- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 2-234-630/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01230-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant ieškovei D. M., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui R. K. dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. M. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo R. K. 10 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad atsakovas R. K. (duomenys neskelbtini)Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas (duomenys neskelbtini)Kauno apygardos teismo nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 2013-06-02 pagrobė ieškovei priklausančio automobilio užvedimo raktelius, po to tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-07-14 panaudodamas neteisėtu būdu įgytus užvedimo raktus pagrobė D. M. priklausantį automobilį, padegė ir visuotinai pavojingu būdu sunaikino minėtą automobilį. Apie tai, kad pagrobtas automobilis sudegintas ieškovė sužinojo tą pačią dieną apie 20.00 val., paskambinus policijos pareigūnams. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo sugyventiniai, turi nepilnametę dukrą, atsakovas jai yra grasinęs, todėl ji neabejoja, kad jis pagrobė ir sudegino automobilį norėdamas ją įbauginti. Pagrobus automobilį, ieškovė patyrė nepatogumus, didelį dvasinį sukrėtimą, baimės jausmą ir bejėgiškumą. Kitą automobilį ieškovė įsigijo tik po dvejų metų, į darbą ir kitais reikalais teko vykti viešuoju transportu. Ji iki šiol jaučia fizinius skausmus galvoje, didžiulį baimės jausmą ir emocinę depresiją. Ją persekioja netikrumo jausmas, jaučiasi nesaugi, nes viena augina du vaikus. Ji pasijuto vieniša, niekam nereikalinga, iškilo problemų bendraujant su aplinkiniais. Kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko labai ilgai, sustiprėjo nervinė įtampa, pasidarė dirgli ir jautri, jai sunku susikaupti, pablogėjo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovas R. K. patikslintu atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad minėto automobilio negrobė ir jo nesudegino. Dėl šio įvykio ieškovė nepatyrė jokios neturtinės žalos. Jos ligos nesusiję su nusikalstama veika ir yra ankstesnių negalavimų priežastis, be to iš pateiktų medicininių dokumentų nėra pagrindo teigti, kad jos sveikatos problemos yra tiesioginė nusikaltimo pasekmė. Atsakovas taip pat nurodė, kad šis ieškinys dėl neturtinės žalos reiškiamas tik dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas sumažino nusikaltimu patirtos turtinės žalos dydį ir jai neužtenka pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovas R. K. (duomenys neskelbtini)Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas (duomenys neskelbtini)Kauno apygardos teismo nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje už tai, kad (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini)esančio nuosavo namo kieme stovėjusio D. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono pagrobė užvedimo raktus, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką 2013 m. liepos 14 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas neteisėtu būdu įgytus užvedimo raktus, pagrobė svetimą – D. M. nuosavybės teise priklausantį 3110 Eur vertės automobilį „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir turėdamas tikslą jį sunaikinti apie 16.10 val. (duomenys neskelbtini), visuotinai pavojingu būdu padegė, dėl to nepataisomai sudegė automobilis ir kilo realus pavojus įstatymo saugomiems gėriams, tokiu būdu R. K. pavogė bei visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajai D. M. priklausantį automobilį, padarydamas D. M. 3110 Eur turtinę žalą. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas atlygino ieškovei 3110 Eur turtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Žemesnės instancijos teismas
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo nuosavybei, t. y. buvo sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi neabejotinai pripažintina, kad ieškovė dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, t. y. padegto ir visuotinai pavojingu būdu sunaikinto jos automobilio patyrė nepatogumus, baimės jausmą, dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą. Konstatuotina, kad tai, jog ieškovei atlyginta turtinė žala, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės atlyginti jai patirtą neturtinę žalą. Iš nusikalstama veika sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala ieškovei padaryta tyčiniais atsakovo R. K. veiksmais, kuriais buvo sunaikintas jos turtas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė patyrė nepatogumus, nes neturėdama automobilio į darbovietę (duomenys neskelbtini)vykdavo viešuoju transportu ar prašydavo kitų asmenų pagalbos; jai atlyginta nusikaltimu padaryta 3110 Eur turtinė žala; į tai, kad kitą automobilį įsigijo praėjus dvejiems metams po nusikaltimo; į tai, kad tiesiogiai nusikalstamos veikos padarymo vietoje nebuvo; į tai, kad patyrė psichinį smurtą, baimės jausmą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, kai sužinojo, kad jos automobilį padegė ir sunaikino jos buvęs sugyventinis, su kuriuo turi nepilnametį vaiką; į tai, kad ji patyrė nesaugumo jausmą, nes suprato, kad nusikaltimą buvęs sugyventinis įvykdė siekdamas ją įbauginti; į tai, kad baudžiamojoje byloje procesas tęsėsi beveik dvejus metus, į tai, kad ieškovės ligos su nusikaltimu nesusiję, nes nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl ūmaus bronchito ir virusinės kvėpavimo takų infekcijos, taip pat konsultuota dėl ginekologinių susirgimų, galvos kraujotakos sutrikimų (b. l. 62), kurie nėra tiesioginė nusikaltimo pasekmė; į tai, kad daugiau jokių įrodymų apie ilgalaikį sveikatos sutrikdymą, kuris galimai galėjo kilti dėl nusikalstamų veiksmų, ieškovė nepateikė; į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės ilgalaikio pobūdžio psichologinius susirgimus dėl kurių būtų gydyta psichologo ir/ar psichiatro ar būtų vartojusi medikamentus; į pažeistos vertybės pobūdį ir vietą teisės saugomų vertybių sistemoje, t. y., kad žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, kaip vienai iš labiausiai teisės ginamų vertybių, bet turtui.
Teismas taip pat atsižvelgia į atsakovo R. K. turtinę padėtį – jis yra darbingas, dirba pagal verslo liudijimą, gauna pastovias pajamas, kurios sudaro apie 1000 Eur per mėnesį, yra jaunas, sveikas, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, nors nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, tačiau nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus; į tai, kad įstatymas nesuteikia teismui galimybės sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, kadangi žala padaryta tyčia, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko (šiuo atveju - atsakovo) negali būti siejamas su jo nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką, baudžiamosiose bylose (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-123-606/2016; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 1A-177-593/2016, Nr. 1A-777-785/2015; 1A-713-245/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538-788/2015; Nr. 2K-103-489/2015; Nr. 2K-369-942/2015; 2K-133/2012) esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu), į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 187 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, jog ieškovei priteistina 350 Eur neturtinė žala, kuri įvertinta atsižvelgiant į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius.
CPK 96 straipsnyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu atsižvelgti į tai, kad iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, t. y. ieškovė pripažinta turinčia teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tai, kad teismas priteisė ieškovei ne visą jos prašomą neturtinės žalos dydį (vietoje 10000 Eur – 350 Eur), nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to turi būti mažinamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodytas patirtos neturtinės žalos dydis yra subjektyvus, o teisingą neturtinės žalos dydį nustatyti yra teismo prerogatyva, įvertinant tokias reikšmingas aplinkybes kaip neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kt., taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakovas negali įtakoti ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl darytina išvada, kad valstybei mokėtinas 20 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 85 str., 93 str., 96 str., CK 6.245 str., 6.250 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.