Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-21 nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 286 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta visa Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-06-10 nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutartimi subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-06-02 nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, t. y. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Į šią bausmę įskaityta visa bausmė, atlikta pagal subendrintus 2014-06-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo, 2014-06-02 Anykščių rajono apylinkės teismo ir 2013-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžius, bei laikotarpiai, į bausmę įskaityti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutartimi. Nustatyta, kad bausmės pradžia pagal šį nuosprendį skaičiuojama nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. už tai, kad 2015-11-27 apie 10.25 val. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kratų kambaryje, (duomenys neskelbtini) Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui R. G. vykdant savo pareigas ir padavus jam susipažinimui nutarimą dėl nubaudimo, jis nutarimą perskaitė, pasirašė ir tyčia sudavė vieną smūgį ranka R. G. į veidą, tokiu būtu nukentėjusiajam R. G. padarė odos nubrozdinimus nosies dešinio sparnelio srityje, dešinėje plaštakoje, nosikaulių lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 286 str. už tai, kad toje pačioje vietoje ir metu, iškart po to, kai jis (duomenys neskelbtini) Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, toliau jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui V. V., t.y. į pagalbą atėjusiam jį sutramdyti ir sulaikyti nuo tolesnio fizinio smurto naudojimo, prižiūrėtojui V. V. jis, pasipriešindamas, grumdamasis, mojuodamas rankomis ir spardydamasis kojomis, sudavė smūgį ir neatsargiai padarė nukentėjusiajam V. V. odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III- io piršto pagrindo nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V-piršto naginio pirštakaulio pagrindo lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-21 nuosprendį: pripažinti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 10 p. ir BK 286 str., sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi jos padarytos tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, į ką skiriant bausmę turėjo būti atsižvelgta. Nuteistasis sutinka su jam už kiekvieną inkriminuotą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausme ir jos dydžiu, tačiau teigia, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikytos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatos ir subendrinta bausmė paskirta taikant bausmių apėmimo principą, taip pat turėjo būti taikytos ir BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta 1/3. Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo taikyti BK 64 str. 3 d. ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti neatliktos bausmės dalį.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai vertino byloje esančias aplinkybes, priėmė neteisėtą nuosprendį, kuriame yra aiškūs prieštaravimai, neteisingai paskyrė bausmę, neįvertino aplinkybės, kad T. K. padarė du tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus bausmės atlikimo metu, neišnykus teistumui, neatlikęs paskirtos bausmės. Bausmės pradžią pagal skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nusprendė skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dėl ko liko neįvertintas atliktos bausmės laikas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtą galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje yra aiškūs prieštaravimai dėl nuteistojo kaltės formos, t.y. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, jog tyčia buvo suduotas smūgis T. K. rankomis, ant kurių buvo užsegti antrankiai, į V. V. ranką, o, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas nurodo, kad T. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 10 p., yra tyčinis apysunkis nusikaltimas, o veika, numatyta BK 286 str., tyčinis nesunkus nusikaltimas, ji sukėlė žalingus padarinius žmogaus sveikatai, dėl ko buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas V. V., veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis T. K. apeliaciniame skunde kelia klausimus, susijusius su jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 10 p. ir BK 286 str., pripažinimu sudarančiomis idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir tuo pačiu už šias veikas paskirtų bausmių subendrinimu apėmimo būdu pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., prieštaravimų dėl jo kaltės formos iš nuosprendžio pašalinimu, BK 64¹ str., BK 64 str. 3 d. nuostatų taikymu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. K. bausmė paskirta teisingai, tačiau nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl T. K. kaltės formos (neatsargumo) neatitinka bylos aplinkybių, kas sąlygojo ir šio asmens nusikalstamų veiksmų neteisingą kvalifikavimą tik pagal BK 286 straipsnį (epizode dėl pasipriešinimo V. V.). Įvertinus tai, kad byloje yra paduotas tik nuteistojo T. K. apeliacinis skundas, jokie sprendimai, galintys pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, yra negalimi (BPK 320 str. 4 d.), skundžiamas nuosprendis nekeičiamas, tačiau iš nuosprendžio pašalinamos neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. ir BK 286 str. T. K. pagrįstumo, pripažino, jog byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, koks V. V. buvo suduotas smūgis, nuo kurio lūžo pirštas, t.y. suduotas ranka, antrankiais ar kitaip, dėl ko T. K. veiksmus dėl pareigūnui V. V. padarytų sužalojimų vertino kaip padarytus neatsargiai. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad pagal teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Byloje nustatyta, kad T. K. pasipriešino valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui V. V., panaudodamas fizinį smurtą, kuris pasireiškė tyčiniais aktyviais veiksmais - grumtynėmis, mostais rankomis, kurios buvo surakintos antrankiais, spyriais kojomis. Pasipriešinimą smurtu minėtam valstybės tarnautojui T. K. išreiškė po to, kai (duomenys neskelbtini) Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui R. G., vykdžiusiam savo pareigas ir padavusiam T. K. susipažinimui nutarimą dėl nubaudimo, tyčia sudavė smūgį į veidą, o V. V. atėjo į pagalbą jį sutramdyti ir sulaikyti nuo tolesnio fizinio smurto naudojimo. Be paminėtųjų aplinkybių teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad po suduoto smūgio būrio viršininkui kitas pareigūnas T. K. buvo paguldęs ir prispaudęs prie žemės, jį sutramdyti ir uždėti jam antrankius bandė trys pareigūnai, kam T. K. aktyviai priešinosi, V. V. sužalotas buvo tuo metu, kai jis bandė nuteistajam priešinantis persegti jam antrankius. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. K. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, kad dėl šio smurto gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgių rankomis ar kojomis gali būti sužalotas jam antrankius bandęs persegti pareigūnas V. V., ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. jis nesunkiai sutrikdė V. V. sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia. Nustačius, kad T. K. aktyviai pasipriešino valstybės tarnautojui, padarydamas nukentėjusiajam V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą būtent dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal du atskirus baudžiamojo įstatymo straipsnius - BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p., kaip, beje, prašė prokuroras byloje pagal pakeistą kaltinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2011, Nr. 2K-621/2011, Nr. 2K-142/2015). Kadangi, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties, nes skundo sunkinančiais pagrindais byloje negauta, nuosprendis dėl T. K. nuteisimo tik pagal BK 286 straipsnį paliekamas nepakeistas, tačiau iš nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalių pašalinamos faktinės aplinkybės, kad T. K. V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas neatsargia kaltės forma.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog T. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 10 p., yra tyčinis apysunkis nusikaltimas, o veika, numatyta BK 286 str., - tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.).

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. K. subendrintą bausmę, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 str. 4 d., kadangi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne realiąją, o idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, dėl ko subendrinant skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., BK 286 str. paskirtas bausmes turėjo būti taikytos BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatos (bausmių apėmimo bendrinimo būdas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-345-507/2015). Kasacinėje praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-345-507/2015). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada dėl realiosios nusikalstamų veikų sutapties yra pagrįsta ir teisinga. Nors nuteistasis T. K. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė beveik tuo pačiu metu (vieną po kito) ir toje pačioje vietoje, kas akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau minėtos aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, jog šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. T. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos skirtingais veiksmais prieš du nukentėjusiuosius, kėsintasi į skirtingus objektus (žmogaus sveikatą ir valstybės tarnautojo veiklą), šios veikos nebuvo padarytos įgyvendinant vieningą sumanymą. Taigi, T. K. padarytos nusikalstamos veikos idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro, dėl ko už jas paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos apėmimo būdu BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Pagal BK 63 straipsnį, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos jas visiškai ar iš dalies sudedant. Nuteistojo T. K. veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį ir yra subendrintos jam palankiu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.), galutinę subendrintą bausmę nustatant 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, skiriant subendrintą bausmę ir parenkant bausmių bendrinimo būdą, baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, taikyti jam BK 64¹ str. nuostatas nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo. Būtent, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atitinkamai BK 64¹ str. straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad byla turi būti išnagrinėta esant vienam iš išvardintų proceso ypatumų. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles – ne pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat baudžiamoji byla baigta ne teismo baudžiamuoju įsakymu, be to, nuteistasis nepripažino ir savo kaltės padarius BK 286 str. numatytą nusikaltimą.

Nuteistasis nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme, teigdamas, jog ši bausmė jam yra per griežta, paskirta nepagrįstai taikant BK 64 str. 1 d. 2 d. nuostatas, numatančias visišką bausmių sudėjimo principą. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir pažymi, kad bausmių bendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. K. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 10 p., padarė atlikdamas bausmę už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p., neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. Taigi, nuteistasis T. K. trečią kartą nuteistas už analogišką smurtinį nusikaltimą, tačiau šį kartą smurtą vartojo prieš įkalinimo įstaigos pareigūnus dėl menkavertės dingsties (gavęs nutarimą dėl nubaudimo), kas reiškia, kad jo daromų nusikaltimų pobūdis sunkėja, nuteistasis smurtinio pobūdžio elgesiu peržengia vis didesnes ribas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes, akcentuojant tai, kad bendrinamos bausmės paskirtos už tokio paties pavojingumo nusikaltimus, teisingai vertino kaip lemiančias visiško bausmių sudėjimo būdo pasirinkimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 64 str. 1 d., 2 d. nuostatas ir nuteistajam T. K. paskyrė aiškiai ne per griežtą galutinę subendrintą bausmę, kuri yra teisinga ir tinkama įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Į šią bausmę įskaityta visa bausmė, atlikta pagal subendrintus 2014-06-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo, 2014-06-02 Anykščių rajono apylinkės teismo ir 2013-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžius, bei laikotarpiai, į bausmę įskaityti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutartimi. Įskaičius aukščiau paminėtus laikotarpius, pagristai bausmės pradžia skaičiuota nuo 2016 11 21 nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad T. K. tiek už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirta, tiek ir subendrinta bei galutinė subendrinta bausmės yra teisingos, ne per griežtos ir tinkamos įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-21 nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti faktines aplinkybes, kad T. K. V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas neatsargia kaltės forma.