- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-2349-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07627-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- UAB „Inservis“
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
- Kategorijos
- 1.3.2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei UAB „Inservis“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK, komisija), nustačiusi, jog be svarbių priežasčių praleistas procedūrinis terminas, 2019 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-505 darbo byloje Nr. APS-1-25312 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovės darbo sutarties su ieškovu nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti darbdavį grąžinti ieškovą į darbą, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2019 m. sausio 19 d. – 2 973 Eur, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo, atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu.
3. Ieškovas nurodė, jog dirbo atsakovės įmonėje kiemsargiu nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., darbą atliko gerai. Darbdavys jam neturėjo priekaištų. 2018 m. gruodžio 12 d. iš gauto darbdavio atsakymo į savo paklausimą sužinojo, kad 2018 m. birželio 6 d. yra atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas nurodė, kad nepadarė jokio pažeidimo. Kartais kildavo ieškovo ir kito kiemsargio J. M. žodinių nesutarimų. Tai neturėjo įtakos darbui. Ieškovas mano, kad darbdavys jam pareiškė bendro pobūdžio kaltinimų. Jie nesusiję su darbu, nepagrįsti konkrečiais faktais. Dėl to ieškovas nesuprato, kodėl jam, įteikus darbdavio reikalavimą pasiaiškinti raštu, tenka aiškintis, ir nesupranta, už ką yra atleistas iš darbo. Drausminė nuobauda ieškovui paskirta už tai, ko jis nepadarė. Ieškovas apie atleidimą sužinojo 2018 m. gruodžio 12 d., kreipėsi į DGK gruodžio 28 d., todėl nepraleido termino pažeistai teisei ginti ir nėra poreikio jį atnaujinti. Ieškovas pripažino, kad nėjo į darbą nuo 2018 m. birželio mėn. pradžios.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senatį. Atsakovė nurodė, kad iki atleidimo iš darbo ieškovas dirbo kiemsargiu. Jis atleistas 2018 m. birželio 6 d. įsakymu, nes diskriminavo kitą bendradarbį dėl jo neįgalumo, nuolat jį įžeidinėjo, priekabiavo, konfliktavo, psichologiškai smurtavo. Apie atleidimą iš darbo ieškovas žinojo atleidimo iš darbo dieną, su juo buvo atsiskaityta. Ieškovas nėjo į darbą nuo birželio 6 d. Atleidimo dieną ieškovas, trumpam pasirodęs darbe, kažkur išėjo. Dėl to atleidimo įsakymo kopija jam išsiųsta paštu, bet grįžo neįteikta.
5. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. R. paaiškino, jog jau šešis metus dirba atsakovės įmonėje valymo paslaugų vadybininke. Jai pavaldūs apie 100 darbuotojų. Liudytoja nurodė, kad kildavo įvairių bėdų dėl ieškovo elgesio ir bendravimo su kolektyvu, klientų atstovais ir su ja asmeniškai. Situacija tapo kritine priėmus į darbą ieškovo porininką J. M.. Sužinojęs, kad pastarasis turi neįgalumą (jam pašalinta skydliaukė po tarnybos Černobilyje), ieškovas pradėjo jį įžeidinėti, vadinti ,,invalidu“, nuolatos jį užsipuldavo, užgauliodavo. Po pokalbių su ieškovu, liudytoja gaudavo įžeidžiančio turinio žinučių ,,pasistatyk tą invalidą sau prie lovos“ ir pan. Išskyrus ieškovą ir jo porininką, ieškovas toliau užgauliojo kolegą kitiems matant ir girdint, išprovokavo muštynes. Dėl to liudytoja tarnybiniu raštu pasiūlė viršininkei atleisti ieškovą.
6. Liudytoju apklaustas J. M. pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog dirba kiemsargiu UAB ,,Inservis“, turi negalią po tarnybos Černobilyje (jam pašalinta skydliaukė). Sužinojęs tai, ieškovas vadino jį invalidu, prasivardžiuodavo, kabinėjosi. Liudytoją tai labai skaudino ir žeidė. Jis net norėjo išeiti iš darbo.
7. Liudytojas V. Miliukas paaiškino, jog dirba Lietuvos kariuomenėje ir UAB ,,Inservis“, prižiūri teritoriją, kiemsargius. Girdėjo, kaip ieškovas užgauliojo J. M., vadino jį invalidu, pravardžiuodavo, terorizavo, kabinėjosi. Reaguodamas į pastabą to nedaryti, ieškovas iškvietė policiją ir pasakė, kad liudytojas jam trenkė. Ieškovas, anot liudytojo, konfliktiškas, nelabai adekvatus ir gerai žinomas policijai dėl nuolatinių melagingų pranešimų. Jam dirbant kolektyvas buvo nuolat dezorganizuojamas. Su juo niekas nenorėjo bendrauti. Dabar ramu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu atmetė ieškinį.
9. Teismas pažymėjo, kad darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad DGK 2019 m. sausio 28 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, nes jis paduotas praleidus 3 mėnesių terminą. Ieškovas kreipėsi į teismą 2019 m. kovo 12 d., prašė atnaujinti praleistą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. rezoliucija atnaujino šį praleistą terminą, nes ieškovas jį praleido dėl svarbių priežasčių, ir priėmė ieškinį nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad DK 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas trijų metų bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti ir sužinojo atleidimo dieną arba kitą dieną po jo, kai su ieškovu buvo galutinai atsiskaityta (2018 m. birželio 6 d.). Ieškovas neneigė gavęs pinigus ir po birželio 6 d. nėjo į darbą. Pastarąją aplinkybę patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuos į bylą pateikė atsakovė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas negalėjo nesuprasti, jog yra atleistas iš darbo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas tik 2018 m. gruodžio 5 d. (t. y. po pusės metų, kai darbdavys visiškai atsiskaitė atleidęs ieškovą iš darbo) pateikė darbdaviui paklausimą, prašydamas paaiškinti, nušalintas jis nuo darbo ar atleistas iš darbo. Ieškovas, pusę metų neidamas į darbą, nesiaiškino atleidimo iš darbo aplinkybių, nesiteikė darbdaviui pasiaiškinti.
13. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad jis negavo atleidimo iš darbo įsakymo kopijos. Atsakovė bandė įteikti dokumentus ieškovui atsakovo atleidimo iš darbo dieną, vėliau juos išsiuntė ieškovo gyvenamosios vietos adresu, bet siunta grįžo neįteikta. Ieškovas į DGK kreipėsi tik 2019 m. sausio 28 d. Apie galbūt pažeistą teisę jis žinojo ilgiau kaip šešis mėnesius, bet nesiėmė jokių veiksmų. Dėl to ieškovas prisiėmė neigiamų padarinių riziką. Teismas nurodė, kad gali ieškinį atmesti motyvuodamas ieškinio senaties termino pabaiga, nes šis terminas praleistas ir kita ginčo šalis reikalauja jį taikyti. Nepaisydamas nurodytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pasisakė taip pat ir dėl ieškinio pagrįstumo.
14. Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas dirbo kiemsargiu. Atsakovės vadybininkė J. R. 2018 m. birželio 5 d. tarnybiniame rašte nurodė, kad ieškovas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki birželio 5 d. trukdo dirbti kitam darbuotojui J. M., nuolat jį įžeidinėja, kaltina nebūtais dalykais, taip pat nepagarbiai bendrauja su atsakovės klientu, siuntinėja savo tiesioginiam vadovui nepagarbaus ir grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes. 2018 m. birželio 5 d. ieškovui įteiktas prašymas pasiaiškinti raštu. Atsakovė 2018 m. birželio 6 d. priėmė potvarkį dėl ieškovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su ieškovu visiškai atsiskaityta atleidimo dieną, t. y. sumokėtas darbo užmokestis ir išmoka už nepanaudotos atostogas. Nurodytos sumos pervestos į ieškovo banko sąskaitą. Atleidimo iš darbo dokumentai siųsti ieškovui paštu pagal darbdavio žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir į nakvynės namus.
15. Teismas sprendė, kad darbdavei buvo pateikta informacija apie nederamą ir neetišką ieškovo elgesį su kolega ir vadybininke (SMS žinutės, tarnybinis raštas). Ieškovo žinučių turinys neetiškas, nekultūringas, užgaulus ir žeminantis asmens orumą, sukuriantis bauginančią ir įžeidžiamą darbo aplinką, nukreiptas prieš kito darbuotojo negalią.
16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ieškovo padarytą darbo pareigų pažeidimą pagrįstai kvalifikavo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir pagrįstai nutraukė darbo sutartį (DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas apsunkino ieškovo atstovo advokato Andriejaus Tiščenko darbą: be pagrindo nepriėmė į bylą 14 lapų (b. l. 159–173). Byloje galbūt nėra teismo posėdžio protokolo. Ieškovo advokatas negalėjo susipažinti su protokolu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas galbūt nesilaikė terminų, per kuriuos reikia baigti pasirengti nagrinėti bylą ir išnagrinėti bylą (CPK 413 straipsnio 1, 3 dalys). Elektroninės bylos dokumentų kokybė bloga, jie neįskaitomi (b. l. 71, 72, 79, 84, 88, 90–93).
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, be reikalo nustatė apeliantui priemones ieškinio trūkumams šalinti. Trūkumai galėjo būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Tai neatitinka CPK 413 straipsnio 2 dalies. Sprendimą atstovauti galima pateikti pasirengimo nagrinėti teisme metu.
17.3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo DK 214 straipsnyje įtvirtintų darbo ginčų nagrinėjimo principais, buvo neobjektyvus, darbo byloje veikė kaip valstybinis kaltintojas, atsakė ne į visus ieškinio argumentus, nenagrinėjo darbdavio padarytų pažeidimų, menkino apeliantą. Teismas emociškai bei psichologiškai smurtavo prieš ieškovą.
17.4. Darbdavys nevykdė įstatyme nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbuotojo atleidimą – nebuvo įsakymo dėl atleidimo, nepranešta, kad ieškovas atleistas iš darbo.
17.5. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 414 straipsnio 3 dalimi ir įspėjo šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.
17.6. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, prieštaravo sau. Teismas nurodė, kad neprivalėjo tirti įrodymus, bet, juos ištyręs, nepastebėjo, kad DGK pažeidė DK 27 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalies, CK 1.124, 1.126 ir 1.131 straipsnių, nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ieškinio senaties klausimais. Nei pirmosios instancijos teismas, nei DGK nenustatė, kurią dieną ieškovas gavo atleidimo iš darbo dokumentą. Dėl to negalima konstatuoti, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į DGK.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, kad teismo sprendimas neteisėtumas, nepagrįstumas. Apelianto teiginiai, kad teismas apsunkino ieškovo atstovo darbą, nesilaikė terminų, bylos dokumentai neįskaitomi, be reikalo nustatė terminą trūkumams pašalinti, yra nepagrįsti ir neteisingi. Jie nesusiję su teismo sprendimo teisėtumu ar teisingumu.
18.2. Teiginiai, kad teismas menkino arba žemino ieškovą, psichologiškai smurtavo prieš jį, taip pat neteisingi.
18.3. Byloje pagrįstos ir įrodytos visos apelianto atleidimo iš darbo ir kitos reikšmingos aplinkybės (procesinių dokumentų padavimo terminai, darbdavio ir darbuotojo veiksmai, dokumentai ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
18.4. Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl netenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Nagrinėjamoje byloje keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo pagrįstumo klausimas (DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
20. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Ieškovas prašė, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėtų žodinio proceso tvarka.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
23. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių procesiniais dokumentais, sprendžia, kad apeliantas nepagrindė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys ir liudytojai išklausyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Dėl to netenkinamas prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 5 d. sudarė darbo sutartį. Pagal ją ieškovas dirbo kiemsargiu atsakovės įmonėje (b. l. 9, 10). Atsakovė supažindino ieškovą su Darbo tvarkos taisyklėmis, kiemsargio pareiginiais nuostatais (b. l. 73–94). Darbo tvarkos taisyklių 108 punkte nustatyta, kad įmonėje griežtai netoleruojami bet kokie darbuotojų nesąžiningi veiksmai, t. y šmeižtas, nepagrįstų neigiamų faktų teigimas apie kitus bendradarbius tiek įmonės viduje, tiek įmonės klientams ir partneriams. Išaiškėjus nurodytiems faktams, kiekvienas darbuotojas atsako už savo veiksmus pagal įstatymus. Darbo tvarkos taisyklių 110 punkte nustatyta, kad, pažeidus įmonės darbo etikos principus, gali būti taikomos įstatymų numatytos sankcijos, taip pat ir atleidimas iš darbo (b. l. 90).
25. Ieškovės valymo paslaugų vadybininkė J. R. 2018 m. birželio 5 d. tarnybiniame rašte nurodė, kad ieškovas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. birželio 5 d. didžiąją darbo laiko dalį trukdo dirbti kitam objekte dirbančiam bendrovės darbuotojui J. M., nuolat jį įžeidinėja, kaltina nebūtais dalykais; taip pat nepagarbiai bendrauja su klientu (nepagrįstai kliento darbuotoją apkaltino vagyste); kviečia į darbo vietą policiją, nepagrįstai kaltina bendrovės darbuotojus; siuntinėja savo tiesioginiam vadovui nepagarbaus ir grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Dėl to ieškovas trukdo ne tik darbo procesui, bet taip pat ir menkina bendrovės vardą ir įvaizdį (b. l. 11). Prie tarnybinio rašto pridėta ieškovo siųstų SMS žinučių išklotinė (b. l. 37–50).
26. Atsakovė 2018 m. birželio 5 d. įteikė ieškovui prašymą pasiaiškinti raštu dėl tarnybiniame rašte nurodytų pažeidimų (b. l. 12). Ieškovas nepasirašė, kad gavo šį prašymą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, jog prašymas pasiaiškinti jam įteiktas ir kad jis 2018 m. birželio 6 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog buvo policijos komisariate dėl jo vadovės J. R., kito darbuotojo J. M. puldinėjimų, gąsdinimų psichiatrijos ligoninėmis (b. l. 73).
27. Atsakovė, atsižvelgdama į tarnybinį pranešimą, ieškovo pateiktą paaiškinimą, kliento ir darbuotojų darbdaviui pateiktą informaciją, 2018 m. birželio 6 d. priėmė potvarkį dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Nurodytu dokumentu atsakovė skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2018 m. birželio 6 d. (b. l. 34). Atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu jo atleidimo dieną (b. l. 31). Atsakovė atleidimo iš darbo dokumentus siuntė ieškovui paštu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir į nakvynės namus (b. l. 28–30).
28. Ieškovas 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į ieškovę raštu, prašydamas panaikinti jo nušalinimą nuo darbo, ir pateikė atsakymą (paaiškinimą) į atsakovės 2018 m. birželio 5 d. prašymą pateikti raštišką paaiškinimą. Atsakovė 2018 m. gruodžio 12 d. raštu atsakė ieškovui, kad 2018 m. birželio 6 d. priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš darbo nuo 2018 m. birželio 6 d., darbo užmokestis ir išmoka už nepanaudotas atostogas pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą. Taip pat atsakovė nurodė, kad dokumentai, susiję su darbo sutarties nutraukimu, medicininė patikros pažyma buvo siųsti du kartus registruota pašto siunta, bet jos grąžintos, nes ieškovas jų neatsiėmė per nustatytą terminą (b. l. 13–15).
29. Jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Įstatymuose gali būti nurodyti kiti atvejai, kai įrodinėjimo našta paskirstoma tarp darbo ginčo šalių skirtingai (DK 314 straipsnio 3 dalis).
30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto argumentas, jog atsakovė nevykdė pareigos tinkamai įforminti darbuotojo atleidimą iš darbo (nepriėmė įsakymo įsakymo dėl atleidimo, nepranešė ieškovui apie atleidimą), nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad atsakovės vadovas reagavo į ieškovo tiesioginės vadovės tarnybinį raštą dėl atsakovo elgesio, gavęs papildomų duomenų (ieškovo siųstų SMS žinučių kopijas). Darbdavys 2018 m. birželio 5 d. prašė ieškovo pasiaiškinti raštu, nurodė, kad, nepateikus paaiškinimo raštu, ieškovas gali būti atleistas iš darbo darbdavio sprendimu pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas pripažino, kad gavo darbdavio prašymą pateikti pasiaiškinimą ir pateikė atsakymą. Tai, kad ieškovo pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės nesusijusios su prašymo turiniu, nereiškia, kad pažeista ieškovo teisė pateikti paaiškinimą prieš darbdaviui priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį (DK 58 straipsnio 4 dalis). Atsakovė, 2018 m. birželio 6 d. gavusi ieškovo paaiškinimą, tą pačią dieną potvarkiu skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo nuo 2018 m. birželio 6 d., t. y. įformino ieškovo atleidimą iš darbo.
31. Apie tai, kad yra atleistas iš darbo, ieškovas turėjo sužinoti arba sužinojo tą pačią arba kitą dieną, kai su juo atsakovė iki galo atsiskaitė (b. l. 13, 31). Pažymėtina, kad ieškovas neneigė, jog atsakovė su juo iki galo atsiskaitė. Po 2018 m. birželio 6 d. ieškovas nėjo į darbą. Jis nepaaiškino, kodėl taip darė. Atsakovės pateikti į bylą darbo laiko apskaitos žiniaraščiai įrodo, kad ieškovas atleistas iš darbo 2018 m. birželio 6 d (b. l. 8–11). Atsakovė, tą pačią dieną neįteikusi potvarkio dėl atleidimo iš darbo, siuntė jį ieškovui jai žinomais ieškovo gyvenamosios vietos adresais, bet siuntos grįžo neįteiktos (b. l. 28–30). Atsakovė išnaudojo visas jai prieinamas priemones įteikti ieškovui atleidimo iš darbo dokumentą ir pranešti apie atleidimo iš darbo faktą. Vis dėlto iš darbo atleidžiamas darbuotojas nebendradarbiavo su darbdaviu, neatvyko į darbą, vengė priimti jam skirtus dokumentus. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė tinkamai įgyvendino įstatyme nustatytą pareigą informuoti ieškovą apie darbo teisinių santykių pasibaigimą.
32. Ieškovas 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į atsakovę raštu dėl sprendimo apriboti jo įėjimą, prašydamas panaikinti sprendimą dėl jo nušalinimo iš darbo. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. birželio 5 d. gavo atsakovės prašymą pateikti paaiškinimą raštu dėl jo galbūt padarytų nusižengimų ir pateikė paaiškinimą. Pažymėtina, kad ieškovas nuo 2018 m. birželio 6 d. nėjo į darbą. Jis iki 2018 m. gruodžio 5 d. nesidomėjo, dar gali dirbti, ar ne, atleistas iš darbo jis ar nušalintas nuo darbo. Taip pat atsakovas nesiaiškino, kodėl jam 2018 m. birželio 6 d. pervesta pinigų didesnė negu gaunamas darbo užmokestis pinigų suma. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. buvo atvykęs į darbą dirbti, bet apsaugos darbuotojai jo neįleido į darbo vietos teritoriją ir neleido dirbti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad, būdamas atleistas iš darbo, suvokė, jog atsakovė ji tik nušalino nuo darbo.
33. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo ir jų nekartoja.
34. Apeliaciniame skunde tai pat keliami procesiniai ir procedūriniai bylos nagrinėjimo klausimai. Pažymėtina, kad ši byla yra elektroninė, bet prie jos yra popierinis bylos priedas. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad ieškovo atstovas negalėjo susipažinti su bylos elektroniniais ar popieriniais dokumentais.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) elektroninės bylos Nr. e2-12944-727/2019 duomenų matyti, kad parengiamojo ir teismo posėdžio garso įrašai yra tinkami patalpinti LITEKO sistemoje. Su jais bet kada galėjo susipažinti ieškovas ar jo atstovas. Byloje nėra duomenų, kad, ieškovo atstovui atvykus į teismą, nebuvo leista susipažinti su garso įrašu, kuris, vadovaujantis CPK 168 straipsnio 1 dalimi, laikomas teismo posėdžio protokolu.
36. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį per elektroninių paslaugų portalą. Ieškiniu ieškovas prašė atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą vieno mėnesio terminą. Ieškovas nurodė, kad nespėjo per vieną mėnesį nuo DGK priimto sprendimo pateikti ieškinio, nes kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ši tik 2019 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Atsakovas tarnybos sprendimą ieškovas gavo 2019 kovo 1 d. Advokatė tik 2019 m. kovo 6 d. galėjo suteikti atsakovui konsultaciją. Ieškovas nepateikė teismui nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šis trūkumas galėjo būti pašalintas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju prieš tai teismas turėjo išspręsti termino pateikti ieškinį atnaujinimo klausimą.
37. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo ieškinys 2019 m. kovo 25 d. priimtas nagrinėti. 2019 m. balandžio 17 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame pereita į teismo posėdį. Dėl to apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatytą pasirengimo bylai nagrinėti terminą.
38. CPK 413 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje buvo derina kito teismo posėdžio data, atsižvelgta į teismo ir šalių užimtumą, šalių atostogas. Paskirta teismo posėdžio data pakeista atsižvelgiant į atsakovės pateiktą prašymą atidėti teismo posėdį dėl pasikeitusio skrydžio datos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių. CPK 413 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pažeidimas nelaikytinas esminiu. Dėl jo byla nebuvo išspręsta neteisingai.
39. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad elektroninės bylos dokumentai neįskaitomos kokybės (b. l. 71, 72, 79, 84, 88, 90–93). Susipažinusi su bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad visi ieškovo nurodyti dokumentai pateikti į bylą, jų kokybė tinkama. Elektroninės bylos 12 ir 71 bylos lapuose yra atsakovės 2018 m. prašymas pasiaiškinti raštu, 11 ir 72 lapuose – tarnybinis raštas. 79, 84, 88, 90–93 bylos lapuose yra SMS žinučių kopijos. Jos yra taip pat ir popieriniame bylos priede.
40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su parengiamojo ir teismo posėdžio garso įrašais, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai elgęsis, pažeidęs ieškovo teises. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių netinkamą teismo elgesį. Pažymėtina tai, kad ieškovui priimtas nepalankus teismo sprendimas negali būti laikomas ieškovo teisių pažeidimu, emociniu ar psichologiniu smurtu. Dėl to apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas emociškai bei psichologiškai smurtavo, nepagrįstas.
41. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
42. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą