- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-820-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00074-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- S. T., A. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-1517-418/2022 pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys S. T., A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus, (toliau – pareiškėja) 2022 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė teismo išduoti teismo leidimą paimti vaiką K. L., gimusį (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš motinos S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir tėvo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) VTAS) (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmas, trukdo ilsėtis, bute geriami alkoholiniai gėrimai, yra nepilnametis vaikas. (duomenys neskelbtini) AVPK policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, bute buvo rasta neblaivi motina S. T. (nustatytas 2,17 promilės girtumas), taip pat namuose buvo ir mažametis vaikas K. L., kuris buvo perduotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) VTAS budėtojams. Dėl girtumo motina negalėjo pasirūpinti mažamečiu vaiku, todėl jis paimtas iš nesaugios aplinkos ir nuo 2021 m. gruodžio 9 d. apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini) budinčią globotoją. Nurodė, jog vaiko motina pranešimo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tokio pobūdžio pranešimas gautas ne pirmą kartą. Iš visų anksčiau gautų pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nustatė, kad motina yra priklausoma nuo alkoholio. Vaikas auga aplinkoje, kurioje vartojamas alkoholis. Neužtikrinamos vaikui augti ir vystytis tinkamos sąlygos, vaikas patiria stresą jo motinai pavartojus alkoholį. Siekiant nepaimti vaiko iš šeimos, sudaryti motinai galimybę keisti gyvenimo būdą, buvo priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę. Nurodė, kad ši priemonė buvo numatyta dar ir todėl, kad vaiko tėvas A. L. yra pateikęs teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir atsisako rūpintis vaiku, kadangi nuo 2020 metų sausio mėnesio su vaiku nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio. Nuspręsta K. L. taikyti laikinąją priežiūrą, laikinuoju prižiūrėtoju sutiko būti S. T. tėvas A. T. (iki 2022 m. sausio 18 d.). S. T. buvo konsultuojama siekiant įsisąmoninti ir suvaldyti krizinę situaciją šeimoje, atkreipiant dėmesį į socialinius ir tėvystės įgūdžių klausimus. 2022 m. sausio 19 d. vaiko laikinoji priežiūra buvo pratęsta iki 2022 m. vasario 18 d., laikinuoju prižiūrėtoju sutiko būti S. T. motina E. T.. S. T. šeimai nuo 2021 m. lapkričio 29 d. prasidėjo atvejo vadybos procesas, paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir / ar atkūrimo paslaugos. S. T. noriai ir atvirai bendrauja, stengiasi vykdyti pagalbos planą, tačiau pavyksta tik iš dalies. Nurodė, kad S. T. pripažįsta, supranta savo problemas ir priklausomybę nuo alkoholio, naudojasi teikiama pagalba, bet jokios priemonės nepadeda, nes ji vis palūžta. Pastebimas stiprus ryšys tarp motinos ir vaiko. Nors motinai sunkiai sekasi nustatyti ribas ir taisykles namuose, tačiau ji daug bendrauja ir kalbasi su berniuku. K. L. labai myli savo motiną, dėl to motinai pradėjus vartoti alkoholį vaikas labai kenčia ir nerimauja, jaučiasi nesaugus. Nurodė, kad vaiką nors ir turėjo prižiūrėti E. T., tačiau ji neužtikrino anūko priežiūros, todėl 2022 m. vasario 17 d. nepilnametis vaikas apgyvendintas saugioje aplinkoje pas (duomenys neskelbtini) budinčiąją globotoją. 2022 m. vasario 17 d. laikinoji priežiūra buvo nutraukta, kadangi visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos, jos buvo neveiksmingos. Kadangi vaiko motina S. T. nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. (duomenys neskelbtini) VTAS 2022 m. vasario 18 d. pateikė motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir (ar) šeima priima pagalbą tik iš dalies. S. T. nemotyvuota keisti savo gyvenimo būdo, A. L. atsisako dalyvauti K. L. gyvenime, jį auginti ir rūpintis, visos pagalbos priemonės išnaudotos, todėl siūlė inicijuoti laikinąją globą K. L.. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) VTAS apie galimus vaiko teisių pažeidimus S. T. šeima žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Nuo to laiko apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo gauta 10 pranešimų. Kuomet vaiko motinai buvo nustatomas girtumas, vaikas buvo paimamas iš nesaugios aplinkos, taip buvo padaryta 7 kartus, kad būtų užtikrinta vaikui saugi aplinka, kadangi vaikas yra mažametis ir pats savimi pasirūpinti negali, o motina, būdama neblaivi, negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Vaiko situacijos vertinimas buvo atliekamas 8 kartus, inicijuota atvejo vadyba (duomenys neskelbtini), teikiama pagalba šeimai, sudarytas ir nuolat tikslinamas pagalbos planas. S. T. šeimai atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. spalio 1 d., nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d., nuo 2021 m. lapkričio 12 d. ir taikoma iki dabar. S. T. per 3 metus yra 6 kartus bausta administracine tvarka dėl vaiko teisių pažeidimų ir tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo S. T. 2022 m. kovo 21 d. vykusiame teismo posėdyje prašė teismo pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad ji lankosi pas psichiatrą, sprendžia problemas dėl alkoholio, gyvena savo būste, alkoholio jau kuris laikas nevartoja, turi visas sąlygas vaiką auginti ir prižiūrėti pati.
4. Suinteresuotas asmuo A. L. 2022 m. kovo 21 d. vykusiame teismo posėdyje prašė teismo pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jau nuo 2020 m. sausio mėnesio su vaiku ir jo motina negyvena, su vaiku nepalaiko santykių, ryšys nutrūkęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. (duomenys neskelbtini) teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašymo.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos nurodytus tiesioginius, tyčinius ir sistemingus suinteresuoto asmens S. T. veiksmus, nukreiptus į vaiką, keliančius pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Pažymėjo, kad į bylą nepateiktas psichologinis vaiko įvertinimas, iš kurio galima būtų daryti išvadas apie daromą žalą vaiko psichinei sveikatai ir jo raidai. 2022 m. lapkričio 26 d. pagalbos plane užfiksuotas socialinės pedagogės teiginys, kad berniukui sunku bendrauti su vaikais, nesikeikia, bet kalba negražiai, tai jį atstumia nuo draugų, yra tingus, jam trūksta socialinių įgūdžių, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant psichologinį smurtą. Be to nurodė, kad grėsmės vaikui nustatymo anketoje nurodytos aplinkybės, jog vaikas tapo galimo smurto artimoje aplinkoje liudininku (t. y. nėra smurto auka) ar auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama, nagrinėjamu atveju nėra priskiriamos prie aukštos rizikos veiksnių. Teismas nurodė, kad vaiko atstovo (motinos) ir kito asmens (sugyventinio) neigiamas tarpusavio santykis nėra pakankamas pagrindas paimti vaiką iš šeimos, tuo tarpu vaiko ir tėvų neigiamas santykis šiuo metu nenustatytas – teismo posėdžio metu S. T. nurodė, kad vaikas nori gyventi su mama. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog S. T. įrašyta į priklausomybės ir psichinių ligų įskaitą. Byloje esančiais duomenimis S. T. pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, gydosi ir siekia lankyti psichologo konsultacijas, spręsti šią problemą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės vertinti kaip neabejotinai egzistuojančių šių grėsmės vaikui aukštos rizikos veiksnių: galimo psichologinio smurto prieš vaiką; vaiko nenoro gyventi namuose, pageidavimo būti paimtam iš atstovų pagal įstatymą; vaiko galimos ligos ir negydymo; agresyvaus elgesio su vaiku, dėl ko gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei; vaiko palikimo be priežiūros ar palikimo prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi; vaiko priežiūros įgūdžių ir žinių neatitikimo vaiko raidai ir brandai. Teismas nurodė, kad vaiko tėvas atsisako rūpintis vaiku, nes pateikęs teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Todėl laikė, kad, tuo atveju jei vaikas turi abu tėvus, kurių vienas gali pasirūpinti vaiku, nenustačius pakankamo pagrindo paimti vaiką iš pastarojo, tai, kad kitas iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl leidimo paimti vaiką. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, pripažino, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios teisinį ir faktinį pagrindą išduoti teismo leidimą paimti vaiką K. L. iš jo tėvų S. T. ir A. L.. Taip pat nurodė, kad, nors byloje teikiami duomenys apie galimą nepilnamečio vaiko motinos priklausomybę alkoholiui, byloje yra pateikta informacija, jog S. T. deda pastangas gydytis, duomenų apie tai, kad S. T. nepilnamečiu vaiku rūpintis negali, byloje nėra pateikta.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį, priimti naują nutartį ir išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką K. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš motinos S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir tėvo A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų, neteisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
1.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išimtinai vadovavosi suinteresuoto asmens S. T. pateiktais paaiškinimais, o į nepilnamečio vaiko K. L. geriausius interesus neatsižvelgė. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. spalio 10 d., nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d., ir nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki šiol, kurių metu sudaryti pagalbos planai šeimai, aptarti šeimos ir vaiko poreikiai, skirtų šeimai įpareigojimų vykdymas, naujų skyrimas bei jų aptarimas. Ankstesni atvejo vadybos procesai buvo nutraukiami dėl padarytos motinos pažangos, motina vykdydavo pagalbos planą, bendraudavo su paskirta atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, dėdavo pastangas tinkamai rūpintis vaiku, tačiau pažanga būdavo trumpalaikė, kadangi skyriuje buvo vėl gaunami pranešimai dėl galimo vaiko teisių pažeidimo K. L. atžvilgiu. Skyriui įvertinus gautus pranešimus buvo vėl pradedamas atvejo vadybos procesas, kadangi motina be specialistų pagalbos negebėdavo savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius. Per laikotarpį, kuomet šeima yra žinoma skyriui, situacija nepasikeitė, byloje buvo pateikti duomenys apie nepilnamečio vaiko motinos netinkamą elgesį. Motinos netinkamą elgesį mažamečio K. L. atžvilgiu parodo ne tik skyriaus pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir teismo posėdyje žodiniu būdu tai patvirtinę apklaustieji asmenys, t. y. suinteresuotas asmuo S. T., liudytojas A. T., kurie patvirtino, kad S. T. turi priklausomybę alkoholiui. Skyrius nesutinka, kad byloje nėra duomenų apie nurodytus tiesioginius, tyčinius ir sistemingus suinteresuoto asmens S. T. veiksmus, nukreiptus į vaiką, keliančius pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Iš pateiktų duomenų byloje matyti, kad S. T. skyriui yra žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimo dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu skyriuje gavimo. Skyriuje yra gauta 10 (2018 m. rugpjūčio 9 d., 2020 m. sausio 17 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2021 m. sausio 24 d., 2021 m. vasario 7 d., 2021 m. kovo 11 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. birželio 25 d., 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. gruodžio 8 d.) pranešimų apie tai, kad motinai buvo nustatomas girtumas, mažametis vaikas K. L. būdavo motinos S. T. priežiūroje. Motinai nustačius girtumą, vaikas 7 kartus buvo apgyvendinamas saugioje aplinkoje pas kitus asmenis. Tai sukeldavo vaikui stresą, jis išgyvendavo situacijas, kuomet negali pasilikti namuose, o turi vykti pas svetimus asmenis. Šiuo atžvilgiu svarbu atskleisti kokią žalą sistemingas motinos alkoholio vartojimas daro įtaką vaiko raidai, psichinei, fizinei ir sveikatos būklei. Skyriaus nuomone, vien faktas, kad motina vartoja alkoholinius gėrimus prie mažamečio ir šios aplinkybės pasikartoja, vaikui gali sukelti neatitaisomą žalą arba ilgalaikius padarinius vaiko fizinei ir emocinei sveikatai, mokymuisi ir jo ateičiai. Mažametis vaikas gali jausti pastovų nerimą ir baimę dėl nežinojimo, kas jo laukia namuose, tai gali atsiliepti vaiko elgesiui mokykloje, su draugais ar kitoje socialinėje aplinkoje. Mažametis gali tapti labai perdėtai atsargus, įtarus, kontroliuoti save. K. L. daromą žalą ugdymo įstaigoje atsispindi byloje pateiktas 2022 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad nuolatinio stabilumo šeimoje nebuvimas, mamos girtavimai, nepriežiūra, daro didelę žalą vaiko socialinei raidai, jo psichikai, vertybėms ir tai akivaizdžiai atsispindi berniuko mokymosi rezultatuose, bendravime su bendraamžiais. Sudėtinga kalbėti apie mokinio mokymosi motyvaciją, pasiekimus, jei nėra užtikrinami elementariausi vaiko fiziologiniai poreikiai bei saugumas. Pažymėtina, kad dėl sistemingo motinos alkoholio vartojimo mažamečio akivaizdoje, vaikas gali būti linkęs į įvarius nervinius ir psichinius sutrikimus ar netinkamą elgesį. Kadangi K. L. yra mažametis, tokio amžiaus vaikas pats savimi pasirūpinti negali, todėl manytina, kad motinos sistemingas girtavimas kenkia pagrindinių mažamečio vaiko fizinių poreikių tenkinimui. Taip pat vaiko amžius neleidžia jam suprasti motinos vartojamo alkoholio daromos žalos jam pačiam, jo psichinei, fizinei ir sveikatos būklei. Tokios aplinkybės patvirtina, kad motinos S. T. amoralus elgesys ir pasirinktas gyvenimo būdas kenkia jos mažamečio vaiko vystymuisi, asmenybės formavimuisi ir kelia riziką dėl netinkamo vaiko požiūrio į alkoholį susiformavimo, matant tokį pavyzdį iš motinos.
1.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik 2021 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 17 d. gautais pranešimais apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau nelaikė, kaip byloje reikšmingų aplinkybių anksčiau gautų pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą visumos ir suinteresuoto asmens S. T. administracinių nusižengimų už vaiko teisių pažeidimus bei tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad šeimoje vyksta motinos S. T. sistemingas alkoholio vartojimas, kada atitinkamai daroma žala ir mažamečiui vaikui K. L.. Teismų praktikoje pasisakoma, kad spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.
1.4. Teismas pažymėjimo, kad į bylą nėra pateiktas psichologinis vaiko įvertinimas, iš kurio galima būtų daryti išvadas apie daromą žalą vaiko psichinei sveikatai ir jo raidai. Skyriaus prašyme yra pateikta pakankamai įrodymų, kad motinos S. T. alkoholio vartojimas daro žalą mažamečio psichinei sveikatai, vartodama alkoholį motina nesugeba užtikrinti vaiko fiziologinių poreikių. Pažymima, kad kada motina S. T. vartoja alkoholį, nėra užtikrinamas vaikui saugumas, vaiku motina nesirūpina, vaikas būna paliekamas vienas namuose arba mato, kaip kiti asmenys vartoja alkoholį jo akivaizdoje, tai nėra tinkamas vaiko saugumo užtikrinimas, todėl vaiko gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. Pabrėžtina, kad vien sistemingas motinos S. T. alkoholio vartojimas prie mažamečio vaiko K. L. gali sukelti neatitaisomą žalą arba ilgalaikius padarinius vaiko fizinei ir emocinei sveikatai, kadangi vaikas negali jaustis saugus, nes, motinai pavartojus alkoholio, mažametis vaikas apgyvendinamas saugioje aplinkoje pas kitus asmenis, dėl šių priežasčių vaikui sukeliamas stresas ir nuolatinis nesaugumo jausmas.
1.5. Šeimos bylose teismas, priimdamas sprendimus, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, taikyti tam tikrus specialius gynybos būdus, numatytus įstatymuose bei kituose teisės aktuose. Taip pat nagrinėjamose šeimos bylose turi pasireikšti aktyvus teismo vaidmuo. Teismo leidimų išdavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse kaip ypatingoji teisena. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog byloje nėra pridėta psichologinio vaiko įvertinimo, ir į tai, kad teismas tai laikė reikšmingu įrodymu byloje, iš kurio būtų galima daryti išvadą apie daromą žalą vaiko psichinei sveikatai ir jo raidai, teismas turėjo teisę įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų arba reikiamus įrodymus rinkti savo iniciatyva. Tačiau teismas neišnaudojo visų galimybių išnagrinėti bylą teisingai, įvertinus visas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus.
1.6. Nepagrįstas teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, ar S. T. yra įrašyta į priklausomybės ir psichinių ligų įskaitą, todėl, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas remiasi S. T. teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, kad ji pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, gydosi ir siekia lankyti psichologo konsultacijas, spręsti šią problemą. Kadangi dėl galimo vaiko teisių pažeidimo dėl motinos alkoholio vartojimo pranešimai gaunami ne pirmą kartą, šeima yra žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., todėl per šį laikotarpį skyrius ir (duomenys neskelbtini), organizuodami atvejo vadybos posėdžius, organizuodami šeimai pagalbos priemones ir paslaugas, dėjo visas pastangas padėti šeimai dėl motinos sistemingo alkoholio vartojimo, tačiau teigiamų rezultatų nebuvo gauta. Motina S. T. nedėjo pakankamai pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, pranešimai dėl motinos girtavimo skyriuje vėl buvo gaunami. Analizuojant teismui pateikto prašymo priedus, iš įstaigos teikiančios socialinę pagalbą šeimai (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 28 d. pateikto motyvuoto siūlymo matyti, kad S. T. nuo 2018 m., kuomet buvo taikoma atvejo vadyba, pagalbos plane buvo įtraukiamos pagalbos priemonės: lankyti nuolatines priklausomybių psichologo konsultacijas, kreiptis į psichiatrą dėl priklausomybės alkoholiui gydymo, nuolatinės psichologo konsultacijos. Taip pat iš pateikto motyvuoto siūlymo matyti, kad šios pagalbos priemonės S. T. buvo vykdamos tik iš dalies, nors iš pradžių paslaugos duodavo teigiamų rezultatų, jie buvo trumpalaikiai. Nurodytu laikotarpiu, kada šeimai taikoma atvejo vadyba, buvo pakankamai laiko motinai keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, tačiau motinos prioritetai buvo kitokie ir elgesys nepasikeitė. Vien motinos noras ir išsikelti tikslai gydytis nuo alkoholio priklausomybės nepateisina priežasčių, kad vaikui yra užtikrinamas tinkamas saugumas augti ir vystytis šeimoje. Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau S. T. elgesys nekinta per pakankamai ilgą laikotarpį, todėl, nepaisant pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, kurioje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pagal kurią kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą. Be to, teismas rėmėsi S. T. žodiniais parodymais, jog ji gydosi nuo turimos priklausomybės alkoholiui, bando spręsti šią problemą, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad motina lankosi ir gydosi dėl turimos priklausomybės alkoholiui. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad gydymasis padeda išspręsti problemą, kadangi net ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, taikant nepilnamečiui K. L. laikinąją priežiūrą, motina neteisėtai pasiėmusi sūnų į namus, vėl vartojo alkoholį, dėl ko buvo gautas pakartotinis pranešimas. Todėl manytina, kad teismas neteisingai įvertino visas pateiktas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu. Į vaiko norus būtina atsižvelgti, tačiau jie turi neprieštarauti paties vaiko interesams.
1.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi grėsmės lygio nustatyto anketomis. Pažymėtina, kad skyrius nuo 2020 m. sausio 1 d., gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atlieka vaiko situacijos vertinimą ir pildo vaiko situacijos vertinimo anketą, o ne grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdydama Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą atlikti ir pateikti teismui vaiko K. L. psichologinį vertinimą, ar jo motina S. T. daro žalą vaiko psichinei sveikatai ir raidai, 2022 m. birželio 8 d. pateikė teismui 2022 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) šeimos paramos centro psichologės Z. B. atliktą išvadą dėl nepilnamečio K. L. psichologinio vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje yra viešasis interesas, o teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, be to, leidimo paimti vaiką iš nesaugios aplinkos išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, sprendžia, jog pareiškėjos naujai apeliacinės instancijos teismui pateikiamas įrodymas priimamas į bylą ir, nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą, vertinamas kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 582 straipsnio 3, 4 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi suinteresuotas asmuo S. T. buvo įpareigota iki 2022 m. gegužės 5 d. pateikti teismui įrodymus, kokių ji konkrečiai priemonių ėmėsi, kad būtų sprendžiama jos priklausomybės nuo alkoholio problema ir ar šios priemonės yra efektyvios, tačiau iki teismo nutartimi nustatyto termino suinteresuotas asmuo jokių įrodymų teismui nepateikė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atskiruoju skundu skundžiama nutartimi netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl teismo leidimo išdavimo paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų, sprendė, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios teisinį ir faktinį pagrindą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų, neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, išimtinai vadovavosi suinteresuoto asmens S. T. pateiktais paaiškinimais, o į nepilnamečio vaiko geriausius interesus neatsižvelgė, nevertino, kad vaiko motinos amoralus elgesys ir pasirinktas gyvenimo būdas kenkia mažamečio vaiko vystymuisi, asmenybės formavimuisi ir kelia riziką dėl netinkamo vaiko požiūrio į alkoholį susiformavimo, matant tokį pavyzdį iš motinos, neišnaudojo visų galimybių išnagrinėti bylą teisingai, įvertinus visas faktines aplinkybes ir atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, nebuvo aktyvus ir nerinko įrodymų, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais duomenimis, sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas). Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Įvertinant, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvų veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui tėvai yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje J. prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
16. Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135), o sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2000 m. vasario 8 d. sprendimą byloje S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 34745/97).
17. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo A. L., vaiko tėvas, jau nuo 2020 m. sausio mėnesio su vaiku ir jo motina negyvena, su vaiku nepalaiko santykių, ryšys nutrūkęs. Vaikas gyvena su suinteresuotu asmeniu S. T.. (duomenys neskelbtini) VTAS apie galimus vaiko teisių pažeidimus S. T. šeima žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Nuo to laiko apie galimą vaiko teisių pažeidimą buvo gauta 10 pranešimų. Kuomet vaiko motinai buvo nustatomas girtumas, vaikas buvo paimamas iš nesaugios aplinkos, taip buvo padaryta 7 kartus, kad būtų užtikrinta vaikui saugi aplinka, kadangi vaikas yra mažametis ir pats savimi pasirūpinti negali, o motina, būdama neblaivi, negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Vaiko situacijos vertinimas buvo atliekamas 8 kartus, inicijuota atvejo vadyba (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centre, teikiama pagalba šeimai, sudarytas ir nuolat tikslinamas pagalbos planas. S. T. šeimai atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. spalio 1 d., nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d., nuo 2021 m. lapkričio 12 d. ir taikoma iki dabar. S. T. per 3 metus buvo 6 kartus bausta administracine tvarka dėl vaiko teisių pažeidimų ir tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams. (duomenys neskelbtini) VTAS 2021 m. gruodžio 8 d. buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmas, trukdo ilsėtis, bute yra alkoholiniai gėrimai, yra nepilnametis vaikas. (duomenys neskelbtini) VPK policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, bute buvo rasta neblaivi motina S. T. (nustatytas 2,17 promilės girtumas), taip pat namuose buvo ir mažametis vaikas K. L., kuris buvo perduotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) VTAS budėtojams. Dėl girtumo motina negalėjo pasirūpinti mažamečiu vaiku, todėl jis paimtas iš nesaugios aplinkos ir nuo 2021 m. gruodžio 9 d. apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini) budinčią globotoją. Siekiant nepaimti vaiko iš šeimos, sudaryti motinai galimybę keisti gyvenimo būdą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė sprendimą taikyti laikinosios priežiūros priemonę. Nuspręsta K. L. taikyti laikinąją priežiūrą, laikinuoju prižiūrėtoju paskiriant S. T. tėvą A. T. (iki 2022 m. sausio 18 d.). 2022 m. sausio 19 d. vaiko laikinoji priežiūra buvo pratęsta iki 2022 m. vasario 18 d., laikinuoju prižiūrėtoju paskiriant S. T. motiną E. T.. S. T. šeimai nuo 2021 m. lapkričio 29 d. buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir / ar atkūrimo paslaugos. Kadangi E. T. neužtikrino anūko priežiūros, todėl 2022 m. vasario 17 d. nepilnametis vaikas buvo apgyvendintas saugioje aplinkoje pas (duomenys neskelbtini) budinčiąją globotoją. 2022 m. vasario 17 d. laikinoji priežiūra buvo nutraukta, kadangi visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos, jos buvo neveiksmingos. (duomenys neskelbtini) VTAS 2022 m. vasario 18 d. pateikė motyvuotą siūlymą, kuriame siūlė inicijuoti laikinąją globą K. L.. Iš 2022 m. birželio 8 d. teismui pareiškėjos pateiktos 2022 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) psichologės Z. B. atliktos išvados dėl nepilnamečio K. L. psichologinio vertinimo nustatyta, kad nuolatinis berniuko mamos girtavimas nesuteikia vaikui emocinio saugumo ir netenkina fizinių bei emocinių jo poreikių.
18. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pareiškėjos išvada, kad šiuo metu nepilnamečiam K. L. nėra saugu gyventi su atkryčius patiriančia motina S. T.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino visų su nagrinėjamu klausimu susijusių aplinkybių, vaiko motinos galimybių ir pastangų keistis, neįvertino, kad nestabili situacija vaiko šeimoje dėl vaiko motinos periodiškai vartojamo alkoholio kartojasi. Vaiko motina S. T. turi ilgalaikę alkoholio vartojimo problemą, net ir įpareigota teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi iki 2022 m. gegužės 5 d. pateikti teismui įrodymus, kokių ji konkrečiai priemonių ėmėsi, kad būtų sprendžiama jos priklausomybės nuo alkoholio problema ir ar šios priemonės yra efektyvios, šio teismo įpareigojimo nevykdė, nenurodė teismui jokių minėtų įrodymų negalėjimo pateikti objektyvių priežasčių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sprendžia, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje nebuvo pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad suinteresuotas asmuo S. T. pradėjo realiai spręsti ilgalaikę alkoholio vartojimo problemą ir suvokė savo girtavimu daromą žalą nepilnamečio vaiko psichologinei sveikatai.
19. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. spalio 10 d., nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d., ir nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki šiol, kurių metu sudaryti pagalbos planai šeimai, aptarti šeimos ir vaiko poreikiai, skirtų šeimai įpareigojimų vykdymas, naujų skyrimas bei jų aptarimas. Ankstesni atvejo vadybos procesai buvo nutraukiami dėl padarytos motinos pažangos, motina vykdydavo pagalbos planą, bendraudavo su paskirta atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, dėdavo pastangas tinkamai rūpintis vaiku, tačiau pažanga būdavo trumpalaikė, kadangi skyriuje buvo vėl gaunami pranešimai dėl galimo vaiko teisių pažeidimo K. L. atžvilgiu. Skyriui, įvertinus gautus pranešimus, buvo vėl pradedamas atvejo vadybos procesas, kadangi motina be specialistų pagalbos negebėdavo savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų, tinkamai ir savarankiškai tenkinti vaiko poreikių. Tačiau situacija per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki šiol nepasikeitė, skyriuje ir toliau, iki vaiko paėmimo, buvo gaunami pranešimai apie nepilnamečio vaiko motinos netinkamą elgesį. Be to, motinos netinkamą elgesį mažamečio K. L. atžvilgiu parodo ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. T., kuris patvirtino, kad S. T. turi priklausomybę alkoholiui. Taigi, šeimai taikytos pagalbos priemonės nebuvo pakankamai rezultatyvios, nedavė teigiamų, akivaizdžių pokyčių, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad situacija šeimoje susitvarkė ir šeima išsprendė iškilusias problemas. Pažymėtina, kad pirmiausia Valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis.
20. Pažymėtina ir tai, kad iš 2022 m. birželio 8 d. teismui pareiškėjos pateiktos 2022 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) psichologės Z. B. atliktos išvados dėl nepilnamečio K. L. psichologinio vertinimo, matyti, jog vaikas nurodė, kad nori gyventi su mama, tačiau supranta kodėl negali gyventi su ja – kadangi ji geria. Psichologė pažymi, jog nuolatinis vaiko motinos alkoholio vartojimas formuoja klaidingą vaiko nuostatą apie patį alkoholio vartojimą ir daro įtaką jo asmenybės formavimuisi, kadangi vaikas alkoholio vartojimą laiko normaliu. Psichologė taip pat pastebėjo labai skurdų vaiko ir mamos bendrų veiklų sąrašą, žemą vaiko savivertę, skurdų žodyną, vaizduotės skurdumą. Psichologė pažymėjo, kad bendravimo trūkumas veikia vaiko psichologinę ir emocinę būseną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtos išvados patvirtina faktą, jog šiuo metu suinteresuotas asmuo – vaiko motina – neužtikrina geriausių vaiko interesų, o priešingai, juos formuoja netinkama linkme savo netinkamu elgesiu, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nebuvo aktyvus tokio pobūdžio bylose, nerinko įrodymų apie nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą gyvenant šeimoje, todėl nepagrįstai sprendė, jog suinteresuotas asmuo S. T. gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad vaikas jau yra sulaukęs pakankamai brandaus amžiaus, kai jo nuomonė sprendžiamu klausimu negali būti laikoma nesvarbia ir negali būti vertinama, kaip prieštaraujanti geriausiems vaiko interesams.
21. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis išimtai nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dėl suinteresuoto asmens A. L. nutrūkusio ryšio su vaiku bei pasikartojančių suinteresuoto asmens S. T. alkoholio vartojimo atvejų (atkryčių) egzistuoja realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Suinteresuoti asmenys nėra pakankamai motyvuoti keisti savo gyvenimo būdą, jų elgesys nesikeičia jau ilgą laiką, S. T. savo elgesį pakoreguoja trumpam, tačiau ir vėl pradeda vartoti alkoholį, duomenų apie tai, kad suinteresuotų asmenų elgesys gali realiai pasikeisti, nėra. Bylos duomenys patvirtina, esant pagrindams paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovų pagal CK 3.254 straipsnio 3 punktą. Atsižvelgiant į tai, panaikinama (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – išduodamas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką K. L. iš motinos S. T. ir tėvo A. L. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametį vaiką paėmus iš šeimos, tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus, nepilnametis vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą. Be to, suinteresuoti asmenys gali lankyti vaiką ir tokiu būdu palaikyti esamą ryšį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti teismo leidimą paimti vaiką K. L., gimusį (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš motinos S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.