Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-21 · Civilinė byla Nr. eA2-148-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
eA2-148-343/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09410-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
B. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-148-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09410-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-662-962/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas B. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Jis prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-662-962/2019 ir tenkinti jo pareiškimą – pripažinti pareiškėjo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškime nurodo šiuos argumentus:

2.1. Sandėlio, kurio statybos metai yra apie 1963 m., statybos teisėtumo įrodinėjimas pats savaime yra apsunkintas procesas dėl poreikio dokumentų ieškoti archyvuose, jų galimo neišlikimo, objektyvaus nežinojimo, kokios formos dokumentuose okupacijos metu galėjo būti fiksuoti bylai reikšmingi duomenys ir kokių valstybės įstaigų ar privačių asmenų archyvuose šie dokumentai gali būti išsaugoti. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl duomenų apie sandėlio statybą pateikimo, tačiau ji nurodė neturinti duomenų, kad sandėlis būtų statytas neteisėtai.

2.2. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjui netikėtai pavyko rasti naujų reikšmingų dokumentų, pagrindžiančių, kad Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo vykdomos sandėlių statybos, jie, įskaitant ir ginčo sandėlį, buvo inventorizuoti, o atkūrus nepriklausomybę parengti privatizuoti. Jeigu teismas būtų turėjęs šiuos duomenis, tai pareiškėjui būtų priėmęs palankų sprendimą.

2.3. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad Kauno sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) yra perėmusi ir išsaugojusi Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos laikotarpiu Kauno mieste veikusios Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) ir prieš ją veikusių tapačių organizacijų dalį dokumentų, galinčių netiesiogiai patvirtinti ginčo sandėlio statybos teisėtumą.

2.4. Pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priedai patvirtina, kad apie 1962 m. Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) buvo planuojama statyti sandėlius, tam buvo parengtas projektas. Susirinkimo protokoluose užfiksuota sandėlių statyba. 1973 m. ir 1988 m. Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) apskaitoje inventorizuoti 5 sandėliai. Faktas, kad sandėliai buvo oficialiai inventorizuoti LTSR organizacijos turto apskaitoje, suponuoja, kad šie statiniai buvo pastatyti teisėtai.

2.5. Sprendžiat dėl proceso atnaujinimo yra reikšmingi ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras ir Kauno miesto savivaldybės miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus archyvuose saugomi dokumentai, pateikti kaip pareiškimo priedai Nr. 6-8. Kadangi sandėlis buvo įtrauktas į privatizuotinų objektų sąrašą, jo naudojimui buvo formuojamas atskiras žemės sklypas, vadinasi, objektas buvo pastatytas teisėtai.

2.6. Nagrinėjant teisme bylą apie naujai pateikiamų dokumentų buvimą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“, Kauno miesto savivaldybės miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus archyvuose pareiškėjui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma. Tai yra archyviniai dokumentai, kurie buvo rasti atsitiktinai.

2.7. Pagrindinius proceso atnaujinimui reikšmingus dokumentus (1962 m. projektą, 1973 ir 1988 m. inventorizacijos aktus, susirinkimo protokolą) iš sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo tik 2019 09 05 (prašymas pateiktas 2019 08 09), todėl trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo nepraleistas. Kiti, po nepriklausomybės atkūrimo parengti dokumentai iš VĮ „Registrų centras“, Kauno miesto savivaldybės miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus buvo gauti apytiksliai 2019 06 10, todėl šių dokumentų atžvilgiu terminas taip pat nėra praleistas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 10 31 nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo.

5. Sprendė, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų – kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) sklypų plotų ir struktūros analizės lentelėje, sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklypų skaičiavimuose, kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) situacijos plano ištraukoje su koordinatėmis esantys duomenys apskritai negali būti vertinami kaip aplinkybės, sudarančios pareiškėjo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą, nes visi išvardyti dokumentai buvo pateikti Kauno apygardos teismui, kuris apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-662-962/2019, ir kurioje atsisakė naujai pateikiamus įrodymus priimti.

6. Konstatavo, kad nors terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti formaliai nepraleistas, tačiau vertino, jog šie nauji duomenys, iš kurių, kaip nurodo pareiškėjas, paaiškėjo naujos bylai reikšmingos aplinkybės, galėjo ir turėjo būti gauti ir pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

7. Nurodė, jog pareiškėjo naujai pateikiami įrodymai negali būti vertinami kaip tokie, kurių pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, pavyzdžiui – iš 2019 08 09 pareiškėjo advokato Kauno sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) adresuoto rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad šiems dokumentams gauti užteko kreiptis su prašymu pateikti informaciją ir ji pareiškėjui buvo pateikta. Taip pat statybų teisėtumo klausimas buvo kilęs dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2018 11 15 nutartimi teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pasiūlius pateikti papildomus įrodymus statybos teisėtumui patvirtinti, duomenų, susijusių su statybos teisėtumu pareiškėjas neteikė, o laikėsi pozicijos, kad 1963 m. apskritai nebuvo teisinio reguliavimo, kuris nustatė konkrečią tvarką ar reikalavimus ūkinės paskirties statinių statybai ir tik po pareiškėjui nepalankaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, jis atliko aktyvius veiksmus, susijusius su įrodymų rinkimu.

8. Teismas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjas pareiškimu siekia, kad įrodinėjimo procesas būtų iš esmės neribotas, kas yra nesuderinama su civilinio proceso tikslais – greitesniu bylos užbaigimu, proceso koncentruotumu ir ekonomiškumu.

Šalies argumentai

9. Nesutiko, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra esminės, kadangi pats pareiškėjas pareiškime nurodo, kad teikiami duomenys tik netiesiogiai yra susiję su ginčo sandėliu ir jo statybos (ne)teisėtumu. Be to laikė, jog iš prie pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima spręsti, kad naujai pateikiamuose duomenyse nurodytos aplinkybės tenkina sąsajumo su bylos nagrinėjimo dalyku sąlygą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Konstatavo, jog nė viename pareiškėjo su pareiškimu teiktame dokumente nėra duomenų apie ginčo sandėlio statybos procesą ir jo rezultato teisėtumą. Nurodytuose dokumentuose pateikiama informacija apie Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriuje (duomenys neskelbtini) sandėlių statybos faktą, jų inventorizavimą, to nesiejant su statybos atlikimo pagrindu, nors tuo tarpu byloje buvo sprendžiama dėl konkretaus sandėlio statybos teisėtumo, kaip vienos iš privalomos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį atsirasti.

11. Teismas be kita ko pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019 atskleidė teisinį reguliavimą, t. y. tai, kad statybai buvo reikalingas leidimas, o pastatytus pastatus turėjo priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos, tačiau tokiais duomenims pareiškėjas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo negrindė.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Procesiniu dokumentu, įvardintu apeliaciniu skundu, pareiškėjas prašo atmesti Kauno apylinkės teismo 2019 10 31 nutartį ir jo prašymą spręsti naujame teismo posėdyje. Minėtame procesiniame dokumente teigia, jog visus turimus dokumentus (kai tik juos gavo), pateikė pirmu teikimu. Tvirtina, jog jis neturi tikslo vilkinti teismo proceso, nori kuo greičiau sutvarkyti visus juridinius procesus. Nurodo, kad surinkti po daugiau nei 56 metų statyto statinio numanomus dokumentus yra nelengva. Tuo tarpu tai, kad pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nepateikė svarbių dokumentų, turinčių svarbią įrodančią reikšmę, prašo nevertinti kaip noro pasibylinėti.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo apeliacinės instancijos teismo pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo B. M. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas B. M. civilinėje byloje Nr. e2YT-662-962/2019 prašė pripažinti jo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į ūkio pastatą (sandėlį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune. Pareiškėjas nurodė, kad 1998 03 28 iš V. J. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 5,78 arų žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). V. J. sutartimi perdavė pareiškėjui ir sandėlį, pažymėtą 178 numeriu ir pastatytą šalia žemės sklypo, kurį pareiškėjas įsigijo minėta pirkimo – pardavimo sutartimi, nesuformuotame žemės sklype, valstybinėje žemėje. Pastatas pastatytas 1963 metais. Pareiškėjas 1998 03 28 įsigydamas žemės sklypą priėmė ir pastato valdymą, kurį tęsia iki šiol. Kauno apylinkės teismas 2019 02 19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-662-962/2019 pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė. Sprendė, jog byloje neįrodytas sandėlio statybos teisėtumas, t. y., kad statyba vykdyta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Taipogi konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Kauno apygardos teismas 2019 06 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019 nurodytą Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, pritardamas pirmosios instancijos teismui, kad byloje neįrodyta, jog statinio statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos.

17. Pareiškėjas 2019 09 06 teismui pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-662-962/2019, kurį grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o konkrečiai – naujais įrodymais: 1962 m. Kauno sodininkų draugijos kolektyvinio darbo įrankių sandėliuko (16 vietų) Kaune eskiziniu projektu; 1965 12 05 Kauno miesto sodininkystės draugijos kolektyvinio sodo Nr. 1 II- osios brigados visuotinio narių rinkiminio – ataskaitinio susirinkimo protokolu; 1973 01 02 Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) inventoriaus ir medžiagų inventorizacijos apyrašu ir žiniaraščiu, kad skyriuje buvo inventorizuoti 5 vnt. bendro naudojimo pastatų – sandėliukų; 1988 01 01 Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) aktu, kuriuo patvirtinama, kad skyriuje buvo inventorizuoti 5 mediniai sandėliukai. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad Kauno sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) yra perėmusi ir išsaugojusi LTSR laikotarpiu Kauno mieste veikusios Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) ir prieš ją veikusių tapačių organizacijų dalį dokumentų, galinčių netiesiogiai patvirtinti ginčo sandėlio statybos teisėtumą. Minėti įrodymai, pareiškėjo teigimu, rodo, kad apie 1962 m. Lietuvos sodininkystės bendrijos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) buvo planuojama statyti sandėlius, tam buvo parengtas projektas. Taipogi pareiškime nurodė, kad šalia minėtų dokumentų taip pat reikšmingi VĮ „Registrų centras“ archyve ir Kauno miesto savivaldybės miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus archyve saugomi dokumentai – apie 1993–1996 m. m. parengta kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) sklypų plotų ir struktūros analizės lentelė; 1993–1996 m. m. parengtas sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklypų plotų skaičiavimas bei kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) situacijos plano ištrauka su koordinatėmis. Pareiškėjo teigimu, naujai pateikti duomenys pagrindžia ginčo sandėlio statybos teisėtumą, dėl ko galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. Be kita ko nurodo, kad bylą nagrinėjant teisme, apie naujai pateikiamų dokumentų buvimą sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“, Kauno miesto savivaldybės miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus archyvuose, pareiškėjui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kadangi tai yra archyviniai dokumentai, kurie buvo rasti atsitiktinai.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkino, konstatuodamas šias aplinkybes: 1) pareiškėjo pateiktų įrodymų – kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) sklypų plotų ir struktūros analizės lentelėje, sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklypų skaičiavimuose, kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) situacijos plano ištraukoje su koordinatėmis esantys duomenys apskritai negali būti vertinami kaip aplinkybės, sudarančios pareiškėjo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą, nes visi išvardyti dokumentai buvo pateikti Kauno apygardos teismui, kuris apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-662-962/2019, ir kurioje atsisakė naujai pateikiamus įrodymus priimti; 2) nauji duomenys, iš kurių, kaip teigia pareiškėjas, paaiškėjo naujos bylai reikšmingos aplinkybės, galėjo ir turėjo būti gauti ir pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 3) pareiškėjas pareiškimu siekia, kad įrodinėjimo procesas būtų iš esmės neribotas, kas yra nesuderinama su civilinio proceso tikslais – greitesniu bylos užbaigimu, proceso koncentruotumu ir ekonomiškumu; 4) iš prie pareiškėjo pateiktų dokumentų negalima spręsti, kad naujai pateikiamuose duomenyse nurodytos aplinkybės tenkina sąsajumo su bylos nagrinėjimo dalyku sąlygą; 5) nė viename pareiškėjo su pareiškimu teiktame dokumente nėra duomenų apie ginčo sandėlio statybos procesą ir jo rezultato teisėtumą; 6) apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1040-230/2019 nurodė, kad statybai buvo reikalingas leidimas, o pastatytus pastatus turėjo priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos, tačiau tokiais duomenims pareiškėjas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo negrindė.

19. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

20. Procesą galima atnaujinti tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

21. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šias sąlygas: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

22. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra nepagrįstas. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl žemiau nurodytų priežasčių.

24. Pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo prie pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pridėti dokumentai – kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) sklypų plotų ir struktūros analizės lentelė, sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklypų plotų skaičiavimas bei kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) situacijos plano ištrauka su koordinatėmis – negali būti vertinami, kaip įrodymai, sudarantys pagrindą proceso atnaujinimui, kadangi informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėti duomenys jau buvo teikti Kauno apygardos teismui į civilinę bylą Nr. e2A-1040-230/2019, ir kuris, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 02 19 sprendimo, juos į bylą priimti atsisakė. Kauno apygardos teismas tokios pozicijos laikėsi dėl to, kad papildomi įrodymai buvo pateikti bylos nagrinėjimo dieną, nenurodant, kodėl jie nebuvo pateikti anksčiau, taip pat teikiamais įrodymais buvo siekiama patvirtinti aplinkybes, kurios iš esmės nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

25. Antra, pareiškėjas pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad pagrindinius proceso atnaujinimui reikšmingus dokumentus, o konkrečiai – 1962 m. projektą, 1973 ir 1988 metų inventorizacijos aktus, susirinkimo protokolą iš sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) gavo tik 2019 09 05 (prašymą teikė 2019 08 09), todėl trijų mėnesių termino pareiškimui paduoti, nepraleido. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduotas ir nepraleidus įstatyme nustatyto termino, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad naujai pateikiami dokumentai ir juose esantys duomenys negali būti vertinami kaip tokie, kurių pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Šiai išvadai pritartina dėl to, nes, kaip matyti iš pareiškėjo nurodyto 2019 08 09 prašymo „Dėl informacijos pateikimo“, į sodų bendriją (duomenys neskelbtini) pakako kreiptis su minėtu prašymu, neatliekant jokių kitų procedūrų, apsunkinančių reikalingos informacijos gavimą, todėl ši informacija (dokumentai), jeigu būtų buvę kreiptasi anksčiau, galėjo būti pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2018 11 15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17442-962/2018 (Nr. e2YT-662-962/2019) atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės bei pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius pareiškime, bei pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog ūkio pastatas 1963 metais buvo statomas kaimo teritorijoje ir, kad tuo metu galiojančiais teisės aktais nebuvo nustatyta statytojo pareiga gauti leidimą nesudėtingo statinio statybai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas iki teismo nustatyto termino (2018 12 07) tokius rašytinius įrodymus į bylą būtų pateikęs, t. y. pareiškėjas buvo pasyvus įrodymų rinkimo atžvilgiu.

26. Trečia, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad iš kartu su pareiškimu naujai teikiamuose dokumentuose (1962 m. Kauno sodininkų draugijos kolektyvinio darbo įrankių sandėliuko (16 vietų) eskiziniame projekte, 1965 12 05 Kauno miesto sodininkystės draugijos kolektyvinio sodo Nr. 11 II-osios brigados visuotinio narių rinkiminio – ataskaitinio susirinkimo protokole, 1973 01 02 inventoriaus ir medžiagos inventorizacijos apyraše ir žiniaraštyje, 1988 01 01 Lietuvos sodininkystės bendrijos akte) nėra duomenų apie ginčo sandėlio statybos procesą ir jo rezultato teisėtumą, nors byloje buvo sprendžiama dėl konkretaus sandėlio statybos teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo naujai teikiami įrodymai nepatvirtina fakto, jog statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos.

27. Pažymėtina, kad apeliantas B. M. procesiniame dokumente, įvardintame apeliaciniu skundu, nenurodė jokių teisinių argumentų dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o jo pateikto procesinio dokumento argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo procesinį dokumentą, įvardintą apeliaciniu skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2019 10 31 nutarties, pažymi, kad jame pareiškėjas iš esmės nurodo tapačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškime dėl proceso atnaujinimo, o apie skundžiamoje nutartyje išdėstytus priimto sprendimo argumentus nepasisako, tik teigia, jog jis neturi tikslo vilkinti teismo proceso, nori kuo greičiau sutvarkyti visus juridinius procesus.

28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad B. M. procesinio dokumento, įvardinto apeliaciniu skundu, argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2019 10 31 nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė