešai tvarkai - kėsinamasi į svetimą nuosavybę - žemę, neturint jokių nuosavybės teisių, ir gerai moralei - siekiama kompensuoti turto praradimą per prievartą, pažeidžiant turto savininko – atsakovės teises ir teisėtus interesus (CK. 1.81 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto internetiniame puslapyje www.city24.lt esančių skelbimų apie panašių į atsakovės butą 1 kv. m kainos svyruoja apie nuo 2.500 iki 4.000 Lt / kv. m. Todėl ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę, kodėl jos siūloma 976,17 Lt / kv. m kompensacija (189.583 Lt : 194,21 kv. m) yra mažesnė 3-4 kartus, nei vidutiniškai rinkoje kainuoja panašaus turto 1 kv. m, ir kodėl nesiūloma jokia kompensacija už atsakovės naudojamos žemės praradimą. Teismas teisingai nustatė, kad byloje kilęs ginčas ne dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet iš esmės dėl šalims priklausančiose patalpose galimumo atlikti rekonstrukciją. Taigi ieškovė siekia ne tik atidalinti turtą, darydama neproporcingą žalą jo paskirčiai, tuo pažeisdama CK 4.90 str. 2 d. ir STR 2.02.01:2004 normas (CK 1.80 str. 1 d.), bet ir rekonstruoti pastato pirmą aukštą, nes pagal pateiktą 2010-06 UAB „Pastogė“ projektą keičiama pastato išvaizda iš kiemo pusės (Statybos įstatymo 2 str. 18 d.). Kita vertus, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, taikydamas įstatymus, kurie ginčo nagrinėjimo iš esmės dieną buvo panaikinti, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ieškovės pateiktas UAB „Pastogė“ rekonstravimo ir naujos statybos projektas parengtas 2010 m. birželio mėn., kai nebuvo panaikintas ir tebegaliojo Aplinkos ministro patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05-07.2002 bei Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. ir 5 p. Todėl teismas pagrįstai taikė eskizinio projekto parengimo metu galiojusias materialinės teisės normas. Apeliantės argumentai dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ netinkamo 264 p. taikymo taip pat nepagrįsti. 2009-04-01 Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-131 3 punktu panaikinus šio reglamento 195 punktą, šio įsakymo 2 punktu buvo nustatyta - Reglamentuojami šie minimalūs plotai: 14.1 vonios kartu su tualetu plotas - 4 m². Tuo tarpu UAB „Pastogė“ 2010-06 parengtame rekonstrukcijos ir naujos statybos projekte atsakovei siūloma tik ~ 2,94 kv. m ploto vonios su tualetu patalpa. Taigi yra akivaizdus STR 2.02.01:2004 14.1. ir 264.3 punktų pažeidimas net ir pagal dabar galiojančias teisės aktų redakcijas. Be to, visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai dėl CPK 159 str. pažeidimo. Nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos ieškovė ne kartą turėjo galimybę tikslinti savo ieškinį, tačiau paaiškinamojo rašto nepateikė nei su pradiniu ieškiniu, nei tikslindama ieškinio reikalavimus, nors eskizinį projektą rengęs asmuo žinojo, kad aiškinamoji dalis yra neatskiriama Statinio projekto dalis (Statybos įstatymo 2 d. 27 p.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kuo išskirtinis atvejis yra šioje byloje pareikšti reikalavimai, kad ieškovei nereikėjo kartu su eskiziniu projektu pateikti paaiškinamojo rašto, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 2 str. 27 d., nei ieškovė, nei jos atstovė teisme nepaaiškino, o naujų įrodymų pateikimas kartu su apeliaciniu skundu yra draudžiamas (CPK 314 str.).

Tretieji asmenys S. K. ir A. A. S. atsiliepimais į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 17, 22) teismo 2011-05-04 sprendimui nepritarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Bylos medžiaga patvirtina, jog su pradiniu 2010-07-20 ieškiniu buvo pateiktas teisminiam nagrinėjimui parengtas 2010-06 ginčo namo eskizinis projektas rekonstravimui ir naujai statybai (t. 1, b. l. 15-24), su kuriuo ieškovė 2010-06-03 kreipėsi į atsakovę (b. l. 28-29), kuri, kaip matyti iš jos teismui atsiųstų pareiškimų (1 t., b. l. 41-44), su pateiktais pasiūlymais nesutiko. Bylos nagrinėjimo teisme metu kartu su 2011-01-27 patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė naują ginčo namo eskizinį projektą rekonstravimui (t. 1, b. l. 99), su kuriuo atsakovė, kaip matyti iš jos atsiliepimo į patikslintą ieškinį, taip pat nesutiko, nurodydama, jog atlikus rekonstrukciją pagal ieškovės pateiktą projektą virtuvėje nebus lango, vonios ir tualeto patalpos neatitiks STR 2.02.01:2004 reikalavimų dėl permažo ploto ir pločio, po rekonstrukcijos atsakovė negalės naudotis pagrindinėmis namo konstrukcijomis - pagrindiniu įėjimu į namą (1/4 dalimi laiptinės 1-1), į kurį ji negalėtų patekti iš jai priklausančios namo dalies, ½ dalimi koridoriaus (patalpa 1-2), WC ir vonios patalpomis, sanitarine technine įranga, be to, po rekonstrukcijos sumažėtų atsakovei priklausanti nuosavybės į namą ir žemę dalis, jai siūlant sumokėti jokiais leistinais įrodymais nepagrįsto dydžio kompensaciją, kas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 23 str. įtvirtintai nuosavybės apsaugai.

Kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismas, taikydamas įstatymus, kurie ginčo nagrinėjimo iš esmės dieną buvo panaikinti, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Ieškovės pateiktas UAB „Pastogė“ rekonstravimo ir naujos statybos projektas parengtas 2010 m. birželio mėn., kai nebuvo panaikintas ir tebegaliojo Aplinkos ministro patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05-07.2002 bei Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. ir 5 p. (redakcija, galiojusi iki 2010-10-01), todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo dėl 2010 m. birželio mėn. parengto ir jai teikto pasiūlymo, pagrįstai taikė tuo metu galiojusias materialinės teisės normas. Kita vertus, kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde net neargumentuojama, kaip Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. ir 5 p. (redakcija, galiojusi iki 2010-10-01), kuriuose kalbama apie statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimo ir projektinių pasiūlymų pateikimą, galėjo sąlygoti neteisėto sprendimo šioje byloje priėmimą, tuo labiau, kad pati apeliantė pripažįsta, jog tinkamu bendraturčio (galimo statytojo) būsimos rekonstrukcijos (pagal naują Statybos įstatymo redakciją visi projektuojami darbai - atskirų durų, sanmazgo, atitvaros įrengimas - priskirtini prie paprastojo ar kapitalinio remonto darbų) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p.) pateikimas.

Kolegijos nuomone, taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ netinkamo 264 p. taikymo. Reglamento 264.3 p. numatyta, jog projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui. 2009-04-01 Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-131 (įsigaliojusiu nuo 2009-04-08) 3 punktu panaikinus šio Reglamento 195 punktą (pradinės įsakymo redakcijos 195.2 p. numatė, jog vonios kartu su tualetu plotas neturi būti mažesnis kaip 5 m²), šio įsakymo 2 punktu buvo reglamentuoti šie minimalūs plotai: 14.1 vonios kartu su tualetu plotas - 4 m². Tuo tarpu UAB „Pastogė“ parengtame su pirminiu ieškiniu pateiktame projekte atsakovei siūloma tik 2,87 kv. m ploto dušo ir WC patalpa, o su 2011-01-27 patikslintu ieškiniu pateiktame projekte, kurį pirmosios instancijos teismas ir vertino, atsakovei siūloma 2,95 kv. m ploto vonios kartu su tualetu patalpa. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog abu projektai, ieškovės teikti pirmosios instancijos teismui, akivaizdžiai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 14.1 ir 264.3 punktų reikalavimus, o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino nepagrįstu atsakovės atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai pagal su 2011-01-27 patikslintu ieškiniu pateiktą projektą vien tik dėl šios priežasties. Kolegija pažymi, jog bylos duomenimis atsakovė naudojasi 1/2 vonios I-8 / 3,19 kv. m ir 1/2 WC 1-12 / 1,95 kv. m. Vadinasi, bendrai šalių šiuo metu naudojamų WC ir vonios patalpų, į kurias šioje byloje pareikštu ieškiniu pretenduoja tik ieškovė, plotas viršija Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 įtvirtintą minimalų vonios kartu su tualetu plotą, todėl siūlymas atsakovei mažesnio nei 4 kv. m ploto vonios ir WC patalpos, kolegijos nuomone, neišvengiamai pablogintų atsakovės padėtį palyginus ją su dabartine situacija.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nurodė, kad STR 2.02.01:2004 9 lentelės 7 eilutėje nurodytas minimalus vonios su tualetu plotis 1,7 m, tuo tarpu ieškovė pagal eskizinį projektą atlikus rekonstrukciją siūlo atsakovei tik 1,38 pločio bendrą vonios ir tualeto patalpą. Nors pagal 9 lentelę minimalus vonios su tualetu plotis numatytas 1,7 m, tačiau, kolegijos nuomone, šio STR 2.02.01:2004 reikalavimo nesilaikymas pasiūlyme nelaikytinas pagrindu pripažinti nepagrįstu atsakovės atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai pagal šį projektą (1 t., b. l. 99). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 9 lentelėje taip pat yra numatyta ir tai, jog minimalus vonios plotis yra 1,5 m, minimalus tualeto su praustuvu plotis - 1,5 m. Kaip matyti iš inventorizacinės bylos duomenų (1 t., b. l. 21), dabar šalių bendrai naudojamos atskiros vonios patalpos 1-8 (3,19 kv. m ploto) plotis yra tik 1,25 m, o atskiros WC 1-12 (1,95 kv. m ploto) plotis yra dar mažesnis (nes ilgis-gylis toks pats kaip ir vonios, t. y. 2,55 m). Vadinasi, esant tokiai situacijai, siūlymas įrengti tik 1,38 m bendro pločio bendrą vonios ir tualeto patalpą, nors ir nesilaikant STR nuostatų, atsakovės padėties, kolegijos nuomone, nepablogintų lyginant ją su padėtimi šiuo metu.

Kolegija taip pat pritaria apeliantei, jog teismas, laikydamas, jog, perplanuojant patalpas, atsakovei bus įrengta atskira virtuvė, padarė fakto klaidą, nes bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė naudojasi virtuve 1-7 / 7,77 kv. m, o atsakovė virtuve 1-11 / 4,87 kv. m, todėl akivaizdu, kad jokios naujos virtuvės atsakovei įrenginėti nereikia. Dėl šios fakto klaidos teismas padarė klaidingas išvadas, jog ieškovė turėjo įrodyti, kaip bus „sprendžiama vėdinimo problema naujai siūlomoje įrengti virtuvėje ir kiek tai palies trečiųjų asmenų interesus, nes naujai planuojama virtuvė yra pirmame aukšte, o tretieji asmenys gyvena antrame“. Kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai atsakovė pagal inventorinius duomenis dar iki rekonstrukcijos naudojosi virtuve 1-11 / 4,87 kv. m, ieškovė negali būti atsakinga nei už tai, kad atsakovės virtuvėje nėra lango, nei už ventiliacijos klausimo virtuvėje išsprendimą.

Tai, ar su ieškovės planuotos atlikti rekonstrukcijos (paprastojo ar kapitalinio remonto) metu atliktinais darbais yra supažindinti tretieji asmenys, kolegijos nuomone, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jeigu patys tretieji asmenys, būdami įtraukti į bylos nagrinėjimą, šios problemos teisme nekelia. Kaip matyti iš byloje pateiktų notaro patvirtintų trečiųjų asmenų sutikimų, A. A. S. 2009-06-28 sutiko, kad ieškovė atliktų pastato pirmo aukšto rekonstrukciją, atliktų statinio inventorizaciją ir teisinę registraciją savo vardu (t. 1, b. l. 30), o S. K. sutiko, kad ieškovė atliktų pastato pirmo aukšto rekonstrukciją bei po jai priklausančios pastato dalies langu statytų priestatą su stogeliu, atliktų statinio inventorizaciją ir teisinę registraciją savo vardu (t. 1, b. l. 31). Trečiųjų asmenų raštai teismui (t. 1, b. l. 135,134) patvirtina, kad jie neprieštarauja papildomo išėjimo įrengimui, o tai, kad jie savo atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą šiam skundui pritaria, kolegijos nuomone, patvirtina, jog jie neprieštarauja ieškovės atliktiniems darbams ir pagal su 2011-01-27 patikslintu ieškiniu pateiktą eskizinį projektą (1 t., b. l. 99).

Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, jog įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimu c. b. Nr. 2-2423-530/2009 yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011 2011-11-08 priimtoje nutartyje, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2011-03-23 nutartis, palikusi nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-19 sprendimą, konstatavo, jog pagal teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovei skirtas naudoti žemės plotas atitinka jos nuosavybės teise turima dalį, kas, kolegijos nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog atsakovė yra neteisi, atsiliepime į patikslintą ieškinį teigdama, kad ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu kėsinasi į jos nuosavybę – žemę. Kadangi pati ieškovė savo pradiniame ieškinyje suformuluotų reikalavimų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas pagal UAB ,,Pastogė“ parengtą Gyvenamojo namo eskizinį projektą (1 t., b. l. 15-24), pripažįstant atsakovei teisę į projektuojamą 5,15 kv. m priestatą, akivaizdu, jog atsakovės argumentai dėl ieškovės kėsinimosi į jos žemės nuosavybę (susiję su tuo, kad ieškovė praktiškai per prievartą siekia priestatą pastatyti ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio 5,15 kv. m žemės sklypo), o taip pat ir atsakovės argumentas, kad jai nesiūloma jokia kompensacija už jos naudojamos žemės praradimą, yra niekuo nepagrįsti.

Be to, kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai dėl CPK 159 str. pažeidimo. Nuo pat bylos iškėlimo teisme dienos ieškovė ne kartą turėjo galimybę tikslinti savo ieškinį, tačiau eskizinių projektų paaiškinamųjų raštų kartu su vandentiekio įvadų situacijos planais nepateikė nei su pradiniu ieškiniu, nei tikslindama ieškinio reikalavimus, nors eskizinio projekto aiškinamoji dalis yra neatskiriama Statinio projekto dalis (Statybos įstatymo 2 d. 27 p.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Kuo išskirtinis atvejis yra šioje byloje pareikšti reikalavimai, kad ieškovei nereikėjo kartu su eskiziniu projektu pateikti paaiškinamojo rašto, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 2 str. 27 d., nei ieškovė, nei jos atstovė teisme nepaaiškino, o naujų įrodymų pateikimas kartu su apeliaciniu skundu, jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė egzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra draudžiamas (CPK 314 str.). Atsižvelgdama į tai, kolegija, vadovaudamasi CPK 314 str., atsisako priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus vandentiekio įvadų situacijos planą (2 t., b. l. 8) bei 2011-05-30 aiškinamąjį raštą (2 t., b. l. 6), kurie, beje, yra sudėtinė dalis ne pirmosios instancijos teismui pateiktų ir vertintų eskizinių projektų, o apeliacinės instancijos teismui pateikto 2011 m. gegužės mėn. UAB ,,Pastogė“ (projekto vadovės ir autorės G. S.) parengto eskizinio projekto (2 t., b. l. 7), kurį kolegija taip pat atsisako priimti ir vertinti. Vien tai, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2011 m. gegužės mėn. UAB ,,Pastogė“ naujai parengtą projektinį pasiūlymą (2 t., b. l. 7), kuriais atsakovei siūloma skirti 4,25 kv. m patalpą vonios ir tualeto įrengimui, kolegijos nuomone, tik patvirtina išvadą, jog ankstesni pirmosios instancijos teismui ieškovės teikti projektiniai pasiūlymai neatitiko teisės aktų (STR 2.02.01:2004 14.1 ir 264.3 punktų) reikalavimų.

Kolegija nepritaria apeliantei, kad teismas, atmesdamas ieškinį, išimtinai gynė tik atsakovės interesus ir tuo pažeidė šalių lygybės principą. Kolegijos nuomone, atsakovė negali būti verčiama būti atsakinga už tai, kad pati ieškovė savalaikiai nepateikė atsakovei projektinių pasiūlymų, atitinkančių teisės aktų reikalavimų. Jeigu kolegija patenkintų ieškinį pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus projektinius pasiūlymus, susidarytų tokia situacija, kad atsakovė, viso proceso pirmosios instancijos teisme pagrįstai atsisakydama duoti sutikimą patalpų rekonstrukcijai pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus projektinius pasiūlymus, neatitikusius teisės aktų reikalavimų, turėtų padengti ieškovės turėtas ir teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tuo pačiu prarasdama teisę į proceso metu patirtų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas, kolegijos nuomone, iš esmės pažeistų atsakovės interesus. Kolegija sprendžia, jog ieškovė, siekdama pripažinti nepagrįstu atsakovės atsisakymą duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai (paprastajam arba kapitaliniam remontui) pagal 2011 m. gegužės mėn. parengtus projektinius pasiūlymus, pirmiausia su šiuo pasiūlymu turėtų kreiptis tiesiogiai į atsakovę ir tik jai atsisakius duoti sutikimą rekonstrukcijai (paprastajam arba kapitaliniam remontui), o tuo pačiu ir nesutinkant su bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimu pagal 20011 m. gegužės mėn. parengtus (ar bet kokius kitus) projektinius pasiūlymus, galėtų su nauju ieškiniu kreiptis į teismą, nes, vadovaujantis CK 4.80 str. 2 d., tik nesusitarus dėl atidalijimo būdo, daiktas pagal bendraturčio ieškinį padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Pirmosios instancijos teismo teigimu skundžiamame sprendime, svarbi nustatyta aplinkybė yra ir tai, jog ieškovė, norėdama didesnės turto dalies ir siūlydama atsakovei išmokėti kompensaciją, nepateikė jokių įrodymų, kaip buvo paskaičiuotas toks kompensacijos dydis. Kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nepritaria. Kaip matyti iš ieškovės patikslintų ieškinių, ji atsakovei siūlė sumokėti 3.807 Lt kompensaciją už 3,9 kv. m bendrojo naudojimo plotų. Nors nei viename iš ieškinių ir nėra šios kompensacijos paskaičiavimo, tačiau, įvertinus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 1, b. l. 9) nurodytą 189.583 Lt ginčo gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę 2007-10-15 duomenimis, akivaizdu, jog kompensacija paskaičiuota šią 189.583 Lt vertę padalinus iš bendro ploto 194,21 kv. m ir padauginus iš 3,9 kv. m, t. y. iš ploto, kurio atsakovės dalis sumažėtų, o ieškovės padidėtų (189.583 / 194,21 x 3,9 = 3.807). Kolegija pritaria apeliantei, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios kompensacijos dydžio paskaičiavimą, pažeidė CPK 197 str. bei 270 str. 4 d., nes nenurodė, kodėl atmeta oficialius rašytinius įrodymus - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (t. 1, b. l. 9), iš kurio buvo matyti ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2007-10-15 duomenimis (189.583 Lt) bei ginčo namo bendras (194,21 kv. m) ir naudingas (180,01 kv. m) plotai. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Šie duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų apie atsakovei pasiūlytos kompensacijos už 3,9 kv. m jos nuosavybės dalies sumažėjimą paskaičiavimą pagal rinkos kainą, tuo labiau, kad atlikus Statinio mokestinės vertės paiešką pagal unikalų numerį Nr. (duomenys neskelbtini) viešai internete skelbiamuose VĮ Registrų centro duomenyse, pats teismas galėjo nustatyti šio objekto mokestinę (bazinę) vertę bylos nagrinėjimo metu. Kolegija visiškai pritaria apeliantei, jog atsakovė, nesutikdama su kompensacijos dydžiu, turėjo teisę pateikti įrodymus, kad kompensacijos dydis, apskaičiuotas remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis, neatitinka vidutinės turto vertės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija, nors ir konstatavusi tam tikrų pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, iš esmės nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas iš esmės pagrįstai, palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija nemano, jog atmetus šioje byloje pareikštą ieškinį ir palikus šalių ginčą neišspręstą, tokiu būdu galėjo likti neįvykdyta pagrindinė teismo pareiga, nustatyta CPK 5 str. 3 dalyje. Pažymėtina, jog bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo, dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus atitinkančius projektus. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu bendraturčių byloje pateikti projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (CPK 259, 260 268 straipsniai, 270 str. 5 dalies 1 punktas). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad CK 4.80 str. 2 dalies nuostatos: „jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais“ negalima aiškinti taip, jog ji a priori varžytų teismo diskrecijos teisę, t. y. kad dar neprasidėjus bylai būtų aišku, jog teismas neturi teisės atmesti bendraturčio ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Juolab, kad Konvencijos 6 str., Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. laiduojama asmens teisė kreiptis į teismą, bet ne teisė į ieškinio patenkinimą, kuri priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, t. y. ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo įrodytumo ir kt. Tai pripažįstama gausioje kasacinio teismo praktikoje (LAT 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Pažymėtina, kad teismui atmetus ieškinį, bendraturtis nepraranda galimybės kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pateikiant kitus projektus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nusprendžia:

ieškovės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. 9-1, Kaune) valstybei 5,80 Lt pašto išlaidų (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 (duomenys neskelbtini) 4300, ,,Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660) ir 160 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 (duomenys neskelbtini) 4300, ,,Swedbank”, AB, įmokos kodas 5630).

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Evaldas BurzdikasEgidijus Tamašauskas