- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- e2-249-465/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25432-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- M. G.
- Advokatai
- Eglė Matuizaitė, Algis Tursas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui M. G. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos už rangos darbus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti su atsakovu sudarytą 2015-12-14 rangos sutartį bei priteisti iš atsakovo 14702,88 Eur nuostolių, kuriuos sudaro darbų trūkumų ištaisymas bei neatlikti darbai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2015-10-20 sudarė su atsakovu rangos sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos objekto — gyvenamojo namo adresu S. Šilingo g. 101, Vilnius (toliau - gyvenamasis namas) statybos darbus, įrengti statomo gyvenamojo namo pamatus, sutartinė suma — 4588 Eur. Teigia, jog tarp šalių taip pat buvo sudaryta 2015-12-14 statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti statomo gyvenamojo namo adresu S. Šilingo g. 101, Vilnius, sienas ir pertvaras (karkasą), perdangas, langus ir duris, stogą bei gelžbetoninius laiptus. Šiuos darbus rangovas įsipareigojo atlikti pagal 2015 m. gruodžio mėn. sąmatą - priedą Nr. 9.1.2, o bendra sutartinė suma su PVM sudaro - 48755,00 Eur. Pažymi, jog vykdant 2015-12-14 statybos rangos sutartį, atsakovui buvo sumokama dalimis avansiniais mokėjimais už atliktus ir būsimus darbus pagal jo nurodytas sumas. Teigia, jog pagal 2015-12-14 statybos rangos sutartį per laikotarpį nuo 2015-12-16 iki 2017-01-30, iš viso atsakovui buvo sumokėta 48189,19 Eur. Pažymi, jog atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2015-12-14 statybos rangos sutartį - dalis statybos darbų iš viso nebuvo atlikti, o atlikti darbai buvo su ženkliais trūkumais. Be to, atsakovas vykdydamas sutartį, padidino lokalinėje sąmatoje numatytą darbų apimtį ir atliko papildomus statybos darbus, kurie buvo nenumatyti rangos sutartyje ir projekto dokumentuose. Teigia, jog atsakovas iš anksto nesikreipė į ieškovą dėl papildomų darbų atlikimo būtinumo, tinkamai neinformavo, raštu susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo sudarytas nebuvo, ieškovas nebuvo užsakęs jų atlikti, tačiau sutarta statybos kaina padidėjo. Atsakovas darbo trūkumus taisyti vilkino, papildomų statybos darbų nepagrindė, nevykdė prievolės perduoti atliktus darbus, ieškovui nebuvo įteikti darbų atlikimo aktai, negavo PVM sąskaitų - faktūrų, dokumentų patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimo kainas bei kiekį. Darbų perdavimas ir priėmimas nebuvo įforminamas aktu. Pažymi, jog atsakovas atliko esminius ir tęstinius pažeidimus, todėl ieškovas įgijo teisę nutraukti sutartį. Teigia, jog neatliktų darbų kaina sudaro 8017,00 Eur, o nekokybiškų darbų remonto išlaidos sudaro 6685,88 Eur, todėl atsakovas privalo ieškovui atlyginti 14702,88 Eur sumą.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, prašo priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog vykdant darbus pagal 2015-10-20 rangos sutartį atsirado papildomų išlaidų, kurios nebuvo numatytos sąmatoje, ieškovas su jomis sutiko ir apmokėjo. Vykdant darbus pagal 2015-12-14 rangos sutartį ieškovo prašymu, sutikimu dalinai buvo panaudotos kitos, nei sąmatoje numatytos medžiagos, ieškovo prašymu, sutikimu padidėjo darbų apimtis, dalis darbų nebuvo atlikta, taip pat atlikti papildomi darbai, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas ir su jų atlikimu sutiko. Nurodo, jog atsakovas atliko darbų už 63646,00 Eur, įskaitant PVM, o neatliktų darbų kaina sudaro 8017,00 Eur. Ieškovas sumokėjo atsakovui 52777,19 Eur sumą, todėl liko skolingas atsakovui 10868,81 Eur. Pažymėjo, kad visų darbų atlikimo metu ieškovas samdė techninį prižiūrėtoją, kuris jokių pretenzijų ar pastabų dėl atliktų darbų nereiškė. Ieškovo nurodomus trūkumus apima neatlikti darbai, kuriuos atsakovas pripažįsta ir už kuriuos nėra apmokėta, nereikalaujama apmokėti. Atsakovas su 2015-12-14 rangos sutarties nutraukimu sutinka.
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 10 868,81 Eur įsiskolinimo už atliktus darbus, 5% dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog pagal 2015-10-20 ir 2015-12-14 rangos sutartis atsakovas turėjo atlikti darbų už 53343,00 Eur įskaitant PVM. Atsakovas atliko darbų už 4588,00 Eur pagal 2015-10-20 rangos sutartį ir 570,00 Eur papildomų darbų, taip pat darbų už 49775,00 Eur pagal lokalinę sąmatą su papildomomis išlaidomis ir papildomus darbus už 8713.00 Eur sumą, iš viso už 63646,00 Eur įskaitant V. I. atsakovui sumokėjo 52777,19 Eur todėl ieškovas liko skolingas atsakovui 10868,81 Eur.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog dėl kitų medžiagų panaudojimo ir papildomų darbų atlikimo su ieškovu tartasi nebuvo. Ieškovo nuomone rangos sutartis buvo pakeista, nes atsakovas atliko papildomus darbus bei keitė medžiagas, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog 2015-12-14 sutartis būtų pakeista raštu. Atsakovas neįrodė, kad atliko darbų už 63646,00 Eur, tame tarpe papildomų darbų 8713,00 Eur sumai. Prie priešieškinio pateikta pataisyta lokalinė sąmata nėra įrodymas byloje, nes yra šalių nepasirašyta. Jokie sutartyje numatytų darbų ir naudojamų medžiagų pakeitimai nebuvo aptarti ir raštiškai patvirtinti. Dėl darbų neatlikimo taip pat nebuvo tartasi nei žodžiu, nei raštu, atsakovas tiesiog jų neatliko ir tai pripažino. Jokių ataskaitų apie pinigų panaudojimą, nei sąskaitų-faktūrų, nei kitų dokumentų ieškovas negavo. Prašo priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė pilnai, papildomai nurodė, kad sutartyje nebuvo numatytas Velux langų montavimas, pamatų užpylimas, elektros, santechnikos darbų, pripažino, kad už dalį papildomų darbų atsakovui pagal jo prašymą sumokėjo. Priešieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas priešieškinį palaikė pilnai, su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė dvi rašytines rangos sutartis gyvenamojo namo adresu S. Šilingo g. 101, Vilnius (toliau – gyvenamasis namas) statybos darbams atlikti. 2015-10-20 sudaryta rangos sutartis 20.10.15/1 dėl statomo gyvenamojo namo pamatų įrengimo, rangos darbų kaina — 4588 Eur (1 t., e. b. l. 22-25). 2015-12-14 sudaryta rangos sutartis Nr. 10.12.15/14 (toliau – Sutartis) dėl gyvenamojo namo sienų ir pertvarų (karkaso), perdangų, langų ir durų, stogų bei gelžbetoninių laiptų rangos darbų pagal 2015 m. gruodžio mėn. sąmatą - priedą Nr. 9.1.2., kurių kaina 48755,00 Eur (1t., e. b. l. 18-21, 27-29). Byloje nustatyta, jog atsakovui mokėjimo pavedimais iš J. J. sąskaitos, esančios banke SEB, AB laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2017-01-30 buvo pervesta 52777,19 Eur suma už darbus ir medžiagas pagal 2015-10-20 ir 2015-12-14 Rangos sutartis (1t., e. b. l. 16-17). Byloje pateikta 2018-05-30 techninio-kokybinio-ekonominio vertinimo ataskaita dėl gyvenamojo namo adresu S. Šilingo g. 101 rangos darbų, atliktų pagal 2015-12-14 rangos sutartį (1t., e. b. l. 8-9). Neatliktų darbų kaina pagal S. L. parengtą sąmatą sudaro – 8017,00 Eur (1t., e. b. l. 10-11). Pagal remonto sąmatą Nr. R1, parengtą S. L., defektų ištaisymui reikalinga 6685,88 Eur (t. 1, e. b. l. 12-13). 2018-04-19 antstolis M. D. atliko gyvenamojo namo faktinių aplinkybių konstatavimą, antstolio 2018-04-23 protokole Nr. 28-39-2018K nurodoma statomo namo darbų apimtis, konstatuoti ir detalizuoti nepilnai atlikti namo rangos darbai (t. 1, e. b. l. 14). Pagal atsakovo į bylą pateiktą 2017 m. spalio mėn. lokalinę sąmatą su faktinėmis išlaidomis, atlikta darbų už 49775 Eur (1t., e. b. l. 56-61). Pagal atsakovo parengtą sąmatą atlikta papildomų darbų už 8713 Eur sumą (1t. e. b. l. 62). Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta gyvenamojo namo statybos darbų ekspertizė, surašytas Statybos ekspertizės aktas (2t., e. b. l. 46-78).
CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas tyra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, jai taikomos CK 6.672-6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1-3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“, normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672 – 6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai yra taikomos skirsnio „Statybos ranga‘ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ teisės normos, - skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
Dėl nuostolių atlyginimo
Sutinkamai su CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi darbų perdavimas priėmimas tarp šalių nebuvo forminamas aktais, kaip tai numato statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, teismas remiasi į bylą pateiktais šalių rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis, šalių bei liudytojų paaiškinimais.
Ieškovo teigimu kai kurie atsakovo atlikti darbai neatitinka projekto, Sutarties norminių kokybės reikalavimų, atlikti nekokybiškai. Šias aplinkybes ieškovas grindžia į bylą pateikta specialisto S. L. parengta 2018-05-30 Techninio kokybinio ekonominio vertinimo ataskaita bei Atliktų darbų remonto lokaline sąmata Nr. R1, pagal kurią paskaičiuotos 6685,86 Eur dydžio piniginės lėšos, reikalingos darbų trūkumams ištaisyti (e. bylos 1t., b. l .8,9, 12,13). Teismo posėdžio metu liudytojas S. L. patvirtino, jog lokalinę sąmatą parengė pagal STR reikalavimus, o darbų kiekius, reikalingus defektų taisymui, skaičiavo pagal faktą, įvertinęs juos statybos objekte. Darbų trūkumai buvo konstatuoti ir 2018-12-10 Defektiniame akte, parengtame techninę priežiūrą vykdžiusio T. S., sudarytame pagal 2017-08-22 atliktas foto fiksacijas (e. bylos 1t., b. l. 94-104).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo paskirtas ekspertas T. M., atlikęs ekspertizę pagal byloje surinktą medžiagą bei atliktą apžiūrą statybos objekte, taip pat vertino atliktų darbų trūkumus bei nustatė 2186,47 Eur defektų ištaisymui reikalingą vidutinę rinkos kainą (e. bylos 2t., b. l. 72-77). Ekspertas nurodė, jog defektais laiko darbų rezultato neatitikimą technologijai ir įprastai statybos praktikai, defektu laiko ir nepabaigtą darbą, nors atsakovo aktuojamą kaip pabaigtą. Nustatytus darbų trūkumus/ defektus ekspertas nurodė Lentelėje Nr. 4 (Ekspertizės akto psl. 28- 30). Dalį darbų, kurie specialisto S. L. Lokalinėje sąmatoje laikomi defektuotais, reikalingais ištaisymo, ekspertas įvardino nebaigtais darbais, nes atlikus jų kiekio paskaičiavimą, nustatė, kad aktuojamas atsakovo kiekis yra mažesnis už faktiškai atliktą arba visiškai neaktuojamas. Minėti darbai yra išvardinti eksperto parengtoje Lentelėje Nr. 5 (Ekspertizės akto psl. 31). Tokiu būdu ekspertas, lygindamas atsakovo pateiktą Lokalinę sąmatą, sudarytą 2017 metų spalį, kuri buvo atsakovo parengta su faktinėmis išlaidomis, nustatė tokius defektus : kraigo sijos dalis ties praėjimu tarp II a. patalpų nepadengta antiseptiniais ir ugniai atspariais skiediniais; II a. sumontuota kolona /statramstis (vonios patalpoje Nr.7) pasisukusi, neteisingai orientuoti jos kampai; Netinkamai/nesandariai sumontuotas lietlovis (latakas) ir /arba stogo laštakis šiaurinėje pastogės dalyje; netinkamai/nesandariai sumontuotas stogo dangos (pastogės) prijungimas su vertikaliu paviršiu. Defektuotais ekspertas įvertino ir darbus, kurie buvo aktuojami 2017m. lokalinėje sąmatoje kaip atlikti iki galo, tačiau faktiškai esantis kiekis mažesnis : nėra atliktas iki galo langų angokraščių ir virš įėjimo stogelio sijos atramos zonoje aptaisymas fasadinėmis plokštėmis; laikančių išorinių, vidinių sienų ir pertvarų karkasai nėra visi aptaisyti statybinėmis plokštėmis iš vidaus; denginių vėjo, garo izoliacijos įrengimas, klojant izoliacinę plėvelę iš apačios (stogas) nėra atliktas iki galo; karkasinių sienų šiltinimas, naudojant universaliai mineralinės vatos plokštes, kai izoliacijos sluoksnio storis 100 mm, taip pat neužbaigtas. Nurodytų darbų ištaisymo vidutinė rinkos kaina eksperto paskaičiavimais sudaro 2186,47 Eur su PVM (Ekspertizės akto 33 psl.). Svarbu pažymėti, kad eksperto išvadoje nurodyti darbų defektai bei jų pobūdis iš esmės sutampa su kitų specialistų fiksuotais atsakovo darbų kokybės trūkumais. Išlaidas trūkumams taisyti ekspertas paskaičiavo 2017 metų kainomis, įvertinęs darbų baigtumą pagal 2017m. spalio mėnesio atsakovo parengtą Lokalinę sąmatą. Ekspertas nustatė, jog dalies darbų kiekiai, nurodyti šioje sąmatoje, buvo mažesni už faktiškai atliktą, arba iš viso nebuvo aktuojami, todėl šiuos darbus ekspertas, priešingai nei ieškovas, laiko nebaigtais darbais, o ne reikalingais taisymo (5 lentelė).
Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustato išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-2012; 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 386-469/2015 ir kt.). Kita vertus, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus galima pagrįstai teigti, jog teismo eksperto atlikti paskaičiavimai dėl piniginių lėšų, reikalingų statybos darbų defektams ištaisyti, neprieštarauja kitiems į bylą pateiktiems įrodymams, yra motyvuotai pagrįsti, todėl teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio darbų defektams ištaisyti, vadovaujasi eksperto paskaičiavimais. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultatų trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, gali laisvai savo nuožiūra organizuoti darbų trūkumų ištaisymą jam priimtinu būdu. Nors šių išlaidų ieškovas dar nėra patyręs, tačiau eksperto paskaičiuotos darbų trūkumų taisymo išlaidos yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl šias būsimas išlaidas teismas pripažįsta ieškovo patirta žala. Tokia teismo išvada remiasi ir kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo darbų trūkumų šalinimo išlaidas iš esmės yra laikytinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies, jo naudai priteisiant iš atsakovo 2186,47 Eur nuostolių atliktų darbų defektams ištaisyti.
Dėl sutarties nutraukimo
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Nors statybos ir vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos nenumato sutarties nutraukimo bei iš to kylančių padarinių, šiuo atveju taikytinos bendrosios rangos santykius reglamentuojančios nuostatos. Rangos sutarties nutraukimas gali būti vykdomas pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, kuria remiantis užsakovas, šiuo atveju ieškovas, turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jei rangovas nustatytų rangos sutarties pažeidimų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad rangovas dalį darbų atliko nekokybiškai, visų darbų pagal Sutartį nebaigė atlikti, taigi konstatuotas Sutarties netinkamas vykdymas, kuris teismo vertinimu sudaro pagrindą Sutartį nutraukti. Be to, statybos metu šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, atsakovas atliktų darbų neperdavė įstatymų nustatyta tvarka, neteikė užsakovui reikalaujamos informacijos apie panaudotas išlaidas, dalį darbų atliko nekokybiškai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog sutarties sąlygos buvo esminiai pažeistos, ir tai sudaro pagrindą sutarčiai nutraukti pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į tai ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu bei tenkintinas
Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus
Tiek pagal bendrąsias, tiek ir pagal specialiąsias rangos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas yra numatytas darbų perdavimas ir priėmimas (CK 6.662, 6.676, 6.681, 6.694 straipsniai). Pagal vartojimo rangos normas užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.676 straipsnio 2 dalies, 6.681 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pagal CK 6.662 straipsnio reikalavimus darbų priėmimas perdavimas neįvyko. Pažymėtina, kad vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos nenustato specialiųjų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos taisyklių, todėl sprendžiant klausimą, ar neįvykus darbų priėmimui-perdavimui pagal aktą, tačiau užsakovui pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį, yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus. Faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-535/2009).
Iš byloje pateikto J. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2015-12-16 iki 2017-01-30 atsakovui už rangos darbus pervesta 48189,19 Eur (e. bylos 1t., b. l. 16,17). Tačiau vienas 2015m. gruodžio 16 d. 570 Eur dydžio mokėjimas buvo atliktas ne pagal 2015-12-14 šalių sudarytą Rangos sutartį Nr. 10.12.15/14 (toliau – Sutartis), kuria yra grindžiami ieškovo reikalavimai, bet pagal 2015-10-20 Rangos sutartį Nr. 20.10.15/1, kuria šalys buvo sutarusios dėl gyvenamojo namo pamatų įrengimo. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo nurodyta mokėjimo paskirtis „smėlis pamatų pakėlimui <...>“. Tuo remiantis galima pagrįstai teigti, jog pagal 2015-12-14 Rangos sutartį už atliktus darbus ieškovas pervedė atsakovui 47619,19 Eur. Šios sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl numatytų darbų ir kainos, kuri pagal Lokalinę sąmatą sudarė 48 755 Eur (e. bylos 1t., b. l. 18-21).
Ieškovo teigimu, atsakovas atliko papildomus statybos darbus, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje ir projekto dokumentuose, kad jis nebuvo jų užsakęs. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog jis atliko papildomų ir pagal projektą nenumatytų darbų už 8713 Eur (1t., e. b. l. 62). Sutarties 3.1.4 punktas numatė, jog atsiradus būtiniems darbams, rangovas turi informuoti užsakovą ir suderinti jų atlikimo kainą. Be to, už atsiradusius papildomus darbus, aptarus minėtame punkte, užsakovas įsipareigoja apmokėti juos pabaigus.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog namo statybos eigoje kai kurie namo statybos sprendiniai buvo keičiami : kaminų blokas, lietaus nuvedimo sistema, montuojami langai, panaudotos kitos medžiagos, nei sąmatoje nurodytos medžiagos. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. S., vykdęs namo techninio prižiūrėtojo pareigas. Jo teigimu buvo keičiamos medžiagos, dalies darbų atsakyta, koreguotas darbų kiekis, vienos rūšies darbai pakeisti kitais, patvirtino, kad rangovas papildomai montavo Velux langus, ventiliacinių vamzdžių įkasimą į žemę, vykdė pamatų užpylimą, elektros ir santechnikos darbus, tačiau šių darbų detalizacijos, kainos pagrindimo nepateikė. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisnius santykius reglamentuojančiuose normose (CK 6.653 straipsnis) ir specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – (CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.653 straipsnyje). Darbų kaina ir jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1-3 dalių normose numatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ir apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-2012; 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009 ir kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių rodymų tyrimu ir vertinimu, tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3155/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pervedant atsakovui pinigines lėšas pagal Sutartį, visuose mokėjimo pavedimuose, išskyrus pirmąjį avansinį mokėjimą, buvo nurodyta šių lėšų panaudojimo paskirtis. Nors ieškovas neigia užsakęs papildomus darbus, tačiau 2016-12-21 atsakovui buvo pervesta 2000 Eur suma, kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta „už papildomus darbus iš lentelės“. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog papildomi darbai buvo šalių aptarti ir su jais ieškovas sutiko, už juos papildomai sumokėdamas. Iš to seka, jog su ieškovu buvo suderinta papildomų darbų už 2000 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų iš anksto suderinęs su ieškovu kainą dėl likusių papildomų darbų atlikimo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl reikalaujamų piniginių sumų už papildomus darbus apmokėjimo, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad informacija apie papildomus darbus, jų poreikį, apimtis bei kainas ieškovui nebuvo tinkamai atskleista. Byloje nėra jokių rašytinių susitarimų ar tarpusavio susirašinėjimų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog rangovas dėl darbų kainos padidinimo įspėjo užsakovą laiku ir gavo užsakovo išankstinį sutikimą juos vykdyti. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis laikytina, kad už likusią 6017 Eur sumą papildomus darbus atsakovas atliko savo rizika (CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalys).
Apibendrinant pasisakytina, jog dalis atsakovo darbų, kurie nebuvo numatyti 2015 m. lokalinėje sąmatoje, buvo atlikta papildomai, taigi, akivaizdu, kad gyvenamojo namo statybos kaštai kito. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta 2017 metų spalio mėnesio lokalinė sąmata, kuri buvo pateikta teismo eksperto vertinimui. Ekspertas išvadose nurodė, jog 2017m. lokalinėje sąmatoje, sudarytoje 2017m. spalio mėn. su faktinėmis išlaidomis (įskaitant papildomus darbus) visi nurodyti darbai (su tam tikromis išlygomis) yra atlikti. Be to, nustatė, jog šių darbų atlikimo kaina ir vidutinė kaina skiriasi nežymiai, todėl ji atitinka vidutinę rinkos kainą (Ekspertizės aktas, psl. 32). Remiantis eksperto išvada, kuria nustatyta, kad pagal 2017m. spalio mėn. lokalinę sąmatą atsakovas darbus atliko, o jų atlikimo kaina, nurodyta šioje sąmatoje atitinka vidutinę rinkos kainą, teismas sprendžia, jog atsakovas atliko darbų už 49775 Eur bei papildomų darbų už 2000 Eur, viso už 51775 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovas pagal Sutartį už darbus sumokėjo atsakovui 47619,19 Eur, taigi atsakovui liko skolingas 4155,81 Eur (51775 - 47619,19). Remiantis išdėstytu, atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai 4155,81 Eur už atliktus darbus. Likusi priešieškinio dalis atmestina, kaip neįrodyta.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neatliktų darbų kainą
Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pagal jų sudarytą 2016-12-14 Rangos sutartį visi namo įrengimo darbai pagal Lokalinę sąmatą nebuvo užbaigti. Šią aplinkybę taip pat patvirtina antstolio M. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas 2018-04-23, kuriame konstatuota apie nepabaigtus darbus (1t., e. b. l. 14). Neužbaigti gyvenamojo namo statybos darbai buvo fiksuojami ir 2018-12-10 Defektiniame akte, kurį pagal 2017-08-22 atliktas objekto foto fiksacijas parengė namo techninis prižiūrėtojas T. S. (1t. e. b. l. 94-104). Minėtuose dokumentuose nėra pasisakyta dėl nebaigtų darbų kiekių, tačiau juose nurodyti darbai iš esmės sutampa. Tai nebaigta klijuoti izoliacinė plėvelė prie langų, garo izoliacinė plėvelė, nebaigtos montuoti pertvaros, nesutvarkyti langų angokraščiai ir palangės, nebaigti fasado apšildymo darbai ir kt. Neužbaigtų pagal Sutartį darbų kiekiai bei šių darbų atlikimo kaina (8017 Eur) yra įvertinti ieškovo į bylą pateiktoje S. L. parengtoje Neatliktų darbų sąmatoje (1t., e. b. l . 10,11). Atsakovas iš esmės neginčijo, kad dalies darbų pagal Sutartį nebaigė atlikti bei neteikė į bylą ir įrodymų, leidžiančių paneigti neatliktų darbų kiekius bei jų kainą (CPK 178 straipsnis). Dėl neatliktų ir nebaigtų darbų kiekių pasisakė ir ekspertas T. M., patvirtindamas, jog sulyginus 2015 m. ir 2017 m. lokalines sąmatas, nebaigtų atlikti darbų kiekiai iš esmės sutampa (Ekspertizės akto išvada, 2 klausimas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog pagal Sutartį atsakovas neatliko statybos darbų už 8017 Eur.
Ieškovas nurodo, jog šių neatliktų darbų kaina laikytina būsimais kaštais (sąnaudomis), kurias ieškovas patirs ateityje. Tačiau nurodyto dydžio piniginės lėšos už neatliktus darbus, kurios beje, rangovui ir nebuvo sumokėtos, nelaikytinos žala, kaip ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, priteisti iš atsakovo neatliktų darbų vertę, sudarančią 8017 Eur, teisinio pagrindo nėra. Remiantis išdėstytu ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis šalių bei liudytojų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, eksperto išvadomis, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies - 2015-12-14 sudarytą rangos sutartį nutraukti bei priteisti iš atsakovo 2186,47 Eur nuostolių darbų defektams ištaisyti, priešieškinį taip pat tenkinti iš dalies - iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 4155,81 Eur skolos už atliktus darbus. Likusius ieškinio bei priešieškinio reikalavimus teismas nusprendė atmesti, kaip nepagrįstus.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu abiems šalims priteistos piniginės sumos, priešpriešiniai jų reikalavimai įskaitytini, nustatant, kad iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1969,34 Eur (4155,81 - 2186,47 Eur) skolos.
Atsakovui iš ieškovo priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1969,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Ieškovas patyrė viso 2297,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro, 519 Eur žyminis mokestis, 80 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1600 Eur išlaidų advokato pagalbai bei 98,24 Eur išlaidų už eksperto iškvietimą į posėdį (1t., e. b. l. 5, 41, 88-91). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas (4576 Eur) sudaro 326 Eur žyminis mokestis, 2650 Eur išlaidos teisinei pagalbai bei 1600 Eur išlaidų ekspertizei atlikti (1t., e. b. l. 67, 2t. e. b. l. 160-164,2t. e. b. l.31).
Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo patenkintas vienas neturtinis reikalavimas (50 proc.) bei dalis turtinio reikalavimo (15 proc.), priešieškiniu buvo patenkinta 38 proc. atsakovo reikalavimų. Vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, paskaičiavus patenkintų bei atmestų reikalavimų procentinę išraišką, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 63,5 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (1458,60 Eur), o iš ieškovo atsakovui 36,5 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (1738,80 Eur). Atlikus bylinėjimosi išlaidų priešpriešinį įskaitymą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 280,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, iš šalių jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
2015m. gruodžio 14d. Rangos sutartį Nr. 10.12.15/14, sudarytą tarp ieškovo A. J. ir atsakovo M. G., nutraukti.
Priteisti iš atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2186,47 Eur (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus, 47 ct) nuostolių ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 4155,80 Eur (keturis tūkstančius šimtą penkiasdešimt penkis eurus, 81 ct) skolos už atliktus darbus atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusią priešieškinio dalį atmesti.
Įskaityti priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1969,34 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 59 ct) skolos už atliktus darbus, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo (2018-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 280,20 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.