- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-1074-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06340-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G. ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei I. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto bei prievolių padalijimo ir kt., trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G. tretiesiems asmenims AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto bei prievolių padalijimo ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius.
Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė prašymą – nustatyti jo ir jo nepilnamečio vaiko D. G. laikiną bendravimo tvarką numatant, kad:
Atsakovas A. G. turi teisę paimti sūnų D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir atvežti D. G. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. (pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena);Atsakovas A. G. turi teisę paimti sūnų D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. ir atvežti D. G. į jo gyvenamąją vietą iki to paties trečiadienio 20 val.Jeigu pagal šią tvarką nustatytu laiku dėl kokių priežasčių bendravimas su sūnumi D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) nėra galimas, atsakovas A. G. privalo apie tai informuoti ieškovę I. G. SMS žinutėmis arba žodžiu telefonu ne vėliau kaip prieš 1 dieną šioje tvarkoje numatytą bendravimo su sūnumi laikotarpį (dieną). Jeigu pagal šią tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės I. G., bendravimas su sūnumi D. G. nėra galimas (dėl jo ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių, svarbių giminės švenčių, laidotuvių ar pan.), ieškovė I. G. privalo apie tai informuoti A. G. SMS žinute arba žodžiu telefonu ne vėliau kaip vieną dieną prieš šioje tvarkoje numatytą bendravimo su sūnumi laikotarpį (dieną).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovo A. G. prašymą tenkino iš dalies – nustatė laikiną atsakovo A. G. ir D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką (t. 2, b. l. 109-112):
Nuo 2016 metų vasario mėn. atsakovas A. G. turi teisę bendrauti su sūnumi D. G. kiekvieną mėnesio sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val., nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje;Jeigu pagal šią tvarką nustatytu laiku dėl kokių priežasčių bendravimas su sūnumi D. G. nėra galimas, atsakovas A. G. privalo apie tai informuoti ieškovę I. G. SMS žinutėmis arba žodžiu telefonu ne vėliau kaip prieš vieną dieną šioje tvarkoje numatytą bendravimo su sūnumi dieną. Jeigu pagal šią tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo ieškovės I. G., bendravimas su sūnumi D. G. nėra galimas (dėl jo ligos, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių, svarbių giminės švenčių, laidotuvių ar pan.), ieškovė I. G. privalo apie tai informuoti A. G. SMS žinute arba žodžiu telefonu ne vėliau kaip vieną dieną prieš šioje tvarkoje numatytą bendravimo su sūnumi dieną.
Išaiškino ieškovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties kopijos gavimo dienos.Nutartį pavedė vykdyti atsakovo pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta.Nutartį pavedė vykdyti skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
Motyvuose nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalių bendravime trūksta kooperavimosi, tolerancijos, tačiau tai nėra pagrindas riboti sūnaus bendravimą su tėvu. Teismas sprendė, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas ir sustiprintas tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, dėl kurių tėvo ir sūnaus bendravimas galėtų būti ribojamas, tačiau taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad ilgalaikis sūnaus išvežimas ir tokiu būdu atskyrimas nuo motinos nedarytų emocinės žalos nepilnamečiui vaikui. Šioje byloje nustatyta laikina bendravimo tvarka atsakovo su nepilnamete dukra, kai atsakovas turi teisę bendrauti su dukra G. G., paimant ją iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir atvežti G. G. į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. (pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena). Šiuo atveju analogiška bendravimo tvarka ir sūnumi negali būti nustatoma dėl mažo sūnaus amžiaus, galimo tėvo ir sūnaus emocinio ryšio susilpnėjimo. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, jog tikslinga nustatyti trumpalaikę, bet dažnesnę bendravimo su sūnumi tvarką, t. y. kiekvieną sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val. nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje. Pastebėtina, kad kas antrą savaitgalį atsakovas bendrauja ir su nepilnamete dukra, t. y. tuo pačiu laikotarpiu turės teisę bendrauti su abiem savo vaikais. Tokia situacija teismo vertinimu nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, nes mažametis D. G. galės ramiau jaustis, kai šalia bus jo sesuo. Duomenų, kad vaikų ir tėvo bendravime būtų būtinas motinos dalyvavimas nėra pateikta. Teismas nurodė, kad bendravimas su sūnumi vyks jam įprastoje, gyvenamojoje vietoje, kas antrą savaitgalį taip pat galės būti ir jo sesuo, tokiu būdu ieškovės dalyvavimas nėra būtinas. Teismas vertino, kad tokia laikina bendravimo tvarka nors ir nėra intensyvi, tačiau atsižvelgiant į esamą situaciją, protinga ir nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo (t. 2, b. l. 115-118):
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2660-44/2016 dalį, kuria nutarta, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio atsakovas A. G. turi teisę bendrauti su sūnumi D. G. kiekvieną mėnesio sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val. nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, ir šioje dalyje nustatyti, kad atsakovas A. G. turi teisę paimti sūnų D. G. iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 18 val. iki 20 val. ir atvežti D. G. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val. (pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena); atsakovas A. G. turi teisę paimti sūnų D. G. iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. ir atvežti D. G. į jo gyvenamąją vietą iki to paties trečiadienio 20 val.;likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2660-944/2016 palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Motyvuose nurodė, kad atsakovo prašymas turėtų būti patenkintas pilna apimtimi, nes juo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu D. G. tvarka atitinka geriausius tiek atsakovo, tiek vaiko interesus. Nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Atsakovui išsikrausčius iš šeimos gyvenamosios vietos, ieškovė darė kliūtis atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimui. Su vaikais bendrauti ir matytis taip dažnai, kaip atsakovas nori, negali ne savo laisva valia. Ieškovė sąmoningai riboja atsakovo ir vaikų bendravimą. Vaikas labai teigiamai ir su džiugesiu priima atsakovą. Teismas nustatė, kad atsakovas su sūnumi D. turi bendrauti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl neaiškių priežasčių labai tendencingai atkartoja ieškovės poziciją. Ieškovė savo atsiliepimu į prašymą sutinka, kad atsakovas bendrautų su sūnumi kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val. vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei, tą patį atkartoja ir išvadą teikianti institucija, todėl jų pateikiamą išvadą atsakovas vertina itin kritiškai. Bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje būtų per daug sudėtingas, kadangi, kai tik atsakovas prisiartina prie ieškovės gyvenamosios vietos (šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio gyvenamojo namo), ieškovė ima filmuoti, įrašinėti pokalbius, užgaulioti, provokuoti. Tokiu būdu ji sukelia įtampą ne tik atsakovui, bet ir vaikams.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo A. G. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 122-124).
Motyvuose nurodė, kad ieškovės su atsakovu santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Būtent atsakovas pažeidė sutuoktinio ištikimybės principą, paliko šeimą, išėjo gyventi kartu su savo kita moterimi. Būtent atsakovas yra nesugyvenamo charakterio. Jis žemino ieškovę atsivesdamas į namus kitą moterį vaikams matant, priekaištavo ieškovei dėl to, kad nesirūpina šeima, nors buvo priešingai. Atsakovas savo blogą nuotaiką nuolat bando perkelti kitiems šeimos nariams, yra agresyvus, grubus, triukšmingas, kelia skandalus. Be to, atsakovo atžvilgiu yra pradėti ir iki šiol nebaigti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto vartojimo artimoje aplinkoje mažamečių vaikų akivaizdoje. Atsakovas visiškai nevykdo tėvo funkcijų sūnui D. G.. Jis neturėjo noro matyti, kaip vaikas auga, nedalyvavo ir jo krikštynų šventėje. Sūnus visada gyveno su ieškove, yra prisirišęs ir jam šiame amžiuje ypatingai reikia motiniškos šilumos, kadangi jam tėra 1 metukai. Kasdieniais vaiko poreikiais bei reikalais visada rūpinosi ir tebesirūpina ieškovė, su sūnumi praleidžia visą laiką, nuolat skiria dėmesio jo auklėjimui, priežiūrai, vystymuisi, vaiką veža į polikliniką, susirgus jį slaugo, prižiūri, pagal savo išgales rūpinasi materialiu gerbūviu. Ieškovės bendravimas su vaiku yra šiltas, abipusis, sūnus jaučiasi saugus, visapusiškai prižiūrėtas, ramus, mylimas, globojamas. Mažametis vaikas savo motina visiškai pasitiki, jaučiasi saugus ir ramus. Tarp atsakovo ir sūnaus nėra užsimezgusio emocinio ryšio, vaikas apskritai nepažįsta atsakovo, nepažįsta jo ir kaip tėvo, vaikas nėra prisirišęs prie A. G.. Atsakovas nemoka bendrauti su vaiku, nesupranta jo poreikių ir norų, jam visiškai neįdomi sūnaus raida, jam nežinoma sūnaus dienotvarkė. Kaip teisingai pažymėjo Kauno apylinkės teismas, atsakovas šeimoje negyvena ilgiau nei pusmetį, o toks ilgas laiko tarpas vaikui, kuriam tėra pusantrų metukų, yra ypatingai ilgas, dėl ko vaikas visiškai nepažįsta ir nepripažįsta savo tėvo, atsakovo. Ieškovė nedraudė atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, priešingai, visuomet jį tam skatino. Atsakovas, atvykęs į vaikų gyvenamąją vietą, nebendravo su jais, o tik sukeldavo namuose konfliktą. Atsakovas iš pradžių privalo tarpusavio emocinį ryšį su sūnumi pamažu užmegzti, turi sūnų iš lėto pratinti prie savęs, su vaiku praleisti nuolat ir periodiškai nors tam tikrą laiko tarpą, pakalbinti jį, susitikus pažaisti su juo, domėtis sūnaus poreikiais, vidiniu pasauliu ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje prašė, kad būtų nustatyta tokia bendravimo su sūnumi D. tvarka: II ir IV mėnesio penktadienį pasiima vaiką tarp 18 ir 20 val. ir grąžina sekmadienį iki 17 val. bei pasiima sūnų kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. ir atvežta iki to paties trečiadienio 20 val.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytina tokia bendravimo tvarka – A. G. turi teisę bendrauti su sūnumi D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) kiekvieną mėnesio sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val., nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant ir kt. yra lygi, todėl sutinka, kad šiuo atveju nustatyta sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka nėra pakankamai intensyvi, kad užtikrintų atsakovui tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimą pilna apimtimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybes, kad po vaiko gimimo prajus 5 mėnesiams ieškovė inicijavo santuokos nutraukimo bylą, šalys pradėjo gyventi atskirai, šiai dienai sūnus yra tik vienerių metų amžiaus, leidžia spręsti, kad atsakovas su sūnumi yra bendravęs mažai, kartu su šeima ir vaiku negyvena pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl ryšys tarp tėvo ir sūnaus nėra stiprus (nebuvo pakankamai laiko susiformuoti glaudžiam ryšiui). Nurodytas aplinkybes patvirtino ieškovė, pažymėdama, kad atsakovas su sūnumi nebendravęs nuo vaiko gimimo dienos, vaikas visiškai nepažįsta ir nepripažįsta savo tėvo, nors ieškovė nedraudžia atsakovui su vaikais bendrauti. Tai, kad retai susitinka su sūnumi atskirajame skunde nurodė ir pats atsakovas.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, vertina, kad vaikas gyvena su ieškove, prie jos yra prisirišęs, todėl toks staigus vaiko atskyrimas nuo motinos (kas antrą savaitgalį net 2 paroms) ir paėmimas iš jam įprastos aplinkos į svetimą vaikui nepažįstamą aplinką, kur, kaip suprastina, su atsakovu gyvena ne tik jo sugyventinė, bet ir jos vaikai, tokio 2 metų amžiaus neturinčiam vaikui iš esmės darytų emocinę bei psichologinę žalą. Tam, kad tarp sūnaus ir atsakovo susiformuotų emocinis ryšys, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui, užmezgant emocinį ryšį. Taip pat pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Laikina bendravimo tvarka dėl savo pobūdžio neprivalo būti detali ir numatyti visus galimus atvejus. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Tiek ieškinyje (priešieškinyje), tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomos aplinkybės bus ištiriamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, kur bus kviečiami šalių siūlomi liudytojai, teikiamos užklausos vaiko priežiūros tarnyboms, išsiaiškinama vaiko nuomonė (jei vaikas yra tokio amžiaus, kad gali paaiškinti) ir t. t. Tik ištyrus visus šiuos įrodymus, teismas spręs nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo klausimus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju esminis aspektas, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebūtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, taip pat atsakovo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, laikinai, kol vyks bylos dėl šalių santuokos nutraukimo nagrinėjimas, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatė atsakovo bendravimą su vaiku tvarką, tokiu būdu užtikrindamas vaiko bei atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atsakovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bei motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir kt., šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.