- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- 1-605-666/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44850-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. G.
Procesinė bylų kategorija 1.1.8.; 1.1.8.2; 2.3.6.4.5.2.3.; 2.3.7.; 2.3.7.4 1.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gim. Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB “M. P.” metalo konstrukcijų montuotoju – suvirintoju, faktinė anksčiau baustas administracine tvarka, teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2025-10-06 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju teismo įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimu, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t.y. 2025 m. gruodžio 27 d., apie 01.46 val. bute, esančiame Klaipėdoje, ne mažiau kaip dvidešimt (20) kartų sudavė smūgius kumščiais ir kojomis sugyventinei K. V. į įvairias kūno vietas bei sugriebęs už kaklo, jį suspaudęs laikė, taip nukentėjusiajai padarydamas poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, kaklo priekinio - šoninio paviršių dešinėje, dešinio ir kairio pečių sąnarių projekcijose, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje krūtyje, nugaros krūtininės dalies dešinėje, dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. G. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2.1. R. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2025-12-26 apie 19-20 val. jis grįžo į namus. Namuose buvo jo gyvenimo draugė K su drauge N. Moterys gėrė šampaną. Jis prisijungė ir gėrė brendį. Netrukus į svečius atėjo jo draugas Rs. Pastarasis prisėdo prie stalo, išgėrė keletą taurių brendžio ir išėjo namo. Po kurio laiko namo išėjo N. Svečiams išėjus, jam per "Messenger" paskambino jo draugė V, kuri gyvena Olandijoje. Po pokalbio K ėmė teirautis, kas ta moteris, su kuria jis kalbėjo telefonu. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Visų aplinkybių neatsimena, nes buvo stipriai neblaivus. Pripažįsta, jog 2025 m. gruodžio 27 d., apie 01:46 val. bute, Klaipėdoje, ne mažiau kaip dvidešimt kartų sudavė smūgius kumščiais ir kojomis sugyventinei K. V. į įvairias kūno vietas bei sugriebęs ją už kaklo, jį suspaudęs laikė. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Sutinka su K. V. pareikštu civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti bei ligonių kasų ieškiniu. Įsipareigoja civilinius ieškinius sumokėti per keletą mėnesių. Jis dirba užsienyje. Į darbą yra komandiruojamas. Pajamos kas mėnesį sudaro apie 1900 Eur neatskaičius mokesčių bei komandiruotpinigiai. Su K susitaikė, bet kartu negyvbena. Yra probuojamas ir visas probacijos sąlygas vykdo.
Motyvuojamoji dalis
Be prisipažiniomo kaltui, kaltinamojo R. G. kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, daiktų apžiūra, vaizdo ir garso įrašais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
R. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį
3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. V. ikiteisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji su R. G. artimai bendravo apie vienerius metus, gyveno jos mamos bute Klaipėda. Jie kuriam laikui buvo nutraukę santykius, nes jis prieš ją smurtavo 2025 m. liepos mėn. Spalio mėn. jie vėl pradėjo draugauti. 2025-12-26 namuose, Klaipėda, ji ir R vartojo alkoholinius gėrimus, turėjo svečių. Svečiuose buvo jos draugė N ir R draugas R. Leidžiant laisvalaikį su draugais jokių konfliktų nebuvo. Apie 22 val. svečiai išėjo namo. Išėjus svečiams, ji nuėjo ruoštis miegoti, o R toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Matė, kad R per daug girtas, nenorėjo, kad jis toliau gertų, todėl paėmė brendžio butelį ir likusį alkoholį išpylė. R dėl to labai supyko. R išėjo parūkyti į balkoną, po kelių minučių vėl grįžo į virtuvę. Matė, kad R per programėlę "Messenger" bendravo su vaikystės drauge Vilma, kurios jokių daugiau duomenų nežino. R buvo įjungęs garsiakalbį, todėl šnekėjo tiek R, tiek ji. Vienu metu ji pasakėVjog R nėra šventas, kad turi lygtinumą dėl smurtavimo. T. R. staiga metė savo telefoną į žemę, apvertė virtuvės stalą ir pradėjo ją mušti. Ji tiksliai pasakyti kiek kartų jai buvo suduota ir kaip negali tiek dėl girtumo, tiek dėl šoko. Ji atsimena, kad R ją mušė virtuvėje, buto koridoriuje ir vonioje. R ne mažiau kaip 10 kartų jai spyrė ir trenkė į įvairias kūno vietas, smaugė miegamajame (tom. 1, b.l. 24-27).
3.1. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta K. V. paaiškino, kad 2025-12-26 apie 22 val. išėjus svečiams, jie su liko dviese. Ji tvarkėsi, iš brendžio butelio išpylė likutį alkoholio. Tuo tarpu R susiskambino su vaikystės drauge V. Jie per "Messenger" programą, per video skambutį, bendravo. R išėjus į balkoną parūkyti, ji pasakė V, kad R ją muša, kad neseniai sužinojo, jog jis vartoja narkotikus. V paklausė R, ar jis muša Kariną? R įsiuto, griebė telefoną ir metė jį į grindis. Tada sugriebė ją už chalato, ji tuo metu sėdėjo prie stalo, ją pakėlė, ir kumščiais pradėjo smūgiuoti į abi rankas, pečių sritis, krūtinės sritį, sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių. Išsilaisvinusi, ji pradėjo bėgti į koridorių, R ją sugavo ir kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę akį, smūgis buvo labai stiprus, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji nuėjo į vonios kambarį, nusiplovė veidą ir atsisėdo ant vonios krašto. T. R. jai spyrė į dešinės pusės šoną. Būnant miegamajame, R sugriebė ją už kaklo ir pradėjo jį stipriai spausti, jai pradėjo trūkti oro, tada R ją paleido. Į telefoną jai pradėjo skambinti policijos pareigūnai, kurie teiravosi, kur ji yra. Iš pradžių nesakė tikslaus adreso, nes bijojo R, kadangi jis buvo šalia ir klausėsi. Pareigūnams paskambinus antra kartą, pasakė savo adresą. R supratęs, kad tuoj atvyks pareigūnai, greitai iš jos namų pasišalino. Dėl stalo jai turtinė žala nepadaryta, nes kitą dieną ji stalą susitvarkė. Jai padaryta moralinė žala dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, išgąsčio, fizinio skausmo sukėlimo, sužaloto veido, nes dėl sumušimo viena akimi negalėjo nieko matyti. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (tom. 1, b.l. 43-46).
3.2. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog 2025-12-27 apžiūrėjus K. V., užfiksuoti šie sužalojimai: dešinės akies voke kraujosruva ir sutinimas, dešinėje kaklo pusėje kraujosruvos ir paraudimai (tom. 1, b.l. 83-87).
4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. V. reiškia civilinį ieškinį 1000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (tom. 1, b.l. 58).
5. Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos reiškia civilinį ieškinį 100,06 Eur sumai (tom. 1, b.l. 97-100).
6. Specialisto išvadoje Nr. G 1116/2025 (03) nurodyta, kad K. V. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių vokuose, kaklo priekinio – šoninio paviršių dešinėje, dešinio ir kairio pečių sąnarių projekcijose, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje krūtyje, nugaros krūtininės dalies dešinėje, dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, padaryti paveikus kietu buku daiktu, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. V. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt vienu trauminiu poveikiu (tom. 1, b.l. 91-92).
7. Bendrojo pagalbos centro (BPC) 2025-12-27 01:28:37 val. garso įraše fiksuota, kad iš Olandijos paskambinusi V. P. pranešė, kad prieš pusvalandį, vaikystės draugas R. G. sumušė moterį - Kariną (tom. 1, b.l. 71-74).
8. Apžiūros protokole fiksuoti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad K. V. nurodo, jog sugyventinis ką tik išėjo, kartu gyvena metai laiko. K. V.po dešine akimi matosi kraujosruva. Nurodo, kad rankom trenkė, tempė už plaukų (tom. 1, b.l. 80-82).
Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo motyvai ir išvados
9. BK 140 str. 1 d. nurodyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
9.1. BK 140 str. 2 d. nurodyta, kad tas, kas šio straipsnio 1d. nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
10. Vertinant žmogaus elgesį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, kurį sudaro tokie elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Tik šių elementų visuma leidžia pripažinti pavojingą veiką nusikalstama. Baudžiamosios teisės doktrinoje nusikalstamos veikos sudėties dalyku laikomi konkretūs materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant padaroma žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė. Tačiau nusikaltimo dalyko ir objekto negalima tapatinti, nes dalykas – materiali teisinio gėrio išraiška realiame pasaulyje. Padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, nusikalstama veika nukreipiama į žmogų, jo kūną, sukeliant padarinius ne daiktui, o asmeniui, kuris baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje vadinamas nukentėjusiuoju. Objektyvioji nusikaltimo pusė – tai išorinė pavojingo kėsinimosi, kuriuo pažeidžiami baudžiamojo įstatymo saugomi teisiniai gėriai, pasireiškimo pusė. Nežymaus sveikatos sutrikdymo objektyviosios pusės būtinieji požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) negatyvūs padariniai; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių. Veika, kaip objektyvusis nežymaus sveikatos sutrikdymo požymis, kiekvienu atveju pasireiškia skirtingai ir apima dvi išorines žmogaus elgesio pasireiškimo formas: aktyviąją ir pasyviąją. Nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, tačiau dažniausiai ši veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, nes smurtavimas nukentėjusiojo atžvilgiu yra ne tik nusikaltimo padarymo būdas, bet ir tikslas. Priežastinis ryšys baudžiamosios teisės doktrinoje apibūdinamas kaip toks santykis tarp reiškinių, kuriam esant vienas reiškinys ar sąveikaujančių reiškinių visuma (priežastis) sukelia ir nulemia kitą reiškinį (pasekmę). Pažymėtina, kad priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių ryšys laikomas objektyviuoju nusikalstamos veikos sudėties požymiu, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už nežymų sveikatos sutrikdymą, būtina nustatyti, kad tarp jo veikos ir nukentėjusiajam sukeltų aukščiau darbe aptartų padarinių yra tiesioginis ir dėsningas priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis yra materialioji, juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys yra laikomas būtinuoju nusikalstamos veikos požymiu. Kiti nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėties objektyviosios pusės požymiai – padarymo būdas, panaudoti įrankiai ir priemonės nėra būtini nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nes neįtvirtinti BK 140 str. 1 ir 2 d. dispozicijoje ir laikomi fakultatyviaisiais požymiais, neturinčiais reikšmės kvalifikavimui, tačiau į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę. Nežymų sveikatos sutrikdymas padaromas tiesiogine tyčia, kai asmuo suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sutrikdyti ir norėjo taip elgtis.
11. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t.y. 2025 m. gruodžio 27 d., apie 01.46 val. bute, esančiame Klaipėdoje, ne mažiau kaip dvidešimt (20) kartų sudavė smūgius kumščiais ir kojomis sugyventinei K. V. į įvairias kūno vietas bei sugriebęs už kaklo, jį suspaudęs laikė, taip nukentėjusiajai padarydamas poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių vokuose, kaklo priekinio - šoninio paviršių dešinėje, dešinio ir kairio pečių sąnarių projekcijose, dešiniame ir kairiame žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje krūtyje, nugaros krūtininės dalies dešinėje, dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarytą nusikaltimą įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas kaltu, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. parodymai, kurie buvo nuoseklūs, K. V. apžiūra bei specialisto išvada. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.
12. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 100.06 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios K. V. gydymo išlaidų (1 tom. b.l. 97-100).
12.1. K. R. G civilinį ieškinį pripažino.
12.2. 100.06 Eur turtinei žalai atlyginti neginčijamai įrodytas byloje pateikta civilinio ieškovo rašytine medžiaga (pažyma, gydymo paslaugų apskaitos išrašu). Minėtą ieškinio sumą sudaro nukentėjusiosios K. V. gydymo išlaidos. Ši ieškinio suma pagrįsta leidžiamais rašytiniais įrodymais, todėl priteistina iš R. G..
13. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. V. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (tom. 1, b. l. 58). Reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą vertina realia pinigine išraiška, nes dėl padaryto nežymaus kūno sužalojimo jautė skausmą, miego sutrikimus, didelius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją, baimę.
13.1. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Turtinės žalos dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti.
13.2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismas įvertina pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus.
13.3. K. R. G nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. ieškinį neturtinei žalai atlyginti pripažįsta.
13.4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai.
13.5. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl kaltinamojo R. G. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. sveikata, todėl ginčo dėl jos teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino ir prašo priteisti 1000 Eur. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo K. V. civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl patirto nežymaus kūno sužalojimo nukentėjusioji kentė skausmą, jautė nepatogumus, miego sutrikimus, didelius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją, baimę. Visa tai taip pat laikytina padariniais ir vertintina kaip nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala. Aplinkybės, susijusios su nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdžiu, sunkumu, tiek patvirtinančios pasekmes, kurias kaltinamųjų tyčiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė, yra nustatytos baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
13.6. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal BK 140 straipsnį, taip pat vadovaujamasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. R. G. yra sveikas, fiziškai stiprus ir darbingas asmuo, dirbantis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiojo teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Todėl nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ne tik kaltinamojo dabartinė padėtis, bet ir ateities galimybės dirbti ir atlyginti neturtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra sveikas, dirbantis ir galintis dirbti papildomai. Pasisakydamas, kad esminis ir lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsižvelgdamas į analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei kitus kriterijus, teismas visiškai tenkina nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl nusikaltimu padarytos 1000 Eur neturtinės žalos.
Proceso išlaidų nėra.
14. DVD (1 vnt.) su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos (tom. 1).
15. 2025-12-30 R. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (tom. 1, b.l. 178-185), palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės skyrimas
16. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
16.1. K. R. G kaltę lengvinančia aplinkybe teismas laiko jo prisipažinimą kaltu, nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, civilinių ieškinių pripažinimą ir įsipareigojimą juos atlyginti, o sunkinančia aplinkybe teismas laiko girtumą, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas nelaiko kaltinamojo kaltę sunkinančia aplinkybe nusikaltimų recidyvą, nes kaltinamasis 2025-10-06 nuosprendžiu nebuvo pripažintas recidyvystu.
16.2. K. R. G padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltę pripažįsta visiškai, anksčiau teistas, bausmės neatlikęs padarė naują nesunkų tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, dirba ir gauna nuolatines pajamas, kritiškai vertina savo elgesį ir dėl tokio savo elgesio gailisi, pasižadėjo nebenusikalsti, visiškai pripažino civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pasižadėjo dirbti ir atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Arešto ir laisvės apribojimo bausmės, kaip matyti iš ankstesnio nuosprendžio, jo elgesio nekoreguoja, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos tikslai gali būti pasiekti, bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant įpareigojimus. Teismas vertina, jog, siekiant sulaikyti R. G. nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikus bausmę, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant laisvės atėmimo bausmę, kuri bus artima sankcijos minimumui, jos vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus. R. G. savo poelgį vertina kritiškai, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti. Paskirti įpareigojimai teigiamai paveiks teisiamąjį ir įpareigos jį laikytis visuomenėje priimtų elementarių elgesio taisyklių. Teismas neskiria kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, kurios baigiamosiose kalbose prašė prokurorė, nes mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamasi dirba ir gauna legalias pajamas, o iš gaunamų pajamų turės galimybę sumokėti civilinius ieškinius.
16.3. Vadovaujantis BK 72⁵ str. R. G., įpareigoti 6 (šešis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
16.4. Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmės neatlikęs padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tiek ankstesnius jo teistumus, tiek jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, t. y., jog anksčiau nuteistas už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, todėl jis pripažintinas recidyvistu.
16.5. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025-10-06 nuosprendžiu, nes bausmės pabaiga pagal šį nuosprendį buvo 2026-04-20. Daiktiniai įrodymai, kurie perduoti su baudžiamąja byla, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BK 50 str., 140 str. ir LR BPK 54, 297, 301, 302-308 str., teismas
nusprendžia:
P. R., kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholio bei per keturis (4) mėnesius atlyginti civilinius ieškinius.
Vadovaujantis BK 72⁵ str., R. G. įpareigoti 6 (šešis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti R. G. recidyvistu.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iš R. G. civilinė ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 100,06 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Iš R G. K. V. naudai priteisti 1000 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Proceso išlaidų nėra.
DVD (1 vnt.) su vaizdo įrašais paliktinas saugoti prie bylos (tom. 1).
Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.