- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- 1-1682-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16917-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
pasiūlytai laiduotojai A. D.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, darbininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. B. 2020 m. gegužės 2 d. apie 15.45 val., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Golf „, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0411 nustatytas 2,33 promilės neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. B., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 2 d., iš sesers, gyvenančios Minske, sužinojo, jog kaltinamojo mama nukritusi susimušė galvą, dubens kaulo galvutę. Kadangi mama yra senyvo amžiaus, o dėl karantino kaltinamasis negalėjo nuvykti jos aplankyti, būdamas namuose vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę – kurios išgėrė apie 300-400 gramų. Tuo metu jo žmona miegojo, tada kaltinamasis sugalvojo nuvykti į parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau patikslino, jog buvo sulaikytas asmenų, buvusių prie parduotuvės, kuomet jis sėdo į jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo girtumą ir jis sutinka su kaltinime nustatytu girtumo laipsniu. Kaltinamasis nurodė, jog automobilio vertė dėl jo defektų ir nusidėvėjimo yra apie 1300,00 eurų ir jis buvo įgytas ne santuokoje. Pripažino jog yra gavęs baudą už greičio viršijimą Vokietijoje. Iki įvykio dirbo vairuotoju, šiuo metu tvarko kiemus dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl labai gailisi dėl savo veiksmų, kadangi prarado darbą, šiuo metu uždirba apie 700,00 eurų, iš kurių reikia išlaikyti šeimą, kadangi žmona turi neįgalumą, o kito darbo pats dirbti negali, nes nemoka lietuvių kalbos. Paaiškino, kad žmona jam yra autoritetas ir jei įvykio metu nebūtų miegojusi, nebūtų leidusi jam vairuoti neblaiviam. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja A. D., teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, kadangi turi problemų su nugara, įvykio dieną išgėrusi vaistų užmigo ir negirdėjo, kuomet kaltinamasis išėjo, tačiau prieš tai kaltinamasis buvo nuėjęs iki parduotuvės ir grįžo. Atsikėlusi nemanė, jog jis buvo išėjęs, tačiau atėję policijos pareigūnai paaiškino, kad jis buvo sulaikytas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Patikino, jog kaltinamasis neturi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau šį kartą pasielgė neprotingai. Kaltinamasis yra apsiskaitęs ir brandi asmenybė, tačiau A. D. nurodė jį drausminsianti, nors iki šiol to daryti nereikėjo. A. D. nurodė, jog kaltinamasis visuomet laisvai galėjo disponuoti automobiliu, rakteliai buvo laikomi stalčiuje. Automobilio vertė yra apie 1200-1300 eurų, tačiau jis nėra bendras judviejų turtas. Patikino, kad neturėtų galimybės sumokėti užstato.
Išvada dėl A. B. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytoja A. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. gegužės 2 d., dirbdama pardavėja-konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 15.00 val., bendravo su į parduotuvę atėjusiu apie 60 m. amžiaus tamsesnio gymio, su ūsais, rusakalbiu vyru, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamuoju A. B., kuris norėjęs nusipirkti prekių pasakė, kad pamiršo piniginę. Pasidėjęs prekes prie kasos jis išėjo. Apie 15.45 val., pro langą pamatė, kaip prie parduotuvės, į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio vairuotojo pusės sunkiai išlipo kaltinamasis A. B.. Bendraujant su A. B., kuris nustebęs žiūrėjo į prekes ir vėl ieškojo piniginės, A. S. suprato, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, kadangi svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, akis buvo nuleidęs į žemę, tačiau būdama dideliu atstumu nuo jo alkoholio kvapo neužuodė. Kasoje tuo metu apsipirko kiti pirkėjai, kurie taip pat atkreipė dėmesį į neblaivų vyrą. Vyras stovėjo pasimetęs ir toliau svirduliavo. Vienas iš pirkėjų, suprato, kad A. B. į parduotuvę atvyko neblaivus, todėl jis išėjęs į lauką, nelipo į savo automobilį ir pastebėjęs, kad kaltinamasis nesėkmingai rakteliu bandė atrakinti savo automobilį, ėmė vaikščioti aplink jį, atidarė bagažinę, po to pasišalino nuo automobilio ir nuėjo taku, kuris yra tarp parduotuvės ir kavinės. Kadangi parduotuvės durys buvo atidarytos, girdėjo kaip parduotuvės lankytojas iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po 20 minučių į aikštelę atvyko du policijos ekipažai, viename iš ekipažų sėdėjo tas pats vyras, kuris prieš tai vairavo automobilį (b. l. 33–36).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo raktelis, perduoti saugojimui, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros ataskaitos lapas Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo polisas paimti ir supakuoti į vokus (b. l. 14–30)
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. gegužės 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam A. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, po ko 16.35 val. alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARFM-0411“ nustatytas 2,53 promilių girtumas, o patikrinus pakartotinai – 16.55 val. nustatytas 2,33 promilių girtumas (b. l. 43).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. D. (b. l. 49).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf Variant 1.9 SDI“ 2002 m., laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1430,00 eurų (b. l. 50).
Iš Kauno miesto 20-ojo notarų biuro 2015 m. sausio 29 d. vedybų (povedybinės) sutarties matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), yra A. D. asmeninė nuosavybė (b. l. 52–56).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas A. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,33 promilės etilo alkoholio), 2020 m. gegužės 2 d., apie 15.49 val., Kaune, jo sutuoktinei A. D. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Kauno miesto gatvėmis – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, iki kol apie įvykį pranešus parduotuvės lankytojui, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis, pergyvendamas dėl susižalojusios mamos sveikatos, namuose vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, o nusprendęs nusipirkti daugiau alkoholio, sutuoktinei miegant, paėmė iki santuokos įgyto automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir juo nuvyko iki parduotuvės, tačiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio visų įvykio aplinkybių neprisiminęs pripažino, jog buvo sulaikytas policijos pareigūnų, prieš tai sustabdytas parduotuvės klientų, ką patvirtina liudytojos A. S. parodymai, jog jai supratus jog kaltinamasis yra akivaizdžiai neblaivus ir pastarajam pradėjus ieškoti piniginės, jį pastebėjo kasos eilėje buvęs lankytojas, kuris, stebėjęs kaltinamąjį matė, kaip šis nesėkmingai mėgina atrakinti automobilį, po ko iškvietė policijos pareigūnus, kurių kaltinamasis į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo pristatytas po 20 minučių, o liudytoja papasakojo visas įvykio aplinkybes. Siūloma laiduotoja patvirtino, jog įvykio metu miegojusi, dėl to negalėjusi sulaikyti kaltinamojo, o šis automobilio raktelius paimti iš stalčiaus galėjo laisvai, ką darė ir iki įvykio, tačiau pastaroji apie tai, kad jis vairavo neblaivus sužinojo tik jam grįžus su policijos pareigūnais. Tai, jog kaltinamasis automobilį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Kaune vairavo neblaivus patvirtina ne tik liudytojos parodymai bet ir nustatyti neblaivumo požymiai iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, po ko 16.35 val. alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARFM-0411“ nustatytas 2,53 promilių girtumas, o patikrinus pakartotinai – 16.55 val. nustatytas 2,33 promilių girtumas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti A. B. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,33 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sąmoningai sėdo už jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo Kauno miesto gatvėmis (nuo (duomenys neskelbtini)) iki kol jam atvykus į prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir išėjus iš minėtos parduotuvės, apie tai policijos pareigūnams pranešė parduotuvės klientas, o kaltinamasis, nuėjęs nuo automobilio, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais. Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad automobiliu jis važiavo be svarbios priežasties – įsigyti alkoholio. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Teismo išvados dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamojo A. B., atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlyta laiduotoja A. D., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė ir taip pat pateikė dėl to rašytinį prašymą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, kartu taikant 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertės išieškojimą.
Kaltinamojo gynėja palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su jo sąlygomis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Laiduotoja A. D., sutinka laiduoti už kaltinamąjį A. B., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už automobilio pastatymą ir laikymą kelių eismo ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tačiau baudą sumokėjo, yra neteista. Kartu su kaltinamuoju santuokoje gyvena šešis metus, su kaltinamuoju palaiko artimus santykius, gerai sutaria, tariasi gyvenimiškais klausimais ir kaltinamasis įsiklauso į jos nuomonę. Po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, dėl to už jį laiduoja.
Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad A. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. A. D. neteistas, administracine tvarka bausta vieną kartą 2019 m. rugsėjo 4 d., tačiau nuobauda nebegaliojanti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ir siūloma laiduotoja yra sutuoktiniai, kartu veda bendrą ūkį, jų tarpusavio santykiai geri. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir šeimos ryšį, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo A. B. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, jo veiksmais turtinė žala nepadaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 80–81), administracine tvarka nebaustas (b. l. 82), nėra įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. l. 86, 87), o laiduotoja A. D. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą A. D. atsakomybei. Šiuo atveju nustatytinas minimalus, tai yra 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,33 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).
BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė A. B. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti A. B. veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėti kaltinamojo veiksmai turtinės žalos nesukėlė. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. B. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, teisę vairuoti transporto priemones kaltinamasis įgijo seniai, pragyveno dirbdamas vairuotoju, tačiau įvykio dieną, būdamas neblaivus sutuoktinei priklausančiu automobiliu vyko į parduotuvę įsigyti alkoholinių gėrimų. Pažymėtina, jog alkotesteriu „Alcotest 6810“, kaltinamajam nustatytas 2,33 promilių girtumas yra artimas sunkiam girtumo laipsniui. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam nustatytinas dviejų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – tai yra nuo 2020 m. gegužės 3 d. (b. l. 134–135).
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį, 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė A. B. buvo įvykdytas vairuojant jo sutuoktinei – laiduotojai A. D. nuosavybės teise priklausantį, automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis faktiškai neturėjo jokio pagrindo naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Visgi, kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „Volkswagen Golf“, 2002 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 1430,00 (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt eurų) (b. l.50). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes, garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama neproporcinga ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes ir kaltinamojo bei transporto priemonės savininkės – A. D. parodymus, yra apie 1300,00 (vienas tūkstantis trys šimtai eurų), kaltinamojo gaunamas ir teismui nurodytas jo mėnesines pajamas, kurios yra apie 700,00 eurų. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma yra 1300,00 (vienas tūkstantis trys šimtai) eurų.
Kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 137–139, 131–133, 134–136) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, apie specialiosios teisės atėmimą 2 (dvejiems) metams pranešant VĮ „Regitra“, A. B. vairuotojo pažymėjimas, paliekamas saugoti byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų ataskaitos lapas ir draudimo polisas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini neribotoje A. D. nuosavybėje (b. l. 57–58), kaltinamojo A. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (b. l. 146), o pasibaigus uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, grąžintinas A. B..
Kaltinamasis A. B. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 77).
Valstybės teisę paimti kitos valstybės piliečio vairuotojo pažymėjimą reglamentuoja 1968 m. Vienos konvencija dėl kelių eismo (toliau – ir Konvencija), kurios 42 straipsnis nustato, kad susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinio kompetentinga institucija, atimdama vairuotojo teisę naudotis pažymėjimu, gali paimti vairuotojo pažymėjimą ir laikyti jį tol, kol baigsis teisės juo naudotis atėmimo laikas arba kol pažymėjimo turėtojas išvažiuos iš tos teritorijos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Taip pat gali apie tai pranešti institucijai, kuri išdavė vairuotojo pažymėjimą arba kurios vardu jis buvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nuosprendžiui įsiteisėjus Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje (Mindaugo g. 13, Vilnius) raštu praneština apie uždraudimą A. B. naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei apie Baltarusijos Respublikoje jam išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą ir saugojimą byloje.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos A. D. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. gegužės 3 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Nuosprendžiui įsiteisėjus Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje (Mindaugo g. 13, Vilnius) raštu praneština apie uždraudimą A. B. naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams bei apie Baltarusijos Respublikoje jam išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą ir saugojimą byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš A. B. išieškoti konfiskuotino turto – laiduotojai A. D. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1300,00 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų.
A. B. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1300,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į jo paties pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 137–139, 131–133, 134–136) – palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Volkwagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų ataskaitos lapą ir draudimo polisą, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotoje A. D. nuosavybėje (b. l. 57–58), kaltinamojo A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje (b. l. 146), o pasibaigus uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, grąžinti A. B.. Nustatytu terminu šiam neatsiėmus vairuotojo pažymėjimo – perduoti šį dokumentą Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje (Mindaugo g. 13, Vilnius).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.