Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2-1055-553/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2-1055-553/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00864-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės investicijos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1055-553/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00864-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės investicijos“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Pilaitės investicijos“ dėl 85 610,68 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje taip pat pareikštas prašymas atleisti ieškovą nuo dalies (1 800,97 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo.

2. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovo atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo ir viena dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1689-619/2021 dėl 1 195 485 Eur sumos iš ieškovo priteisimo, taip pat yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu visos ieškovo banko sąskaitos ir visas turimas turtas yra areštuoti. Vilniaus miesto apylinkės teisme M. K. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla Nr. e2FB-11418-1134/2021 (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo nėra įsiteisėjusi). Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovo M. K. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo netenkino ir nustatė ieškovui 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti likusią 1 409 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

4. Teismas pažymėjo, kad nuo 85 610,68 Eur ieškinio sumos mokėtina žyminio mokesčio suma, įvertinus tai, kad procesiniai dokumentai pateikiami per EPP, sudaro 1 509 Eur. Nors ieškovas nurodė, kad sumokėjo 200 Eur dydžio žyminį mokestį ir prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, tačiau ieškovas pateikė įrodymus, jog 2021 m. liepos 26 d. sumokėjo 100 Eur dydžio žyminio mokestį, todėl likusi mokėtina suma – 1 409 Eur dydžio žyminis mokestis.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1689-619/2021, nutarta areštuoti ieškovo M. K. nekilnojamąjį turtą, jo esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą ir / arba turtines teises, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant – areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 1 195 485 Eur sumos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11418-1134/2021 nutarta M. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Šią teismo nutartį atskiruoju skundu apskundė trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Vilmstata“. Taigi, teismo nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui nėra įsiteisėjusi. Iš ieškovo su ieškiniu pateiktų dokumentų – vykdomųjų bylų suvestinių ir antstolių informacinės sistemos matyti, kad antstoliai vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš M. K. ir vieną vykdomąją bylą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kitų duomenų apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas ieškovas teismui nepateikė, t. y. ieškovas nepateikė teismui turto registro išrašų, banko sąskaitų ir kt., iš kurių būtų galima spręsti apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ir negalėjimą sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio, teismas padarė išvadą, kad duomenų apie ieškovo turimą turtą analizė neteikia pakankamo pagrindo atleisti jį nuo likusios 1 409 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas M. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:

7.1. Teismui pateiktos aplinkybės bei įrodymai patvirtina ieškovo sunkią padėtį ir negalėjimą sumokėti viso žyminio mokesčio. Ieškovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai sudaro net 966 092 Eur sumą. Iš civilinės bylos Nr. e2-1689-619/2021 matyti, kad ieškovo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – sudaro net 1 195 485,00 Eur sumą. Ieškovui šios sumos yra labai didelės, juo labiau kad be šių sumų apeliantas turi ir kitų pradelstų įsipareigojimų (viso bendra įsipareigojimų suma siekia virš 3,5 mln. Eur) ir jo turimo turto nepakanka šioms sumoms apmokėti. Todėl ieškovas pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. e2FB-11418-1134/2021) ir teismas nutarė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nors minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau bankroto bylos iškėlimas suponuoja, jog apelianto nurodomos aplinkybės dėl sunkios finansinės padėties yra pagrįstos.

7.2. 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, motyvuojamojoje dalyje išsamiai aprašyta apelianto finansinė padėtis, kuri pagrįsta bankroto byloje pateiktais įrodymais. Nutartyje konstatuota, kad M. K. pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma siekia daugiau nei 3 559 768,92 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį; gaunamos pajamos 3 000 Eur (iš advokato profesinės veiklos) bei 450 Eur iš buto nuomos, taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėjas turi realių galimybių per protingą laikotarpį padengti susidariusį įsiskolinimą.

7.3. Atsižvelgiant į skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus, kad teismui nepakanka duomenų konstatuoti ieškovo negalėjimą sumokėti žyminį mokestį, teikiami papildomi įrodymai apie M. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas: 1) išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurių matyti, kad ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė siekia 274 099 Eur; 2) Hipotekos registro išrašai, iš kurių matyti, kad visas šis nekilnojamasis turtas, išskyrus 3 120 Eur vertės žemės sklypą, yra apsunkintas hipoteka; 3) Swedbank banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad sąskaitoje yra 4 906,98 Eur suma; 4) Turto arešto aktų registro išrašas, iš kurio matyti, kad, vykdant vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, absoliučiai visas ieškovui priklausantis turtas yra areštuotas.

Motyvuojamoji dalis

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus – 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2FB-11418-1134/2021, Išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, Hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro, apelianto sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašą. Šiais naujais įrodymais apeliantas įrodinėja savo sunkią finansinę padėtį.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto naujai pateiktus įrodymus, sprendžia, kad naujai pateikti įrodymai apie M. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, t. y. išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, Hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro, taip pat apelianto sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išrašas, susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Aptartais įrodymais grindžiamai apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl jo sunkios finansinės padėties, nėra didelės apimties, todėl teismas juos priima ir vertina nagrinėjamos bylos kontekste.

13. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad spręsdamas ginčus, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nepriima apelianto teismui pateiktos 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-11418-1134/2021.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

14. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. K. prašymą atleisti nuo dalies (1 409 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo suformulavo Vilniaus apygardos teismui 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateiktame ieškinyje, kuriuo prašė priteisti iš UAB ,,Pilaitės investicijos“ 85 610,68 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. e2-2697-275/2021). Teikdamas ieškinį M. K. sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žyminis mokestis šiuo atveju yra 1 509 Eur, taip pat įvertinęs, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, iš kurių būtų galima spręsti apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ir negalėjimą sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio, prašymo netenkino.

16. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleisti ieškovą nuo beveik visos žyminio mokesčio dalies mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose (pvz., CPK 83 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis) nustatytais atvejais. Asmuo, prašantis jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, savo sunkią turtinę padėtį turi pagrįsti į bylą teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią ieškovo turtinę padėtį, teismas galėtų tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, t. y. kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti.

17. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017).

18. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie galimai turimą ieškovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui priklausančio turto (2 (dviejų) žemės sklypų, žemės sklypo su statiniais (garažu, pirtimi, stogine, tvora), vienbučio gyvenamojo namo, buto) vertė siekia 274 099 Eur; visas šis nekilnojamasis turtas, išskyrus 3 120 Eur vertės žemės sklypą, yra apsunkintas hipoteka. 2021 m. rugpjūčio 10 d. išrašas iš AB „Swedbank“ patvirtina, kad ieškovo sąskaitoje yra 4 906,98 Eur suma. Vilniaus miesto apygardos teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1689-619/2021, areštuotas M. K. nekilnojamas / kilnojamas turtas, piniginės lėšos 1 195 485 Eur sumai. Ieškovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai sudaro 966 092 Eur sumą. Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad vykdant vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, absoliučiai visas ieškovui priklausantis turtas yra areštuotas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11418-1134/2021 M. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d., ją Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2S-2323-567/2021 palikus nepakeistą.

20. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog apelianto turtinė padėtis iš tiesų nesudaro ieškovui galimybių sumokėti visą 1 509 Eur žyminį mokestį, todėl iš dalies tenkina apelianto prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir atleidžia ieškovą nuo 50 proc. dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tokiu būdu ieškovas atleidžiamas nuo 754,50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo bei jam, atsižvelgiant į jo sumokėtą žyminio mokesčio dalį, nustatytinas 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminas sumokėti likusią 654,50 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Teismui iš dalies tenkinus apelianto prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, naikinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 83 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti iš dalies ieškovo M. K. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atleisti ieškovą M. K. nuo 754,50 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimties euro centų) žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nustatyti 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą sumokėti likusią 654,50 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimties euro centų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.

Teisėja Aldona Tilindienė