Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-25-1-01389-2014-7

2016 m. kovo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistojo S. N. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiosios I. U. atstovui advokatui Romualdui Lincevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. – 1 metams 5 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2015-05-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - bauda 8 MGL ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 5 mėnesiai laisvės apribojimo ir bauda 8 MGL (301,28 Eur), įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

Taip pat nukentėjusiosios I. U. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir priteista iš S. N. ir R. A. solidariai jos naudai 2900 eurų, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš S. N. 500 Eurų, o iš R. A. 300 Eurų. Nukentėjusiosios A. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir priteista iš S. N. ir R. A. solidariai jos naudai 2600 eurų. Nukentėjusiojo L. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir priteista iš S. N. ir R. A. solidariai jo naudai 290 eurų. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir priteista iš S. N. ir R. A. solidariai jo naudai 2000 eurų. Taip pat pripažinta nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I. U. jos atstovavimui patirtos 350 Eur išlaidos advokatui ir jos išieškotos solidariai iš S. N. ir R. A..

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir R. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su R. A. ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, S. N. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, iš chuliganiškų paskatų padegė I. U. automobilį, t. y. S. N., turėdamas tikslą atkeršyti I. U. už tai, kad pastaroji nesutiko pakeisti įvykusio eismo įvykio deklaracijos ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl I. U. sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, perdavė R. A. 0,5 litro buteliuką su degiu skysčiu, kuriuo nurodė apipilti ir padegti I. U. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu už tai pažadėjo piniginį atlygį, bei nurodė R. A. I. U. gyvenamąją vietą, automobilio markę, valstybinį numerį, po ko R. A. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-21, apie 02.15 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, užpylė degiu skysčiu I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pravarde „(duomenys neskelbtini)“ užmetus degantį degtuką ant I. U. automobilio, padegė I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 eurų vertės, nuo kurio užsidegė ir sudegė greta stovėję A. P. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 2600 eurų vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „K. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų vertės, L. R. priklausantis automobilis „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 290 eurų vertės, tokiu būdu sunaikino svetimą turtą ir padarė I. U. 2900 eurų, A. P. 2600 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 eurų, L. R. 290 eurų turtinę žalą. Po šio įvykio S. N. sumokėjo R. A. 200 litų už įvykdytą nurodymą, o pastarasis pinigus pasidalino su tiksliau nenustatytu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistasis S. N. savo apeliaciniame skunde neigia taręsis su kitu nuteistuoju sunaikinti svetimą turtą teigdamas, kad byloje nesurinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai yra paneigti bylos duomenimis.

Išdėstyti duomenys, kurie išsamiai išanalizuoti ir įvertinti apylinkės teismo, patvirtina, kad S. N., turėdamas tikslą atkeršyti, veikdamas kartu su R. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, iš chuliganiškų paskatų vadovavo R. A. padegant I. U. automobilį, nuo kurio užsidegė ir sudegė greta stovėję A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. R. priklausantys automobiliai. Tokiu būdu S. N. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas pagal BK 187 str. 2 d., t. y. už tai, kad vadovavo R. A. visuotinai pavojingu būdu sunaikinant svetimą turtą ir padarė I. U. 2900 eurų, A. P. 2600 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 eurų, L. R. 290 eurų turtinę žalą. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad byloje nesurinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o liudytojų E. R. ir L. K. parodymai yra išvestiniai iš R. A. parodymų, kurio parodymai nenuoseklūs, skirtingi visa apimtimi, o prieštaravimai nepašalinti, todėl apelianto kaltė grįsta abejotinais įrodymais, vadovaujantis prielaidomis, atmetami kaip paneigti aptartais bylos duomenimis.

Ši byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinant S. N. tuo, kad jis šį nusikaltimą įvykdė kaip vadovas ir organizatorius, veikiant bendrai su R. A. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kaltinant jį pagal BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. Tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu padarė išvadą, kad šį nusikaltimą S. N. įvykdė organizuota grupe, todėl jo veiką kvalifikavo pagal BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas argumentavo tuo, kad S. N., siekdamas keršto nukentėjusiajai I. U., parengė nusikalstamos veikos – tyčinio nukentėjusiosios automobilio sunaikinimo planą ir pasitelkiant kitus asmenis suorganizavo jo vykdymą ir jį įgyvendino. Apylinkės teismas nurodė, kad nusikaltimo padarymo būdas ir visa eiga neabejotinai rodo, kad be rimto pasiruošimo (nes viskas buvo detaliai suplanuota) šis nusikalstamas sumanymas negalėjo būti realizuotas, o tai visiškai atitinka tokios bendrininkavimo formos, kaip organizuota grupė, požymius. Tačiau sutikti su tokia apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada ir ją pagrindžiančiais motyvais negalima.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė kaip bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012). Tuo tarpu bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Todėl tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju gali būti du ar daugiau vykdytojų. Tačiau šias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-254/ 2008).

Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. N. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą veikdamas bendrai su R. A. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad tai jie padarė organizuotoje grupėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad šio nusikaltimo padarymo planas buvo primityvus ir spontaniškas, sudarytas tą pačią dieną S. N. ir R. A. išgertuvių metu. Iš R. A. parodymų matyti, kad S. N. jo prašė tik padegti I. U. priklausantį automobilį, tačiau nesiūlė ir nenurodė, kaip tai padaryti, o tik davė skysčio, kurį nurodė užpilti. Tai rodo, kad planas sugadinti I. U. priklausantį automobilį nebuvo derinamas detaliai. Pažymėtina ir tai, kad S. N. su R. A. išgertuvių metu dviese kalbėjosi apie minėto automobilio sugadinimą, tačiau S. N. neprašė, kad šį nusikaltimą padėtų padaryti dar kas nors, nederino jo veiksmų plano. Iš bylos duomenų neaišku, ar S. N. iš viso pažinojo asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris padėjo R. A. įvykdyti šį nusikaltimą, kas rodo, kad dėl asmenų, kurie turi sunaikinti svetimą turtą, skaičiaus ir konkrečių kiekvieno veiksmų susitarimo nebuvo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo suburtos aiškios asmenų grupės šiam nusikaltimui padaryti, nusikaltimo planas buvo paprastas, spontaniškas, priemonės šio plano įgyvendinimui buvo pakankamai primityvios ir lengvai prieinamos įsigyti, nes degaus skysčio ir degtukų galima įsigyti daugelyje prekyviečių. Iš R. A. parodymų taip pat matyti, kad nebuvo susitarimo kada tiksliai turi būti įvykdytas nusikaltimas. Vien tai, kad pokalbių metu S. N. nurodė, kokį ir kur esantį automobilį reikia sugadinti, davė R. A. degaus skysčio automobilio sugadinimui, dar nepatvirtina, kad nusikaltimas buvo kruopščiai planuojamas ir organizuojamas, kas leistų daryti išvadas apie nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad šioje byloje nenustatyta, jog S. N. skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė veikdamas organizuota grupe su R. A. ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau ištirti įrodymai patvirtina, jog S. N. veiksmai atitinka esminius nusikaltimo organizatoriaus požymius, nes nustatyta, jog būtent S. N. vadovavo nusikaltimo pasiruošimui: lenkė R. A. dalyvauti nusikaltime, numatė nusikaltimo padarymo būdą, parūpino dalį priemonių (LAT nutartis 2K-274/2009).

Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, S. N. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. į BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d. nurodant, kad jis iš chuliganiškų paskatų organizavo ir vadovavo padegti I. U. automobilį, t. y. turėdamas menkavertę dingstį – kerštaudamas I. U. už tai, kad pastaroji nesutiko pakeisti įvykusio eismo įvykio deklaracijos ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl I. U. sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, demonstruodamas elementarų moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, elgdamasis itin įžūliai, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo 0,5 litro buteliuką su degiu skysčiu, kurį perdavė R. A., bei nurodė apipilti juo ir padegti I. U. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už tai pažadėjo piniginį atlygį, bei nurodė R. A. I. U. gyvenamąją vietą, automobilio markę, valstybinį numerį, po ko R. A. veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-21, apie 02.15 val. užpylė degiu skysčiu I. U. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pravarde „(duomenys neskelbtini)“ užmetus degantį degtuką ant I. U. automobilio, tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino – padegė I. U. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 € vertės, nuo kurio užsidegė ir sudegė greta stovėję A. P. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2600 eurų vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „K. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 € vertės, L. R. priklausantis automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) –2900 € vertės, tokiu būdu sunaikino 10400 € bendros vertės turtą ir padarė I. U. 2900 €, A. P. 2600 €, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 €, L. R. 2900 € turtinę žalą, ir maždaug po dviejų savaičių po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, sumokėjo R. A. 200 litų, tokiu būdu jis vadovavo ir organizavo padegant I. U. automobilį.

Pažymėtina ir tai, kad kaip veikimą organizuotoje grupėje apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje kvalifikavo ir kito šiuo nuosprendžiu nuteisto R. A. veiksmus, t. y. pagal BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. R. A. apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal S. N. apeliacinį skundą ir nustačius, kad skundžiamu nuosprendžiu šioje byloje neteisingai kvalifikuota nusikalstama veika, su kuria tiesiogiai yra susijęs ir kitas nuteistasis R. A., taip pat vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl R. A., jo veiką perkvalifikuojant iš BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. į BK 187 str. 2 d.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą tiek S. N., tiek R. A., apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad viena iš šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra tai, jog jie nusikalto veikdami organizuota grupe. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ši S. N. ir R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalinama. Taip pat nėra pagrindo S. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, jog jis veikė bendrininkų grupėje, kadangi bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tuo tarpu šioje byloje vykdytojais laikytini R. A. ir asmuo pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme asmens pravarde „(duomenys neskelbtini)“ asmenybės nustatyti nepavyko, todėl nėra galimybės spręsti apie jo amžių ir pakaltinamumą, t. y. nėra galimybės nustatyti ar šis asmuo iš viso gali būti nusikaltimo subjektas. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju nustatytas tik vienas nusikaltimo vykdytojas, daroma išvada, jog nėra pagrindo išvadai, jog S. N. veikė bendrininkų grupėje ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nors šalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas veikiant organizuotoje grupėje, tačiau tai abiem nuteistiesiems paskirtų bausmių neįtakoja, kadangi apylinkės teismas, skirdamas bausmes, įvertino dar vieną abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamųjų asmenybes ir skundžiamu nuosprendžiu jiems paskyrė bausmes, kurios tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežtos ir kurias švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti:

S. N. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. į BK 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 1 metus 5 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., šią bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2015-05-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bauda 8 MGL ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus 5 mėnesius laisvės apribojimo ir baudą 8 MGL (301,28 Eur), įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

R. A. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. į BK 187 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 2 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

Iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti S. N. ir R. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie padarė nusikaltimą veikdami organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.