- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- A-2034-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00022-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Advokatai
- Ilona Šaltė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. U. ir jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. U. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. U.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. U., (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą VSAT iki 2026 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje.
2. Centras Teikime nurodė:
2.1. 2025 m. spalio 1 d. apie 21 val. Sangrūdos sen., Vaiponiškių kaimo ribose buvo sustabdytas lengvasis automobilis. Automobilio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo Latvijos Respublikos pilietis ir kaip keleiviai vyko 7 tamsaus gymio asmenys, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp keleivių buvo ir Užsienietis, kuris neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai sulaikė Užsienietį iki 48 val. Užsienietis 2025 m. spalio 2 d. buvo perduotas į VSAT.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. 2025 m. spalio 5 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.
2.3. 2025 m. spalio 9 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 25S219303, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
2.4. 2025 m. spalio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S229634, kuriuo nusprendė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes prašyme suteikti prieglobstį pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.
2.5. 2025 m. gruodžio 9 d. Užsienietis Priėmimo ir apgyvendinimo agentūros Pabradės skyriaus vadovui pateikė prašymą išeiti 2025 m. gruodžio 10 d. nuo 12.00 val. iki 16.00 val. iš laikinos apgyvendinimo vietos. Asmeniui buvo suteiktas leidimas. Užsienietis nustatytu laiku negrįžo, o buvo sustabdytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
2.6. 2025 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai, gavę nurodymą nuvykti į kelią Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, patikrinimui sustabdė lengvąjį automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikos registracija), kurį vairavo Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis Lenkijos Respublikoje, o kartu su juo važiavo 4 keleiviai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie pateikė užsieniečių registracijos pažymėjimus. Vairuotojas paaiškino, kad paėmė keleivius iš Vilniaus ir veža į Lenkijos Respubliką, vėliau prisipažino, kad juos susirado per mobiliąją programėlę, turėjo nuvežti prie Lenkijos Respublikos pasienio. Tą pačią dieną Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai sulaikė Užsienietį iki 48 val. Užsienietis perduotas į VSAT.
2.7. 2025 m. gruodžio 12 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimu Užsieniečiui paskirtas sulaikymas VSAT iki 2026 m. kovo 10 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir priimtas galutinis sprendimas jo byloje. Šį sprendimą Užsienietis skundė.
2.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 30 d. Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
2.9. S. U., įgijęs laisvo judėjimo galimybę, ketino neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teisėmis, jo prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik siekiant sutrukdyti jo gražinimą į kilmės šalį ir pasilikti Europos Sąjungos teritorijoje, todėl reikalinga užtikrinti jo buvimą VSAT, užkardyti pasislėpimo arba pabėgimo riziką, kad netrukdomai būtų priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
II.
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2026 m. kovo 9 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) iš dalies tenkino Centro teikimą – pakeitė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir taikė (duomenys neskelbtini) piliečiui S. U. alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
4. Teismas nurodė:
Šalies argumentai
4.1. Užsienietis su teikimu nesutiko ir jis bei jo atstovė prašė skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje. Užsienietis nurodė, kad jau tris mėnesius yra uždarytas. Nurodė, kad suklydo nesilaikęs jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, tačiau manė, jog už šią klaidą paskirtą jam bausmę – sulaikymą, atliko. Pažymėjo, kad dėl ilgo sulaikyme praleisto laiko pablogėjo jo psichinė sveikata. Užsieniečio atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų tinkamesnė priemonė, nei tęsti sulaikymą. Pažymėjo, kad Užsieniečio laisvė ribojama jau ilgą laiką iš esmės dėl Migracijos departamento nepriimto sprendimo, kuriam priimti įstatymas nustato 10 dienų terminą.
4.2. Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra nėra baigta, galutinis sprendimas dėl šio prašymo nėra priimtas, todėl vis dar egzistuoja poreikis užtikrinti tinkamą šios procedūros eigą ir galimybę surinkti bei įvertinti su prašymu susijusią informaciją. Atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad Užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką, vis dar egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas.
4.3. Atsižvelgė į Užsieniečio paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, kad tai buvo vienintelis jo pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos atvejis, jis pripažino padarytą pažeidimą, teigė supratęs savo elgesio netinkamumą. Nors byloje nustatyta, kad Užsienietis pažeidė jam anksčiau taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, pažymėjo tai, jog byloje nėra duomenų apie jo teistumą ar kitus teisės pažeidimus, kurie rodytų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis būtų vengęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ar trukdęs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrai.
4.4. Nors egzistuoja rizika, kad Užsienietis gali dar kartą bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir tokiu būdu apsunkinti sprendimo dėl jo prieglobsčio priėmimą ir įvykdymą, vertino, jog ši rizika gali būti suvaldyta taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę. Tuo tarpu vien tik ankstesnis alternatyvios sulaikymui priemonės pažeidimas pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti Užsieniečiui griežčiausią priemonę – sulaikymą, įvertinant tai, kad sprendimo dėl Užsieniečio prieglobsčio priėmimo procedūra tęsiasi jau beveik penkis mėnesius bei byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies taikymo negalimumą.
Šalies argumentai
4.5. Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę, apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be administracijos leidimo. Tokia priemonė leis užtikrinti tiek Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, tiek tinkamą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros eigą, kartu neapribojant asmens laisvės labiau, nei tai yra būtina siekiamiems tikslams.
III.
5. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo Sprendimą ir paskirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
6. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Apelianto prieglobsčio prašymas buvo pateiktas dar iki 2025 m. spalio 5 d. (tai užfiksuota 2025 m. spalio 5 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendime administracinėje byloje Nr. A20.-535-405/2025), o nuo 2025 m. spalio 23 d. jis yra nagrinėjamas skubos tvarka, tačiau iki šiol nėra priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Skubos tvarka prieglobsčio prašymai turi būti išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Nebuvo nurodyta, kokie Migracijos departamento veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti ir kodėl nustatytu terminu nėra priimtas sprendimas. Asmens laisvės suvaržymas toliau motyvuojamas tuo, kad reikia išsiaiškinti prieglobsčio motyvus ir sprendimo priėmimui yra reikalingas asmens laisvės ribojimas.
6.2. Vien fakto, kad buvo pažeista paskirta apgyvendinimo priemonė, neužtenka, jog asmeniui būtų taikoma viena griežčiausių laisvės ribojimo priemonių, kuri neproporcinga siekiamiems tikslams ir nėra būtina. Turi būti įvertinta aplinkybių visuma ir skiriama, kiek įmanoma švelnesnė teisės aktų nustatyta priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo laisvės ribojimų. Apeliantas nurodo, kad suprato savo padarytą klaidą ir daugiau neketina pažeisti nustatytos apgyvendinimo tvarkos, jis supranta, kad turi laukti prieglobsčio sprendimo ir negali niekur iš Lietuvos Respublikos išvykti. Užsienietį apgyvendinus laikino apgyvendinimo vietoje be judėjimo laisvės ribojimų išliktų galimybė kontroliuoti Užsieniečio judėjimą tiek, kiek reikia prieglobsčio procedūrai.
Atsiliepimas
7. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 9 d. sprendimą.
8. Centras atsiliepimą į Užsieniečio apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – be kita ko, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų, judėjimo laisvės suvaržymo taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas.
8.2. Apgyvendinus Užsienietį Priėmimo ir integracijos agentūroje, jis nėra atskirtas nuo kitų Priėmimo ir integracijos agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Esant tokioms aplinkybėms, teigti kad Užsieniečiui, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra prilyginama sulaikymui, nėra pagrindo.
8.3. VSAT laikosi pozicijos, kad tikslinga įvertinti visas Užsieniečio byloje esančias aplinkybes, kurios pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį yra vertintinos kaip klasikiniai pasislėpimo rizikos kriterijai: neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką, neteisėtas bandymas išvykti į Lenkijos Respubliką, savavališkas pasišalinimas iš apgyvendinimo vietos, teismo sprendimo sąlygų nesilaikymas, asmens tapatybei patvirtinti institucijai nėra pateikti jokie dokumentai.
8.4. Nors procesiniame dokumente akcentuojamas terminas judėjimo laisvės ribojimo kaip prieglobsčio prašytojui, tačiau akcentuotina, kad ir pati prieglobsčio procedūra Lietuvos Respublikoje nėra vykdoma hipotetiškai – būtinas fizinis asmens buvimas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad užsieniečio buvimo užtikrinimas yra teisėtas tikslas, kai egzistuoja išvykimo rizika. Netaikant jokio judėjimo laisvės ribojimo, valstybės institucijos faktiškai neturėtų jokių realių prevencinių priemonių užkirsti kelią pakartotiniam išvykimui.
8.5. Atsižvelgiant į Šengeno erdvės teisinį režimą ir vidaus sienų kontrolės nebuvimą, visiškas judėjimo laisvės neribojimas tokioje situacijoje reikštų faktinį valstybės kontrolės praradimą ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra. Toks aiškinimas neatitiktų nei Įstatymo paskirties, nei viešojo intereso apsaugos principo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimas ir (duomenys neskelbtini) piliečiui S. U. taikyta alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. birželio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio pasišalinimas iš apgyvendinimo vietos buvo vienintelis atvejis, jis pripažino padarytą pažeidimą, teigė supratęs savo elgesio netinkamumą, byloje nėra duomenų apie jo teistumą ar kitus teisės pažeidimus, kurie rodytų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis būtų vengęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ar trukdęs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrai, prieglobsčio priėmimo procedūra tęsiasi beveik penkis mėnesius, sprendė, jog nagrinėjamu atveju rizika, kad Užsienietis gali dar kartą bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir tokiu būdu apsunkinti sprendimo dėl jo prieglobsčio priėmimą ir įvykdymą, gali būti suvaldyta ir taikant alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos be administracijos leidimo – tai leis užtikrinti tiek Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, tiek tinkamą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą, kartu neapribojant asmens laisvės labiau, nei tai yra būtina siekiamiems tikslams.
11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo Sprendimą ir paskirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teigia, kad skubos tvarka prieglobsčio prašymai turi būti išnagrinėti per 10 darbo dienų nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Taip pat teigia, kad suprato savo padarytą klaidą ir daugiau neketina pažeisti nustatytos apgyvendinimo tvarkos, jis supranta, kad turi laukti prieglobsčio sprendimo ir negali niekur iš Lietuvos Respublikos išvykti. Mano, kad alternatyvi sulaikymui priemonė būtų pakankama, jog būtų galimybė kontroliuoti Užsieniečio judėjimą tiek, kiek reikia prieglobsčio procedūrai.
12. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas.
13. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-14 punkte nurodytos aplinkybės.
15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.)
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, ginčo šalių argumentus, taip pat tai, kad nėra išaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, Užsienietis kirto valstybių sienas neteisėtai, neturi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, Užsienietis Lietuvoje nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių, Užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką, todėl nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1–4 punkte nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad Užsienietis gali pasislėpti, išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdamas Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo sutrukdydamas kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jo prašymą ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro prielaidų teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga Užsieniečiui pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.
19. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio S. U. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.