Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1458-601/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NordClinic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožio chirurgija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „NordClinic“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Grožio chirurgija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškinio suma – 517 192,72 Eur.Ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė neapmoka pateiktų sąskaitų, nereaguoja į ieškovės raginimus. Ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovė susiduria su sunkumais, tiek finansiniais, tiek susijusiais su reputacija dėl atsakovės pacientų duomenų vagystės. Atsakovei jau pareikšti 6 ieškiniai dėl žalos atlyginimo ir jų gali būti pareikšta dar daugiau. Ieškovei taip pat žinoma apie atsakovės akcininkų konfliktus, o tai irgi turi įtakos atsakovės galimybei atsiskaityti su ieškove. Atsakovei yra iškelta ir baudžiamoji byla, ikiteisminio tyrimo metu areštuotos atsakovės lėšos. Dėl to yra didelė rizika, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą.Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio turinį bei pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.Teismo vertinimu, ieškinio suma atsakovei yra didelė, nes iš finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės turtas 2015 metais sudarė – 1 307 029 Eur (ilgalaikio turto vertė 833 533 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 701 592 Eur; įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto; 2015 m. įmonės pelnas sudarė – 103 842 Eur, 2016 m. įmonės pelnas sudarė – 165 519 Eur, atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus. Todėl teismas sprendė, kad yra reali grėsmė, jog, atsakovei sužinojus apie ieškinį, gali būti bandoma paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turtą, o atsakovei perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad pagal LITEKO duomenis atsakovei yra pareikšta daugiau turtinio pobūdžio ieškinių, Kauno apygardos teisme 2018 m. sausio 10 d. priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Grožio chirurgija“ iškėlimo, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų skolai padengti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl advokato teisinės pagalbos bylose pagal atskiruosius skundus

Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą pasirašytas ne advokato, todėl neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimo.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, jog 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios CPK 306 straipsnio 3 dalies ir 320¹ straipsnio nuostatos, pagal kurias tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose normose nurodytas išimtis, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) netaikytinos surašant ir paduodant atskiruosius skundus, nes tokie apribojimai atskirųjų skundų padavimo atveju nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017). Kadangi minėtas reikalavimas netaikytinas atskiriesiems skundams, tai toks reikalavimas netaikytinas ir atsiliepimui į atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą yra su trūkumais.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, ši negalėjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus į atskirajame skunde nurodytus argumentus. Taigi, ieškovei nebuvo poreikio pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima šalių pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tikėtinas ieškinio pagrįstumas yra viena iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Pažymėtina, kad spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Toks preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.Nagrinėjamu atveju ieškinyje yra išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus atsakovei, ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina šias aplinkybes. Ieškovės reikalavimai kildinami iš šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu šalys susitarė kartu teikti medicinines paslaugas tretiesiems asmenims.Apeliantės teigimu, ieškinys šiuo atveju negali būti pripažintas tikėtinai pagrįstu, nes minėta sutartis yra ginčijama atsakovės akcininkų V. K. ir K. M. civilinėje byloje Nr. e2-3925-955/2018, todėl pripažinus šią sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, jos pagrindu išrašytos sąskaitos taip pat bus negaliojančios.Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjos, laikinai atliekančios Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas, Rūtos Palubinskaitės 2018 m. vasario 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3925-955/2018 sujungta su Kauno apygardos teismo civiline byla Nr. e2-1458-601/2018, t. y. šia civiline byla, kurioje priimta apeliantės skundžiama nutartis. Vien tai, kad byloje nagrinėjamas atsakovės akcininkų pareikštas priešpriešinio pobūdžio reikalavimas, kurį patenkinus, nebūtų galima tenkinti ieškovės reikalavimų atsakovei dėl skolos ir delspinigių priteisimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės UAB „NordClinic“ ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1013/2013, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau minėtos bylos faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, nėra analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Toje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutarties šalys siekia bendru sutarimu nutraukti sutartį, kurios pagrindu buvo reiškiamas ieškovo, perėmusio vienos iš šalių reikalavimo teises pagal tą sutartį, ieškinys. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, ieškovė reikalauja priteisti skolą ir delspinigius už medicinines paslaugas, kurios buvo suteiktos tretiesiems asmenims, vykdant šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

Kita būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reali grėsmė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi teismų praktikoje taikoma prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau apeliantė teisi, kad vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiekvienu atveju sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovei inicijuota bankroto byla, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nereikšminga, nes pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavė ieškovė UAB „NordClinic“, ir, kaip matyti iš LITEKO duomenų, vėliau šį pareiškimą pati atsiėmė, o Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei paliko nenagrinėtą.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbu yra įvertinti asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, elgesį sąžiningumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018). Įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo, todėl tokias aplinkybes turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).Nagrinėjamoje byloje yra pateikta duomenų apie atsakovei inicijuotą ikiteisminį tyrimą. Iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo areštuotos atsakovės piniginės lėšos. Apeliantė akcentuoja, kad šios lėšos jau yra iš jos paimtos ir saugomos policijos įstaigoje; kad šie apribojimai taikyti siekiant užtikrinti civilinius ieškinių, kurių yra pareikšta dvigubai mažesnei sumai, nei yra areštuota lėšų; kad 2018 m. kovo 21 d. šios lėšos atsakovei bus grąžintos, nes bus suėję visi imperatyvūs BPK 151 straipsnio 6 dalies terminai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu yra ne tiek aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo metu areštuotomis atsakovės lėšomis, kiek pats baudžiamosios bylos inicijavimo atsakovei faktas, kuris kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo. Vertinant šią aplinkybę kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kad tarp atsakovės akcininkų kilęs konfliktas, atsakovės pacientai pareiškė ieškinius dėl žalos atlyginimo, atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, įvykdyti teismo sprendimą, jei šis būtų palankus ieškovei, gali tapti neįmanoma arba pasunkėti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.Atskirajame skunde teigiama, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir gali pabloginti atsakovės finansinę padėtį. Tačiau apeliantė konkrečiai nenurodo, kaip laikinosios apsaugos priemonės apriboja įmonės vykdomą veiklą. Juolab kad teismas skundžiama nutartimi leido iš areštuotų atsakovės lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį (medicininių paslaugų teikimas), nėra pateikta jokių duomenų apie būtinybę atsakovei atsiskaityti su tiekėjais. Kita vertus, tai neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pateikus atitinkamus įrodymus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas iš esmės pagrįstai areštavo atsakovės turtą. Apeliantės argumentai šios teismo išvados nepaneigia, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.