Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-08 · Civilinė byla Nr. e2A-125-656/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-08
Bylos Nr.
e2A-125-656/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15648-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
Ieškovas
J. G.
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
  • 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-125-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15648-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 930,53 Eur draudimo išmoką, 120 Eur nuostolius bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovui priklausantis automobilis „Mercedes Benz Classe S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo trečiasis asmuo R. B.. Ieškovo tvirtinimu, trečiasis asmuo R.B., išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ieškovo vairuojamo automobilio ir susidūrė su juo. Eismo įvykio vietoje buvo sudaryta eismo įvykio deklaracija, kurioje trečiasis asmuo nurodė esanti atsakinga už padarytą žalą. Eismo įvykio dieną trečiojo asmens vairuojamas automobilis buvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės įmonėje. Atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kadangi ieškovas pateikė klaidinančią informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, o galimas automobilių kontaktas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina, iš anksto susitarus. Ieškovo tvirtinimu, eismo įvykis įvyko jo dalyvių deklaruojamomis aplinkybėmis, nėra duomenų, kad ieškovas ir (ar) trečiasis asmuo galimai inscenizavimo eismo įvykį, todėl atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė ADB „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje kaltę dėl įvykio pripažino trečiasis asmuo. Atsakovės tvirtinimu, eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole 2020 m. vasario 21 d. ieškovas nurodė, kad susidūrimo metu jo vairuojama transporto priemonė judėjo apie 60 km/val. greičiu, kitos transporto priemonės vairuotojo nepažįsta. Trečiasis asmuo 2020 m. vasario 19 d. paaiškinime nurodė, kad su ieškovu nėra pažįstamas. Eismo įvykis įvyko trečiajam asmeniui vairuojant apie 20-30 km/val. greičiu. Atsakovės tvirtinimu, 2020 m. kovo 20 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2020-16 nustatyta, kad techniniu požiūriu netikėtini yra deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai, nes negalima pagrįsti vairuotojų parodymų susijusių su greičiu bei turėtais apgadinimais iki įvykio. Kilus abejonėms dėl deklaruoto eismo įvykio aplinkybių, draudikas atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog įvykis įvyko kitomis, nei nurodė transporto priemonių valdytojai, aplinkybėmis, neįmanoma nustatyti, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima pripažinti įvykio draudžiamuoju.

4. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

II. Teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 13,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

6. Nurodė, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė sutartis, grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga tiek šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti, tiek jai vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, ypač vykdant sutartį (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą apdraustajam, o šiuo konkrečiu atveju ieškovams.

7. Teismas nurodė, kad pagrindiniu įrodymu, kurio pagrindu atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, yra eksperto V. M. išvada, kurioje nurodyta:

7.1. automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: užfiksuoti automobilio „Nissan Primera“ sugadinimai ir tik dalis užfiksuotų automobilio „Mercedes Benz“ priekinės dešinės pusės pažeidimų galėjo susidaryti dėl šių automobilių tarpusavio kontakto, kai judėjęs apie 50 km/h greičiu automobilis „Mercedes Benz“ priekio dešine puse kontaktavo su stovėjusio (arba judėjusio iki 5 km/h greičiu) automobilio „Nissan Primera“ priekine kaire dalimi ir įvyko smūgis, jiems susidūrus tarpusavio padėtyse, kaip tai pavaizduota raudonu („Nissan Primera“) ir mėlynu („Nissan Primera“) siluetais 1 pav. ir 3 pav.;

7.2. iki susidūrimo su automobiliu „Nissan Primera“, automobilis „Mercedes Benz“ turėjo esminius jo priekinės dešinės dalies pažeidimus (detalizavimas – 2.8 p.);

7.3. techniniu požiūriu netikėtini yra deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai, nes negalima pagrįsti automobilio „Mercedes Benz“ vairavusio asmens parodymų, kad iki šio deklaruoto eismo įvykio šis automobilis neturėjo sugadinimų (nustatyta, kad tam tikri esminiai šio automobilio sugadinimai susidarė iki jo susidūrimo su automobiliu „Nissan Primera“ – detalizavimas tiriamosios dalies 2.8 p.) bei automobilio „Nissan Primera“ vairuotojos parodymų dėl jos vairuojamo automobilio judėjimo režimo (kad prieš pat eismo įvykį šio automobilio greitis buvo 20-30 km/h) – automobilių susidūrimo su kompiuterio programa modeliavimo rezultatai įgalina teigti, kad prieš pat susidūrimą su automobiliu „Mercedes Benz“, automobilis „Nissan Primera“ stovėjo, arba judėjo nedideliu – iki 5 km/h greičiu.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovei įtarimus sukėlė trumpas draudiminis laikotarpis, t. y. 4 mėnesiai. Taip pat jie atsižvelgė į tai, kur įvyko eismo įvykis, kokiu paros metu, ar buvo eismo įvykio liudininkų. Jie savo įmonėje turi tyrėjų grupę, kuriai šis įvykis sukėlė įtarimus dėl realumo. Atsakovė kreipėsi į ekspertą, kuris patvirtino atsakovės įtarimus dėl įvykio nerealumo.

9. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertai padarė šias išvadas:

9.1. nėra pagrindo teigti, kad tamsiu paros metu automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja prieš įvažiuodama į sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve neturėjo objektyvios galimybės matyti šia gatve iš kairės prie jos su įjungtomis priekinių žibintų šviesomis artėjusį automobilį „Mercedes Benz“;

9.2. automobiliai „Mercedes Benz“ ir „Nissan Primera“ galėjo susidurti deklaracijoje nurodytoje vietoje. Negalima nustatyti eismo įvykio datos;

9.3. tyrimui pateiktose fotografijose užfiksuoti automobilio „Mercedes Benz“ priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai ir automobilio „Nissan Primera“ priekinės dalies sugadinimai galėjo susiformuoti šių transporto priemonių susidūrimo metu;

9.4. transporto priemonės galėjo susidurti ir po šio susidūrimo sustoti taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos fotografijose, kai (duomenys neskelbtini) gatve apie 50 km/h greičiu judantis automobilis „Mercedes Benz“ priekinės dalies dešine puse trenkėsi į stovinčio automobilio „Nissan Primera“ priekinį kairį kampą; šio susidūrimo metu galėjo susidaryti tyrimui pateiktose fotografijose matomi šių transporto priemonių sugadinimai.

10. Teismas iš įrodymų viseto sprendė, kad negalima nustatyti, jog įvyko draudžiamasis įvykis, nes nėra patikimų, objektyvių įrodymų, kad trečiasis asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles.

11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti, kokioje vietoje prieš jos deklaruojamą eismo įvykį ji buvo. Taip pat teismas kritiškai vertino trečiojo asmens paaiškinimus, kad ji buvo nuvažiavusi į susitikimą su draugu, tačiau kokiu apytiksliai adresu važiavo susitikti su draugu, ji negalėjo nurodyti.

12. Teismas remėsi teismo ekspertų išvada, pagal kurią eismo įvykis galėjo įvykti tik tokiu atveju, jeigu transporto priemonė „Nissan Primera“ stovėtų, o automobilis „Mercedes Benz“ važiuotų 50 km/ h greičiu. Iki teismo ekspertų išvados bei iki teismo posėdžio ir ieškovas, ir trečiasis asmuo nurodydavo, kad automobilis „Nissan Primera“važiavo 20-30 km/h. Teismo ekspertas V. M. teismo posėdžio metu apibūdino tokį transporto priemonių susidūrimą, kai vienas automobilis stovi, o kitas į jį trenkiasi, kaip situaciją, nebūdingą normaliam eismui. Ieškovas turėjo galimybė matyti išvažiuojantį automobilį „Nissan Primera“, ir juo labiau automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja turėjo galimybę aiškiai matyti važiuojanti automobilį „Mercedes Benz“. Šioje vietoje kelias yra tiesus, nėra nei vingių, nei kalnelių, todėl matomumas yra geras. O ta aplinkybe, jog buvo tamsu ir rūkas, kai yra įjungti automobilių žibintai, tai transporto priemonės yra matomos.

13. Todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad trečiasis asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovui draudimo išmoką. O būtent, nėra vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y. trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė neteisingus duomenis apie eismo įvykį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias draudiko prievolę išmokėti draudimo išmoką, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

13.2. Ieškovas ir trečiasis asmuo tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) jiems nustatytas prievoles, sudarė eismo įvykio deklaraciją (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurią pateikė atsakovui, atsakovą informavimą apie eismo įvykį, bendradarbiavo su atsakovu, nustatant eismo įvykio aplinkybes, suteikė galimybę atsakovo atstovui apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones.

13.3. Atsakovė savo poziciją dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju iš esmės grindė tik savo pasitelkto eksperto V.M. išvada. Tačiau pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone - eksperto išvada - laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Nagrinėjamu atveju atsakovės pasitelkto eksperto išvada teismas turėjo vertinti kaip rašytinį įrodymą, o ne kaip eksperto išvadą.

13.4. Atsakovė, jos pasitelktas ekspertas V.M., teismo ekspertai pripažino, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jame buvo apgadintos ieškovo ir trečiojo asmens vairuotos transporto priemonės. Iš esmės nesutampa tik ekspertų nustatytas ir ieškovo bei trečiojo asmens nurodytas šalių vairuotų transporto priemonių greitis susidūrimo metu. V.M. padaryta išvada, kad prieš pat susidūrimą su automobiliu „Mercedes Benz“ automobilis „Nissan Primera“ stovėjo, arba judėjo nedideliu - iki 5 km/h greičiu; teismo ekspertų išvada, kad automobilis „Mercedes Benz“ trenkėsi į stovintį automobilį „Nissan Primera“. Trečiasis asmuo, teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog automobilio „Nissan Primera“ greitis buvo apie 20-30 km/h. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė - ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Šiuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo ir trečiojo asmens vairuojamų transporto priemonių greitis eismo įvykio metu nebuvo objektyviai ir patikimai nustatytas tam skirtomis specialiomis priemonėmis, o tik subjektyviai vairuotojų įvertintas pagal jų sugebėjimus (trečiasis asmuo teikė paaiškinimus draudikei 2020 m. vasario 19 d., t.y. po pakankamai ilgo laikotarpio (30 d.) nuo ginčo įvykio). Be to, atsakovė neginčijo ir to, kad nurodomos aplinkybės dėl ieškovo ir trečiojo asmens vairuojamų transporto priemonių greičių paneigia paties eismo įvykio ir (ar) jo padarinių egzistavimą. Teismo ekspertų išvadoje nebuvo nustatyta, jog ieškovo transporto priemonės sugadinimai nesutampa su trečiojo asmens transporto priemonės sugadinimais, kad jie buvo padaryti kitomis aplinkybėmis. Priešingai, teismo ekspertai nustatė, kad automobiliai galėjo susidurti deklaracijoje nurodytoje vietoje. Atsakovės pasitelktas ekspertas V.M. nenurodė, kad eismo įvykis įvyko kitoje vietoje, bet, jo nuomone, iki susidūrimo su automobiliu „Nissan Primera“, automobilis MB turėjo esminius jo priekinės dešinės dalies pažeidimus. Tačiau šią V.M. nuomonę paneigė teismo ekspertai, kurie padarė išvadą, jog automobilių sugadinimai galėjo susiformuoti jų susidūrimo metu. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nenustatė eismo įvykio imitavimo aplinkybių. Eismo įvykio dalyviai, nurodydami savo vairuojamų transporto priemonių greičius, galėjo sąžiningai klysti, bet šis suklydimas nepaneigia draudžiamojo įvykio fakto.

13.5. Vienu iš teismo argumentų dėl įvykio pripažino nedraudžiamuoju yra tai, jog ieškovas turėjo galimybę matyti išvažiuojantį automobilį „Nissan Primera“, o automobilio „Nissan Primera“ vairuotoja turėjo galimybę aiškiai matyti važiuojanti automobilį „Mercedes Benz“, nes kelias yra tiesus, todėl matomumas yra geras; ta aplinkybe, jog buvo tamsu ir rūkas, kai yra įjungti automobilių žibintai, tai transporto priemonės yra matomos. Tačiau vien ta aplinkybė, jog matomumas įvykio vietoje buvo pakankamai geras, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog įvykis sukeltas tyčia, iš anksto susitarus ir pan., nes įprastai įvykį sukelia daugelis veiksnių (įskaitant ir subjektyvių, pvz. vairuotojų neatidumas), o eismo įvykiai įvyksta ir esant labai geram matomumui.

13.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nėra objektyvių duomenų, kad trečiasis asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles. Šiuo atveju trečiasis asmuo, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 154 punktą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Dėl trečiojo asmens KET pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu sugadintas ieškovo automobilis, todėl atsakovui, kaip atsakingam asmeniui, dėl padarytos žalos atsiranda civilinė atsakomybė.

Atsiliepimas

15. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:

15.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais ieškovo teiginiais, tačiau jame nėra nurodomi jokie materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą ginčijamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

15.2. Teismas pagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę teikė specialisto išvadai, ekspertizės išvadoms, bei eksperto parodymams, o ne ieškovo ir trečiojo asmens parodymams. Specialisto ir teismo eksperto išvadas lėmė specialiųjų žinių reikalaujantis tyrimų atlikimas, t. y. tikslusis mokslas. Nei specialistas, nei teismo ekspertas neturi byloje suinteresuotumo bylos baigtimi, tad jų išvados laikytinos objektyvesnėmis nei dalyvių parodymai. Abu specialiųjų žinių turintys asmenys priėjo iš esmės tų pačių išvadų, kad eismo įvykis galėjo įvykti tik tokiu atveju, jeigu transporto priemonė „Nissan Primera“ stovėtų, o automobilis „Mercedes Benz“ važiuotų 50 km/ h greičiu. Teismo ekspertas Vitalij Matusevič teismo posėdžio metu apibūdino tokį transporto priemonių susidūrimą, kai vienas automobilis stovi, o kitas į jį trenkiasi, kaip situaciją, nebūdingą normaliam eismui. Tai leidžia pagrįstai abejoti visomis nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Kadangi įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, neįmanoma nustatyti kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, negalima pripažinti įvykio draudžiamuoju.

15.3. Atsakovė pažymėjo, kad greičiai, eismo įvykio inscenizavimo atvejais, paprastai yra didinami tam, kad eismo įvykio aplinkybės žalą administruojantiems ekspertams nesukeltų įtarimų, t. y. kodėl kelyje, kur leidžiamas ženkliai didesnis greitis važiuojama taip lėtai. Tuo tarpu greitis būna mažesnis, siekiant išvengti vairuotojų sužalojimų.

15.4. Sutiktina su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nėra pagrindo nustatyti, jog įvyko draudžiamasis įvykis, nes nėra patikimų, objektyvių įrodymų, kad trečiasis asmuo pažeidė KET ir dėl to atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Taigi nėra vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti - trečiojo asmens neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Deklaruoto eismo įvykio dalyviai rėmėsi eismo įvykio deklaracija. Ieškovas nurodė, kad susidūrimo metu jo vairuojama transporto priemonė judėjo apie 60 km/val greičiu, o trečiasis asmuo nurodė, kad eismo įvykis įvyko jai vairuojant 20-30 km/val greičiu. Matomumas buvo geras (kelias tiesus). Įvykis įvyko tamsiuoju paros metu.

19. Atsakovo prašymu atlikęs tyrimą ekspertas Valentinas Mitunevičius pateikė atsakovui 2020-03-20 ekspertizės išvadą Nr. 2020-16, kurioje nurodė, kad 1. Automobilių „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir „Mercedes Benz S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: užfiksuoti automobilio NISSAN sugadinimai ir tik dalis užfiksuotų automobilio MB priekinės dešinės pusės pažeidimų galėjo susidaryti dėl šių automobilių tarpusavio kontakto, kai judėjęs apie 50 km/h greičiu automobilis MB priekio dešine puse smūginiai kontaktavo su stovėjusio (arba judėjusio iki 5 km/h greičiu) automobilio NISSAN priekine kaire dalimi, jiems susidūrus tarpusavio padėtyse. Iki susidūrimo su automobiliu NISSAN, automobilis MB turėjo esminius jo priekinės dešinės dalies pažeidimus. 2. Techniniu požiūriu netikėtini yra (duomenys neskelbtini) deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai, nes negalima pagrįsti: 1) Automobilio „Mercedes Benz S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens parodymų, kad iki šio deklaruoto eismo įvykio šis automobilis neturėjo sugadinimų (nustatyta, kad tam tikri esminiai šio automobilio sugadinimai susidarė iki jo susidūrimo su automobiliu NISSAN). 2) Automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos parodymų dėl jos vairuojamo automobilio judėjimo režimo (kad prieš pat eismo įvykį šio automobilio greitis buvo 20-30 km/h) - automobilių susidūrimo su kompiuterio programa modeliavimo rezultatai įgalina teigti, kad prieš pats susidūrimą su automobiliu MB, automobilis NISSAN stovėjo, arba judėjo nedideliu - iki 5 km/h greičiu.

20. Civilinio proceso tvarka teismo paskirtos ekspertizės 2021-01-27 akto išvadose nurodyta, kad:

- nėra pagrindo teigti, kad tamsiu paros metu automobilio „Nissan Primera" vairuotoja

R. B. prieš įvažiuodama į sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatve neturėjo objektyvios galimybės matyti šia gatve iš kairės prie jos su įjungtomis priekinių žibintų šviesomis artėjusį automobilį „MercedesBenz S500“;

- automobiliai „Mercedes-Benz S500” ir „Nissan Primera“ galėjo susidurti deklaracijoje

nurodytoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Negalima nustatyti eismo įvykio datos;

- tyrimui pateiktose fotografijose užfiksuoti automobilio „Mercedes-Benz S500“ priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai ir automobilio „Nissan Primera“ priekinės dalies sugadinimai galėjo susiformuoti šių transporto priemonių susidūrimo metu;

- transporto priemonės galėjo susidurti ir po šio susidūrimo sustoti taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos fotografijose, kai (duomenys neskelbtini) gatve apie 50 km/h greičiu judantis automobilis „Mercedes-Benz S500“ priekinės dalies dešine puse trenkėsi į stovinčio automobilio „Nissan Primera“ priekinį kairį kampą. Šio susidūrimo metu galėjo susidaryti tyrimui pateiktose fotografijose matomi šių transporto priemonių sugadinimai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - vertindamas eismo įvykio aplinkybes nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis, specialistų išvadomis, o ne eismo įvykio deklaracija, bei eismo įvykio dalyvių paaiškinimais. Apelianto nuomone, teismas pažeidė kasacinio teismo nustatytą taisyklę, kad transporto priemonių greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamas įrodymas.

22. Iš tikrųjų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-462-695/2017, kurioje buvo vertinama eismo įvykio galimybė suvokti transporto priemonės judėjimo greitį. LAT 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovė, kurios automobilis buvo apgadintas eismo įvykyje dėl trečiojo asmens kaltės, prašė priteisti iš jo civilinės atsakomybės draudiko neišmokėtą draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas - atmetė. Ieškovė pateikė kasacinį skundą. LAT nurodė, kad jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 98 str. 7 d.). Aplinkybė, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, gali reikšti tai, kad nebuvo eismo įvykio, eismo įvykis buvo imituotas. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė privalo įrodyti, kad eismo įvykio, kurio metu neva padaryta žala ieškovui, iš tikrųjų nebuvo, jis tik pavaizduojamas kaip buvęs. Tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis; kokiu paros laiku; kas jame dalyvavo; ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kt. Nors šiuo atveju eismo įvykio dalyviai, nurodydami trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greitį eismo įvykio metu, klydo, bet šis suklydimas nepaneigia draudžiamojo įvykio fakto, o atsakovė nenurodė jokių kitų aplinkybių, išskyrus greitį, ir nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti jos abejones dėl eismo įvykio imitavimo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, transporto priemonės greitis eismo įvykio dalyvių buvo nurodytas tik apytiksliai, jų subjektyviu vertinimu, nežinant tikslių duomenų, o nurodant tik savo įspūdžius, išgąsčiui trukdant užfiksuoti tikslius eismo įvykio, tarp jų ir greičio, duomenis. Nurodoma aplinkybė dėl trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greičio nepaneigia paties eismo įvykio ir (ar) jo padarinių. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad ieškovo transporto priemonės sugadinimai nesutampa su trečiojo asmens transporto priemonės sugadinimais, kad minėti sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, įvažiuojant į kitokias kliūtis. Be to, eismo įvykio imitavimo aplinkybių taip pat nenustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad eismo įvykio dalyviai, nurodydami trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės greitį eismo įvykio metu, klydo, bet šis suklydimas nepaneigia draudžiamojo įvykio fakto. LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, vien netikslus greičio deklaravimas vertintinas kartu su automobilių sugadinimų pobūdžio atitikimu deklaruotoms įvykio aplinkybėms.

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rėmesi teismo ekspertų išvada, pagal kurią eismo įvykis galėjo įvykti tik tokiu atveju, jeigu transporto priemonė NISSAN PRIMERA stovėtų, o automobilis BERCEDES BENZ važiuotų 50 km/ h greičiu. Iki teismo ekspertų išvados bei iki teismo posėdžio ir ieškovas, ir trečiasis asmuo nurodydavo, kad automobilis NISSAN PRIMERA važiavo 20-30 km/h. Teismo ekspertas Vitalij Matusevič teismo posėdžio metu apibūdino tokį transporto priemonių susidūrimą, kai vienas automobilis stovi, o kitas į jį trenkiasi, kaip situaciją, nebūdingą normaliam eismui. Taip pat iš pateiktų fotonuotraukų vietovės akivaizdžiai matyti, kad ir ieškovas turėjo galimybė matyti išvažiuojantį automobilį NISSAN PRIMERA, ir juo labiau automobilio NISSAN PRIMERA vairuotoja turėjo galimybę aiškiai matyti važiuojanti automobilį MERCEDES BENZ. Šioje vietoje kelias yra tiesus, nėra nei vingių, nei kalnelių, todėl matomumas yra geras.

24. Teisėjų kolegija, išklausė teismo posėdžio metu duotus trečiojo asmens R. B. parodymus, kuri parodė, kad važiavo 20-30 km/h greičiu, išvažiuodama iš šalutinio kelio lėtai judėjo į pagrindinį kelią. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis ir objektyviais duomenimis, gautais kompiuterinio modeliavimo duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilis NISSAN PRIMERA važiavo 20-30 km/h. Aplinkybė, kad automobilis NISSAN PRIMERA stovėjo, arba judėjo nedideliu - iki 5 km/h greičiu, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyta remiantis objektyviais įrodymais.

25. Įvertinus turimus duomenis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ir trečiojo asmens veiksmuose negalima įžvelgti vien tik nežymaus ir pateisinamo suklydimo dėl eismo įvykio aplinkybių. Šioje ginčo byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad įvykio dalyvių pateikti duomenys yra tikslūs tiek, kiek to galima reikalauti iš specialių žinių neturinčio, bet teisę vairuoti turinčio asmens. Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad automobiliai sustojo maždaug taip, kaip nubraižyta eismo įvykio deklaracijoje ir vėliau teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau modeliavimo rezultatai parodė, kad automobilis MERCEDES BENZ turėjo sustoti iš esmės kitaip, pastebimai iššvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. kairįjį kelkraštį pasisukęs skersai eismo juostos, tačiau faktiškai automobilis MERCEDES BENZ po susidūrimo judėjo tiesia trajektorija ir liko stovėti dešinėje važiuojamosios dalies pusėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nurodytų ir objektyviai nustatytų aplinkybių skirtumai negali būti pateisinami objektyvia ir nežymia paklaida, kurios nebūtų galima objektyviai atsiminti ar įvertinti neturint specialių žinių. Be to, ieškovas patvirtino, kad yra patyręs vairuotojas, turintis vairuotojo kategorijas, leidžiančias vairuoti beveik visas transporto priemones. Ši išvada leidžia spręsti, kad ieškovas esant geram matomumui turėjo galimybę matyti stovintį arba judantį iki 5 km/h greičiu automobilį NISSAN PRIMERA ir siekti išvengti susidūrimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad eismo įvykis įvyko tik dėl trečiojo asmens R.B. kaltės.

26. Ieškovo pateiktos eksperto išvados ekspertizės išvados Nr. 2020-16 ir teismo nutartimi paskirtos teismo ekspertizės išvados iš esmės sutampa, išskyrus ieškovo pateiktos eksperto išvados teiginį, kad automobilio „Mercedes Benz S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio asmens parodymų, kad iki šio deklaruoto eismo įvykio šis automobilis neturėjo sugadinimų (nustatyta, kad tam tikri esminiai šio automobilio sugadinimai susidarė iki jo susidūrimo su automobiliu NISSAN).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo samdyto eksperto V. M. 2020-03-20 išvada MV 2020-16 nors ir nėra civilinio proceso tvarka paskirta ekspertizė, tačiau eksperto V.M. kvalifikacija nekelia abejonių. Išvados MV 2020-16 tyrimo pagrindimas sugadinimų tyrimo duomenimis yra žymiai detalesnis nei 2021-01-27 teismo ekspertizės akto. Be to, teismo ekspertizė atlikta praėjus metams po eismo įvykio ir ekpsertams automobilių sugadinimus vertinant iš nuotraukų. Ekspertas V. Mitunevičius automobilį MERCEDES BENZ apžiūrėjo sugadinimus ištyrė betarpiškai, praėjus nuo įvykio žymiai trumpesniam laiko tarpui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo samdyto eksperto V. Mitunevičiaus 2020-03-20 išvada MV 2020-16.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto V. Mitunevičiaus 2020-03-20 išvadoje nurodyta aplinkybė (išvados 11-13 psl.), kad, tikėtina, automobilis MERCEDES BENZ kontaktavo ir su betoniniu paviršiumi, kuris kontakto metu subyrėjo, turi esminę reikšmę. Ši išvada paneigia ieškovo teiginį, kad visi automobilio MERCEDES BENZ sugadinimai padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 priimtoje 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, be kita ko, ekspertinę pažymą bei teismo eksperto išvadą, ir iš jų viseto padarydamas išvadas, nustatė, kad eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė, tad eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju. Kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina