- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-1897-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02834-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- Prancūzijos Respublikos draudimo bendrovei „Allianz IARD“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Alfa Baltic“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3589-399/2015 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei Prancūzijos Respublikos draudimo bendrovei „Allianz IARD“, trečiajam asmeniui UAB „Alfa Baltic“, dėl sąžiningo įgijėjo teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad jis yra traktoriaus Fendt 413 Vario, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad traktoriaus buvimo vieta ir ieškovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškinys teismingas Marijampolės rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė kaip neteismingą Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Nutartyje teismas nurodė, jog CPK 783 str. 3 d. numato, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. CPK 787 str. 1 d. 3 p. numato, kad bylos yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jei ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.
Be to nurodė, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau traktoriaus registracijos liudijime ieškovo gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad minėtu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2015-06-19 siuntė ieškovui atsakymą į jo 2015-06-11 prašymą. Ieškovas nurodydamas, jog traktoriaus buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), duomenų, patvirtinančių minėtą aplinkybę nepateikė. Priešingai, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės R. R. 2015-04-28 nutarime grąžinti traktorių nurodoma, kad M. S. pateikė tyrimui traktorių bei su juo susijusių dokumentų kopijas. Paminėto nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarta išaiškinti UAB „Alfa Baltic“, kad atsiimant traktorių, privaloma sumokėti už jo saugojimo išlaidas nuo vykdytino nutarimo įsiteisėjimo dienos iki jo faktiško atsiėmimo. Taip pat nutartyje pažymėta, kad nuo neskundžiamos Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-06-01 nutarties praėjo mėnesis laiko, todėl nėra aišku, t.y. nepateikta duomenų, kur/pas ką šiuo metu yra ginčo objektu tapęs traktorius.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį.
Nurodo, kad iš prie ieškinio pridėtų nutarimų galima matyti ir suprasti, kad šiuo metu traktorius yra saugomas būtent ieškovo. Be to, ieškovas teismo prašė išreikalauti dokumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą, o būtent ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje yra užfiksuota tikroji traktoriaus buvimo vieta. Be to, teismui vis dėl to manant, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktinę traktoriaus buvimo vietą, turėjo būti nustatytas terminas tokiam ieškinio trūkumui pašalinti. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių traktoriaus buvimo vietą.
Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-812-381/2015;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3- 302/2013).
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nagrinėjamu atveju, dokumentų, pagrindžiančių traktoriaus faktinę buvimo vietą nepateikimas, nesudaro netgi pagrindo nustatyti terminą, ieškinio trūkumams šalinti. Dar kartą pastebėtina ir tai, kad duomenys, pagrindžiantys faktinę traktoriaus buvimo vietą yra užfiksuoti ir prašomoje išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
Tam tikrų ieškinyje nurodytų aplinkybių nepagrindimas rašytiniais įrodymais (šiuo atveju traktoriaus buvimo vietos) nėra ir negali būti laikoma ieškinio trūkumu CPK prasme ir negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, kadangi, viena vertus, dėl tų aplinkybių ginčo gali tarp šalių nekilti, o kita ginčo šalis tokią aplinkybę gali pripažinti.
Šiuo metu ieškovo iniciatyva yra atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu antstolis konstatavo faktinę aplinkybę, kad traktorius yra (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad anksčiau šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikti nebuvo galimybės, nes jis paprasčiausiai nebuvo atliktas, o teismas atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą, o ne nustatydamas terminą trūkumams šalinti užkirto kelią pateikti šį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiamas klausimas ar teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Marijampolės rajono apylinkės teismui, yra teisėta ir pagrįsta.
Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia ieškinį Prancūzijos Respublikoje esančiam juridiniam asmeniui. Kadangi atsakovas yra užsienio juridinis asmuo, laikytina, jog byla turi tarptautinį (užsienio elementą), todėl bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.). Dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) sprendžiama pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles. Minėto skyriaus pirmajame straipsnyje nurodyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos tuomet, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.).
Nuo Lietuvos Respublikos įstojimo Į Europos Sąjungą dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms, tarpe jų ir Lietuvai, yra privalomos ir privalo būti taikomos tose Sutartyse ir įstojimo akte nustatytomis sąlygomis (Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų 2 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 punkte nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadinasi, Europos Sąjungos teisės taikymas, jos viršenybės užtikrinimas yra vienas iš valstybės tarptautinių įsipareigojimų, kurį valstybė ir jos valdžios institucijos privalo vykdyti.
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuris yra tiesiogiai taikytinas Lietuvos Respublikoje, II skyriuje numatytos Europos Sąjungos valstybių narių teismų jurisdikcijos nustatymo taisyklės. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams bei nustatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.
Pagal Reglamento 60 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias juridinio asmens buvimo vietą, nagrinėjamu atveju atsakovės buveinė yra Prancūzijos Respublikoje, todėl ieškovui siekiant, kad civilinė byla būtų iškelta ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, būtina nustatyti ar pagal Reglamento 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios arba išimtinės jurisdikcijos.
Nagrinėjamu atveju atsakovo, juridinio asmens buveinei esant Prancūzijos Respublikoje, byla nagrinėtina pagal atsakovo buveinės vietą, nes Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nustatytų alternatyvaus, išimtinio ar specialaus teismingumo taisyklių taikyti nėra pagrindo. Be to, Reglamento 22 straipsnyje nurodoma, kad išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą turi teismo procesai, kurių objektas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuomą.
Kadangi ieškovo reikalavimas yra susijęs su nuosavybės pripažinimu į kilnojamąjį daiktą, o minėto Reglamento nuostatos išimčių tokio reikalavimo nagrinėjimui nenumato, vadovautis CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nacionalinio teismingumo taisykle, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.
Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 2 p. numatytu pagrindu, konstatavęs, jog pareikštas ieškinys neteismingas Marijampolės rajono apylinkės teismui, kadangi jis nepriskirtinas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, t. y. nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo teisę į teisminę gynybą siekia realizuoti kreipdamasis į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuris nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose, apeliacinės instancijos teismas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palieka iš esmės nepakeistą, patikslindamas jos rezoliucinę dalį, nes ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo teisinis rezultatas turi išlikti nepasikeitęs, atsisakant priimti ieškinį, tačiau ne CPK 137 str. 2 d. 2 p., o 137 str. 2 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį išdėstant ją taip: atsisakyti priimti ieškovo M. S. ieškinį atsakovei Prancūzijos draudimo bendrovei „Allianz IARD“, trečiajam asmeniui UAB „Alfa Baltic“, dėl sąžiningo įgijėjo teisių gynimo, kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos teismuose.