Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1505-340/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto perkančiosios organizacijos atsisakymo suteikti informaciją, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė ,,Problematika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų techninė priežiūra“ pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti susipažinimui visus nekonfidencialius AB „Problematika“ pasiūlymo viešame pirkime duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius duomenis, neįprastai mažos kainos pagrindimą bei visą tarp šalių vykusią komunikaciją minėtais klausimais.

2. Nurodė, kad pirkime dalyvavusi jungtinės veiklos partnerių UAB „Statybų techninė priežiūra“, UAB „Telekonta“ ir UAB „OR Consulting“ grupė kreipėsi į atsakovę, siekdama susipažinti su pirkimą laimėjusio trečiojo asmens pasiūlymu, tačiau atsakovė pateikė ieškovei tik dalį trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų, nurodydama, kad kitų duomenų atskleisti negali dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Atsakovė, nepateikdama dalies ieškovės prašomos informacijos, pažeidė ieškovės teisę susipažinti su pirkimą laimėjusio subjekto pasiūlymu, tiesiogiai įtvirtintą Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje.

3. Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą, iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) priims prejudicinį sprendimą byloje Nr. Nr. 2020/C 77/40. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 kreipėsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes byloje vienas iš nagrinėjamų objektų buvo materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų perkančiosioms organizacijoms teikiamos konfidencialios informacijos apsaugą viešojo pirkimo ir peržiūros procedūrų metu, taikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki ESTT priims prejudicinį sprendimą byloje Nr. 2020/C 77/40.

5. Teismas nustatė, kad nurodytoje byloje dėl prejudicinio sprendimo kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, prašydamas išaiškinti:

5.1. „Ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa, šio straipsnio 3 ir 5 dalys, 2 straipsnio 1 dalies b punktas, Direktyvos 2014/24 21 straipsnis ir Direktyvos 2016/943 nuostatos, ypač 18-oji konstatuojamoji dalis (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant) turi būti aiškinami taip, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nesupažindinti tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymo konfidencialiais duomenimis yra teismui atskirai skųstinas sprendimas?“

5.2. „Nepriklausomai nuo atsakymų į prieš tai užduotus klausimus, ar Direktyvos 2016/943 9 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teismas, gavęs ieškovo prašymą išreikalauti įrodymus iš kitos ginčo šalies ir juos pateikti ieškovui susipažinti, privalo tokį prašymą tenkinti, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų pirkimo ar peržiūros procedūrų metu?“

5.3. „Ar Direktyvos 2016/943 9 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teismas, netenkinęs ieškovo reikalavimo išviešinti konfidencialią kitos ginčo šalies informaciją, pats savo iniciatyva turėtų vertinti prašomų išslaptinti duomenų reikšmę ir padarinius viešojo pirkimo procedūros teisėtumui?“.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ESTT prejudiciniame sprendime pateikti išaiškinimai ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo procesinis sprendimas nurodytoje byloje taikytini šioje byloje vertinant atsakovės atsikirtimo argumentus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimo reikšti ieškinį dėl įpareigojimo pateikti visą trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialią informaciją iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos ir nesant ginčo dėl viešojo pirkimo rezultatų, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą iki ESTT priims prejudicinį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar sutampa faktinės aplinkybės, nustatytos ESTT byloje ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl negalima daryti išvados, kad priimtas prejudicinis sprendimas turės reikšmę šiai civilinei bylai.

7.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė prašė stabdyti bylą tik dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimosi į ESTT fakto, nes norės šiuo prejudiciniu sprendimu vadovautis šioje byloje, tačiau tai nėra pagrindas nagrinėjamoje byloje kreipimąsi į ESTT laikyti fakultatyviu bylos sustabdymo pagrindu, nes priešingu atveju bylos sustabdymo pagrindas taikytinas ne tik šioje byloje, bet ir kitose civilinėse bylose, kuriose nagrinėjamos panašaus pobūdžio bylos.

8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nes sustabdytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos atveju klausimai dėl konfidencialios informacijos atskleidimo apimties yra identiški nagrinėjamai civilinei bylai.

8.2. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi beveik identiška faktine situacija, kurią nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, kurioje teismas įvertino bei nurodė, kad būtent vienas iš nagrinėjamų objektų yra materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų perkančiosioms organizacijoms teikiamos konfidencialios informacijos apsaugą viešojo pirkimo ir peržiūros procedūrų metu, taikymas.

8.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teisme nagrinėjamos bylos ir šios bylos aplinkybės yra labai panašios, nes jose keliamas iš esmės tas pats materialus klausimas – kaip kvalifikuoti tiekėjo prašomus pateikti pirkimo duomenis – konfidencialūs / nekonfidencialūs, ar egzistuoja pareiga atskleisti šiuos duomenis tiekėjui tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo santykius, teisingai nustatė sąsajas tarp nagrinėjamos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos bei ESTT prejudicinio sprendimo įtaką nagrinėjamai bylai, bei padarė teisingą išvadą, kad tai turi įtakos teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje.

8.4. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta byla, iki ESTT priims prejudicinį sprendimą byloje, yra pagrįsta, nes tai leis ateityje (kai bus priimti ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai) išvengti proceso atnaujinimo.

9. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Šioje byloje nagrinėjami klausimai dėl konfidencialios informacijos atskleidimo apimties, yra identiški klausimams, sprendžiamiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019.

9.2. Teismas turėjo diskrecijos teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes nei Lietuvos, nei ES teisėje nėra taisyklės, kad teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą tik tais atvejais, kai faktinės bylos aplinkybės sutampa su bylos, kuriai ESTT teiks prejudicinį sprendimą, faktinėmis aplinkybėmis.

9.3. ESTT civilinė byla Nr. 2020/C 77/40 yra pradėta nagrinėti, todėl tikėtina, kad jos išnagrinėjimas neturėtų ilgai užtrukti. O tai reiškia, kad šio ginčo nagrinėjimas bei pagrįstas sustabdymas neturėtų būti neproporcingas ir nepažeistų proceso koncentracijos bei efektyvumo principų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

10. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

11. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

12. Civilinės bylos sustabdymo apibrėžtis reglamentuota CPK 162³ straipsnyje. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

13. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, tai yra teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks / neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas / atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą vadovaudamasis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu pripažinęs, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Teismas sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą, iki ESTT priims prejudicinį sprendimą byloje Nr. 2020/C 77/40. Nurodė, kad minėtoje byloje keliamas klausimas dėl konfidencialios informacijos tiekėjui atskleidimo apimties susipažįstant su kito tiekėjo pasiūlymu. Ieškovė nurodo, kad minėtos civilinės bylos nėra susijusios, bylose yra nustatinėjamos skirtingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar šią civilinę bylą ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamą civilinę bylą sieja prejudicinis ryšys, sudarantis pagrindą šią bylą sustabdyti.

16. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti susipažinimui visus nekonfidencialius trečiojo asmens pasiūlymo viešame pirkime duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius duomenis, neįprastai mažos kainos pagrindimą bei visą tarp šalių vykusią komunikaciją minėtais klausimais, taigi tarp šalių ginčas yra kilęs dėl įpareigojimo atsakovei pateikti visą trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialią informaciją iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos ir nesant ginčo dėl viešojo pirkimo rezultatų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ESTT prejudiciniame sprendime pateikti išaiškinimai patvirtins arba paneigs ieškovės teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį dėl įpareigojimo pateikti visą trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialią informaciją iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos.

17. Iš ESTT viešai prieinamos informacinės sistemos duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į ESTT byloje Nr. 2020/C 77/40 siekiant galutinai suformuoti teismų praktiką, reglamentuojančią perkančiosios organizacijos teisę užtikrinti jai patikėtos tiekėjų informacijos konfidencialumą ir atskirų tiekėjų teisų gynybos veiksmingumą atsakant į klausimus:

17.1. „Ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa, kurioje įtvirtintas peržiūros procedūrų veiksmingumo principas, šio straipsnio 3 ir 5 dalys, Direktyvos 2014/24 21 straipsnis ir Direktyvos 2016/943 nuostatos, ypač 18-oji konstatuojamoji dalis ir 9 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant), turi būti aiškinami taip, kad kai nacionaliniame viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtinta privalomoji ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka: a) perkančioji organizacija peržiūros procedūrą inicijavusiam tiekėjui turi suteikti visus (nepriklausomai nuo konfidencialumo pobūdžio) kito tiekėjo pasiūlymo duomenis, jei šios procedūros objektą sudaro būtent kito tiekėjo pasiūlymo vertinimo teisėtumas, o procedūrą inicijavęs tiekėjas prieš tai aiškiai jos paprašė juos suteikti; b) nepriklausomai nuo atsakymo į prieš tai užduotą klausimą, ar perkančioji organizacija, atmesdama tiekėjo pateiktą pretenziją dėl jo konkurento pasiūlymo vertinimo teisėtumo, bet kokiu atveju turi aiškiai, išsamiai ir konkrečiai atsakyti, nepriklausomai nuo grėsmės atskleisti jai patikėtą konfidencialią pasiūlymo informaciją?

17.2. Ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa, šio straipsnio 3 ir 5 dalys, 2 straipsnio 1 dalies b punktas, Direktyvos 2014/24 21 straipsnis ir Direktyvos 2016/943 nuostatos, ypač 18-oji konstatuojamoji dalis (kartu ar atskirai, bet jomis neapsiribojant) turi būti aiškinami taip, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nesupažindinti tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymo konfidencialiais duomenimis yra teismui atskirai skųstinas sprendimas?

17.3. Jei atsakymas į prieš tai užduotą klausimą teigiamas, ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama taip, kad tiekėjas dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo privalo jai teikti pretenziją ir, esant reikalui, – ieškinį teismui?

17.4. Jei atsakymas į prieš tai užduotą klausimą teigiamas, ar Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa, 2 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad tiekėjas, priklausomai nuo disponuojamos informacijos apie kito tiekėjo pasiūlymo turinį apimties, ieškinį teismui gali teikti išimtinai tik dėl atsisakymo jam suteikti informaciją, atskirai nekvestionuodamas kitų perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo?“

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, nurodė, kad teismui liko neaiškus konkretus perkančiųjų organizacijų pareigų saugoti tiekėjų jiems patikėtos informacijos konfidencialumą turinys ir šių santykis su jų pareiga užtikrinti peržiūros procedūrą inicijavusių ūkio subjektų teisių gynybos veiksmingumą, taip pat neaišku, kaip teisminiame procese turėtų būti įgyvendintas Direktyvos 2016/943 9 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje įtvirtintas proceso šalių informavimas: ar ieškovo teisė susipažinti su viešojo pirkimo laimėtojo pasiūlymu besąlyginė, ar, atsižvelgiant į ikiteisminę ginčo stadiją, jis prieš tai neturėtų su šiuo prašymu kreiptis į perkančiąją organizaciją; ar tokiam prašymui patenkinti svarbus iš viešojo pirkimo konkurso rezultatų kilusio ginčo pobūdis, ar apskritai reikalingas šalių nesutarimas dėl konkurso rezultatų, o gal pakaktų tiesiog vienam tiekėjui įgyvendinti savo teisę į informacijos gavimą ir šios teisės pažeidimo atveju jis atskirai galėtų kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ESTT byloje Nr. 2020/C 77/40 ir šioje civilinėje byloje faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos, tačiau abejose bylose yra keliami tapatūs klausimai dėl tiekėjo teisės susipažinti su kito tiekėjo pateikto pasiūlymo duomenimis.

20. Proceso teisės normose nenustatyta pareigos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su analogišku prašymu kreipiamasi kitoje byloje. Tačiau toks teisinis reguliavimas nekliudo teismui spręsti dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, jei pripažįstama, kad kitoje byloje kreiptasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją sprendžiamam ginčui aktualių teisės normų aiškinimo klausimais, ir pripažinti, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2017).

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad Vilniaus apygardos teismas spręsdamas galimybę nagrinėti ieškovės ieškinį susidūrė su tomis pačiomis aplinkybėmis ir neaiškumais dėl perkančiųjų organizacijų pareigų saugoti tiekėjų jiems patikėtos informacijos konfidencialumą turinio. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasikreipęs į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tuo pačiu klausimu, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai sustabdė šią civilinę bylą, iki ESTT byloje Nr. 2020/C 77/40 bus priimtas prejudicinis sprendimas, kuris suformuos Europos Sąjungos valstybėse narėse vieningą praktiką, bylose dėl perkančiųjų organizacijų pareigų saugoti tiekėjų jiems patikėtos informacijos konfidencialumą turinio atskleidimo kitiems tiekėjams taikymo klausimais (CK 164 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirtasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.