- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-286-775/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00404-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- Ž. T.
- Ieškovas
- R. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui Ž. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo Ž. T. (toliau – atsakovas) 11 150 Eur skolą, 670,57 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių susiklostė ūkinių galvijų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė atsakovui per 2023 m. sausio – vasario mėn. iš viso pardavė septyniolika ūkinių galvijų. Atsakovui buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos–faktūros bendrai 25 773 Eur sumai, tačiau atsakovas su ieškove atsiskaitė iš dalies, iš viso sumokėjo 14 623 Eur ir liko skolingas 11 150 Eur. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą atsiskaityti. Atsakovas 2023 m. vasario 7 d. išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 18 150 Eur sumai. 2023 m. kovo 28 d. buvo surašytas susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis, kurį pasirašė G. J., atstovaujanti atsakovą. Ieškovei taip pat buvo įteiktas atsakovo 2023 m. gegužės 9 d. prašymas leisti skolą mokėti dalimis, tačiau ieškovei skola nebuvo grąžinta. Kadangi atsakovas su ieškove laiku neatsiskaitė, ieškovė nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 5 d. (401 diena) paskaičiavo 5 procentų metines palūkanas, kurios sudaro 670,57 Eur sumą.
3. Atsakovas prašė išdėstyti prašomos priteisti sumos mokėjimą dalimis dvylikos mėnesių laikotarpiui. Pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai. Ieškovė pardavė, o atsakovas įsigijo galvijus, tačiau dėl objektyvių priežasčių už įsigytus galvijus su ieškove atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, sumokėjęs 14 623 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 11 150 Eur skolą, 670,57 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 820,57 Eur), skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 266 Eur žyminį mokestį ir 640 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
5. Teismas iš pranešimų apie ūkinių galvijų perkėlimą ir kaitą nustatė, kad ieškovė 2023 m. sausio 27 d. perdavė atsakovui septynis ūkinius galvijus, 2023 m. vasario 7 d. – dešimt ūkinių galvijų. Atsakovui buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui šios PVM sąskaitos–faktūros: 2023 m. sausio 25 d. PVM sąskaita–faktūra RG2023 Nr. 02 – 7 623 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. sausio 30 d.) ir 2023 m. vasario 24 d. PVM sąskaita–faktūra RG2023 Nr. 03 – 18 150 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. kovo 1 d.), iš viso už 25 773 Eur. Iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo ieškovei 14 623 Eur, t. y. 2023 m. sausio 27 d. sumokėjo 3 000 Eur ir 623 Eur, 2023 m. vasario 1 d. – 4 000 Eur, 2023 m. balandžio 14 d. – 5 000 Eur, 2023 m. birželio 11 d. – 2 000 Eur.
Šalies argumentai
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje ieškovė nurodė du paskutinius mokėjimus buvus 2024 metų balandį ir birželį, tačiau sąskaitos išrašuose matyti, kad mokėjimai atlikti 2023 metais balandžio 14 d. ir birželio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas liko skolingas 11 150 Eur, atsakovas skolos dydžio neginčijo. Byloje nėra duomenų apie papildomai atsakovo atliktus mokėjimus, todėl teismas ieškovei iš atsakovo nusprendė priteisti 11 150 Eur skolą, 670,57 Eur metines palūkanas (už 401 dieną nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. balandžio 5 d.), iš viso 11 820,57 Eur, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kuria laikytina ieškovės kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo diena – 2024 m. balandžio 10 d., iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.260, 6.261, 6.210 straipsniai).
8. Ieškinį tenkinęs visiškai, įvertinęs, kad išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytų užmokesčio dydžių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 640 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 266 Eur žyminį mokestį.
9. Atsakovas teikė prašymą išdėstyti ieškovės prašomos priteisti skolos sumą dalimis per dvylika mėnesių. Atsakovas nurodė, kad jis yra ūkininkas, vykdantis pieno ūkio veiklą, ūkyje šiuo metu yra 60 pieninių karvių, pastaruoju metu ūkyje ženkliai sumažėjo pajamos iš vykdomos žemės ūkio veiklos dėl aukštų kuro, elektros kainų, atsakovo ūkis susidūrė su finansiniais sunkumais. 2023 metais už litrą superkamo pieno buvo mokama 0,125 Eur, o nuo 2024 m. balandžio 1 d. mokama tik 0,10 Eur. 2024 m. balandžio mėnesį pateikta sąskaita už elektrą siekia net 5 326 Eur. Atsakovo atžvilgiu pradėti vykdyti priverstinio vykdymo veiksmai. Be šiuo metu esamų įsipareigojimų kreditoriams, reikalingos lėšos ir ūkio išlaikymui, pašarams, kurui, technikos priežiūrai, kitoms eksploatacinėms išlaidoms, darbo užmokesčiui, mokesčiams valstybei ir kt.
10. 2024 m. rugpjūčio 6 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė nesutinka su prašymo tenkinimu, nes šalys buvo jau anksčiau susitarusios dėl mokėjimo dalimis, buvo pasirašytas vekselis, ieškovė taip pat yra ūkininkė, todėl tenkinus atsakovo prašymą, ji būtų prastesnėje padėtyje.
11. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, teismas nustatė, jog rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dar 2023 metais tarėsi su ieškove dėl skolos sumokėjimo dalimis, paskutinį kartą – 2023 m. gegužės 9 d. Minėtame prašyme nurodė, kad jis birželio 15 d. sumokėtų 6 150 Eur, birželio 30 d. – 7 000 Eur. Ieškovė 2024 m. balandžio 10 d. dieną kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau atsakovas pateikė prieštaravimus ir ieškovė buvo priversta teikti ieškinį, primokėti žyminį mokestį bei patirti papildomas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Po 2023 m. birželio 11 d., tai yra daugiau kaip metų laiko, atsakovas ieškovei neatliko jokių mokėjimų.
12. Teismas vertino, kad abi šalys yra ūkininkai, todėl tiek atsakovui, tiek ieškovei reikalingos lėšos ūkio išlaikymui, pašarams, kurui, technikos priežiūrai, kitoms eksploatacinėms išlaidoms, mokesčiams valstybei. Nustatęs, kad šiuo atveju būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra ieškovės nenaudai, teismas atsakovo prašymo dėl priteistos skolos mokėjimo dalimis netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. T. (toliau – apeliantas) prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo dalimis pakeisti, apelianto prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis tenkinti ir išdėstyti visos priteistos sumos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, prašymą vertino išimtinai ieškovės naudai, taip pažeidė šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisingo sprendimo (jo dalies) priėmimą, kuris turi būti pakeistas.
13.2. Netenkindamas apelianto prašymo dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo dalimis, teismas nevertino jo turtinės padėties, aplinkybės, jog apeliantas sutiko su ieškovės reikalavimais, elgėsi sąžiningai, siekdamas kuo greičiau ir ekonomiškiau išspęsti byloje nagrinėjamus klausimus. Teismas taip pat nevertino apelianto galimybių iš karto ieškovei sumokėti visą priteistą sumą apelianto finansinių galimybių kontekste, taip pat – ar yra tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, nors tai daryti imperatyviai įpareigoja CPK 284 straipsnis.
13.3. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas turėjo teisę spręsti ir apie galimybę išdėstyti priteistos sumos mokėjimą trumpesniam laikotarpiui, tačiau ir tokios aplinkybės teismas visiškai nevertino.
Atsiliepimas
13.4. Apeliantas atsiliepime į ieškinį buvo pateikęs duomenis, jog jis yra ūkininkas, vykdantis pieno ūkio veiklą (jo ūkyje šiuo metu yra 60 pieninių karvių), duomenis apie jo gaunamas pajamas, turtą, kreditorinius įsipareigojimus, buvo nurodęs, jog pastaruoju metu jo ūkyje ženkliai sumažėjo pajamos iš vykdomos žemės ūkio veiklos dėl aukštų kuro kainų, brangstančių pašarų, kitų ūkio išlaidų, o tuo pačiu atsakovo ūkis, kaip ir daugelis verslų šalyje, susidūrė su finansiniais sunkumais. Nurodytos aplinkybės ir kartu su atsiliepimu pateikti duomenys, kurių teismas nevertino, apelianto nuomone, yra pakankami išvadai, jog apelianto turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti iš jo priteistą skolą, o priteistos skolos, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas apeliantui, kaip asmeniui, vykdančiam ūkinę veiklą, nes taip jam sudaroma galimybė toliau vykdyti ūkinę veiklą, grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis.
13.5. Teismas taip pat nevertino ir ieškovės turtinės padėties, nors tai daryti imperatyviai įpareigoja CPK 284 straipsnis, kokią įtaką jai turėtų priteistos skolos mokėjimo išdėstymas dalimis, ar ieškovei prašoma priteisti suma laikytina didele ir ar įpareigojimų įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) (ne)sukurs neigiamų pasekmių jos turtinei padėčiai ir veiklai. Apelianto nuomone, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas tik sukurs prielaidas atsakovo tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui bei užtikrins proceso šalių interesų pusiausvyrą.
14. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovei, kuri yra ūkininkė, taip pat reikalingos lėšos ūkiui, t. y. ji tą pačią veiklą vykdo tomis pačiomis verslo sąlygomis. Apeliantas turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove dar 2023 metų pradžioje. Jo prašymu ieškovė ne kartą darė jam nuolaidas, laukdama apmokėjimo, tačiau apeliantas pažadų netesėjo. Apeliantas savarankiškai ir be teismo sprendimo galėjo mokėti skolą dalimis, tačiau to nedarė. Nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio 10 d. jau praėjo 8 mėnesiai ir per šį laikotarpį apeliantas ieškovei nesumokėjo nei vieno euro. Apeliantas ilgą laiką piktybiškai vengia sumokėti skolą arba neturi finansinių resursų atsiskaityti, kas, laikui bėgant, gali iš esmės pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, interesus, jam nuolat vilkinant procesą skolos išieškojimas net ir priverstine tvarka gali tapti nebeįmanomu.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantas nei iškėlus bylą teisme, nei pateikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei apeliacinį skundą, teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis yra sumokėjęs nors dalį teismo sprendimu priteistos sumos, kas rodo, jog apeliantas nors ir neginčija skolos, tačiau nededa jokių pastangų dengti įsiskolinimą. Ieškovė nesutinka, kad sprendimu priteista skola būtų išdėstyta, ir patvirtina, kad apeliantas iki šiol nėra sumokėjęs nors dalies skolos. Ieškovė mano, kad apeliantas yra nesąžiningas, nes ilgą laiką nemoka skolos, be to, savo veikloje naudoja iš jos įgytus galvijus ir jų nešamą naudą, nors žino, kad už juos su ieškove nėra atsiskaitęs.
14.3. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
14.4. Ieškovės vertinimu, sprendimo išdėstymas apelianto prašomam laikotarpiui suteiktų jam nepagrįstą pranašumą, dėl ko ieškovė patirs dar nuostolių, nes visą laiką negalės naudotis piniginėmis lėšomis, kurias jai priteisė teismas, todėl bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Apelianto prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių. Tai yra neišvengiama pasekmė, todėl siekiant nepažeisti ieškovės teisėtų interesų bei lūkesčių, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas prašymas dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
18. Atsakovas Ž. T., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl jo turtinės padėties, taip pat kad atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais ir siekė kuo greičiau išspręsti byloje nagrinėjamus klausimus, teismas nesvarstė klausimo dėl skolos mokėjimo išdėstymo trumpesniam laikui, taip pat nevertino ir atsakovės turtinės padėties, ar prašoma priteisti suma jai laikytina didele, ar mokėjimų atidėjimas sukurs jai neigiamas pasekmes. Todėl padarė neteisingas išvadas, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
19. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
22. Apeliantas nurodo, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga, nes nuo 2024 m. balandžio mėnesio pieno supirkimo kaina, lyginant su 2023 m. lapkričio mėnesiu, krito nuo 0,125 Eur /l iki 0,10/l, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Žemės ūkio duomenų centro viešai skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo iš ūkių kaina 2024 m. gruodį Lietuvoje didėjo penktą mėnesį iš eilės – ji pasiekė visų laikų rekordą – 580,53 euro už toną. Per penkis mėnesius, skaičiuojat nuo liepos mėnesio, iš ūkių superkamo pieno kaina išaugo 57 proc. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nuo 2024 m. liepos mėnesio superkamo pieno kainos jau tik didėjo, todėl atsakovo argumentas, kad jo pajamos iš vykdomos ūkinės veiklos turi tendenciją mažėti, atmestinas kaip neįrodytas. Atsakovas yra pateikęs į bylą 2023 m. gruodžio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą už elektros energiją 3 959 Eur sumai, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, kad atsakovas nėra pajėgus sumokėti skolą ieškovei.
23. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais, elgėsi sąžiningai siekdamas kuo greičiau ir ekonomiškiau išspręsti byloje nagrinėjamus klausimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2024 m. balandžio 10 d. į teismą kreipėsi su prašymu išduoti teismo įsakymą, tačiau 2024 m. gegužės 3 d. atsakovas pateikė prieštaravimus ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė buvo priversta teikti ieškinį, primokėti žyminį mokestį bei patirti papildomas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Toks atsakovo elgesys negali būti laikomas siekiu kuo greičiau ir ekonomiškiau išspręsti nuo 2023 m. pradžios besitęsiantį ginčą.
24. Byloje nustatyta, kad iki kreipimosi į teismą tarp šalių jau buvo sudaromi susitarimai dėl skolos mokėjimo dalimis. 2023 m. vasario 7 d. atsakovas Ž. T. išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 18 150 Eur sumai, kurį turėjo apmokėti iki 2023 m. kovo 27 d., tačiau neapmokėjo. 2023 m. kovo 28 d. buvo sudarytas susitarimas, kurį pasirašė G. J., atstovaujanti Ž. T., ir įteikė ieškovei. Pagal susitarimą skola turėjo būti sumokėta dalimis: iki 2023 m. balalndžio 16 d. – 5 000 Eur, iki 2023 m. gegužės 1 d. – 7 000 Eur ir iki 2023 m. gegužės 16 d. – 6 150 Eur, tačiau ir šis susitarimas taip pat nebuvo įvykdytas. 2023 m. gegužės 9 d. atsakovas pateikė ieškovei prašymą leisti skolą sumokėti per birželio mėnesį, tačiau, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, atsakovas ieškovei per visą tą laiką nesumokėjo nei vieno euro. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas jau turėjo realią galimybę skolą mokėti dalimis, tačiau nededa jokių pastangų dengti įsiskolinimą.
25. Apeliantas nurodo, jog ieškovei galimai skolos mokėjimo išdėstymas nesukurs neigiamų pasekmių jos turtinei padėčiai ir veiklai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovė, kaip ūkininkė, ūkinę veiklą vykdo tomis pačiomis verslo sąlygomis kaip ir atsakovas. Tokie apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės sprendžiant teismo sprendimo dėl priteistos skolos išieškojimo vykdytinumo klausimą. Kaip jau minėta, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Be to, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Todėl teismas savo teise išdėstyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą gali pasinaudoti, kaip minėta, tik išskirtiniais atvejais, išlaikydamas išieškotojo bei skolininko interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas nepagrįstai suteiktų atsakovui pranašumą prieš ieškovę. Šioje byloje nenustatyta, kad egzistuotų reikšmingi ir gintini atsakovo interesai, galintys nusverti ieškovės interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas prašymą išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis 12 ( dvylikai) mėnesių laikotarpiui yra pateikęs atsiliepime į ieškinį dar 2024 m. birželio 25 d., tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdžio (2025 m. vasario 18 d.) į bylą jis nepateikė duomenų, kad sumokėjo bent dalį skolos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, būdamas sąžiningas ir atsakingas, suinteresuotas įvykdyti turimą prievolę ieškovei, turėjo pakankamai laiko, net ir teismo sprendimu neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, grąžinti ieškovei bent dalį skolos.
27. Nesant objektyvių duomenų, kad apelianto turtinė padėtis ateityje pagerės, kad jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą per prašomą vienerių metų išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamu klausimu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
29. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Ieškovei iš atsakovo, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 320 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinas 55 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateiktą apeliaciniame procese.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 375 Eur (tris šimtus septyniasdešim penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.