Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-598-185-2010-59

Teisėjas Vitalija Ragauskienė Proceso Nr. 1-77-1-00219-2010-1

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1;

1.2.20.2; 1.1.4.7; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 232 str. ir nubaustas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., skirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, keistu Apeliacinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, skirta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTA T Ė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 1 d., apie 9 val., viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėją B. V. dėl jo veiklos, tai yra, siekdamas paniekinti, sukelti išgąstį bei pažeminti teisėją B. V. dėl baudžiamojoje byloje 2009 m. liepos 14 d. jo priimto nuosprendžio, kuriuo E. B. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo bausme, per Kėdainių rajono apylinkės teismo, esančio Didžioji g. 64, Kėdainiai, raštinę, paštu atsiuntė laišką, adresuotą teisėjui B. V., į kurio voką įdėjo baltos spalvos vaisto acetaminofeno (paracetamolio) miltelių ir nurodė: „Nu ką Broniau, (keiksmažodis) tu mane su savo gera nuotaika! Nuo šiol ji bus pas tave bloga ir tai neilgai nes nebedaug tau liko. Paragauk!!!“.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. B. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam teisingą bausmę. Savo kaltės apeliantas neginčija, tačiau nesutinka su veikos kvalifikacija, bausmės dydžiu bei jam pripažinto pavojingo recidyvisto statusu.

Atmestinas apelianto E. B. argumentas, kad jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip smulkus chuliganizmas, todėl nesutinka su jų kvalifikavimu pagal BK 232 straipsnį. Pagal BK 232 straipsnį baudžiamas „tas, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos“, t.y. baudžiamajame įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Byloje įrodyta, kad E. B. per Kėdainių rajono apylinkės teismo raštinę paštu atsiuntė laišką, adresuotą teisėjui B. V., į kurio voką įdėjo baltos spalvos vaisto acetaminofeno (paracetamolio) miltelių ir nurodė: „Nu ką Broniau, (keiksmažodis) tu mane su savo gera nuotaika! Nuo šiol ji bus pas tave bloga ir tai neilgai nes nebedaug tau liko. Paragauk!!!“. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo supykęs ant teisėjo dėl ankščiau jo atžvilgiu priimto nuosprendžio, suprato savo veiksmų esmę, norėjo, kad nukentėjusįjį pasiektų laiškas su milteliais, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Šiuo žeminančio turinio laišku E. B. viešai raštu užgauliai pažemino jo baudžiamąją bylą nagrinėjusį teisėją dėl jo veiklos vykdant teisingumą, išreiškė jam aiškią nepagarbą. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 232 straipsnį.

Apeliantas skunde nurodo, jog dėl neatsakingo poelgio nėra pagrindo jį laikyti pavojingu recidyvistu. Tačiau, reikia pažymėti, jog E. B. skundžiamu nuosprendžiu ir nėra pripažintas pavojingo recidyvisto statusas, numatytas BK 27 str. 2 d. E. B. tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymų numatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčines nusikalstamas veikas, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir atsižvelgė į tai skiriant bausmę.

Baudžiamojo kodekso 232 straipsnio sankcija numato šias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Kaip minėta, nuteistasis pagrįstai pripažintas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

Bausmės dydis individualizuojamas, atsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. E. B. padarė tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į teisingumo vykdymą. Nors nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), tačiau ji padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę, skirtą ankstesniu nuosprendžiu už nužudymą iš chuliganiškų paskatų. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1-709-749/2010, 2010 m. rugpjūčio 26 d. paskelbtas E. B. nuosprendis dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 1 d. (Grasinimas nužudyti ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), nukentėjusysis byloje – prokuroras. Tai rodo ypatingą nuteistojo įžūlumą, nepagarbą valstybinėms institucijoms ir jų tarnautojams bei nenorą keistis. Byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė bausmę, kuri didesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė atitinka bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.

Bendrindamas šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, keistu Apeliacinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, skirta bausme, teismas įstatymo nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas šiuo atveju, siekiant individualizuoti bausmę, numato du bendrinimo būdus: pilną ir dalinį sudėjimą. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu skirtos 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį šiuo nuosprendžiu skirtos 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nustatė galutinę subendrintą 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Ši subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Pagal apelianto skunde nurodytas aplinkybes - prisipažino pilnai padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi ir žada ateityje nedaryti naujų nusikaltimų – bausmė negali būti švelninama. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad į advokato klausimą E. B. atsakė, jog nesigaili padaręs nusikaltimą (b.l. 81). Įžeidžiančio turinio laišką E. B. pasirašė savo vardu ir toks prisipažinimas pabrėžia nuteistojo įžūlumą, o ne mažesnį jo pavojingumą.

Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.