Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė V. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1m, šiuo metu teisiškai įregistruotą nuosavybės teise po ½ dalį V. V. ir S. M. vardu, atsakovei S. M. pripažįstant nuosavybės teisę į visą šio ūkinio pastato išlikusią dalį, o V. V. piniginės kompensacijos nepriteisiant už atsakovei tenkančią didesnę pastato dalį; nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu - 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal A. S. individualios įmonės 2016-03-02 parengtą Žemės valdos paskirstymo planą: ieškovei V. V. skirti naudotis 271 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „1“ (raudona spalva), 55 kv. m. žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu lA2p, 17 kv. m. po pastatu 4I1p, pažymėtu indeksu „MN“, iš viso - 343 kv. m.; atsakovei S. M. skirti naudotis 218 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „2“ (mėlyna spalva), 90 kv. m. žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu 1A2p, 28 kv. m. po pastato 2I1p dalimi, pažymėta indeksu „N“, ir 6 kv. m. po pastato 2I1p dalimi, pažymėta indeksu „T“, iš viso - 342 kv. m.; apginti savininko teises, nesusijusias su valdymo netekimu: pripažinti ieškovei V. V. teisę be bendraturtės S. M. sutikimo inventorizuoti adresu - (duomenys neskelbtini), esančias gyvenamojo namo, pažymėto 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro duomenų nesančius inžinerinius kiemo statinius; įpareigoti atsakovę S. M. nukelti jai priklausantį laikinąjį statinį - pavėsinę nuo žemės sklypo dalies, žemės valdos paskirstymo plane pažymėtos indeksu „1“ 271 kv. m. (raudona spalva); priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-6 b. l.).

Ieškovė V. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2017-01-16 teismo posėdyje paaiškino, jog ginčas kilo dėl naudojimosi 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). 1998 m. ji su sutuoktiniu H. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), ir 343/685 dalis 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir 342/685 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M. su sutuoktiniu P. M.. Su atsakove naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, priklausiniais ir žemės sklypu nebuvo nustatyta, kuo ji gali naudotis, tik įsigijus dalį namų valdos, jai parodė atsakovė. Atsakovė faktiškai naudojasi didžiąja dalimi žemės sklypo, o ji su sutuoktiniu naudojasi tik tiek, kiek būtina patekti į jų gyvenamąjį namą. Kadangi jai nuosavybės teise priklauso pusė žemės sklypo, už minėtą dalį ji moka mokesčius, todėl nori naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu – 0,0685 ha bendro ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), prašo nustatyti pagal A. S. individualios įmonės 2016-03-02 parengtą Žemės valdos paskirstymo planą. Ji gyvenamojo namo dalimi mažesne naudojasi, todėl ir žemės po gyvenamuoju namu prašo jai skirti mažiau, o atsakovei – daugiau, nes ji didesne namo dalimi naudojasi. Ūkinį pastatą sudaro trys dalys: garažas, sandėliukas ir lauko tualetas. Jai tik įsigijus dalį namų valdos, atsakovė pasakė, jog jai priklauso tik vidurinė ūkinio pastato dalis – sandėliukas. Didesniąja ūkinio pastato dalimi (garažu ir lauko tualetu) naudojasi S. M.. Ūkinis pastatas pastatytas 1938 m., jis yra avarinio stovio, dėl didelio vėjo jų sandėliuko stogas įgriuvo, jie visa tai išvalė. Dabar yra likusi tik S. M. ūkinio pastato dalis, dar ieškovei priklausytų 2 kv. m. ūkinio pastato ploto, bet ji tai atiduoda atsakovei ir kompensacijos už tai priteisti neprašo. Kadangi pagal A. S. individualios įmonės 2016-03-02 parengtą Žemės valdos paskirstymo planą prieš jos gyvenamojo namo dalį esantis žemės sklypo plotas atitenka jai, tai ji nori, kad iš jos žemės sklypo dalies atsakovė perkeltų į savo pusę pavėsinę. Taip pat nėra kiemo aikštelės ir atmatų duobės, jų jau nebuvo įsigijus namų valdos dalį 1998 m., todėl būtina atlikti inventorizaciją. Ji prašė atsakovės sutikimo per notarą, nes tam reikalingas bendraturčio sutikimas, bet ji neatsakė. Taip pat ji pasistatė malkinę, priestatą, kad nereikėtų naudotis bendra laiptine, juos taip pat reikia inventorizuoti. Atsakovė su sutuoktiniu gyvena Palangoje, čia atvažiuoja tik vasarą, rudenį. Joms abiem priklauso po ½ dalį šulinio, pagal S. M. pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą ji negalėtų prieiti prie šulinio, o pagal jos planą – abi šalys prieina. Ūkiniame pastate buvusiu sandėliuku ji praktiškai nesinaudojo, gal kartą per metus nueidavo ko nors paieškoti. Ūkinis pastatas jau senai buvo apgailėtinos būklės, kai nusipirko, jo jau sienos buvo kiauros, nuo senumo ir vėjo šiferis įgriuvo į vidų sandėliuko, ji su sutuoktiniu jį išvalė, o ne nugriovė, sutvirtino atsakovės likusio ūkinio pastato dalis, tvoros gabalas buvo nuvirtęs, šalia esančios mokyklos direktorius jau seniai prašė tai sutvarkyti, kad vaikai neįkristų, bet atsakovė netvarko. Atsakovė obuolių nedavė rinktis, pavėsine naudotis neleido. Bendru įvažiavimu, esančiu S. M. pusėje, ji su sutuoktiniu naudojosi 1998 metais gal mėnesį laiko, po to pasidarė iš savo pusės įvažiavimą, nes jos sutuoktinis turi neįgalumą, jiems taip patogiau.

Ieškovės atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė palaikė savo atstovaujamąją, ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, H. V. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. 2017-01-16 teismo posėdyje patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad priestatą statė, kad galėtų patekti į savo antrą aukštą, kad nereikėtų naudotis bendra laiptine, atsakovei su sutuoktiniu neatlygintinai paliko pusė dalies bendrų laiptų.

Atsakovė S. M. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad jai atitektų likusi dalis ūkinio pastato ir už jai tenkančią didesnę turto dalį ieškovei nebūtų mokama kompensacija, sutiko leisti ieškovei atlikti namų valdos inventorizaciją, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (50-54 b. l.). Paaiškino, kad 1968 m. ji įsigijo pusė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Šiuo metu žemės valda ji naudojasi taip, kaip naudojosi su buvusiais savininkais (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš buvusių savininkų kitą dalį valdos įsigijo jau gerokai vėliau nei ji, ieškovei savaime turėjo būti aiški naudojimosi tvarka, ar kas jai nurodė, kaip buvo naudojamasi, ji nežino. Ūkinį pastatą sudarė tualetas, sandėliukas ir garažas. Ji naudojosi tualetu ir garažu, o ieškovė – sandėliuku. H. V. sakė, jog savo dalį nugriaus, o po to buvo tvirtinama, jog vėjas nupūtė. Tačiau su ieškovės reikalavimu dėl ūkinio pastato sutinka. Su jų pateiktu planu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesutinka, nori, kad būtų palikta ta pati tvarka, tos pačios ribos, nesutinka versti į ieškovės sklypo dalį patenkančius vaismedžius, nes jie jai turi moralinę vertę, jiems gal 30 m., juos sodino dar jos tėvas. Nežino, kiek yra įvažiavimų, gal du. Atmatų duobės nėra, o kas ta kiemo aikštelė, ji nežino. Dėl inventorizacijos atlikimo sutinka, pranešimą iš ieškovės dėl sutikimo davimo per notarą gavo, neturėjo laiko gilintis, pavedė tai sūnui, nežino, ar atsakė. Dėl pavėsinės nukėlimo nuomonės neturi, ar ją galima nukelti, ji nežino, jai reikėtų pasitarti. Pavėsinė, kiek jai žinoma, pamatų neturi. Tik įsigiję žemės valdos dalį, ieškovė ir jos sutuoktinis eidavo per jos žemę į sandėliuką, gal yra leidusi jiems susirinkti obuolius, nepamena, o naudotis pavėsine neleido, nematė, kad jie ja naudotųsi. Už žemės sklypo ½ dalį moka mokesčius valstybei. Su buvusia bendrasavininke B. Č. taip naudojosi, nori ir toliau taip naudotis. Prie sandėliuko buvo bendra žemė, 3 m. iki garažo buvo bendra žemė, buvo bendras įvažiavimas. Gal tris kartus ieškovė su planu buvo atėjusi tartis dėl naudojimosi žeme, bet ji nesitarė. Jie su sutuoktiniu gyvena Palangoje, čia atvažiuoja savaitgaliais vasarą, pavasarį.

Atsakovės atstovas G. M. palaikė atstovaujamąją, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (50-54 b. l.). 2017-01-16 teismo posėdyje patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad su ankstesniais kaimynais buvo bendra erdvė, jie naudojosi visu sodu, kuriame yra vaismedžiai. Vaismedžių negalima naikinti, jie turi moralinę vertę, nesvarbu, kad seni. Jie sodinti gal prieš 40 metų. Jų verte nesidomėjo. Tai jo senelio atminimas. UAB „Šiaulių apželdinimas“ atsisakė vertinti, nes menkaverčiai. Vienašališkai nugriovus dalį ūkinio pastato, pažeistas jo vientisumas, jiems reikia tai tvarkyti. Ieškovai naudojosi bendrąja kiemo dalimi, įvažiavimu jų pusėje, patekimu prie sandėliuko jų pusėje, dabar nežino, ar dar tuo naudojasi, jų pavėsine, kuri stovi ant atsakovės žemės pusės. Nežino, ar pavėsinę galima perkelti, ji stovi ant pamatų. Pamatai poliniai, įleisti, neįregistravo pavėsinės kaip statinio VĮ Registrų centre, nes nereikia. Nesutinka su ieškovės pateiktu planu, nes ant jų žemės pusės stovi pastatai, o žemės turi būti po lygiai. Asmeniniams poreikiams jie naudojasi mažesne žemės sklypo dalimi, o bendru žemės sklypu – didesne dalimi. Jie norėjo išpirkti savo dalį iš ieškovės, bet ji nesutinka. Jos pusėje lieka 2 kriaušės ir obelis. Tuo žemės sklypu atsakovė su sutuoktiniu naudojasi vasarą ir pavasarį savaitgaliais, kartais ir jis atvyksta darbo dienomis. Negali pasakyti, ar bendra laiptine ieškovė naudojasi. Išlikusia ūkinio pastato dalimi naudojasi, kai atvažiuoja, stato automobilius. Kai neliko ieškovės sandėliuko, buvo pažeistas ūkinio pastato stabilumas, lentinė siena liko, ją užkalė ieškovė, bet nepadarė gražiai. Nežino, ar yra atmatų duobė ir kiemo aikštelė. Dėl inventorizacijos atlikimo neprieštarauja.

Atsakovės atstovė advokatė Vilma Volkovienė palaikė atstovaujamąją, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (50-54 b. l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, P. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 2017-01-16 teismo posėdyje patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ieškovė su sutuoktiniu naudojosi bendru įvažiavimu, esančiu atsakovės žemės sklypo dalies pusėje, antru aukštu, sandėliuku. Ūkinio pastato vidurinė dalis (sandėliukas) negalėjo nugriūti, turėjo tada įgriūti ir kita dalis. Ieškovė ją pati nugriovė. Buvo pažeistas pastato stabilumas. Jis su atsakove gyvena Palangoje, čia apsilanko kiekvieną mėnesį savaitgaliais ar darbo dienomis. Gavo ieškovės prašymą dėl sutikimo inventorizuoti davimo, siųstą per notarą, sutiko ir dabar sutinka. Dėl to, kad likęs ūkinis pastatas liktų atsakovei ir nereikėtų mokėti ieškovei kompensacijos neprieštarauja. Ieškovei buvo pasiūlyta leisti išsipirkti žemės dalį, kurioje yra jų pavėsinė ir vaismedžiai, bet ieškovė nesutiko. 6 vaismedžiai yra jų žemės sklypo dalyje, o 3 ar 4 vaismedžiai yra ieškovės pusėje. Pavėsinė padaryta iš medinio karkaso, 8 poliai sugręžti į žemę, išbetonuota, įstiklinta, yra stogas, durys. Statybos inspekcija priėmė naudojimui, registruoti nebuvo būtina, perkelti galima, bet kokios bus pasekmės – sunku pasakyti. Ieškovė su sutuoktiniu tik įsigiję dalį namų valdos truputį naudojosi pavėsine, kaip ir bendru įvažiavimu, bendrais laiptais. Jie sutinka atsidalinti, išpirkti. Šulinys neaktualus, nes pas abi bendraturtes yra vandentiekis. 1975 m. jis atsikėlė gyventi, atmatų duobės nebuvo, 1938 m. namas statytas. Kiemo aikštelės 1975 m. taip pat nematė. Jos nėra buvę. Minėtus daiktus reikėtų išregistruoti. Perkant dalį namų valdos, nebuvo pridėtos jokios schemos.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame kilusį ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (46, 124 b. l.).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (9-12 b. l.) matyti, kad V. V. ir S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, atmatų duobės, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei V. V. ir S. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise (atitinkamai po 343/685 ir 342/685 dalis) priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės V. V. minėtas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje su H. V. pagal 1998-09-16 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VP1-3824, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (9-12, 31-32 b. l.). Atsakovės S. M. dalis minėto nekilnojamojo turto taip pat įgyta santuokoje su P. M. pagal 1968-01-24 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 286 ir 1993-12-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-1740, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei dalis pagal 1987-07-14 paveldėjimo teisės liudijimą, todėl yra asmeninė jos nuosavybė (9-12, 130-131 b. l.). Šalys nėra nusistatę naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu tvarkos. Ieškovė mano, kad jos teisė naudotis jai priklausančia 343/685 žemės sklypo dalimi yra pažeista, nes atsakovė naudojasi didesne dalimi žemės sklypo, nei turi nuosavybės teisę į jį, atsakovė naudojasi beveik visu žemės sklypu, nes vienoje žemės sklypo pusėje yra ūkinis pastatas, kitoje – pavėsinė ir po visą žemės sklypą yra išdėstyti galimai atsakovės tėvo pasodinti vaismedžiai, todėl taip naudotis ji ketina ir toliau ir gera valia dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tartis nesutinka. Ieškovė nurodo, jog ūkinio pastato dalies, kuri jai priklausė nuosavybės teise, ji jau neturi, likusi dalis yra atsakovės, ji kompensacijos už jai tenkančią turto dalį iš atsakovės priteisti neprašo, siūlo naudojimosi tvarką nustatyti pagal jos pateiktą planą (17 b. l.), kuris atitinka jų dalis nuosavybėje, prašo leisti be bendraturtės sutikimo inventorizuoti turtą ir išregistruoti nesamus statinius, įpareigoti atsakovę nukelti jai priklausantį laikiną statinį – pavėsinę nuo ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies. Atsakovė su tuo nesutinka, mano, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi jau daug metų, todėl negali būti keičiama, jai nuosavybės teise priklauso nemažai vaismedžių, kurie yra išsidėstę po visą žemės sklypą, jie jai turi moralinę vertę, dėl pavėsinės nukėlimo ji nuomonės neturi, mano, kad reikia tai apgalvoti ir įvertinti, dėl kitų ieškovės reikalavimų ji neprieštarauja.

Pažymėtina, kad atsakovei nepateikus alternatyvaus ginčo išsprendimo varianto priešieškinio forma, nors jai buvo išaiškinta minėta teisė, byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, abiejų šalių pateiktus žemės sklypo planus (17, 126 b. l.) ir sprendžiama, ar yra, ar nėra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti.

Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), o CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Byloje nustatyta, kad ieškovės V. V. ir atsakovės S. M. vardu teisiškai įregistruota po ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pažymėto plane 2I1m. Iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad šis ūkinis pastatas buvo sudarytas iš trijų dalių: viena dalis - lauko tualetas, vidurinė - mažesnioji dalis (sandėliukas), kuria naudojosi ieškovė, ir didesnioji ūkinio pastato dalis (garažas), kuria naudojosi atsakovė. Minėtas ūkinis pastatas stovėjo kiemo dalyje iš atsakovės naudojamo gyvenamojo namo dalies pusės, prie įvažiavimo iš jos pusės, todėl, ieškovės teigimu, ji retai juo naudojosi, gal keletą kartų per metus. Minėtas ūkinis pastatas pastatytas 1938 m., sienos – medis su karkasu (9-10 b. l.). Ieškovės teigimu, jau įsigyjant minėtą valdą, šis ūkinis pastatas buvo labai prastos būklės, jau tada jo stogas buvo kiauras. Kad minėta dalis ūkinio pastato priklauso ieškovei, jai tai nurodė atsakovė. Atsakovė teismo posėdyje minėtą aplinkybę pripažino. Ūkinis pastatas buvo avarinės būklės, 2015 m. jį stipriai apgadino vėjas, įgriuvo stogas, todėl ieškovė nugriovė ūkinio pastato viduriniąją dalį, kuria faktiškai naudojosi, viską išvalė, atsakovės abi dalis ūkinio pastato sutvirtino, apkalė lentomis. Likusios ūkinio pastato dalys – sandėliukas (atsakovės teigimu – garažas) ir lauko tualetas, kuriomis naudojasi atsakovė, yra išlikusios. Ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1m, šiuo metu teisiškai įregistruotą nuosavybės teise po ½ dalį V. V. ir S. M. vardu, atsakovei S. M. pripažįstant nuosavybės teisę į visą šio ūkinio pastato išlikusią dalį, o V. V. piniginės kompensacijos nepriteisiant už atsakovei tenkančią didesnę pastato dalį. Atsakovė su minėtu reikalavimu sutiko, tam neprieštaravo ir tretieji asmenys. Atsakovė nesutiko su tuo, jog minėtas pastatas galėjo pats nugriūti, ji mano, jog savo (viduriniąją dalį) nugriovė pati ieškovė, kad neliktų bendro naudojimo daikto atsakovės žemės sklypo dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog pastatas buvo medinis, labai senas (79 m. senumo), duomenų apie jo renovaciją į bylą nepateikta, iš pateiktų fotonuotraukų (93 b. l.) matyti, jog jo būklė prasta, todėl minėtą pastatą apgadinti galėjo ir stiprus vėjas. Nors tam prieštaravo, tačiau tai paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė. Be to, minėtas ūkinis pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, buvo atliktas nesudėtingo pagalbinio ūkio pastato rekonstravimas, kuriam nereikia supaprastinto rekonstravimo projekto parengti (134 b. l.), tik reikalingas bendraturčio sutikimas įregistruoti VĮ Registrų centre pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutiko, jog jai liktų nuosavybės teise likusi dalis ūkinio pastato, jog už jai tenkančią didesnę ūkinio pastato dalį ieškovė iš jos kompensacijos priteisti neprašo, pretenzijų dėl minėto pastato atsakovė nepareiškė, žalos atlyginti neprašė, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovei S. M. pripažintina nuosavybės teisė į visą išlikusią ūkinio pastato dalį, ieškovei V. V. piniginė kompensacija nepriteistina už atsakovei tenkančią didesnę pastato dalį.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi 0,0685 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Byloje nustatyta, kad ieškovės V. V. vardu teisiškai įregistruota nuosavybės teisė į 343/685 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovės S. M. vardu teisiškai įregistruota nuosavybės teisė į 342/685 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Abi šalys prašė nustatyti skirtingą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pateikė planus (17, 126 b. l.). Ieškovė paaiškino, jog jai tik įsigijus minėto žemės sklypo dalį, atsakovė jai aiškiai nurodė, jog ji gali naudotis bendru žemės sklypo plotu (įvažiavimu, esančiu atsakovės namo dalies pusėje, prieiti prie sandėliuko, esančioje taip pat atsakovės pusėje) ir nedidele dalimi žemės sklypo, esančio prie ieškovės namo dalies, visas kitas žemės sklypo plotas priklauso atsakovei, t. y. didžiąja dalimi žemės sklypo naudojosi ir naudojasi atsakovė. Ieškovė nurodė, jog atsakovė, jos sutuoktinis ir sūnus neleidžia nei ieškovei, nei jos vaikams skinti ar rinkti vaisių nuo vaismedžių, nors vaismedžiai išsidėstę po visą žemės sklypą, taip pat neleidžia naudotis pavėsine, kuri yra ant žemės sklypo dalies, esančios prieš ieškovės namo dalį. Kad kuo mažiau liktų bendro naudojimo daiktų, ieškovė su sutuoktiniu pasistatė priestatą prie savo namo dalies ir įsirengė atskirą įėjimą, atsakovei paliko bendro naudojimo laiptinę. Tai patvirtino atsakovė ir jos atstovas G. M.. Ieškovė nurodė, jog bendru įvažiavimu jie su sutuoktiniu naudojosi tik įsigiję 1998 m. ir tik vieną mėnesį, nes jos sutuoktinis turi neįgalumą, todėl jie įsirengė dešinėje savo namo dalies pusėje įvažiavimą, kad būtų patogiau. Nelikus jų ūkinio pastato dalies (sandėliuko), jiems nėra būtinybės naudotis atsakovės pusėje esančiu žemės sklypu, o pagal jų žemės sklypo naudojimosi planą šulinys, kaip bendro naudojimosi objektas, lieka ant ribos ir juo gali naudotis abi šalys. Tuo tarpu pagal atsakovės pateiktą planą šalių dalys nelygios, neatitinka įgytų pirkimo – pardavimo sutartimi idealiųjų dalių, prie šulinio ji neturi galimybės prieiti, nebent per malkinę. Atsakovė patvirtino, jog ji neleido ieškovei naudotis pavėsine, o vaismedžių vaisius kartais leisdavo susirinkti. Nurodė, jog ji su sutuoktiniu P. M. gyvena Palangoje, čia būna pavasarį, vasarą savaitgaliais, kartais darbo dienomis atvažiuoja jos sūnus G. M.. Ieškovei buvo leista naudotis bendru įvažiavimu, kodėl ji įsirengė kitą įvažiavimą, ji nežino. Šalys naudojosi bendrai įvažiavimu ir ūkiniu pastatu, kurie stovi jos žemės sklypo dalies pusėje, todėl ji pasistatė pavėsinę ir buvo pasodinti vaismedžiai kitoje žemės sklypo dalies pusėje. Atmetus bendro naudojimo žemę, abi šalys, atsakovės manymu, naudojasi apylygėmis žemės sklypo dalimis. Atsakovė nurodė, jog žemės sklypo tvarka buvo nusistovėjusi jau daugelį metų, taip naudojosi ji ir kiti savininkai, kurie buvo prieš ieškovę ir iš kurių ši nusipirko minėtą žemės sklypo dalį, todėl nemano, kad ji turi būti keičiama. Tačiau ieškovė nurodė, jog ji įgijo 343/685 dalis žemės sklypo, už jas moka valstybei mokesčius (88-91 b. l.), todėl neketina savo dalies parduoti ir pageidauja naudotis būtent jai priklausančia žemės sklypo dalimi, nori, kad kiekvienam bendraturčiui tektų naudotis nuosavybės, atitinkančios jo idealiąją nuosavybės dalį, dalimi.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų (11-12 b. l.) matyti, kad ginčo žemės sklypo bendras plotas yra 0,0685 ha, ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 343/685 dalys (arba 343 kv. m.) žemės sklypo, atsakovei – 342/685 dalys (arba 342 kv. m.) ploto žemės sklypo. Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Nors nuosavybės teisė ieškovės V. V. ir atsakovės S. M. vardu įregistruota po ½ dalį gyvenamojo namo kiekvienai, tačiau realiai ieškovė naudojasi 87,10 kv. m., o atsakovė S. M. - 141,83 kv. m. bendro namo ploto (9-10, 34-38 b. l.). Atsakovė, jos atstovas G. M. ir trečiasis asmuo P. M. to fakto neginčijo, nurodydami, jog buvo name keturi butai, du butai atiteko atsakovei, o du butus pirkimo – pardavimo sutartimi iš buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) įsigijo ieškovė su sutuoktiniu ir jų įsigytų butų plotas mažesnis, nei atsakovės su sutuoktiniu įgytų butų plotas. Pagal ieškovės ieškiniu pateiktą naudojimosi tvarką (A. S. individualios įmonės 2016-03-02 parengtą žemės valdos paskirstymo planą) ieškovei V. V. tektų naudotis 271 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „1“ (raudona spalva), 55 kv. m. žemės sklypo dalimi po gyvenamuoju namu lA2p, 17 kv. m. po pastatu MN 4I1p, o iš viso 343 kv. m.; atsakovei S. M. tektų naudotis 218 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „2“ (mėlyna spalva), 90 kv. m. žemės sklypo dalimi po gyvenamuoju namu 1A2p, 28 kv. m. po pastato 2I1p dalimi, pažymėta indeksu „N“ ir 6 kv. m. po pastato 2I1p dalimi, pažymėta indeksu „T“, o iš viso 342 kv. m., t. y. pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovei atitenka 343 kv. m. žemės sklypo, kas atitinka jos idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, o atsakovei atitenka 342 kv. m. žemės sklypo, kas atitinka jos idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Pagal atsakovės atsiliepimu pateiktą naudojimosi tvarką (MB „Emkadas“ matininko V. P. 2017 m. sausio mėnesį parengtą žemės valdos paskirstymo planą, 104, 126 b. l.) ieškovei V. V. tektų naudotis 227 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „1“ (raudona spalva), 70 kv. m. žemės sklypo dalimi po gyvenamuoju namu lA1m, 2 kv. m. po šuliniu, o iš viso 299 kv. m.; atsakovei S. M. tektų naudotis 289 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „2“ (mėlyna spalva), 70 kv. m. žemės sklypo dalimi po gyvenamuoju namu 1A1m, 25 kv. m. po pastato 2I1p dalimi, pažymėta indeksu „N“ ir 2 kv. m. po šuliniu, o iš viso 386 kv. m., t. y. pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovei atitenka 87 kv. m. ploto žemės sklypo daugiau negu jai priklauso pagal idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, be to, ieškovei už naudojimuisi sumažėjusią 87 kv. m. turto dalį piniginės kompensacijos nėra siūloma, be to, atsakovė siūlo nustatyti, kad šuliniu naudotųsi abi šalys bendrai, nors šulinys lieka jos žemės sklypo dalies pusėje. Taip pat pagal jos siūlomą tvarką nėra aišku, kam priskiriama naudotis taku iki šulinio, nes plane nepažymėta, jog jis būtų priskirtas daiktams, priskirtiems bendram naudojimuisi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovės žemės sklypo dalies prieiti prie šulinio nėra palikta ploto, ji prie jo nebent galėtų patekti iš savo malkinės.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti. Pažymėtina, kad socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią nelieka bendrai naudojamų objekto dalių, arba jų išlieka tik minimaliai, t. y. maksimaliai sumažinama bendraturčių interesų bei teisių konkurencijos rizika. Šiuo požiūriu ieškovės pasiūlyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, kai abiem šalims paskiriami jų idealiąsias dalis atitinkantys žemės sklypo plotai, esantys jų gyvenamojo namo dalies pusėje, kai ant atsakovei paskiriamo žemės sklypo dalies lieka tik jai nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, ieškovės dalies ūkinio pastato jau nėra išlikę, abi šalys turi atskirus įvažiavimus, įrengtus jų žemės sklypų dalyse, atsakovė gali nusikelti pavėsinę, nes tai laikinas statinys, kuriam nereikalinga teisinė registracija,- yra priimtinesnė, racionalesnė ir pranašesnė už atsakovės išreikštą pageidavimą skirti naudotis dalis, kurios neatitinka šalių idealiųjų dalių, atsakovės dalis yra didesnė ir nenumatyta už tai kompensacija, be to, lieka bendro naudojimo plotų (šulinys), neišspręsta, kaip prie jo prieiti ieškovei ir kam lieka niekam nepriskirtas naudotis takas.

Nors atsakovė nenorą sutikti su tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurią pasiūlė ieškovė, grindžia tuo, jog ieškovei paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje lieka jai nuosavybės teise priklausantys 3 ar 4 vaismedžiai bei pavėsinė, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali ar pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovė ir jos atstovas G. M. nurodė, jog obelims yra gal 30-40 metų, jas sodino atsakovės tėvas, jos turi didelę moralinę vertę, nes tai atminimas. Nors pats G. M. pripažino, jog UAB „Šiaulių apželdinimas“ atsisakė vaismedžius vertinti, nes jie menkaverčiai. Kad minėti vaismedžiai turi kokią nors vertę, atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę, neprašė priteisti už tai iš ieškovės kompensacijos. Ieškovė nurodė, jog minėti vaismedžiai gal 1938 m. sodinti, yra labai seni ir yra menkaverčiai, jų nebent galima būtų vertinti medieną, pateikė tai patvirtinantį UAB „A. S.“ projektų vadovo V. M. atsakymą (137 b. l.). Akivaizdu, jog 30-40 metų senumo medžiai yra seni ir netekę geriausių biologinių savybių, juos jau seniai laikas atnaujinti. Teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovės argumentais, jog minėtų medžių įvertinta gali būti tik mediena, nes ir atsakovė bei G. M. pripažino, jog jie menkaverčiai, jie vertingi tik dėl prisiminimų. Be to, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad medžiai turi moralinę vertę ar turi vertę jų mediena, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra esminė nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes minėtos aplinkybės atsakovė neįrodinėjo, kompensacijos iš ieškovės priteisti neprašė.

Atsakovė S. M. nurodė, jog su buvusiais bendrasavininkais (duomenys neskelbtini) jie buvo susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tvarka buvo nusistovėjusi ir turi galioti ir ieškovei, bendrais objektais bendraturčiai naudojosi bendrai (bendru įvažiavimu, šuliniu, ūkiniu pastatu ir pan.), o likusios žemės sklypo dalys, mano, kad buvo naudojamos apylygiai. Ji nepamena, ar nurodė, kuria žemės sklypo dalimi gali naudotis ieškovė. Ieškovė paaiškino, jog tik įsigijus namų valdos dalį, jai S. M. parodė, kuria dalimi ji gali naudotis, ir kuria dalimi naudojasi atsakovė. Jų dalys aiškiai buvo nelygios, S. M. naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, nors moka abi už pusė žemės sklypo, todėl ieškovės tai netenkina. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; kt.). Tačiau nors atsakovė ir nurodė, jog buvo nusistovėjusi žemės sklypu naudojimosi tvarka, tačiau nepateikė teismui duomenų, jog tokia tvarka buvo notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre, todėl ji nėra privaloma ieškovei, įsigijusiai namų valdos dalį vėliau. Be to, net ir notariškai patvirtintą ir įregistruotą viešame registre naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu galima visada pakeisti, jeigu kita tvarka būtų šalims patogesnė naudotis ir racionalesnė.

Taip pat pažymėtina, jog ieškovė V. V. įgijo 343/685 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o S. M. – 342/685 dalis minėto žemės sklypo, todėl atsakovė, pirkdama apibrėžtą žemės sklypo dalį, neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo griežtai apibrėžtos 342 kv. m ploto sklypo dalies ankstesni savininkai (valstybė) (130-131 b. l.), dėl to teismas turi pagrindą išvadai, kad atsakovė suvokė ar turėjo suvokti, kad įsigyja konkretų objektą – 342/685 dalis žemės sklypo, t. y., ne daugiau, negu ieškovė, todėl ir turėjo suvokti, jog tik atitinkama dalimi gali naudotis, o ne beveik visu žemės sklypu, kad ir kokią naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo nusistačiusi su buvusia bendraturte B. Č..

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, ji atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kito bendraturčio – atsakovės, teisių ir teisėtų interesų bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai šalinti, nes faktiškai nelieka bendro naudojimo objektų (tik šulinys). Kiekvienai bendraturtei prašoma paskirti naudotis realioji daikto dalis atitinka jos idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, be to, pati ieškovė, siekdama šalių interesų pusiausvyros ir socialinės taikos, prašo nustatyti būtent tokią naudojimosi tvarką, atsisakydama dalies ūkinio pastato atsakovės naudai, bendros laiptinės, neprašydama už tai kompensacijos, įsirengdama atskirą savo pusėje įvažiavimą, kad nesinaudoti bendru įvažiavimu, esančiu atsakovės žemės sklypo dalies pusėje. Kaip minėta, atsakovė savo nesutikimo motyvų nepagrindė jokiais įrodymais, nors pateikė kitą naudojimosi minėtu nekilnojamuoju daiktu tvarkos variantą, tačiau jis akivaizdžiai neatitiko bendraturčių įgytų idealiųjų dalių, proporcingumo principo, ir buvo palanki tik pačiai atsakovei, nors ji net negyvena nuolat minėtoje namų valdos dalyje. Be to, atsakovė priešieškinio byloje nepareiškė, kad vaismedžiai menkaverčiai ir pavėsinę galbūt galima perkelti, pripažino, kompensacijos ar žalos atlyginimo iš ieškovės priteisti neprašė. Todėl ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal ieškovės ieškinyje pateiktą siūlymą.