Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. – K. skundus dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – v. b.) nustatyta, kad antstoliui Donatui Kisieliui vykdyti 2016-08-26 buvo pateiktas Vilniaus r. 6-ojo notaro biuro notaro Edgaro Normanto atstovo Daliaus Paurio 2016-08-04 atliktas vykdomasis įrašas Nr. 6836 dėl 10 723,48 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, (pradinis skolininkas/ palikėjas R. M.), hipotekos kreditoriaus UAB EDS INVEST (pradinis kreditorius „Vilniaus taupomoji kasa“) naudai, išieškojimą nukreipiant į 2012-08-28 sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20120120007312, įkeistą 34,92 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. 1099-0001-8011:0026, esantį Dzūkų g. 67-27, Vilnius (toliau – Butas) (v. b. l. 1-6). Iš Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad po palikėjos R. M. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-48832-905/2016 pradinis skolininkas R. M. pakeistas nauju skolininku Lietuvos Respublika (v. b. l. 51-52, 109-110). Antstolio kontoroje 2019-11-26 buvo gautas skolininko pranešimas Nr. (28.08-08-4E) RNA-29514, kuriuo antstolis informuotas, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-869-560/2019 patvirtinta pareiškėjos E. K. – K. nuosavybės teisė į butą (v. b. l. 107-108), t. y. minėtu sprendimu buvo pripažinta, kad tarp pareiškėjos ir paskolos gavėjos R. M. 2012-06-18 sudaryta preliminarioji sutartis yra turto pirkimo – pardavimo sutartis (v. b. l. 128-136). Minėtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-869-560/2019 nebuvo sprendžiamas Turto hipotekos galiojimo klausimas, o jo pagrindu nekilnojamojo turto registre nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į turtą (v. b. l. 128-136). Antstolis, vadovaudamasis CPK 746 str. 1 d., 2020-01-08 surašė raginimą Nr. 2-DK-A-5454 įvykdyti sprendimą, kurio kopiją persiuntė pareiškėjai (hipotekos davėjai) E. K. - K. Atsižvelgiant į tai, kad po palikėjos R. M. mirties įpėdinė (skolininkas) Lietuvos Respublika jokio palikėjos turto neapskaitė (nepaveldėjo), antstolis raginimo skolininkui Lietuvos Respublikai nesiuntė (v. b. l. 107-108, 123-124). 2020-01-24 pareiškėja pateikė antstoliui 2020-01-17 skundą dėl 2020-01-08 raginimo įvykdyti sprendimą Nr. 2-DK-A-5454, kuriuo prašė panaikinti raginimą, nes pareiškėja neturi jokių prievolių išieškotojui (v. b. l. 147-163). Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjos skundą ir nutartis įsiteisėjo 2020-02-28 (v. b. l.170-172). Tęsiant vykdymo veiksmus antstolis 2020-04-01 turto arešto aktu Nr. S-20-174-7689 areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį Butą bei 2020-04-01 patvarkymu Nr. S-20-174-7690 paskyrė šiam turtui rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kuri buvo pavesta atlikti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas” (v. b. l. 225-230).

Pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, prašydama panaikinti antstolio 2020-04-01 turto arešto aktą Nr. S-20-174-7689 ir 2020-04-01 patvarkymą Nr. S-20-174-7690, kuriuo antstolis skyrė areštuotam turtui rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kadangi pareiškėja neturi prievolės padengti įsiskolinimo išieškotojui UAB EDS INVEST po palikėjos R. M. mirties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 str. 3 d. nustatyta, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Paveldėjimo universalumo principas suponuoja įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas, nes palikimą priėmęs įpėdinis perima ne tik palikėjo teises, bet ir pareigas. Įpėdinių atsakomybė nėra ribojama paveldėjimo atsiradimo pagrindo, t. y. paveldima pagal įstatymą ar testamentą, bet ji gali būti ribojama priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo ar įpėdinio statuso. CK 5.62 str. 3 d. nustatyta, kad valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

CK 4.171 str. 9 d. nustatyta, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Svetimo turto hipoteka - tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 str. 1 d.). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens - skolininko - įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai. CPK 4.195 str. 1 d. nustatyta, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. sausio 8 d. pareiškėjai, kaip įkeisto turto savininkei ir atitinkamai subsidiariai skolininkei, galiojančios hipotekos bei išduoto vykdomojo dokumento pagrindu buvo išsiųstas raginimas įvykdyti įkeistu turtu užtikrintas skolines prievoles pagal paskolos sutartį. Pareiškėjai toliau nevykdant skolinių prievolių, antstolis 2020-04-01 surašė turto arešto aktą Nr. S-20-174-7689 ir patvarkymą Nr. S-20-174-7690 skirti areštuotam turtui, t. y. butui, rinkos vertės nustatymo ekspertizę. CK 4.170 str. 6 d. numatyta, kad perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą. Pareiškėja, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-869-560/2019 pagrindu tapdama įkeisto turto savininke, įgijo ir pareigą atsakyti kreditoriui įkeisto turto verte, taip tapdama subsidiariai atsakinga kreditoriaus atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, jog skolininkė Lietuvos Respublika po palikėjos R. M. mirties paveldėtino turto neapskaitė, išieškojimas vykdomojoje byloje nukreiptinas į 2012-08-28 sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20120120007312, įkeistą 34,92 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, minėtas įkeistas butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, todėl ji įgijusi nuosavybės teisę į ši butą, įgijo ir pareigą atsakyti hipotekos gavėjui hipoteka įkeistu turtu. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar nuginčytas, todėl yra galiojantis ir vykdytinas.

Teismas, įvertinęs vykdomojoje bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad antstolis nuosekliai ir vadovaujantis įstatymais atliko vykdymo veiksmus t. y. antstoliui nustačius, kad vykdomasis dokumentas yra galiojantis ir vykdytinas, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė, todėl antstolio veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, o pareiškėjos skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas papildomai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos E. K. – K.skundų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.