- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-366-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01034-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- F. K., D. K., R. K.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-366-78/2016
Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01034-2015-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1180-786/2015 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams F. K., D. K., R. K., trečiajam asmeniui A. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. P. prašė teismą priteisti iš atsakovų 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2014-08-10 Anykščių mieste eismo įvykio metu, atsakovas F. K., vairuojantis motociklą Kawasaki KLE 500, susidūrė su automobiliu Audi A6, ir šio įvykio metu buvo sužalotas jo sūnus O. P., kuris nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė. Teigė, jog atsakingu už eismo įvykį buvo pripažintas atsakovas F. K.. Nurodė, kad dėl sūnaus žūties patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus, todėl patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė iš atsakovo F. K. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jam neturint pakankami turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, solidariai žalą priteisė iš D. K. ir R. K.. Konstatavo, jog sūnaus žūtis ieškovui sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, tačiau tai nesukėlė žymių sveikatos sutrikimų. Nustatė, kad ieškovo sūnus O. P. gyveno su motina, o su ieškovu bendraudavo tik jam grįžus iš Rusijos. Teismas įvertino atsakovo F. K. turtinę padėtį ir tai, jog žala padaryta dėl neatsargumo, žuvusiojo motinai jau yra išmokėtos draudimo išmokos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti, priimti naują sprendimą ir priteisti iš F. K. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, jam neturint pakankamai turto ar uždarbio, šią žalą solidariai priteisti iš D. K. ir R. K.. Teigia, jog teismas nepagrįstai neturtinės žalos dydį siejo su jo sveikatos būsena ir darbingumu, nesutinka su išvada, nesant nustatytoms sumažėjusioms bendravimo galimybėms. Nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, sūnaus gyvenamoji vieta neturi jokios reikšmės. Teigia, kad jo gyvenimą atskirai bei išvykimą į kitą šalį lėmė objektyvios priežastys, tačiau visada jis bendravo su sūnumi, padėjo jam tiek finansiškai, tiek morališkai, dalyvavo jo auklėjime. Nurodo, jog teismo argumentas, įvykio dieną jam nepasidomėjus kur ir su kuo važiuoja jo vaikas, yra nelogiškas, jokių pažeidimų ar nusikaltimų jo sūnus nebuvo padaręs, o vaiko bendravimo su draugais ribojimas būtų nelogiškas. Teigia, kad kitiems nei pažeidimo pasekmės neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams, įskaitant kaltininko turtinę padėtį, tokio pobūdžio bylose reikšmė gali būti teikiama tik išimtiniais atvejais. Mano, kad teismas neadekvačiai sumažino ieškinį daugiau kaip septynis kartus, nes buvo pasirinkta minimali suma. Nesutinka, jog tai, kad vaiko motinai draudimas išmokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, yra tinkamas kriterijus sumažinti ieškinio sumą. Teigia, kad taip pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes tiek jis, tiek vaiko motina turi teisę atskirai pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, o tai, kad jo vaiko motinos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas, negali būti priežastimi sumažinti ieškinio sumą.
Atsiliepimas
Atsakovai F. K., D. K., R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad esant neatsargiai kaltei, žalos atlyginimo dydis turi būti mažinimas. Nurodo, jog ieškovo ir jo sūnaus santykiai nebuvo nuolatinio pobūdžio, ypatingai artimi ir šilti, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žuvusysis gyveno su motina. Tvirtina, kad atsakovas F. K. atsisakė vežti O. P. be šalmo, todėl pastarasis iš namų atsinešė netvarkingą šalmą, kas buvo esminė O. P. mirties priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-08-10, Anykščių mieste, F. K., vairuodamas motociklą Kawasaki KLE 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį, nustatytą gyvenvietėse, susidūrė su iš šalutinės į pagrindinį kelią įvažiavusiu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. B.. Įvykio metu susižalojo atsakovas F. K., buvo sužaloti A. B. ir su atsakovu kartu važiavęs O. P., kuris nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė (b. l. 11-14). Nustatyta, kad Utenos apylinkės prokuratūros 2015-03-19 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, jog eismo įvykio kaltininkui F. K. padarytos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, dieną nebuvo suėjęs reikiamas amžius, nuo kurio turėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus (b. l. 11-21, baudž. byla Nr. 53-1-00339-14, b. l. 181-188, 207-210, 220-222). Ieškovas A. P. prašė teismą priteisti iš atsakovo F. K., o jam neturint pakankamai turto, solidariai iš jo tėvų, 15 000 Eur neturtinę žalą, žuvus nepilnamečiam sūnui.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Kadangi Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Be to, nustatydamas žalos dydį teismas turi vadovautis ir suformuota teismų praktika, kuri kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems svyruoja nuo 2 896 Eur (10 000 Lt) iki 43 443 Eur (150 000 Lt; pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-244/2015 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, taip pat yra svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog, kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti aukščiau minėtų kriterijų visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad autoįvykio metu, 2014-08-10, buvo sužalotas ir vėliau mirė nepilnametis ieškovo A. P. sūnus O., gim. (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl sūnaus žūties ieškovas patyrė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimas bei sutiktina, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kad A. P. išgyvenimai būtų jam sukėlę žymius sveikatos sutrikimus. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog sūnus gyveno su motina, ieškovas su vaiku bendraudavo tik grįžus iš Rusijos, kur dirbo, o dėl autoįvykio kaltas asmuo F. K. yra jauno amžiaus – nedirba, mokosi, savo vardu turto neturi, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teisingai vertino minėtas aplinkybes ir pagrįstai mažino prašomos žalos dydį. Apeliantas teigia, jog neturtinės žalos dydžiui nustatyti neturi reikšmės su kuo gyveno sūnus O., tačiau šis teiginys vertintinas kritiškai. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir jo sūnus gyveno atskirai, A. P. dirbo užsienyje ir su sūnumi susitikdavo tik grįžęs į Anykščius, kelis kartus į metus, todėl, nors tėvo bei sūnaus tarpusavio santykiai nebuvo nutrūkę, bendravimas tik atskirais laikotarpiais leidžia daryti išvadą, jog jų tarpusavio santykiai nebuvo itin artimi. Be to, nors ieškovas teigia, kad sūnui skirdavo lėšų bei pirkdavo jam reikalingus daiktus, neginčijami įrodymai minėtiems teiginiams pagrįsti teismui nepateikti, o iš bylos duomenų matyti, kad iš A. P. sūnaus naudai 2009 m. buvo priteistas išlaikymas (b. l. 69-70). Kadangi ieškovas eilę metų dirbo užsienyje, daryti išvadą, jog jis aktyviai dalyvavo sūnaus auklėjime, taip pat nėra pakankamo pagrindo. Be to, ir įvykio dieną ieškovas nepakankamai domėjosi kur išvyksta sūnus, kas jo draugai, nes ieškovas nesiaiškino ar F. K., kurio vairuojamu motociklu išvyksta sūnus, turi teisę vairuoti minėtą transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad AAS BTA Baltic Insurance Company“ 5 000 Eur neturtinę žalą pilnai išmokėjo sūnaus motinai A. N., tačiau dėl jam, kaip tėvui, priklausančios dalies šios žalos sumos, į draudimą A. P. nesikreipė, neprieštaravo visą įstatymo nustatytą neturtinės žalos sumą gavus vaiko motinai (Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1-4 p.). Kaip minėta aukščiau, teismas vertino atsakovo F. K. turtinę padėtį, tai, jog jis mokosi, savo turto neturi, todėl priteisus apelianto prašomą neturtinės žalos dydį, šios žalos išmokėjimas ženkliai užsitęstų. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-16 nutartimi yra patvirtinta atsakovų ir ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company taikos sutartis, iš kurios matyti, jog atsakovas yra pripažinęs 9 390,57 Eur ieškinį ir įsipareigojo šią skolą draudimui, tame tarpe ir O. P. motinai A. N. išmokėtą neturtinę žalą, kapavietės sutvarkymo ir kt. išmokas, sumokėti dalimis per 24 mėnesius (b. l. 93-94). Aukščiau paminėti duomenys, t. y., ieškovo ir sūnaus tarpusavio santykiai, atsakovo turtinė padėtis, teisminė praktika dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, įvykdžius neatsargų nusikaltimą, teisingumo, protingumo principai leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino priteistinos neturtinės žalos dydį ieškovui, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.