Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, dirbantis UAB „L. G.“ baldų pakuotoju, baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2004 m. sausio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiais laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2004 m. sausio 26 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 1 metais laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 3) 2004 m. vasario 3 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams; 4) 2004 m. kovo 17 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmė subendrinta su 2004 m. vasario 3 d., 2004 m. sausio 23 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 5) 2004 m. gegužės 6 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2004 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; 6) 2004 m. gruodžio 22 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmė subendrinta su 2004 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu ir paskirta gautinė bausmė 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo; 7) 2006 m. kovo 17 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams; 8) 2009 m. lapkričio 26 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 9) 2010 m. vasario 1 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo; 10) 2010 m. gegužės 12 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2010 vasario 1 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 11) 2014 m. kovo 3 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, kuri 2014 m. spalio 16 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą; 12) 2015 m. kovo 30 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme; 13) 2015 m. gruodžio 2 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 14) 2016 m. rugpjūčio 26 d. pagal BK 242 straipsnį 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2015 m. gruodžio 2 d. paskirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 15) 2020 m. kovo 20 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2022 m. kovo 26 d. apie 14.20 val. Mažeikių mieste, Žemaitijos g. ties namu Nr. 38, tarp prekybos centro „Rimi“ ir prekybos centro „IKI“ esančioje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir atsitrenkė į prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos sustojusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą I. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kaklinės stuburo dalies raiščių patempimo nukentėjusiajam I. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, tikslios datos nepamena, jis nieko nesakęs paėmė savo draugės J. D. automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo pas draugą. Važiuojant Mažeikių mieste nuo turgaus link „Putino“ prie pėsčiųjų perėjos tarp „IKI“ ir „RIMI“ parduotuvių, suskambo jo telefonas ir jis nukreipė žvilgsnį į telefoną, tuo metu nebespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į prie pėsčiųjų perėjos sustojusį automobilį. To automobilio vairuotojas išlipęs pradėjo jį fotografuoti, o jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, ir nebuvo įgijęs, todėl nusprendęs, jog jokios žalos nepadarė, nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Jam yra žinoma, jog sukėlus eismo įvykį reikia paskambinti policijai arba užpildyti įvykio deklaraciją, tačiau jis to nepadarė, nes neturi teisės vairuoti, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Grįžęs namuose dėl streso išgėrė du litrus alaus, o po kokių dviejų valandų atvykę pareigūnai nustatė jam girtumą virš promilės. Pripažįsta sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Kaltinamajam M. L. visiškai pripažinus kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo M. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

- 2022 m. kovo 26 d. informaciniu pranešimu ROIK 0122000178223, kuriame nurodyta, kad tarp „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių, reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, į pranešėjo a/m „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo kitas a/m „VW“, v/n (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos ir pasišalino (t. 1, b. l. 37-39);

- 2022 m. kovo 26 d. 15.31 val. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ parodymais, kuriuose užfiksuota, jog M. L. nustatytas 1,17 ‰ (prom.) neblaivumas (t. 1, b. l. 94);

- 2022 m. kovo 26 d. 15.49 val. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ parodymais, kuriuose užfiksuota, jog M. L. nustatytas 1,15 ‰ (prom.) neblaivumas (t. 1, b. l. 94);

- 2022 m. kovo 26 d. 15.11 val. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ parodymais, kuriuose užfiksuota, jog I. B. nustatytas 0,00 ‰ (prom.) neblaivumas (t. 1, b. l. 94);

- 2022 m. kovo 26 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad pirmas tikrinimas 15.31 val. - 1,17 ‰ promilių neblaivumas, antras tikrinimas 15.49 val. - 1,15 promilių neblaivumas. M. L. su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 96-97);

- 2022 m. kovo 26 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame nurodyta, jog automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią Mažeikiai, Krucių k., UAB „Autobastionas“ (t. 1, b. l. 101);

- 2022 m. balandžio 1 d. leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kur nurodyta, jog automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei J. D. (t. 1, b. l. 114);

- 2022 m. gegužės 19 d. gauta specialisto išvada Nr. G 615/2022(04), kurioje nurodyta: 1. I. B. nustatytas sužalojimas: kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas. Sužalojimas būdingas autoįvykio traumai, kilo dėl botaginio-švytuoklinio galvos ir kaklo judesio eismo įvykyje su ašiniu transporto priemonių susidūrimu. 2. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; nėra galimybės tiksliai atsakyti, kada padarytas nustatytas sužalojimas. 3. I. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaklinės stuburo dalies raiščių patempimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 78-79);

- ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 18 d. nukentėjusiojo I. B. duotais parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 14.15 val. važiuojant su jam priklausančiu automobiliu „BMW318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu Mažeikiuose ties perėja esančia tarp prekybos centro „Rimi“ ir prekybos centro „Iki“, važiuojant link Naftininkų g., sustojus ties minėta perėja, kadangi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Po eismo įvykio, kai pareigūnai apklausinėjo, juto skausmą nugaros kaklo pusės kaklo srityje, bet manė, kad greit skausmas praeis, tačiau skausmas nemažėjo, todėl nuvyko į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo - kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą. Vėliau kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo ir į kitus specialistus. Gydosi iki šiol, pasidarė magnetinį rezonansą, laukia reabilitacijos. Negali pasakyti, kiek laiko užtruks gydymas, nes dar kol kas jaučia skausmą kaklo srityje, nešioja įtvarą. Dėl eismo įvykio metu patirtos žalos dėl automobilio bei konsultacijų pas gydytojus gavo iš kaltininko draudimo įmonės išmoką - apie 1500 eurų, todėl turtinę žalą kaltininko draudimas jam atlygino (t. 1, b. l. 51-54). Papildomai apklaustas 2022 m. birželio 27 d. I. B. parodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 14.15 val. važiuojant su jam priklausančiu automobiliu „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu Mažeikiuose ties perėja esančia tarp prekybos centro „Rimi“ ir prekybos centro „Iki“, važiuojant link Naftininkų g., sustojus ties minėta perėja, kadangi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Iškart įjungė avarinį signalą ir apsidairęs ar saugu išlipti, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie savo automobilio galo ir jį apžiūrėjo. Iškart pastebėjo, kad kaltininko automobilio yra įdaužtas ir jo automobilio matomi subraižymai, skilimas bamperio ir pan., tada pradėjo eiti link kaltininko automobilio ir sustojo tarp abiejų automobilių ir laukė, kol kaltininkas išlips iš automobilio, tačiau jis to nepadarė, jis tiesiog pravėrė duris iškišo galvą ir pasakė, kad tik į kablį įvažiavo, kadangi tas vairuotojas pasirodė galimai neblaivus (veide buvo matomas patinimas būdingas girtiems asmenims) jis iškart jo paklausė, ar yra blaivus, tada tas vyras iškart atsakė: „aišku blaivus iš mamos važiuoju“ ir po tų žodžių jis iškart užsidarė automobilio dureles ir iškart pradėjo važiuoti, jis dar bandė jam sukliudyti savo kūnu, tačiau tas nepadėjo jis išvažiavo pro kitą pusę, viskas įvyko labai greit, dar bandė jį nufotografuoti, tačiau ta nuotrauka nepavyko, jo veidą užstojo automobilio arka, pavyko užfiksuoti tik automobilio numerius. Tada iškart paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Po eismo įvykio kai pareigūnai apklausinėjo, jis juto skausmą nugaros kaklo pusės srityje, bet manė, kad greit skausmas praeis, tačiau skausmas nemažėjo, todėl nuvyko į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam diagnozavo - kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą. Gydosi iki šiol, pasidarė magnetinį rezonansą, 2 savaitės buvo reabilitacijoje. Po reabilitacijos dar buvo papildomos konsultacijoje pas neurochirurgą jis dar papildomai išrašė vaistų, kuriuos vartoja dar iki šiol, nedarbingumą planuoja užsidaryti 2022 m. liepos 1 d. Dėl eismo įvykio metu patirtos žalos dėl automobilio bei konsultacijų pas gydytojus gavo iš kaltininko draudimo įmonės išmoką - apie 1500 eurų, todėl turtinę žalą kaltininko draudimas atlygino. Kadangi dar po draudimo išmokos gavimo lankėsi pas daktarus, tai dar kainavo papildomas išlaidas, tai dar pagalvos ar dėl jų atlyginimo kreipsis papildomai į kaltininko draudimą. Teisė pareikšti civilinį ieškinį yra išaiškinta, ar jį reikš dar nežino, jei teiks, pateiks jį teismui (t. 1, b. l. 63-66).

Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog baudžiamojoje byloje ir kaltinamajame akte padaryta aiški rašymo klaida, t. y. klaidingai nurodytas transporto priemonės „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o turėjo būti (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės „BMW“ valstybinį numerį patvirtina pranešimas apie eismo įvykį, kur nurodytas transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 37-39), taip pat foto lentelėse užfiksuotas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 107-108). Minima aiški rašymo apsirikimo klaida priimant nuosprendį ištaisytina.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį-automobilį, Mažeikių mieste, Žemaitijos g. ties namu Nr. 38, 2022 m. kovo 26 d. apie 14.20 val., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir atsitrenkė į prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos sustojusį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą I. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. B., kuriam dėl kaklinės stuburo dalies raiščių patempimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam I. B. įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas konstatuoja, kad priežastis, sukėlusi jo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo M. L. padaryti Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų pažeidimai.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog M. L. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis M. L. yra kaltas ir baustinas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam M. L. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką (BK 16 straipsnis, 281 straipsnio 1 dalis), kaltu prisipažino visiškai, anksčiau teismo teistas 15 kartų, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 121-133), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 135-138), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 1, b. l. 141), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (t. 1, b. l. 140), turintis pastovią gyvenamąją vietą, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre duomenų apie M. L. nėra (t. 1, b. l. 146).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), kaltinamajam M. L. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam M. L. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, t. y. yra šiuo metu dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, kad anksčiau teistas, tačiau bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. L. be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

M. L. įpareigotinas atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 23 d. M. L. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 170-172) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką M. L. padarė neturėdamas teisės vairuoti, po sukelto eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, anksčiau baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, 2020 m. kovo 20 d. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant M. L. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ketveriems metams. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, realiai atliekant paskirtą bausmę taikomas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis I. B. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį If P&C Insurance AS filialas bei kaltinamajam M. L. dėl 7300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. .

Byloje gautas civilinio atsakovo If P&C Insurance AS filialo (toliau - draudimo bendrovė) atsiliepimas į nukentėjusiojo I. B. civilinį ieškinį ir prašoma jo civilinį ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 4-5). Nurodoma, jog draudimo bendrovė įvertinus patirtas išlaidas bei sveikatos sutrikdymo mąstą nukentėjusiajam išmokėjo: 349,00 Eur už automobilio remontą; 478,85 Eur už gydymą; 90,90 Eur už kurą, 1024,28 Eur negautų pajamų; 1460,00 Eur neturtinę žalą bei Valstybinei ligonių kasai – 263,60 Eur. Nurodo, jog remiantis LAT praktika draudimo bendrovė tinkamai įvertino nukentėjusiojo neturtinės žalos dydį ir išmokėjo nukentėjusiajam 1460,00 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Iš byloje pateikto civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusysis I. B. eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą įvertina 7300,00 Eur suma. Nurodė, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis negalėjo vairuoti automobilio ir motociklo, po įvykio sunkiai užmigdavo ir blogai miegodavo naktimis, vartojo vaistus nuo skausmo, jį kankino nesaugumo ir netikrumo jausmas, nebegalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, turėjo papildomų rūpesčių dėl automobilio remonto, du mėnesius nešiojo kaklo įtvarą.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko jo įprastas gyvenimo ritmas, eismo įvykio metu patirtos traumos, kurias nukentėjusysis gydėsi daugiau kaip du mėnesius.

Byloje nustatyta, jog M. L. vairuotos transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privaloma civilinė atsakomybė buvo drausta draudiko If P&C Insurance AS filiale, todėl civilinė atsakomybė konkrečiu atveju pagal nukentėjusiojo I. B. civilinį ieškinį kyla tik draudikui, o būtent If P&C Insurance AS filialui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų taisyklių dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyti indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui.

Byloje nustatyta, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajam yra atlyginusi visą partirtą turtinę žalą bei 1460,00 Eur neturtinę žalą (t. 2, b. l. 6-7). Dėl šių aplinkybių teismas, atsižvelgdamas į sužalojimo mastą, nukentėjusiojo sveikatos būklę, kuri yra pagrįsta medicininiais dokumentais, į taikytus gydymo metodus, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką dėl žalos dydžio, kai nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiojo I. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, teigiant, jog draudimo bendrovė tinkamai įvertino neturtinės žalos mąstą ir tinkamai įvertino pinigine išraiška, t. y. išmokėjusi nukentėjusiajam 1460,00Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai - transporto priemonė „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2022 m. balandžio 1 d. perduota savininkei J. D. (t. 1, b. l. 114), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtam savininkui J. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, M. L. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti M. L. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverius) metus.

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

I. B. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta J. D., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui – J. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.