Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei R. U. dėl avanso priteisimo, trečiasis asmuo V. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo V. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovė R. U., veikdama pagal įgaliojimą (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), su ieškove A. T. 2017 m. kovo 2 d. sudarė Avansinę sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. N., pardavimo. Ieškovė A. T. R. U., veikiančiai pagal įgaliojimą, sumokėjo 4000 Eur avansą, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Sutartyje numatyta sąlyga, kad jei pirkėja negaus paskolos banke, pardavėja pirkėjai grąžins 3000 Eur avansą, atsakymas dėl paskolos gavimo privalėjo būti pateiktas iki 2017 m. birželio 2 d. Trečiasis asmuo V. N. patvirtino, kad 2017 m. balandžio 7 d. gavo 4000 Eur avansą (b. l. 45).

Ieškovė laikosi pozicijos, kad būtent R. U. yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, kadangi ji pagal Avansinę sutartį, ją sudarė, surašė, paėmė 4000 Eur iš ieškovės, butą jai aprodė atsakovė, todėl ji ir turi atlyginti ieškovei padarytus nuostolius, o su V. N. ieškovė niekada nieko neaptarinėjo. Atsakovės atstovas nurodė, kad buto savininkė yra ne atsakovė R. U., o trečiasis asmuo V. N., todėl byloje spręstinas klausimas dėl tinkamo atsakovo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovo sutikimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, kadangi nagrinėjama byla yra susijusi su ginčo turto savininkės V. N. teisėmis ir pareigomis, ją įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Minėtoje nutartyje ir 2017 m. spalio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas taip pat akcentavo, ir ieškovei išaiškino jos teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu arba įtraukti į bylą bendraatsakoviu. Išaiškino, kad ieškovei tokio prašymo nereiškiant, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad R. U. yra tinkama atsakovė, atsakinga už ieškovei padarytus nuostolius.

Byloje kilo ginčas, kas turi atsakyti už atstovo atstovaujamojo vardu sudarytus sandorius – atstovas ar atstovaujamasis.

Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantami iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016).

Nagrinėjamu atveju, remiantis 2012 m. liepos 26 d. įgaliojimu, sudarytu Klaipėdos miesto 5-ajame notarų biure, nustatyta, jog V. N. įgaliojo R. U. savo nuožiūra ir sąlygomis sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius dėl bet kokių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų įgijimo nuosavybės teise, <...>, tame tarpe parduoti, dovanoti, mainyti, įkeisti bet kuriam fiziniam asmeniui arba bankui <...>. Įgaliojimo galiojimo terminas – 5 metai. 2017 m. kovo 2 d. Avansinėje sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta tarp pirkėjos A. T. ir pardavėjos R. U., veikiančios pagal įgaliojimą (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkėjas įsipareigoja nupirkti, o pardavėjas įsipareigoja parduoti nuosavybės teise V. N. priklausantį butą. Konstatuotina, kad sudarydama sutartį, atsakovė R. U., veikė kaip V. N. atstovė (pagal 2012 m. liepos 26 d. įgaliojimą). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudarant sandorį žinojo, kad atsakovė veikia pagal įgaliojimą, su įgaliojimo turiniu susipažino, jai taip pat buvo žinoma, kad ketinamas įsigyti butas priklauso trečiajam asmeniui V. N..

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Taigi atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ir (ar) atlieka įvairius teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016; 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016). Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės (CK 2.133 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji atsakovę informavo tinkamai ir nustatytu laiku apie tai, kad bankas jai nesuteikė paskolos butui pirkti, paprašė, kad ji grąžintų 3000 Eur avansą ir gali toliau pardavinėti butą, tačiau atsakovė ieškovei šiuos pinigus atsisakė grąžinti. Ieškovė ir ieškovės atstovė neneigė, kad ieškovė žinojo kam priklauso butas, kad butą, pagal įgaliojimą, pardavinėjo R. U.. Iki sudarant sutartį, ieškovė bankuose nesiteiravo, kokio dydžio kreditą, atsižvelgiant į jos amžių, darbo užmokestį, šeimyninę padėtį ir kt. aplinkybes, jai bankas gali suteikti. Paaiškino, kad prie avanso sutarties buvo pridėta ieškovės paso kopija ir R. U. įgaliojimas, kurio pagrindu ji pardavinėjo butą, pažyma iš Registrų centro. Ieškovė patvirtino ir tai, kad iš šių duomenų, iki avansinės sutarties pasirašymo, suprato, kas yra buto savininkas, tačiau atsakove pasirinko R. U., nes tą butą ji pardavinėjo pagal įgaliojimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pinigai atsakovei, veikiančiai kaip įgaliotam asmeniui, buvo perduoti pagal avansinę sutartį. 2012 m. liepos 26 d. įgaliojimas patvirtina, kad Avansinę sutartį atsakovė su ieškove sudarė veikdama pagal įgaliojimą, be to, pasirašant minėtą sutartį, įgaliojimas buvo pateiktas. Sutartyje atskleistas tikrasis buto savininkas (Registrų centro išrašas), atstovavimas (įgaliojimas). Tokiu būdu, ieškovei buvo aišku ir nekilo abejonių, kas yra tikrasis buto savininkas. Buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta todėl, kad ieškovė neturėjo pinigų buto pirkimui. Atsakovė, perdavusi pinigus trečiajam asmeniui, neturi nei teisinės, nei faktinės galimybės šiuos pinigus grąžinti, nes veikė kaip tarpininkas. Trečiasis asmuo V. N. raštu patvirtino, kad avansas jai buvo perduotas. Kad atsakovės vardu sudarytas įgaliojimas būtų fiktyvus, suklastotas ar netikras, duomenų byloje nėra. Visi byloje esantys ir ištirti rašytiniai įrodymai, net ir ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog R. U. neslėpė nuo ieškovės veikianti V. N., vardu ir jos naudai. Kad tokiais savo veiksmais ji būtų viršijusi savo įgaliojimus, byloje duomenų nėra. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad atsakovė veikė kaip įgaliotas atstovas, ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma, todėl teisės ir pareigos iš ginčo sandorio atsirado atstovaujamajam – V. N., remiantis CK 2.133 straipsnio 3 dalimi.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, kad prievoliniai teisiniai santykiai pagal Avansinę sutartį dėl buto pirkimo – pardavimo, susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, atstovaujamos R. U., o ne tarp ieškovės ir atsakovės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į V. N. dėl sutartinių santykių vykdymo. Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi teismas išaiškino ieškovei teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (CPK 45 straipsnis), tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad R. U. yra tinkamas atsakovas, atsakingas už ieškovei negrąžintą avansą. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti ir tuo pagrindu, kad ieškovė pagal Avansinę sutartį laiku neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. laiku nepranešė, kad iš banko negauna paskolos. Teismui nustačius, kad pagal Avansinę sutartį teisės ir pareigos dėl tinkamo sutarties vykdymo kyla ieškovei ir trečiajam asmeniui V. N., šios bylos kontekste nereikšmingos aplinkybės dėl ieškovės laiku ar nelaiku įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tik ieškovei pareiškus ieškinį asmeniui, kuriam kyla teisės ir pareigos pagal Avansinę sutartį – V. N., galėtų būti vertinamos aplinkybės dėl tinkamai ar netinkamai įvykdytų ginčo sutarties sąlygų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ieškovės ieškinys dėl avanso grąžinimo atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai santykiai atsirado tarp ieškovės ir atsakovės, be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė atsakinga už trečiojo asmens V. N. sutartinių santykių nevykdymą.

Ieškovės reikalavimai, atmetus ieškinį, dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestinas.

Ieškinį atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pateikė duomenis dėl 1500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato pagalbą byloje. Atsakovės turėtas išlaidas patvirtina pinigų pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo (b. l. 54), pinigų priėmimo kvitas (b. l. 28). Teismas vertina, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą byloje atitinka bylos sudėtingumą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. T. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. U.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.