Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1412-467/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-24
Bylos Nr.: e2A-1412-467/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25432-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: M. G.

Kategorijos

2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1412-467/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25432-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. ir atsakovo M. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui M. G. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo M. G. priešieškinį ieškovui A. J. dėl skolos už rangos darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: nutraukti su atsakovu sudarytą 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį; priteisti iš atsakovo M. G. 14 702,88 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2015 m. spalio 20 d. sudarė su atsakovu rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos objekto — gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, įrengti statomo gyvenamojo namo pamatus, sutartinė suma — 4 588 EUR. Tarp šalių 2015 m. gruodžio 14 d. buvo sudaryta dar viena statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti statomo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sienas ir pertvaras (karkasą), perdangas, langus ir duris, stogą bei gelžbetoninius laiptus. Šiuos darbus rangovas įsipareigojo atlikti pagal 2015 m. gruodžio mėn. sąmatą – priedą Nr. 9.1.2, o bendra sutartinė suma su PVM – 48 755 EUR. Vykdant 2015 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį, atsakovui buvo sumokama dalimis avansiniais mokėjimais už atliktus ir būsimus darbus pagal jo nurodytas sumas. Pagal 2015 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d. iš viso atsakovui buvo sumokėta 48 189,19 EUR.

3. Atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2015 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį – dalis statybos darbų iš viso nebuvo atlikti, o atlikti darbai buvo su ženkliais trūkumais. Be to, atsakovas, vykdydamas sutartį, padidino lokalinėje sąmatoje numatytą darbų apimtį ir atliko papildomus statybos darbus, kurie buvo nenumatyti rangos sutartyje ir projekto dokumentuose. Atsakovas iš anksto nesikreipė į ieškovą dėl papildomų darbų atlikimo būtinumo, tinkamai neinformavo, raštu susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo sudarytas nebuvo, ieškovas nebuvo užsakęs jų atlikti, tačiau sutarta statybos kaina padidėjo. Atsakovas darbo trūkumus taisyti vilkino, papildomų statybos darbų nepagrindė, nevykdė prievolės perduoti atliktus darbus, ieškovui nebuvo įteikti darbų atlikimo aktai, negautos PVM sąskaitos-faktūros, dokumentai, patvirtinantys statybinių medžiagų įsigijimo kainas bei kiekį. Darbų perdavimas ir priėmimas nebuvo įforminamas aktu. Atsakovas atliko esminius ir tęstinius pažeidimus, todėl ieškovas įgijo teisę nutraukti sutartį. Neatliktų darbų kaina – 8 017 EUR, o nekokybiškų darbų remonto išlaidos – 6 685,88 EUR, todėl atsakovas privalo atlyginti 14 702,88 EUR sumą.

Šalies argumentai

4. Ieškovas, nesutikdamas su priešieškiniu, nurodė, jog dėl kitų medžiagų panaudojimo ir papildomų darbų atlikimo su juo tartasi nebuvo. Rangos sutartis buvo pakeista, nes atsakovas atliko papildomus darbus bei keitė medžiagas, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2015 m. gruodžio 14 d. sutartis būtų pakeista raštu. Atsakovas neįrodė, kad atliko darbų už 63 646 EUR, tame tarpe papildomų darbų 8 713 EUR sumai. Prie priešieškinio pateikta pataisyta lokalinė sąmata nėra įrodymas byloje, nes yra šalių nepasirašyta. Jokie sutartyje numatytų darbų ir naudojamų medžiagų pakeitimai nebuvo aptarti ir raštiškai patvirtinti. Dėl darbų neatlikimo taip pat nebuvo tartasi nei žodžiu, nei raštu, atsakovas tiesiog jų neatliko ir tai pripažino. Jokių ataskaitų apie pinigų panaudojimą, sąskaitų-faktūrų, kitų dokumentų ieškovas negavo.

5. Atsakovas M. G. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 10 868,81 EUR įsiskolinimą už atliktus darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas nurodė, jog, vykdant darbus pagal 2015 m. spalio 20 d. rangos sutartį, atsirado papildomų išlaidų, kurios nebuvo numatytos sąmatoje, ieškovas su jomis sutiko ir apmokėjo. Vykdant darbus pagal 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį, ieškovo prašymu/ sutikimu, dalinai buvo panaudotos kitos, nei sąmatoje numatytos medžiagos. Todėl ieškovo sutikimu padidėjo darbų apimtis, dalis darbų nebuvo atlikta, taip pat atlikti papildomi darbai, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas ir su jų atlikimu sutiko. Atsakovas atliko darbų už 63 646 EUR, įskaitant PVM, o neatliktų darbų kaina sudaro – 8 017 EUR. Ieškovas sumokėjo atsakovui 52 777,19 EUR, todėl liko skolingas 10 868,81 EUR. Visų darbų atlikimo metu ieškovas samdė techninį prižiūrėtoją, kuris jokių pretenzijų ar pastabų dėl atliktų darbų nereiškė. Ieškovo nurodomus trūkumus apima neatlikti darbai, kuriuos atsakovas pripažįsta ir už kuriuos nėra apmokėta bei nereikalaujama apmokėti. Atsakovas su 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties nutraukimu sutinka.

7. Atsakovo teigimu, pagal 2015 m. spalio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartis atsakovas turėjo atlikti darbus, kurių vertė – 53 343 EUR, įskaitant PVM. Atsakovas atliko darbus už 4 588 EUR pagal 2015 m. spalio 20 d. rangos sutartį ir papildomus darbus už 570 EUR, taip pat darbus už 49 775 EUR pagal lokalinę sąmatą su papildomomis išlaidomis ir papildomus darbus už 8 713 EUR sumą, iš viso už 63 646 EUR, įskaitant PVM. Ieškovas atsakovui sumokėjo 52 777,19 EUR todėl ieškovas liko skolingas atsakovui 10 868,81 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies: 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį Nr. 10.12.15/14, sudarytą tarp ieškovo A. J. ir atsakovo M. G., nutraukė; priteisė iš atsakovo 2 186,47 EUR nuostolių ieškovui; priteisė iš ieškovo A. J. 4 155,80 EUR skolą už atliktus darbus atsakovo M. G. naudai. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir iš ieškovo A. J. atsakovo M. G. naudai priteisė 1 969,34 EUR skolos už atliktus darbus, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2018 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 280,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą pateiktoje eksperto išvadoje nurodyti darbų defektai bei jų pobūdis iš esmės sutampa su kitų specialistų fiksuotais atsakovo darbų kokybės trūkumais. Nors šių išlaidų ieškovas dar nėra patyręs, tačiau eksperto paskaičiuotos darbų trūkumų taisymo išlaidos yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl šias būsimas išlaidas teismas pripažino ieškovo patirta žala. Dėl to teismas priteisė iš atsakovo 2 186,47 EUR nuostolių atliktų darbų defektams ištaisyti.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas atliktų darbų neperdavė įstatymų nustatyta tvarka, neteikė užsakovui reikalaujamos informacijos apie panaudotas išlaidas, dalį darbų atliko nekokybiškai. Teismas vertino, kad sutarties sąlygos buvo esminiai pažeistos ir tai sudaro pagrindą sutarčiai nutraukti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 5 dalį.

11. Teismas pažymėjo, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį ir tai darė ilgą laiką. Teismo vertinimu, tai rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį už atliktus darbus ieškovas pervedė atsakovui 47 619,19 EUR. Šios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl numatytų darbų ir kainos, kuri pagal lokalinę sąmatą sudarė 48 755 EUR. Pervedant atsakovui pinigines lėšas pagal sutartį, visuose mokėjimo pavedimuose, išskyrus pirmąjį avansinį mokėjimą, buvo nurodyta šių lėšų panaudojimo paskirtis. Nors ieškovas neigia užsakęs papildomus darbus, tačiau 2016 m. gruodžio 21 d. atsakovui buvo pervesta 2 000 EUR suma, kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta „už papildomus darbus iš lentelės“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad papildomi darbai buvo šalių aptarti ir su jais ieškovas sutiko, už juos papildomai sumokėdamas. Duomenų, kad atsakovas būtų iš anksto suderinęs su ieškovu kainą dėl likusių papildomų darbų atlikimo, byloje nėra. Teismas sprendė, kad už likusią 6 017 EUR sumą papildomus darbus atsakovas atliko savo rizika, todėl priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 4 155,81 EUR už atliktus darbus.

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal sutartį atsakovas neatliko statybos darbų už 8 017 EUR. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad šių neatliktų darbų kaina laikytina būsimais kaštais (sąnaudomis), kurias ieškovas patirs ateityje. Pažymėjo, kad šios piniginės lėšos už neatliktus darbus, kurios rangovui ir nebuvo sumokėtos, nelaikytinos žala, kaip ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, todėl priteisti neatliktų darbų vertę teisinio pagrindo nėra.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti; priešieškinį atmesti; atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

15. Nurodo, kad 8 017 EUR sumą jis įvardijo kaip permoką už atsakovo faktiškai atliktus darbus, o pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškovas šią sumą vertina kaip būsimus kaštus (sąnaudas). Pažymi, kad statybų eigoje buvo daromi avansiniai mokėjimai, atsakovas gavo 48 189,19 EUR, o darbų atliko už 40 692,30 EUR. Teismas netinkamai nustatė faktinį ieškinio pagrindą ir nepagrįstai šioje dalyje ieškinio netenkino.

16. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas atliko darbus už 49 775 EUR bei papildomus darbus už 2 000 EUR, viso – 51 775 EUR. Šią išvadą grindė iš esmės atsakovo sudaryta, šalių nesuderinta ir nepasirašyta 2017 m. spalio mėnesio pataisyta lokaline sąmata. Tačiau atsakovas teikė ieškovui dar vieną 2017 m. rugpjūčio 28 d. pataisytą lokalinę sąmatą su faktinėmis išlaidomis, iš kurios matyti, kad atsakovas faktiškai atliko darbus, panaudojo medžiagas ir įrenginius už 40 190,80 EUR. Ieškovas teikė šią sąmatą kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovo paaiškinimų prieštaringumą ir nenuoseklumą, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė šią 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąmatą prijungti prie bylos ir vertinti, o vadovavosi tik atsakovo 2017 m. spalio mėnesio sąmata, kurioje faktiškai atliktų darbų ir medžiagų bei įrengimų vertė padidėjo daugiau kaip 9 000 EUR ir sudarė 49 755 EUR.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas atliko papildomus darbus už 2 000 EUR, nes banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kad už papildomus darbus pervedami pinigai. Šalys pripažino, kad nesitarė dėl papildomų darbų apimties bei kainų. Atsakovas nepateikė teismui iki 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytos papildomų darbų lentelės, pagal kurią buvo pervesti 2 000 EUR. Be to, 2016 metų mokėjimų eiliškumas bei pavedimuose nurodyta paskirtis akivaizdžiai įrodo ieškovo teiginio pagrįstumą, kad pinigus mokėjo avansu.

18. Byloje nėra jokių rašytinių susitarimų ar tarpusavio susirašinėjimų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog rangovas dėl darbų kainos padidinimo įspėjo užsakovą ir gavo užsakovo išankstinį sutikimą juos vykdyti, todėl laikytina, kad už likusią 6 017 EUR sumą papildomus darbus atsakovas atliko savo rizika (CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalys).

19. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateikta sąmata, kurioje nurodyta, kad atlikta darbų už 49 775 EUR su PVM. Atsakovas nėra PVM mokėtojas, sąmatoje nurodyta, kad atliktų darbų kaina be PVM 43 960 EUR. Iš į bylą pateikto pranešimo apie verslo liudijimą matyti, kad atsakovas statybos darbams turėjo verslo liudijimą, galiojantį nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d. Tai reiškia, kad, atlikdamas statybos darbus objekte beveik dvejus metus, vertėsi neteisėta veikla, nebuvo PVM mokėtoju.

20. Ieškovo vertinimu, teismas klaidingai nustatė, kad darbų priėmimo-perdavimo faktui neįvykus, užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį ir tai yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus. Teismas nenurodė, ką konkrečiai pažeidė ieškovas. Be to, teismas, kalbėdamas apie sutarties nutraukimą, pripažino, kad atsakovas nebendradarbiaudamas, nepabaigė visų darbų, dalį darbų atliko nekokybiškai, t. y. atsakovas iš esmės pažeidė rangos sutarties sąlygas. Ieškovas darbų nepriėmė, deklaracijos apie statybos užbaigimą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė. Atsakovas priešieškinio negrindė aplinkybe, jog ieškovas faktiškai pradėjo naudotis darbų rezultatais ir tai yra pagrindas reikalauti atlygio. Taigi, padaręs tokią išvadą, teismas išėjo už atsakovo reikalavimų ribų. Be to, teismas nustatė, kad statybos darbai pagal rangos sutartį nebaigti. Nei įstatymas, nei rangos sutartis nenumato tokiu atveju atsakovui teisės reikalauti atlygio už nepadarytą rezultatą.

21. Pirmosios instancijos teismas statybos defektams ištaisyti ieškovo reikalaujamą sumą nuo 6 685,88 EUR nepagrįstai sumažino iki 2 186,47 EUR. Tokį vertinimą teismas grindė išimtinai eksperto T. M. išvada. Apelianto nuomone, ši suma sumažinta be pagrindo, o ekspertas tinkamai nepagrindė 2 186,47 EUR sumos, nes vadovavosi sąmata naudojant „Sistela“ programinę įrangą. S. L. atlikto skaičiavimus vadovaudamasis rangos sutartyje nustatytomis kainomis bei objekto apžiūra, todėl jo apskaičiuota kaina atitinka tikrovę ir teismas turėjo ja remtis.

22. Ekspertas teismo posėdžio metu parodė, kad jis tikrino 2017 m. spalio mėn. atsakovo nurodytų kainų pagrįstumą ir jų atitikimą rinkos kainoms, o ne faktinę atliktų darbų, panaudotų medžiagų bei mechanizmų rinkos vertę ir kainą. Eksperto sąmata sudaryta pagal 2017 m. spalio mėnesio kainas. Tai reiškia, kad sąmatoje nurodyti įkainiai neatspindi šalių sutartų įkainių pagal 2015 metų sąmatą bei 2015, 2016, 2017 metų pirmo pusmečio rinkos kainų.

23. Pagal CK 6.694 straipsnį rangovas privalo užsakovui pranešti apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Šios normos nenumato galimybės pripažinti darbų priėmimą-perdavimą kitais būdais, nepasirašant akto. Pagal CK 6.687 straipsnį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos rangos darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Minėtoje rangos sutartyje Nr. 10.12.15/14 tokia tvarka ir terminai nustatyti 3.2 ir 5 punktuose. Tačiau atsakovas apie atliktus darbus ieškovui nepranešė, aktų neperdavė, pažeidė sutarties 3.1.3 punkto sąlygą. Be to, nesuderinęs su ieškovu, pakeitė darbų apimtis ir sudėtį.

Atsiliepimas

24. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas M. G. prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą dalyje dėl 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 10.12.15/14 nutraukimo, nurodant, kad sutartis nutraukiama atsakovui sutinkant; pakeisti sprendimą dalyje, kuria priešieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 10 868,81 EUR ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, jog statybos eigoje buvo keičiami sprendiniai ir darbai, panaudotos kitos medžiagos, atlikti papildomi darbai, nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad atsakovas, reikalaudamas priteisti nesumokėtas sumas, nurodė, jog dalis išlaidų yra dėl to, jog darbų eigoje buvo keičiamos 2015 m. sąmatoje nurodytos medžiagos ar darbai, o dalis darbų yra visiškai nesusiję su darbais, nurodytais 2015 m. sąmatoje ir ieškovo prašymu atsakovo buvo atlikti papildomai. Byloje atlikus teismo ekspertizę, nustatyta, kad, sudarius alternatyvią sąmatą, atsakovo atliktų darbų suma sudaro 50 227,77 EUR, neįskaitant PVM, nurodytų darbų kaina atitinka vidutinę rinkos kainą, tačiau ekspertas į sąmatą neįtraukė ir nevertino papildomų darbų, nurodydamas, kad jie nebuvo numatyti 2015 m. sąmatoje.

26. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo atliktus papildomus darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje, su faktinėmis išlaidomis lentelėje „Papildomi darbai“, kurių bendra suma – 8 713,00 EUR, įskaitant PVM. Šie darbai nėra laikomi papildomais darbais 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartyje Nr. 10.12.15/14 ir 2015 m. gruodžio mėn. sąmatoje numatytų darbų atžvilgiu. Atsakovas ieškovo prašymu atliko eilę papildomų darbų, nenumatytų sutartyje ir sąmatoje. Kai kurie iš šių darbų buvo atlikti žodiniu ieškovo prašymu, kai kurie – susirašant elektroniniu paštu. Papildomų darbų atlikimą patvirtino ir teismo ekspertizę atlikęs ekspertas. Teismas klaidingai sprendė, kad papildomus darbus atsakovas atliko savo rizika.

Atsiliepimas

27. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu nutraukti 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį Nr. 10.12.15/14, ši aplinkybė pažymėta ir teismo sprendime, todėl teismas nepagrįstai tame pačiame sprendime nurodė, kad ieškinys dalyje dėl sutarties nutraukimo yra pagrįstas ir tenkintinas, taip pat nurodė, kad ieškiniu buvo patenkintas vienas neturtinis reikalavimas (50 proc.) ir dalis turtinio bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

28. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas įsipareigojo atlikti visus 2015 m. gruodžio mėn. sąmatoje nurodytus darbus už 48 755 EUR, įskaitant PVM. Atkreipia dėmesį, kad, palyginus 2015 m. gruodžio mėn. sąmatą ir 2017 m. spalio mėn. sąmatą su faktinėmis išlaidomis, matyti, kad ieškovo prašymu / sutikimu dalinai buvo panaudotos kitos, nei 2015 m. sąmatoje numatytos medžiagos, dėl ko dalinai padidėjo darbų apimtis arba įkainiai bei medžiagų kaina. Byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad, sudarius alternatyvią sąmatą, atsakovo faktiškai atliktų darbų suma sudaro 50 227,77 EUR, neįskaitant PVM, nurodytų darbų kaina atitinka vidutinę rinkos kainą.

29. Apeliaciniame skunde ieškovas nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimą priteisti 6 685,88 EUR trūkumų šalinimo išlaidų ir 8 017 EUR už neatliktus darbus ir remiasi tik S. L. paskaičiavimais, kurie, atsižvelgiant į teismo eksperto išvadas, vertintini kritiškai.

30. Kadangi atsakovas nėra PVM mokėtojas, jis neturi teisės į PVM ataskaitą. Tiek 2017 m. spalio mėn. sąmatoje, tiek papildomų darbų lentelėje PVM yra išskirtas ne visai kainai, o tik medžiagoms ir mechanizmams. Išlaidas medžiagoms ir mechanizmams atsakovas patyrė su PVM. Analogiškai buvo sudaryta ir 2015 m. sąmata. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo ir atsakovas su tuo sutinka, kad pagal 2017 m. sąmatą atsakovas atliko darbų už 49 775 EUR.

31.

Procesiniuose dokumentuose ieškovas pripažino, kad atsakovas montavo stoglangius, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas atliko papildomų darbų lentelėje nurodytus darbus. Ieškovas šių papildomų darbų atlikimą yra dalinai apmokėjęs 2016 m. gruodžio 21 d., mokėjimo paskirtyje nurodęs „už papildomus darbus iš lentelės“. Aplinkybę, kad atsakovas atliko ir nurodytus papildomus darbus, patvirtino ir techninę priežiūrą vykdęs S. L. Papildomų darbų atlikimą patvirtino ir teismo ekspertizę atlikęs ekspertas. Teismas nepagrįstai laikė, kad papildomus darbus atsakovas atliko savo rizika ir priteisė iš ieškovo už jų atlikimą tik 2 000 EUR.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąmatą. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo kopija su šiuo įrodymu buvo išsiųsta atsakovui ir jis dėl šių įrodymų pateikė savo poziciją, ieškovo teikiamas rašytinis įrodymas gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl priimamas.

34. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė dvi rašytines rangos sutartis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbams atlikti: 2015 m. spalio 20 d. rangos sutartis 20.10.15/1 dėl statomo gyvenamojo namo pamatų įrengimo, rangos darbų kaina — 4 588 EUR; 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartis Nr. 10.12.15/14 dėl gyvenamojo namo sienų ir pertvarų (karkaso), perdangų, langų ir durų, stogų bei gelžbetoninių laiptų rangos darbų pagal 2015 m. gruodžio mėn. sąmatą - priedą Nr. 9.1.2, kurių kaina 48 755 EUR. Byloje nustatyta, kad atsakovui mokėjimo pavedimais iš J. J. sąskaitos, esančios banke AB„SEB bankas, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 30 d. buvo pervesta 52 777,19 EUR suma už darbus ir medžiagas pagal 2015 m. spalio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartis. Iki 2015 m. gruodžio 7 d. ieškovas pervedė atsakovui 4 588 EUR, t. y. pilnai atsiskaitė už darbus pagal 2015 m. spalio 20 d. sutartį. Per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. sausio 30 d. atsakovui už rangos darbus pervesta 48 189,19 EUR.

35. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo atliktų darbų apimtis. Teismas nevertino T. N. sąmatos, S. L. ir T. S. parodymų, dėl jų nepasisakė bei nepagrįstai vadovavosi išimtinai atsakovo sudaryta, bet šalių nesuderinta ir nepasirašyta 2017 m. spalio mėnesio lokaline sąmata ir jos pagrindu atlikta ekspertize bei eksperto išvada. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas teikė teismui 2017 m. rugpjūčio 28 d. lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad atsakovas faktiškai atliko darbų už 40 192,30 EUR, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šią sąmatą prijungti prie bylos (šią sąmatą priėmė apeliacinės instancijos teismas).

36. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atliktų darbų mastą bei apimtis, vadovavosi teismo eksperto ekspertizės aktu, kuris parengtas vadovaujantis 2017 m. spalio mėn. lokaline sąmata. Nors ieškovas teigia, kad 2017 m. spalio mėnesio sąmata yra šalių nesuderinta bei nepasirašyta, todėl, vertinant atsakovo atliktų darbų mastą, būtina vadovautis 2017 m. rugpjūčio mėnesio sąmata, atkreiptinas dėmesys, kad ši ieškovo pateikta sąmata taip pat šalių nėra pasirašyta. Be to, lyginant 2017 m. spalio ir rugpjūčio mėnesio sąmatas, matyti, kad 2017 m. spalio mėnesio sąmatos suma yra mažesnė negu 2017 m. rugpjūčio mėnesio sąmatos: skiltyje „Viso žiniaraštyje 1“ 2017 m. spalio mėn. sąmatoje nurodoma 37 306,8 EUR suma, o 2017 m. rugpjūčio mėn. sąmatoje – 40 190,8 EUR; 2017 m. spalio mėn. „iš viso tiesioginės išlaidos be PVM“ – 43 960 EUR, „iš viso tiesioginės išlaidos (su PVM)“– 49 775 EUR, bet 2017 m. rugpjūčio mėn. sąmatoje „iš viso tiesioginės išlaidos be PVM“ – 48 103 EUR, „iš viso tiesioginės išlaidos su PVM“ – 54 112 EUR. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad, lyginant su 2017 m. rugpjūčio mėn. sąmata, 2017 m. mėn. spalio mėn. sąmata yra daugiau kaip 9 000 EUR didesnė ir sudaro 49 755 EUR, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovas lygina skirtingose skiltyse nurodytas sumas: 2017 m. rugpjūčio mėn. sąmatoje jis vertina sumą, esančią skiltyje „Viso žiniaraštyje 1“, o 2017 m. spalio mėnesio sąmatoje – „Tiesioginės išlaidos su PVM“. Vertinant abiejose sąmatose skiltyse „Tiesioginės išlaidos su PVM“ esančias sumas matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. sąmatoje nurodyta suma yra 4 357 EUR didesnė negu 2017 m. spalio mėnesio sąmatoje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovo atliktų darbų apimtis, vadovaudamasis galutine 2017 m. spalio mėn. sąmata bei pagrįstai vadovaujantis šia sąmata buvo atlikta teismo ekspertizė.

37. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo atliekama teismo skirta ekspertizė, jos išvados laikytinos objektyvesnėmis ir mažiau šališkomis, negu vienos iš šalių užsakymu atliktas vertinimas. Nors ieškovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas statybos defektams ištaisyti ieškovo reikalaujamą sumą nuo 6 685,88 EUR nepagrįstai sumažino iki 2 186,47 EUR, nes eksperto išvada dėl šalintinų trūkumų kainos nepaneigia specialisto S. L. 2018 m. gegužės 23 d. ataskaitoje, T. S. defektiniame akte, antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytų statybos darbų trūkumų, kurių ekspertas nevertino, nes faktiškai vadovavosi 2017 m. spalio mėnesio sąmata, tačiau byloje esantys duomenys tvirtina priešingai.

38. Byloje nustatyta, kad ieškovas reikalauja atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad darbų priėmimas-perdavimas tarp šalių nebuvo forminamas aktais, kaip tai numato statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, rėmėsi į bylą pateiktais šalių rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis, šalių bei liudytojų paaiškinimais (CPK 185 straipsnis).

39. Teismo ekspertui T. M., atlikus ekspertizę, nustatyta, kad atsakovo atliktų darbų defektai yra tokie: kraigo sijos dalis ties praėjimu tarp II a. patalpų nepadengta antiseptiniais ir ugniai atspariais skiediniais; II a. sumontuotų stoglangių angokraščiai netinkamai izoliuoti, juntamas oro judėjimas; II a. sumontuota kolona/statramstis (vonios patalpoje Nr. 7) pasisukusi, neteisingai orientuoti jos kampai; netinkamai/nesandariai sumontuotas lietlovis (latakas) ir/arba stogo laštakis šiaurinėje pastogės dalyje, nes drėksta apačioje esanti sija; netinkamai/nesandariai sumontuotas stogo dangos (pastogės) prijungimas su vertikaliu paviršiu (gyv. namo siena), praleidžia vandenį į pastogę.

40. Ekspertas defektuotais taip pat laikė darbus, kurie buvo aktuojami kaip atlikti iki galo, tačiau, patikrinus jų kiekį vietoje, nustatyta, kad aktuojamas kiekis didesnis nei faktiškai esantis: nėra atliktas iki galo langų angokraščių ir virš įėjimo stogelio sijos atramos zonoje aptaisymas fasadinėmis plokštėmis; laikančiųjų išorinių, vidinių sienų ir pertvarų karkasai nėra visi aptaisyti statybinėmis plokštėmis iš vidaus (įrengta tik dalis aktuojamo kiekio); denginių vėjo, garo izoliacijos įrengimas, klojant izoliacinę plėvelę iš apačios (stogas) nėra atliktas iki galo; karkasinių sienų šiltinimas, naudojant universalias mineralinės vatos plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm, taip pat neužbaigtas. Taig, ekspertas, atlikęs ekspertizę, vertino atliktų darbų trūkumus bei nustatė 2 186,47 EUR defektų ištaisymui reikalingą vidutinę rinkos kainą. Ekspertas nurodė, jog defektais laiko darbų rezultato neatitikimą technologijai ir įprastai statybos praktikai, defektu laiko ir nepabaigtą darbą, nors atsakovo aktuojamą kaip pabaigtą. Dalį darbų, kurie specialisto S. L. lokalinėje sąmatoje laikomi defektuotais, reikalingais ištaisymo, ekspertas įvardino nebaigtais darbais, nes atlikus jų kiekio paskaičiavimą, nustatė, kad aktuojamas atsakovo kiekis yra mažesnis už faktiškai atliktą arba visiškai neaktuojamas. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigia ieškovas, ekspertas, atlikdamas ekspertizę, nesivadovavo vien tik kompiuterinėmis programomis, tačiau atliko apžiūrą statybos objekte. Be to, aplinkybė, kad, atlikdamas ekspertizę, ekspertas vadovavosi ne 2017 m. rugpjūčio mėnesio sąmata, bet 2017 m. spalio mėnesio sąmata, nesudaro pagrindo nesivadovauti šios ekspertizės išvadomis, kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vertindamas atliktų darbų pobūdį ir mastą, ekspertas pagrįstai vadovavosi būtent šia sąmata.

41. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007, kt.). Tačiau kasacinis teismas taip pat pažymi, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002).

42. Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento, kad sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas, nes ekspertizės akte esančioms išvadoms ginčo klausimu suteikė didesnę įrodomąją galią, teisėjų kolegija pažymi, kad toks apelianto teiginys nėra pagrįstas, nes iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus, jų sąsajumą ir objektyvumą, nesuteikiant ekspertizės akto išvadoms didesnės įrodomosios galios, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo ir vertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus: ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (S. L. 2018 m. gegužės 23 d. ataskaitos, T. S. defektinio akto duomenis), taip pat šalių paaiškinimus. Kad teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija nekonstatuoja.

43. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas atliko papildomų darbų už 2 000 EUR, nepagrįstai vertino, kad tai patvirtina banko išrašas, kur 2016 m. gruodžio 21 d. mokėjimo paskirtyje nurodyta „už papildomus darbus iš lentelės“. Ieškovas pažymi, kad, atlikdamas šį pavedimą, paskirtyje nurodė „iš papildomų darbų lentelės“, tačiau šios lėšos nebuvo pervedamos už atsakovo atliekamus papildomus darbus. Apelianto teigimu, joks papildomų darbų sąrašas su juo derintas nebuvo, atsakovas veikė savo rizika, todėl neturi reikalavimo teisės netgi 2 000 EUR atžvilgiu. Atsakovas, priešingai, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad dalis išlaidų yra dėl to, kad darbų eigoje buvo keičiama 2015 m. sąmatoje nurodytos medžiagos ir darbai, o dalis darbų yra visiškai nesusiję su darbais, nurodytais 2015 m. sąmatoje, ir ieškovo prašymu atsakovo buvo atlikti papildomai. Teisėjų kolegija abiejų apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

44. Iš byloje esančio J. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. sausio 30 d. atsakovui už rangos darbus buvo pervesta 48 189,19 EUR, tačiau vienas 2015 m. gruodžio 16 d. 570 EUR dydžio mokėjimas buvo atliktas ne pagal 2015 m. gruodžio 14 d. šalių sudarytą rangos sutartį Nr. 10.12.15/14, bet pagal 2015 m. spalio 20 d. rangos sutartį Nr. 20.10.15/1, kuria šalys buvo sutarusios dėl gyvenamojo namo pamatų įrengimo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo nurodyta mokėjimo paskirtis „smėlis pamatų pakėlimui“. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį už atliktus darbus ieškovas pervedė atsakovui 47 619,19 EUR.

45. Remdamasis rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis statybos sprendinių statybų eigoje buvo keičiami. Kaip nustatyta, pagal CPK 6.662 straipsnį darbų priėmimas-perdavimas nevyko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas atliktų papildomų darbų mąstą, rėmėsi ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad vienas 2000 EUR dydžio pavedimas buvo atliktas paskirtyje nurodant „iš papildomų darbų lentelės“.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas neigia papildomų darbų užsakymą, tačiau jo paties samdytas techninis prižiūrėtojas T. S. paliudijo, kad statybos eigoje buvo keičiamos medžiagos, dalies darbų atsisakyta, koreguotas darbų kiekis, vienos rūšies darbai pakeisti kitais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad pagal 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį su ieškovu buvo suderinta papildomų darbų už 2 000 EUR.

47. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad su ieškovu buvo derinami visi papildomi darbai bei medžiagos, kurių bendra suma – 8 713 EUR, tačiau nėra jokio rašytinio susitarimo ar tarpusavio susirašinėjimo, kuris patvirtintų, kad ieškovas buvo įspėtas atsakovo laiku ir rangovas gavo ieškovo išankstinį sutikimą juos vykdyti, taigi, likusi atsakovo reikalaujama 6 017 EUR suma už papildomus darbus buvo atmesta pagrįstai. Pažymėtina, kad pagal 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties 3.1.4 punktą, atsiradus būtiniems darbams, rangovas turi informuoti užsakovą ir suderinti jų atlikimo kainą.

48. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakovas nėra PVM mokėtojas, todėl PVM mokestis į pateiktą 2017 m. spalio mėnesio lokalinę sąmatą įtrauktas nepagrįstai. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo argumentais nurodo, kad, nors jis ir nėra PVM mokėtojas, tačiau sąmatose PVM išskiriamas ne visai kainai, o tik medžiagoms bei mechanizmams, o darbų kaina paskaičiuota be PVM. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo atsakovo argumentu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2015 m. gruodžio mėnesio ginčo šalių suderintoje ir pasirašytoje sąmatoje, tiek ir 2017 m. spalio mėnesio sąmatoje yra įtrauktas PVM mokestis, kuris skaičiuojamas ne nuo visos, bet nuo dalies sąmatoje nurodytos sumos, taigi, teigti, kad atsakovas į sąmatą PVM įtraukė nepagrįstai, nėra pagrindo.

49. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti dalyje dėl 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 10.12.15/14 nutraukimo, nurodant, kad sutartis nutraukiama atsakovui sutinkant. Pažymi, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu nutraukti 2015 m. gruodžio 14 d. rangos sutartį, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinys dalyje dėl sutarties nutraukimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta.

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad rangovas (atsakovas) dalį darbų atliko nekokybiškai, visų darbų pagal sutartį nebaigė atlikti, t. y. konstatuotas sutarties netinkamas vykdymas, kuris sudarė pagrindą sutartį nutraukti. Be to, atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas sutiko su sutarties nutraukimu tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, t. y. jau prasidėjus teisminiam procesui. Todėl šiuo atveju nėra reikšminga, kad atsakovas teisme sutiko su sutarties nutraukimu, nes šiuo atveju, nepriklausomai nuo, ar atsakovas sutinka ar ne, buvo konstatuotas sutarties sąlygų esminis pažeidimas, kuris sudaro pagrindą sutarčiai nutraukti pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį šioje dalyje pagrįstu ir jį tenkino.

51. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

52. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

53. Atmetus abejų šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme tarp šalių neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė