Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. L2-279-1007/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00099-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.4.3.; 3.1.4.5.; 3.1.7.3.; 3.4.1.11.1.

2016 m. sausio 26 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama kreditoriaus Naujosios Akmenės miesto Ramučių g. 39 daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiškimo dėl skolos, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. S. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Priteisti 30,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą kreditorius reikalauja nepagrįstai. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų dokumentų, nurodyta suma buvo sumokėta teisininkui E. M., kuris www.advoco.lt duomenimis nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, už procesinio dokumento paruošimą. Tačiau, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, ir 2015-05-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, teisinės konsultacijos ir procesinių dokumentų parengimo išlaidos nėra priskiriamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, o yra priskiriamos atstovavimo išlaidoms. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tuo tarpu atstovavimo išlaidos atskirai išskirtos CPK 88 straipsnio 6 punkte.

Kaip numatyta CPK 56 straipsnio 2 dalyje, juridinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, o taip pat tų juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai juridiniam asmeniui atstovauja CPK 56 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus advokatą, advokato padėjėją ar vieną iš bendrininkų, negali būti priteistos. Kadangi kreditorius prašo priteisti atstovavimo išlaidas, kurias patyrė pasinaudojęs teisininko, o ne advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisine pagalba rengiant procesinius dokumentus, reikalavimas šias išlaidas priteisti yra aiškiai nepagrįstas ir negali būti teismo patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiškiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties. Kitaip tariant, tiesiog nėra įmanomas reikalavimo kompensuoti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo statuso neturinčio teisininko suteiktas teisines paslaugas patenkinimas.

Kaip išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2015-07-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1713-585/2015, o vėliau pakartota ir Šiaulių apygardos teismo 2015-10-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1008-569/2015, tais atvejais, kai kreditorius pareiškia bent vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą – net jeigu tai yra tik procesinis reikalavimas – atsisakoma priimti visą kreditoriaus pareiškimą. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, išduodamas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, pagal CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintą reglamentavimą turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą. Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, tai nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį reikalavimą, o teismas bet kokio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. CPK 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškiai nepagrįstu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų reikalavimų nepagrįstumas, kuris suprantamas kaip galimybės, kad tokie reikalavimai bus patenkinti, nebuvimas, yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, t. y. tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

Nagrinėjamu atveju aiškiai nepagrįstu pripažintas procesinis reikalavimas. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar aiškiai nepagrįstas reikalavimas yra materialinis ar tik procesinis. Viena vertus, CPK XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies. Kita vertus, išdavus teismo įsakymą dėl kreditoriaus materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo priteisti žyminį mokestį, bet atsisakius priimti pareiškimą toje dalyje, kurioje reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, būtų iškreipta paties sumarinio proceso esmė. Šio procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio teisinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Bylos, išnagrinėtos CPK XXIII skyriaus tvarka, proceso pasibaigimas kitokiu negu teismo įsakymas procesiniu dokumentu ir apeliacijos galimybė (netgi vien procesinių reikalavimų išsprendimo dalyje) yra nesuderinami su supaprastinto proceso tikslais. Taip yra todėl, kad išdavus teismo įsakymą dėl kreditoriaus materialinių subjektinių reikalavimų ir procesinio reikalavimo priteisti žyminį mokestį, bet atsisakius priimti pareiškimą, kiek juo reikalaujama kompensuoti išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, visų pirma, teismas turėtų priimti du procesinius sprendimus (teismo įsakymą dėl reikalavimų dalies ir nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškimo dalį). Antra, atsisakius priimti pareiškimo dalį, kreditorius galėtų pasinaudoti teise į apeliaciją ir pareikšti atskirąjį skundą dėl tokios nutarties, kaip tai nustatyta Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje. Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du lygiagretūs procesai – išieškojimo ir apeliacijos. Taigi kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas nors vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus Naujosios Akmenės miesto Ramučių g. 39 daugiabučio namo savininkų bendrijos 2016-01-21 pareiškimą dėl skolos, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. S. ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.