- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- eI2-3369-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01491-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Kategorijos
- 29.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2021-04-01 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento direktoriaus įsakymą Nr. 69ĮV-225 „Dėl veterinarijos gydytojos I. K. vykdomos veiklos“ (toliau – ir Įsakymas).
Nurodo, kad 2021-03-29 Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento Trakų skyrius atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-29 įsakymu Nr. 3D-959 patvirtintų Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13, 19, 25 ir 32 punktus bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė skundžiamą Įsakymą.
Pareiškėja teigia, jog Įsakymas neteisėtas, nemotyvuotas, pažeidžiantis jos teises. Visų pirma, Įsakyme nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais atsakovas rėmėsi. Spręsdamas dėl sankcijos skyrimo, atsakovas apsiribojo Taisyklių punktų nurodymu ir visiškai nepagrindė, kodėl pareiškėjai buvo paskirta būtent tokia sankcija. Antra, Taisyklių 40 punkte įtvirtina, kad asmenys pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Vienintelis teisės aktas, suteikiantis teisę atsakovui uždrausti vykdyti gyvūnų ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti augintinių pasus ir juose daryti įrašus – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. B1-804 patvirtintas Gyvūno augintinio paso įforminimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Atsakovas nėra nurodęs nė vieno Aprašo punkto pažeidimo fakto, todėl nenurodžius, kokios Aprašo nuostatos buvo pažeistos, draudimas pareiškėjai vykdyti gyvūnų ženklinimą ir registravimą yra nustatytas nepagrįstai bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad šiuo atveju yra pagrindas remtis jau išnagrinėta administracine byla Nr. eA-2405-662/2019. Pagrindas panaikinti Įsakymą yra dėl to, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba, VMVT) atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
VMVT atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 19 punkto normos struktūra suteikia teisę VMVT Vilniaus departamentui kreiptis į ŽŪIKVC dėl veterinarijos gydytojui suteiktos teisės prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro apribojimo, esant bent vienam iš šioje normoje nustatytų pagrindų, įskaitant pagrindą, kad „veterinarijos gydytojai šiurkščiai ar pakartotinai pažeidė taisykles“. Todėl, VMVT nuomone, pareiškėja turėjo prievolę laikytis Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 19 punkte veterinarijos gydytojams nustatytos elgesio taisyklės, tačiau šios elgesio taisyklės nepaisė ir toliau pažeidinėjo Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių reikalavimus.
Pažymi, kad pareiškėja, užsiimdama licencijuojama veikla, visų pirma, turėtų vadovautis licencijuojamą veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėmis. Visi pareiškėjos teisės aktų pažeidimai yra užfiksuoti 2021-03-29 Patikrinimo akte, su kuriuo pareiškėja yra susipažinusi ir jį pasirašiusi. Pareiškėja nepateikė pastabų dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. 2021-03-30 pareiškėjos pateiktame paaiškinime ji apgailestauja dėl klaidų, susijusių su augintinių ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimais ir nurodo, kad įsipareigoja tas klaidas pašalinti ir užtikrinti, kad ateityje tokių trūkumų nebūtų, todėl skunde pareiškėjos teiginiai, kad jai nėra žinomi Įsakymo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, bei pareiškėja nesupranta, kokius pažeidimus padarė, yra taip pat atmestini. Be to, pareiškėja yra ir anksčiau pažeidusi Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisykles (Administracinio nusižengimo byla Nr. A13-714-270/2018).
Pažymi ir tai, kad VMVT Vilniaus departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos veikloje padarytų teisės pažeidimų pobūdį, proporcingai laikinam terminui apribojo pareiškėjos teisę teikti tam tikras veterinarines paslaugas, susijusias su gyvūnų augintinių ženklinimu, registravimu ir neatsiejamais veiksmais gyvūnų augintinių pasų išdavimu ir forminimu, ir nors netaikė pareiškėjai absoliutaus draudimo verstis privačia veterinarine praktika, tačiau apie tokią galimybę įspėjo savo priimtame sprendime.
Skunde nurodyti argumentai dėl Įsakymo nepagrįstumo, nes jame nenurodytas Gyvūno augintinio pasų įforminimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. B1-804 „Dėl gyvūno augintinio pasų įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 39 punktas, yra atmestini, kadangi Įsakymo priėmimo pagrindas yra 2021-03-29 Patikrinimo aktas, kuriame fiksuoti Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 13, 19, 25, 32 punktų pažeidimai, o šių taisyklių 40 punktas ir nurodo, kad asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
VMVT atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos veikloje buvo nustatyti teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą pažeidimai, susiję su duomenų suvedimu į Gyvūnų augintinių registrą ir susijusių dokumentų forminimo pažeidimais, todėl Vilniaus departamento priimtame Įsakyme ir nurodytas šios srities teisės aktas, t. y. Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės, nes Gyvūnų augintinių pasų įforminimo tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimai nebuvo nustatyti. Taigi, Įsakyme būtų be pagrindo nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Gyvūnų augintinių pasų įforminimo tvarkos aprašo 39 punktą, nes, visų pirma, nebuvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidė šio teisės akto reikalavimus ir, antra, pati 39 punkto nuostata nustato veiksmų galimybes ne pareiškėjui, bet VMVT teritorinių padalinių pareigūnams. Taigi, nėra pagrindo skundo argumentui, kad Įsakyme nebuvo nurodytas Gyvūnų augintinių pasų įforminimo tvarkos aprašas. Be to, Įsakymu pagrįstai laikinai apribota ir teisė išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus, nes gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo, bei gyvūnų augintinių pasų išdavimo ir įrašų juose darymo veiksmai neatsiejami ir tai patvirtina Gyvūnų augintinių pasų įforminimo tvarkos aprašo 4 punktas. Taigi, jei pareiškėjai apribojama teisė vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą ir naudotis Gyvūnų augintinių registru, tai automatiškai pareiškėjai privaloma apriboti ir teisę išduoti gyvūnų augintinių pasus ir daryti juose įrašus. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad apribojus pareiškėjui teisę užsiimti gyvūnų augintinių ženklinimu ir registravimu, pareiškėja tik dalinai galėtų teikti visapusišką paslaugą gyvūnų laikytojams, kurie kreipiasi dėl gyvūno augintinio paso išdavimo ar įforminimo ir tokiu būdu būtų nepagrįstai apribota tokių vartotojų teisė į kokybišką paslaugą ir tokia situacija prieštarautų susijusių teisės aktų reikalavimams ir sudarytų nelygiaverčių reikalavimų taikymo, atskiriems veterinarijos paslaugų teikėjams teikiantiems gyvūnų augintinių ženklinimo, registravimo ir pasų išdavimo paslaugas, situaciją. Taip pat nebūtų pasiekti gyvūnų augintinių registravimo, ženklinimo ir pasų išdavimo tvarkomis siekiami tikslai, t. y. gyvūnų atsekamumas, įrašų apie gyvūnus ir jų sveikatą išsamumas, nuoseklumas ir patikimumas ir pan. Taigi, nesant galimybės patikrinti, ar gyvūnas augintinis yra registruotas gyvūnų augintinių registre jį atvedusio asmens vardu galėtų būti sukuriamos situacijos, kai nepagrįstai ne to gyvūno savininkui būtų išduodamas gyvūno augintinio pasas, arba nesutaptų Gyvūnų augintinių registre ir pase pateikti duomenys ir pan.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovės nuomone, VMVT Vilniaus departamento direktorius pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją priėmė teisėtą ir teisės aktų reikalavimais bei faktiniais įrodymais pagrįstą Įsakymą, jis yra teisingas ir teisėtas.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2021-09-13 pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ji sutinka, kad atsakovas kreiptis į ŽŪIKVC dėl veterinarijos gydytojui suteiktos teisės prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro apribojimo turi. Tačiau teisė uždrausti vykdyti ženklinimą ir registravimą bei išduoti pasus ir daryti juose įrašus ir teisė apriboti prisijungimą prie Gyvūnų augintinių registro yra dvi skirtingos teisės, kurių atsiradimui teisės aktai numato skirtingas sąlygas. VMVT teisę apriboti veterinarijos gydytojo prisijungimą prie Gyvūnų augintinių registro reglamentuoja Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 19 p., ir tokia teisė atsiranda tik kai veterinarijos gydytojas šiurkščiai ar pakartotinai pažeidžia Taisykles arba nesilaiko Taisyklių 19 p. VMVT teisę uždrausti išduoti pasus, ir (ar) vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą poodinėmis mikroschemomis reglamentuoja Aprašas. Aprašo 39 p. įtvirtinta, jog VMVT teritorinis padalinys, nustatęs, kad įgaliotasis veterinarijos gydytojas ar veterinarijos paslaugų teikėjas nesilaiko šio Aprašo (ne Taisyklių, ne kokių nors kitų įstatymų, bet būtent Aprašo) nuostatų, atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį, nurodo įgaliotajam veterinarijos gydytojui ar veterinarijos paslaugų teikėjui nedelsiant pašalinti nustatytus trūkumus ir (ar) uždraudžia išduoti pasus, ir (ar) vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą poodinėmis mikroschemomis, ir (ar) raštu kreipiasi į ŽŪIKVC dėl įgaliotajam veterinarijos gydytojui suteiktos teisės prisijungti prie GAR apribojimo, bei apie tai nedelsiant informuoja VMVT. Taisyklėse visiškai nereglamentuota VMVT teisė uždrausti išduoti pasus, ir (ar) vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą poodinėmis mikroschemomis. Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse yra numatyta tik VMVT teisė apriboti veterinarijos gydytojo teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro. O kaip matyti iš skundžiamo įsakymo turinio, pareiškėjai būtent yra uždrausta išduoti pasus ir daryti juose įrašus bei vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą poodinėmis mikroschemomis ir atlikti registravimą Gyvūnų augintinių registre. Tokia VMVT teisė, kaip minėta, numatyta Aprašo 39 p., tačiau ši sankcija taikoma tik už Aprašo taisyklių nesilaikymą, kurių skundžiamame įsakyme nenurodyta. Net jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjai pagrįstai vadovaujantis Taisyklių 19 p. uždrausta išduoti pasus ir daryti juose įrašus bei vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą poodinėmis mikroschemomis ir atlikti registravimą Gyvūnų augintinių registre, tačiau Taisyklių 19 p. įtvirtinta VMVT teisė apriboti veterinarijos gydytojo prisijungimą prie Gyvūnų augintinių registro ne už bet kokį Taisyklių pažeidimą, o tik už šiurkštų ar pakartotinį arba Taisyklių 19 p. nesilaikymą. Pažymi, kad skundžiamame Įsakyme nenurodyta, ar pareiškėjos pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs ar pakartotini, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 19 p. reikalavimų nesilaikymu pareiškėja būtų apkaltinta tik jeigu ji, siekdama įgyti teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, nebūtų pateikusi atitinkamam VMVT teritoriniam skyriui prašymo ir konfidencialumo pasižadėjimo. Jokių kitų pareiškėjos pareigų Taisyklių 19 p. neįtvirtinta, o skundžiamame Įsakyme (taip pat ir atsiliepime) nenurodyta, jog pareiškėja, siekdama prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, nebūtų pateikusi atitinkamam VMVT teritoriniam skyriui prašymo ir konfidencialumo pasižadėjimo, todėl akivaizdu, jog skundžiamame Įsakyme nurodytas Taisyklių 19 p. pažeidimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Teigia, kad atsiliepime dėstomi argumentai, kad pareiškėjai buvo žinomos pažeidimų padarymo aplinkybės ir teisės aktų pažeidimai, nes pareiškėja buvo gavusi Patikrinimo aktą, savaime nereiškia, kad skundžiamas Įsakymas teisėtas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. 5-6 p. administraciniame akte (sprendime) turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakovė privalėjo aiškiai ir suprantamai išdėstyti visus motyvus bei nurodyti sprendimą nulėmusius pagrindus ginčijamame Įsakyme, o ne Patikrinimo akte, atsiliepime ar dar kokiame nors dokumente. Išdėstyti motyvai privalėjo būti argumentuoti, o ne kokie nors numanomi. Spręsdamas dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, atsakovas Įsakyme apsiribojo Taisyklių punktų nurodymu ir visiškai nepagrindė, kodėl pareiškėjai buvo skirta būtent tokia sankcija, kas jau savaime lemia Įsakymo neteisėtumą.
Pareiškėja pateikė įrodymus, pagrindžiančius 300 Eur patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų turėjimą ir prašo jas priteisti iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos priimto Įsakymo, kuriuo uždrausta pareiškėjai nuo 2021-04-01 iki 2022-04-01 vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VMVT Vilniaus departamento pareigūnai 2021-03-22 atliko veterinarijos paslaugų teikėjos VšĮ I. veterinarijos gydyklos veiklos neplaninį patikrinimą, priėmė sprendimą sustabdyti veterinarijos paslaugų teikėjos veiklą, kadangi vidaus patalpos buvo nešvarios, netvarkingos, nebuvo laikomasi aseptikos reikalavimų.
2021-03-26 VMVT Vilniaus departamente buvo gauta papildoma informacija, kad pareiškėja galimai klastoja gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo dokumentus, kurios pagrindu 2021-03-29 VMVT Vilniaus departamento pareigūnai atliko veterinarijos paslaugų teikėjos VšĮ I. veterinarijos gydyklos veiklos neplaninį patikrinimą ir Patikrinimo akte užfiksavo, kad atlikus administracinį apskaitos dokumentų patikrinimą, nustatyta, kad veterinarijos paslaugų teikėja, I. K., Prašymų dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) registravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo (toliau – ir Prašymas) formose atlieka įrašų taisymus. Esant savininko pasikeitimui Prašymo formoje pasirašo tik pardavėjas, o naujojo savininko vardas, pavardė nenurodoma ir nėra jo parašo. Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021-03-30 Nr. 33S-(33.6)-1008 rašte pateikta informacija galima teigti, kad veterinarijos paslaugų teikėja, gavusi augintinio savininko Prašymą dėl ženklinimo ir registravimo, neprašo pateikti asmens tapatybės dokumento. Kadangi pateiktame pasiaiškinime ir Prašymų formose asmens parašai nesutampa, todėl galimi tokie atvejai, kai asmuo gali nežinoti, kad jo vardu yra registruojami duomenys. Taip pat atliekant administracinį patikrinimą nustatyta, kad I. T. Prašymai pateikti 2020-11-13 dėl augintinių įregistravimo (mikroschemų Nr. 900182001757626 ir 945000001892589), veterinarinių paslaugų teikėja įvedusi duomenis į Gyvūnų augintinių registro duomenų bazę, kad augintinių kilmės vieta yra Lietuva ir pirminis augintinių ženklinimas yra Lietuvoje. Tačiau šie augintiniai įvežti į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių be veterinarijos sertifikato, buvo įregistruojami Gyvūnų augintinių registre, kaip gimę Lietuvoje. Jie paženklinti mikroschemomis kitoje šalyje, tačiau veterinarinių paslaugų teikėja nurodo, kad tokiu mikroschemos Nr. ji paženklino ir įregistravo Gyvūnų augintinių registre. Patikrinimo akte nustatyta, kad veterinarijos paslaugų teikėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-29 įsakymo Nr. 3D-959 “Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo” III skyriaus 19 punkto 2 pastraipos (veterinarijos gydytoja pažeidė taisykles, neteisingai nurodant augintinio kilmę), ir 25 punkto reikalavimus (Gyvūno augintinio savininkas kartu su prašymu dėl ženklinimo ir registravimo turi pateikti ir asmens tapatybės dokumentą). Duomenys į Gyvūnų augintinių registrą suvedami tik nustačius, kad Prašymo ir asmens tapatybės duomenys sutampa.
2021-03-30 pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl fiksuotų pažeidimų.
VMVT Vilniaus departamento direktorė, remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 straipsnio 8 punktu, išnagrinėjusi 2021-03-29 Tarnybos Patikrinimo aktą su pridedamais doumentais ir nustačiusi, kad yra pažeisti Taisyklių 13, 19, 25, 32 punktai, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo uždraudė pareiškėjai, veterinarijos praktikos licencijos Nr. VP-646, nuo 2021-04-01 iki 2022-04-01 vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus. Taip pat įspėjo, kad pakartotinai nustačius Veterinarijos praktikos licenzijavimo taisyklių pažeidimus, bus sustabdytas veterinarijos praktikos licenzijos galiojimas.
VMVT Vilniaus departamentas 2021-04-06 raštu Nr. 69S-(69.5.)-1421 “Dėl veterinarijos gydytojos I. K.“ informavo VĮ Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centrą apie tai, kad pareiškėja pažeidė Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 13, 19, 25, 32 punktus ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir prašė užblokuoti pareiškėjos prisijungimą prie Gyvūnų augintinių registro.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad Įsakymas neteisėtas, nemotyvuotas, pažeidžiantis jos teises, nenurodyti pažeidimų faktai, argumentai ir įrodymai, atsakovas rėmėsi tik Taisyklėmis, nėra nurodęs nė vieno Aprašo punkto pažeidimo fakto. Pagrindas panaikinti Įsakymą yra dėl to, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 12 punktas nurodo, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja kačių, šunų ir šeškų, taip pat pagal poreikį kitų gyvūnų augintinių registravimą ir ženklinimą.
Taisyklių 8 punktas numato, kad gyvūnus augintinius gali ženklinti tik galiojančią veterinarijos praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai (veterinarijos paslaugų teikėjai (fiziniai asmenys) ar veterinarijos gydytojai, kurie veterinarijos paslaugų teikėjų vardu teikia veterinarijos paslaugas, įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą ir viešai skelbiamą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą.
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Veterinarijos praktikos licencijos turėtojai privalo: 1) vykdyti šio įstatymo, Veterinarijos praktikos licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos praktiką, reikalavimus.
Taisyklių 13 punktas nustato, kad veterinarijos paslaugų teikėjų veterinarijos gydytojai ženklina gyvūnus augintinius gavę gyvūno augintinio savininko užpildytą ir pasirašytą prašymą dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo (priedas) (toliau – prašymas) (tris egzempliorius). Prašymo forma gali būti pildoma kompiuteriu ir išspausdinama, arba raštu. Gyvūno augintinio savininkas gali prašyti prašymą užpildyti veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytojo, kuris pildo prašymo formą elektroniniu būdu, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) nustatytomis priemonėmis prisijungęs prie Gyvūnų augintinių registro. Tokiu atveju, užpildęs prašymą, veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytojas išspausdina tris užpildyto prašymo formos egzempliorius ir duoda juos susipažinti gyvūno augintinio savininkui, kuris, nustatęs, kad visuose prašymo egzemplioriuose pateikti teisingi duomenys, ant jų pasirašo.
Taisyklių 19 punktas nustato, kad gyvūnų augintinių savininkai dėl paženklinto gyvūno augintinio registravimo Gyvūnų augintinių registre kreipiasi į veterinarijos paslaugų teikėją, kurio veterinarijos gydytojai turi ŽŪIKVC suteiktą teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, arba į VMVT teritorinį skyrių. Veterinarijos gydytojai, siekiantys įgyti teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, pateikia atitinkamam VMVT teritoriniam skyriui konfidencialumo pasižadėjimą, kurio formą tvirtina ŽŪIKVC direktorius. VMVT teritorinis skyrius, nustatęs, kad prašymą ir konfidencialumo pasižadėjimą pateikė galiojančią veterinarijos praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai, persiunčia prašymą ir konfidencialumo pasižadėjimą ŽŪIKVC, kuris ŽŪIKVC direktoriaus nustatyta tvarka suteikia teisę veterinarijos gydytojui prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro ir apie tai informuoja veterinarijos gydytoją. Veterinarijos gydytojų, turinčių teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, sąrašas viešai skelbiamas ŽŪIKVC interneto svetainėje. VMVT teritoriniai skyriai, nustatę, kad veterinarijos gydytojai šiurkščiai ar pakartotinai pažeidė taisykles, ar nesilaiko šio taisyklių punkto reikalavimų, raštu kreipiasi į ŽŪIKVC dėl veterinarijos gydytojui suteiktos teisės prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro apribojimo.
Pagal Taisyklių 25 punktą Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytais atvejais gyvūno augintinio savininkas kartu su prašymu dėl ženklinimo ir registravimo turi pateikti ir asmens tapatybės dokumentą. Duomenys apie gyvūno augintinio savininką į Gyvūnų augintinių registrą suvedami tik nustačius, kad prašyme dėl ženklinimo ir registravimo nurodyti duomenys sutampa su nurodytaisiais pateiktame asmens tapatybės dokumente.
Taisyklių 23 punktas nustato, kad jeigu gyvūno augintinio savininko prašymu duomenis į Gyvūnų augintinų registrą įveda to paties veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytojas, kuris pildo ir prašymą, prašymas pildomas ne trimis egzemplioriais, kaip nustatyta taisyklių 13 punkte, o dviem, kuriuose pasirašo ir patvirtina spaudu juos užpildęs veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytojas.
Taisyklių 24 punktas nustato, kad jeigu gyvūno augintinio savininkas į veterinarijos paslaugų teikėją kreipiasi dėl paženklinto gyvūno augintinio duomenų suvedimo į Gyvūnų augintinių registrą, jis pateikia prašymo du užpildytus egzempliorius arba prašo užpildyti veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytoją ir sudaro veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytojui galimybę nustatyti gyvūno augintinio tapatybę. Veterinarijos paslaugų teikėjo veterinarijos gydytojas Taisyklių 11 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančiu mikroschemų skaitytuvu nuskaito mikroschemos numerį ir įrašo mikroschemos numerį į prašymo visus egzempliorius.
Pagal Taisyklių 32 punktą, perduodant kitam savininkui Gyvūnų augintinių registre įregistruotą gyvūną augintinį, jį perduodantis savininkas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno augintinio perdavimo taisyklių 29.1 papunktyje nustatyta tvarka turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui. Gyvūną augintinį perduodantis savininkas ir jį priimantis savininkas kartu užpildo prašymą dviem egzemplioriais, po vieną perduodančiam ir jį perimančiam gyvūno augintinio savininkui, kuriame turi pasirašyti šie abu asmenys. Jeigu gyvūną augintinį perdavęs savininkas per nurodytą laiką prievolės neįvykdo, naujasis savininkas turi pateikti duomenis Gyvūnų augintinių registrui taisyklių 29.1 papunktyje nustatyta tvarka. Gyvūną augintinį perdavusio savininko ir jį priimančio savininko sudaryta gyvūno augintinio pirkimo–pardavimo (dovanojimo, perleidimo) sutartis, kurioje pasirašė šie abu asmenys ir kurioje yra pateikiama pakankamai duomenų apie gyvūną ir apie jį perduodantį ir priimantį savininką (gyvūno augintinio mikroschemos numeris, rūšis, lytis, spalva, gyvūną augintinį perduodančio ir jį priimančio savininko vardas, pavardė, asmens kodas, adresas telefonas) bei kuria remiantis būtų teikiami duomenys Gyvūnų augintinių registrui pagal taisyklių 13 ir 29 punktus, laikoma lygiaverčiu dokumentu prašymui, jeigu naujasis gyvūno augintinio savininkas negali pateikti šiame taisyklių punkte nurodyto prašymo dėl duomenų keitimo.
Taisyklių 40 punktas nustato, kad asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Gyvūno augintinio pasų įforminimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. B1-804 „Dėl gyvūno augintinio pasų įforminimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 39 punktas nustato, kad VMVT teritorinis padalinys, nustatęs, kad įgaliotasis veterinarijos gydytojas ar veterinarijos paslaugų teikėjas nesilaiko šio Aprašo nuostatų, atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį, nurodo įgaliotajam veterinarijos gydytojui ar veterinarijos paslaugų teikėjui nedelsiant pašalinti nustatytus trūkumus ir (ar) uždraudžia išduoti pasus, ir (ar) vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą poodinėmis mikroschemomis, ir (ar) raštu kreipiasi į ŽŪIKVC dėl įgaliotajam veterinarijos gydytojui suteiktos teisės prisijungti prie GAR apribojimo, bei apie tai nedelsiant informuoja VMVT.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Patikrinimo akte yra fiksuota, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 19 punkto 2 pastraipos (veterinarijos gydytoja pažeidė taisykles, neteisingai nurodant augintinio kilmę) ir 25 punkto (Gyvūno augintinio savininkas kartu su prašymu dėl ženklinimo ir registravimo turi pateikti ir asmens tapatybės dokumentą). Siūloma veterinarijos gydytojai apriboti teises jungtis prie Gyvūnų augintinių registro ir teikti gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas. Tarnyba, vadovaudamasi Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 straipsnio 8 punktu, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir nustačiusi, kad yra pažeisti Taisyklių 13, 19, 25, 32 punktai bei Veterinarijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo uždraudė pareiškėjai nuo 2021-04-01 iki 2022-04-01 vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus.
Pareiškėjai Įsakymu skirta sankcija yra numatyta Aprašo 39 punkte, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši sankcija taikoma tik nustačius Aprašo nuostatų pažeidimus. Šiuo atveju atsakovė nei Patikrinimo akte, nei ginčijame Įsakyme nenustatė, kad pareiškėja būtų pažeidusi kurią nors iš Aprašo nuostatų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai negalėjo būti skirta Aprašo 39 punkte numatyta sankcija. Taip pat pažymėtina, jog Patikrinimo akte pareiškėjai inkriminuojamas Taisyklių 19 punkto konkretus pažeidimas (neteisingai nurodė augintinio kilmę), bei konkretus 25 punkto pažeidimas (nereikalavo asmens tapatybės dokumentų), tačiau ginčijamame Įsakyme taip pat neaišku kuo remiantis yra nurodyta, kad pareiškėja taip pat pažeidė ir Taisyklių 13, 25, 32 punktus. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamame Įsakyme nenurodyta, ar pareiškėjos pažeidimai vertintini kaip šiurkštūs ar pakartotini, taip pat Taisyklių 19 p. reikalavimai nesusiję su reikalavimu teisingai nurodyti augintinio kilmę. Kaip minėta, nenurodyta jokių kitų pareiškėjos pažeidimų pagal Taisyklių 19 p. reikalavimus.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A13-714-270/2018 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00413-2018-0) I. K. pripažino kalta padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą už tai, kad ji 2018-01-23 per 2 val. trukusį patikrinimą nepateikė gyvūnų augintinių ženklinimo mikroschemomis žurnalo, nevedė gyvūnų augintinių poodinių mikroschemų pajamavimo ir nurašymo žurnalo, ir skyrė jai 150 Eur baudą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020-11-01) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016 ir kt.).
Tikrinant viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą bendrine prasme VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). LVAT yra konstatavęs, kad, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, akivaizdu, jog Patikrinimo akte yra nurodyti vieni Taisyklių pažeidimai, o Įsakyme papildomai nurodyti ir kiti, tačiau visiškai nedetalizuoti, neargumentuoti, nepagrįsti. Taigi, atsakovės nurodyti atsiliepime Įsakymo pagrįstumo argumentai ir motyvai privalėjo būti aiškiai ir suprantamai nurodyti ginčijamame akte tam, kad pareiškėja galėtų suprasti, kokius pažeidimus padarė, o su jais nesutikdama – tokį aktą apskųsti nustatyta tvarka, išdėstydama visus savo nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, kadangi yra nemotyvuotas ir neišsamus. Be to, spręsdama dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, atsakovė Įsakyme apsiribojo Taisyklių punktų nurodymu ir visiškai nepagrindė, kodėl pareiškėjai buvo skirta būtent tokia sankcija, juolab, kai tokią sankciją nustato Aprašas už Aprašo pažeidimus, o Įsakyme nurodyta, kad buvo pažeistos Taisyklių nuostatos. Kaip minėta, teismas sutinka su pareiškėjos teigimu, kad atsakovė skundžiame Įsakyme ir Patikrinimo akte nenurodė, kad pareiškėja būtų šiurkščiai arba pakartotinai pažeidusi reikalavimus ar įsipareigojimus, susijusius su Gyvūnų augintinių registru, būtų nesilaikiusi Taisyklių 19 p. nurodytų aiškių reikalavimų. 2018 m. administracinio nusižengimo byloje pareiškėjai skirta bauda buvo dėl to, kad pareiškėja pakartotinai per metus padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. nepateikė gyvūno augintinių ženklinimo mikroschemomis žurnalo, nevedė gyvūnų augintinių poodinių mikroschemų pajamavimo ir nurašymo žurnalo, gyvūnų augintinių registre suvedami duomenys apie gyvūnus augintinius nesutapo su duomenimis, pateiktais Tarnybos pateiktame prašyme dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir (ar) įregistravimo duomenų keitimo ar išregistravimo. Kai tuo tarpu Patikrinimo akte fiksuoti bei Įsakyme nurodyti kitokio pobūdžio pažeidimai.
Teismas pažymi, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Vertinant priešingai, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas pateikiant atsiliepimą į skundą arba ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Šiuo atveju būtent taip ir buvo padaryta, atsakovė visus savo argumentus nurodė atsiliepime į skundą, tačiau ne administraciniame akte. Taigi, teismo vertinimu, anksčiau aptarti apskųsto atsakovės Įsakymo trūkumai laikytini esminiais, sukliudę individulaus administracinio akto adresatui suprasti jo esmę, turinį, faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą konkretaus pareiškėjos atvejo kontekste.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamą Įsakymą Tarnyba priėmė nepaisydama VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, konkrečių teisės normų nesusiejo su objektyviais duomenimis (faktais), šis pažeidimas paneigė pareiškėjos teisę žinoti priimto sprendimo pagrindus, apribojo jos teisę į teisminę gynybą, galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Todėl ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas, o Įsakymas naikinamas.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo šioje byloje 22,50 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų. Tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai: žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas, 2021-07-13 sąskaita už teisines paslaugas, 2021-07-15 kvitas dėl išlaidų apmokėjimo.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas LVAT praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas dėl Įsakymo panaikinimo tenkintas visiškai.
Atsižvelgiant į parengtų pareiškėjos advokato padėjėjos procesinių dokumentų byloje kiekį ir turinį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, matyti, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovės 300 Eur atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma, įvertinus nurodytus argumentus, nelaikytina per didele, atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. K. skundą tenkinti.
Panaikinti 2021-04-01 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento direktoriaus įsakymą Nr. 69ĮV-225 „Dėl veterinarijos gydytojos I. K. vykdomos veiklos“.
Priteisti pareiškėjai I. K., (duomenys neskelbtini), 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kodas 188601279.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.