Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6703-948/2018 pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, suinteresuotiems asmenims: skolininkui žemės ūkio bendrovei „Artumė“, išieškotojams – uždarajai akcinei bendrovei „Naftėnas“, A. P., uždarajai akcinei bendrovei „Archyvavimo sprendimai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. K., SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, uždarajai akcinei bendrovei „Agerona“, antstoliams E. R., A. B., antstolei I. E., antstolei V. Š., antstoliui A. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilkyškių paukštynas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Byloje sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui vykdymo procese veiksmų sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdomos septynios vykdomosios bylos dėl 378 719,98 Eur skolos išieškojimo iš ŽŪB „Artumė“ trečios eilės išieškotojų naudai. Prie antstolės R. A. vykdomo išieškojimo yra prisijungę antstoliai, vykdantys skolų išieškojimus iš ŽŪB „Artumė“ trečios eilės išieškotojų naudai. 2018 m. sausio 24 d. antstolė R. A. areštavo ŽŪB „Artumė“ priklausantį turtą: 51.2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. V. B., UAB „Investas“, UAB „Crabro“, ŽŪB „Artumė“, AB bankui Snoras - dėl pirkimo pardavimo sutarčių, hipotekos pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, ginant viešąjį interesą, patenkino Šiaulių apygardos prokuroro prašymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl ŽŪB „Artumė“ nuosavybės teisės į 50,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas patvirtina juridinį faktą, kad iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (prie grafos Juridiniai faktai“ padarytas įrašas: „Iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu” ir įrašyta žyma „draudimas perleisti nuosavybės teisę“). LITEKO duomenimis procesas civilinėje byloje, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemones ŽŪB „Artumė“ turtui, padarant įrašą, ginant kreditoriaus – valstybės interesus, prasidėjo 2011 m. gruodžio 28 d., pateikiant aukščiau minimą ieškinį Vilniaus apygardos teismui. 2013 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, užbaigimo. Iš teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad 2018 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo buvo nustatyta, kad neteisėtai, apgaule buvo įgyta svetima didelės vertės turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. B. turtą – 138,32 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgytas didelės vertės svetimas turtas. Nuosprendis neįsiteisėjęs. 2018 m. gegužės 7 d. buvo gautas E. P. apeliacinis skundas. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. protokoline nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka skiriant datas 2018-09-10 10.30 val.; 2018-10-01 13.00 val.; 2018-10-12 9.10 val.2018 m. kovo 20 d. ŽŪB „Artumė“ pateikė antstolių R. A. ir D. P. kontorai prašymą parduoti ŽŪB „Artumė“ priklausantį areštuotą 51.2000 ha žemės sklypą, skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Vilkyčių paukštynas“, už arešto akte nurodytą sumą - 256 000 Eur. UAB „Vilkyčių paukštynas“ iki varžytynių pradžios už perkamą turtą 2018 metų kovo 22 ir 23 dienomis į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo turto arešto akte nurodytą kainą - iš viso 256 000 Eur. Antstolė R. A. 2018 m. kovo 27 d. patvarkymu tenkino skolininko ŽŪB „Artumė“ prašymą ir nurodė, kad parduos areštuotą ŽŪB „Artumė“ turtą - 51.2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), skolininkės pasiūlytam pirkėjui už arešto akte nurodytą sumą - 256 000 Eur, ir tuo pačiu patvarkymu informavo proceso šalis, kad Turto pardavimo aktas skolininko pasiūlytam pirkėjui bus surašytas po dvidešimties dienų nuo visos sumos už perkamą turtą sumokėjimo.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo teisėtumo

Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, prašymą panaikinti antstolės R. A. 2018 m. kovo 27 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvavo tuo, kad palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atveju ginčo nekilnojamojo turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo gali pasidaryti neįmanomas - antstoliui perleidus skolininko ŽŪB „Artumė“ pasiūlytam pirkėjui areštuotus žemės sklypus, valstybė prarastų galimybę susigrąžinti neteisėtai, dėl nusikalstamų veikų prarastą žemės plotą, ir taip būtų pažeisti valstybės turtiniai interesai.Pirmosios instancijos teismas pažymėjęs, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, ir įvertinęs, tai, kad palankaus teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atveju ginčo nekilnojamojo turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo gali pasidaryti neįmanomas, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti 2018 m. kovo 27 d. antstolės R. A. patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini).Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-153-381/2018)Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui atliekant vykdymo veiksmus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (CPK 586, 675 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininko ŽŪB „Artumė“ turtinės teisės taikant turto areštą suvaržytos du kartus – antstolio patvarkymu, vykdant išieškojimą, bei civilinėje byloje kaip laikinoji apsaugos priemonė – draudimas perleisti nuosavybės teisę.CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo vykdomąją bylą sustabdyti. Taigi, antstolis, nustatęs tam tikro turto priklausymo skolininkui faktą ir šiam turtui nustatytus apribojimus, įgyja tolesnę pareigą veikti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja skunde dėl patvarkymo panaikinimo nurodė, kad antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, CPK 670 straipsnį ir 666 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Vadovaujantis CPK 670 straipsniu išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o už antstolio reikalavimų vykdymą, kai išieškoma iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų, yra atsakingi šių subjektų vadovai. Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai). Pareiškėja iš esmės nesutikdama su atskirojo skundo argumentais nurodė tuos pačius argumentus bei teigia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju antstolė R. A. 2018 m. sausio 24 d. areštavo ŽŪB „Artumė“ priklausantį turtą: 51.2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 20 d. suinteresuotas asmuo skolininkas ŽŪB „Artumė“ pateikė antstolių R. A. ir D. P. kontorai prašymą parduoti ŽŪB „Artumė“ priklausantį areštuotą 51.2000 ha žemės sklypą, skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Vilkyčių paukštynas“, už arešto akte nurodytą sumą - 256 000 Eur. UAB „Vilkyčių paukštynas“ iki varžytynių pradžios už perkamą turtą 2018 metų kovo 22 ir 23 dienomis į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo turto arešto akte nurodytą kainą - iš viso 256 000 Eur. Antstolė R. A. 2018 m. kovo 27 d. patvarkymu tenkino skolininko ŽŪB „Artumė“ prašymą ir nurodė, kad parduos areštuotą ŽŪB „Artumė“ turtą - 51.2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), skolininkės pasiūlytam pirkėjui už arešto akte nurodytą sumą - 256 000 Eur, ir tuo pačiu patvarkymu informavo proceso šalis, kad Turto pardavimo aktas skolininko pasiūlytam pirkėjui bus surašytas po dvidešimties dienų nuo visos sumos už perkamą turtą sumokėjimo.Atskirajame skunde apeliantė pagrįstai nurodo, kad byloje taikytinos CPK 626 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas, ką įtvirtina ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas, o areštuoti turto realizacijos procesai gali būti stabdomi tik labai konkrečiais ir įstatyme imperatyviai įtvirtintais atvejais. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkte numatyta, kad kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais. Turto realizavimas taip pat stabdomas tuo atveju, kai, areštavus turtą vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų išieškojimo, vėliau šis turtas aprašomas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmesnės eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti, aprašyti turtą, kuris jau yra areštuotas vykdant piniginio pobūdžio išieškojimus, leidžiama tais atvejais, kai teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta aprašyti būtent šį turtą, taip pat tais atvejais, kai skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka teismo nutartyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti arba aprašant kitą skolininko turtą būtų pažeista teismo nutartyje nurodyta skolininko turto arešto tvarka ar CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Turto realizavimas šioje pastraipoje nustatytais atvejais stabdomas iki tol, kol galioja laikinosios apsaugos priemonės.Jeigu skolininko turtas yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika konkrečiose nutartyse Nr. 3K-3-104-684/2017, Nr. 3K-3-232-219/2017, kuriose pasisakyta, kad reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą gali būti tenkintas esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Pareiškėjos vertinimu bylos faktinės aplinkybės, lemiančios minėtose nutartyse įvardintų normų taikymą, skiriasi nuo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl minėtų kasacinio teismo nutarčių nėra pagrindo taikyti ir remtis jose suformuotomis normų taikymo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) ( intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis ( ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 išaiškinta, kad esant du kartus pagal skirtingų teisės subjektų procesinius sprendimus taikytam to paties skolininko turto areštui, aktualus CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo poreikį, aiškinimas ir taikymas, kada šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo pagrindu nusprendžiama, ar galimas prioriteto suteikimas vienam iš kreditorių, sustabdant areštuoto turto realizavimo veiksmus iki paaiškės naujojo kreditoriaus, dėl kurio reikalavimų užtikrinimo taip pat areštuotas skolininko turtas, reikalavimų pagrįstumas. Taip pat nurodė, kad vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą gali būti tenkintas esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal kito kreditoriaus reikalavimą. Toks pagrindas būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. CPK 626 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Kasacinis teismas pasisakė, kad sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017). Precedento galią turi tik ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas taiko ne a priori ( iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-643/2016). Įvertinus apeliantės nurodytą teismų praktiką pripažintina, kad nors faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje, tačiau įvertinus tai, kad Kasacinis teismas pasisakė iš esmės dėl CPK 626 straipsnio nuostatų taikymo, kurių taikymas spręstinas konkrečiu atveju, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą nėra pagrindo jomis nesivadovauti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės atskirajame skunde bei suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir skolininko ŽŪB „Artumė“ atsiliepimuose išsakytai pozicijai, kad areštas turtui visose vykdomosiose bylose uždėtas CPK nustatyta tvarka, visi išieškotojai priklauso tai pačiai - trečiajai eilei, jokių pirmesnės eilės reikalavimų nėra pareikšta, todėl konkrečiu atveju nėra nustatyta išimčių. ( CPK 754 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas vertindamas antstolės patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą sprendė, kad formaliai antstolė turėjo teisę disponuoti šiuo turtu ir neturėjo pagrindo stabdyti išieškojimą iš jo pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju turi būti taikomos CPK 626 straipsnio 3 dalies nuostatos, teigiančios, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Teismas padarė išvadą, kad formaliai vertinant įstatymų nuostatas, pagrindo laikyti antstolės veiksmų neteisėtais nebūtų. Tačiau atsižvelgęs ir į visas susiklosčiusias faktines aplinkybes, kad perleidus minėtą žemės sklypą, teismo sprendimo įvykdymas ir ginčo nekilnojamojo turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo gali pasidaryti neįmanomas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais priėmė sprendimą panaikinti 2018 m. kovo 27 d. antstolės R. A. patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo teisės normų, kurias antstolė pažeidė ir dėl kurių pažeidimo antstolės veiksmai galėjo būti pripažinti neteisėtais. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, CPK 670 straipsnį ir 666 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pažeidė CPK 626 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas, Sprendimų vykdymo instrukcijos aktualias šiam ginčui spręsti nuostatas ir kt. Nėra pagrindo nesutikti su antstolės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad ŽŪB „Artumė“ turto realizavimo stabdymo atveju valstybė įgytų viršenybę prieš kitus kreditorius, kurie turi teisėtus lūkesčius sulaukti kreditorinių reikalavimų padengimo, nelaukiant, kol vienas kreditorius – valstybė, galutinai baigs bylinėjimąsi teismuose dėl ginčo žemės sklypo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą gali būti tenkintas esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. CPK 626 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas ir išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pareiškėjos argumentas, kad ji yra viešąjį interesą ginanti institucija, todėl išieškojimo sustabdymas atitiktų viešąjį ir valstybės interesus taip pat nepripažįstamas pagrįstu. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas nenustato išimties sprendžiant dėl privalomojo turto realizavimo veiksmų sustabdymo, kada vienas iš interesą turinčių kreditorių yra valstybė. Pareiškėjos siūlymas nagrinėjamoje byloje atsižvelgti į ją, kaip išskirtinį kreditorių, nesudaro teisinio pagrindo stabdyti vykdymo procesą. CPK 510 straipsnis numato, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus gali būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjęs apie tai, kad yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai sprendė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruodamos kitos šalies priešingus interesus ir kt. Pareiškėja, atsižvelgiant į nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pareikšto ieškinio reikalavimus, turi teisę kreiptis į teismą nagrinėjantį bylą dėl laikinųjų apsaugos numatytų CPK 145 straipsnyje taikymo. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien aplinkybė, kad pagal Šiaulių apygardos prokuroro ieškinį nagrinėjama civilinė byla dėl pirkimo pardavimo sutarčių, hipotekos pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, ginant viešąjį interesą, savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui be to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuderinamas su šalių procesinio lygiateisiškumo principu, kuris taikomas vykdymo veiksmų procese (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).Įvertinus tai, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė atsisakydama tenkinti skundą dėl patvarkymo panaikinimo pažeidė aukščiau minėtas CPK nuostatas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2018 m. kovo 27 d. patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones -sustabdyti vykdymo veiksmus dėl 51.2000 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), realizavimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1625-614/1018, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, ieškinį atsakovams - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. V. B., UAB „Investas“, UAB „Crabro“, ŽŪB „Artumė“, AB bankui Snoras - dėl pirkimo pardavimo sutarčių, hipotekos pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 626 straipsnio 2, 3 dalies normas dėl vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo bei antstolio veiksmų vykdymo procese. Apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą skundas dėl antstolės patvarkymo dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas (CPK 337 straipsnis 1 dalis 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, skundą dėl 2018 m. kovo 27 d. antstolės R. A. patvarkymo dėl areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir turto pardavimo akto surašymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atmesti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.