Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), Kaune, registruota gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-05-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1d. (teismo baudžiamasis įsakymas)-5 MGL 625,- Lt (šešių šimtų dvidešimt penkių litų ir 00 ct.), bauda sumokėta;

2) 2011-02-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2d.-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 75 str. 1-2d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui;

3) 2011-04-12 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 4d.d.,-1m. ir 8 mėn. l/a, LR BK 75 str. 1-2d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant trijų metų laikotarpiui;

4) 2013-10-11 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 8p., 284 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-2m. ir 6 mėn. l/a;

5) 2014-06-02 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal Bk 146 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1d.,2d ir 5d.1. paskirtos bausmes pagal BK 165 str. 1d. ir pagal BK 146 str. 2d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d. ir 9 d., ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2013-10-11Kauno miesto teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė du metai ir septynis mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2014-06-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 5 ir 8 punktus laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams. Paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. 2014-08-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-06-02 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-06-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmė subendrintos BK 63 str. 1, 4 ir 9d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu prie 2014 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažintos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant 2014 m. birželio 2 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - penkis mėnesius laisvės atėmimo ir subendrintą bausmę paskiriant vienerius metus ir septynis mėnesius laisvės atėmimo. BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. pagrindu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie 2013 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant pagal 2014 m. birželio 2 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2014 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirtos subendrintos bausmės dalį - vienerius metus laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskiriant trejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte bei 286 straipsnio 1 dalyje padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos, o būtent: jis, 2015-11-27 apie 10.25 vai. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių skg. 6, Vilnius, kratų kambaryje, Laisvės atėmimų vietų ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui R. G. vykdant savo pareigas ir padavus jam susipažinimui nutarimą dėl nubaudimo, jis nutarimą perskaitė, pasirašė ir tyčia sudavė vieną smūgį ranka R. G. į veidą, tokiu būtu nukentėjusiajam R. G. padarė odos nubrozdinimus nosies dešinio sparnelio srityje, dešinėje plaštakoje, nosikaulių lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

be to, T. K. pasipriešino valstybės tarnautojui ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos, o būtent: jis, toje pačioje vietoje ir metu, iškart, po to, kai jis Laisvės atėmimų vietų ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, toliau jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui V. V., t.y. į pagalbą atėjusiam jį sutramdyti ir sulaikyti nuo tolesnio fizinio smurto naudojimo prižiūrėtojui V. V., jis pasipriešindamas, grumdamasis, mojuodamas rankomis ir spardydamasis kojomis sudavė smūgį ir neatsargiai padarė nukentėjusiajam V. V. odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III- io piršto pagrindo nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V- piršto naginio pirštakaulio pagrindo lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinamasis T. K. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad viskas atsitiko taip, kaip parašyta kaltinime. Kaltinamasis perskaitė nutarimą apie baudą ir vieną kartą sudavė į veidą R. G.. Tada jį nutempė į kamerą. Perskaitęs nutarimą kaltinamasis susinervino ir trenkė kumščiu į veidą. Tada vyko susistumdymas su pareigūnais jų buvo maždaug 4, jis nukrito ant žemės, o gal pats atsigulė, kaltinamąjį ant žemės laikė, šiek tiek patampė, užsuko rankas, uždėjo antrankius. Jis gulėjo ant žemės ir nieko nedarė. Susilietė rankos ir vienam iš jų lūžo pirštas, jis to net nepajuto. Antrankius jam uždėjo tame pačiame koridoriuje. Iš pradžių juos uždėjo iš priekio, po to persegė iš nugaros, jis tam nesipriešino. Nežino kodėl lūžo pirštas, jis gulėjo ant žemės ir nieko nedarė, žino tik, kad vieną kartą trenkė į veidą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis sutiko. Tuo metu laisvės atėmimo ligoninėje jis gydėsi psichiatrijos skyriuje. Įvykio dieną jį turėjo išsiųsti į pataisos namus. Nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl įvykusio gailėjosi. Po šio incidento vėl gydėsi laisvės atėmimo ligoninėje, psichiatrijos skyriuje, diagnozės nežino.

Apklausiamas 2016-10-28 kaltinamasis paaiškino, kad pakeistą kaltinimą pripažįsta iš dalies, neprisipažįsta, jog pirštą sulaužė tyčia. Kad nosį sulaužė prisipažino. Palaikė pirminius parodymus, Po to kai sudavė smūgį, jį sulaikė, surakino antrankiais. Kaltinamasis gynė, nes jį mušė, todėl dengėsi. Po smūgio sudavimo, pareigūnai pasiuto, jį puolė, parvertė ant žemės, tas kuriam buvo sulaužyta nosis, tai viskam vadovavo, sakė daryti tą, aną, jis pačiam gale kaltinamajam įspyrė tarp kojų. Pripažino, jog buvo taip, kad kai jį surakino antrankiai jis nenurimo, gynėsi, su pečiais ir galva bandė išvengti smūgių. Jį labai stipriai sumušė, mušė gal šešiese, naudojo bananą, spardė. Po to buvo galva guzuota, mėlinių buvo, raudona visa nugara, kojos. Po to, kai sudavė smūgį pareigūnui, kaltinamasis nesipriešino. T. R. buvo kambariuke, viską girdėjo, pareigūnai atidarė duris ir pasiūlė juos visus sumušti. Kaliniai kambariuke būdami prašė, kad K. nedaužytų, nes ji mušamas stipriai rėkė. Kaliniai už durų pradėjo rėkti, todėl pareigūnai atidarė duris ir pagrasino juos sumušti.

Apklaustas teismo posėdyje kaip nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad įvykį prisimena, tai buvo lapkričio 27. Buvo laikomi nuteistieji laikino sulaikymo patalpose. Laukė skambučio dėl jų pervažiavimo. Sulaukė skambučio, kad išvestų T. K., nes reikia jo parašo. Būrio viršininkas įteikė nutarimą dėl nuobaudos, T. K. jį perskaitė. Iškart nepasirašė, galvojo turbūt ką daryti. Po to, pasirašė. Būrio viršininkas pasiėmė savo lapelį, kažkiek nusisuko ir T. K. jam smogė į veidą. Toks geras smūgis buvo. Arčiausiai stovėjo D. V., jis pirmas sureagavo, paėmėme už kaklo, paguldė, prispaudė prie žemės. V. V. ir dar vienas pareigūnas. Koridorius gal tik apie 1 metro pločio, negalėjo visi prieiti prie kaltinamojo. Bandė uždėti antrankius, jis priešinosi. V. stovėjo prie galvos, nukentėjusysis stovėjo prie vidurio, o V. gale. Kur būrio viršininkas buvo, nematė. Mažai vietos ten. Kai uždėjo antrankius, kaltinamasis pradėjo priešintis dar aršiau. Rankomis mosikavo, kojomis spardė. Visu kūnu rangėsi, sukosi. V. laikė už galvos, V. už rankos, o V. V. galvojo, kaip persegti antrankius, kad nesusižalotų. Kai bandė tai padaryti, jis atsigulė ant pilvo. Jis labai priešinosi, ilgai negalėjo antrankių perdėti. Tada jis pajuto smūgį ir skausmą. Kaltinamasis jam sudavė su antrankiais, ištraukė vieną ranką. Tada ištraukė antrą ranką ir už nugaros persegė antrankius. Jis vis tiek priešinosi jiems. Po to gavo nurodymą nuvesti atgal. Nenuėmę antrankių nuvedė į psichiatrijos skyrių. Jis ten buvo prifiksuotas prie lovos. Grįžo atgal į tas patalpas, buvo šiek tiek kraujo. Bėgo kraujas iš burnos, sakė, eiti pas gydytoją. Padarė rentgeną ir pasakė, kad lūžis. G. buvo ligoninėj, jam atsiuntė automobilį, nuvažiavo į ligoninę ir jam padarė visus tyrimus.

Į klausimus paaiškino, kad kaltinamasis mojavo rankomis. Buvo surakintas ir į visas puses mojavo. Nukentėjęs pajuto skausmą. Mano, gal antrankiu jis jam prispaudė tą pirštą. Nukentėjęs buvo streso būsenoje, nelabai tuo metu kažką juto. V. V. norėjo jį paimti už rankos, išslydo ranka. Jis bandė mušti nukentėjusįjį per rankas, kad nepersegtų antrankių. Trankėsi ir su rankomis, ir su galva. Jis buvo rankas prie pilvo prispaudęs, o kai jį apvertė, pradėjo mojuoti, muštis. V. V. bandė atsegti antrankius ir persegti ant nugaros. Koridorius, kur visa tai vyko, gal apie metrą pločio. V. K. laikė už galvos, pečių, V. V. stengėsi užsegti, vėliau persegti antrankius. K. sukosi kaip gyvatė, priešinosi visu kūnu. Tuo metu ten buvo trys pareigūnai ir nuketėjęs - V. P., V., G. ir V..

Apklaustas kaip nukentėjusysis R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad T. K. gavo nuobaudą dėl to, kad gydomas psichiatrijos skyriuje bandė smogti kitam nuteistajam į veidą. To nepadarė dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė. Buvo surašytas tarnybinis. Norėjo paimti pasiaiškinimą, jis atsisakė tai padaryti. Buvo surašytas protokolas. Direktorius skyrė jam drausminę nuobaudą vieną mėnesį uždrausti pirkti produktus. Sužinojo, kad nuteistasis turi išvykti, kad nereiktų persiuntinėti dokumentų, nutarė perduoti nutarimo kopiją. Atėjus į kratų kambarį apie 10.30 val. lapkričio 27 dieną, paprašė prižiūrėtojų, kurie ruošė planiniam konvojavimui, išvesti T. K. iš patalpos. Pasivedė jį prie palangės, paaiškino nuobaudą, davė perskaityti, įdavė kopiją ir pasiūlė pasirašyti. Jis buvo šiek tiek susinervinęs, bet pasirašė. Kopija jam buvo atiduota. R. G. šiek tiek pasisuko, norėjo į aplanką įdėti kopiją ir pajuto smūgį į veidą. Buvo šoko būsenoje, netikėjo, kad taip galėjo įvykti. Trys pareigūnai stovėjo šalia. Jį pradėjo tramdyti. Kol pareigūnai tramdė, nukentėjęs buvo šoko būsenoje. Pamatė iš nosies bėgantį kraują. Kai jį sutramdė pareigūnai, nuėjo į priėmimo skyrių, ten jam suteikė pagalbą ir parašė nukreipimą į Vilniaus respublikinę ligoninę. Ten padarė rentgeną ir nustatė nosies lūžį.

Į klausimus R. G. paaiškino, kad matė kaip pareigūnai pradėjo jį tramdyti, nes jis priešinosi. Paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Iš pradžių jį paguldė ant nugaros, paskui antrankius dėjo ir jis apsivertė ant pilvo. Paskui jis išėjo ir nežino, kas ten buvo toliau. Teigė, kad kaltinamasis galėjo ir toliau jam duoti smūgių, kad to nepadarytų, jo veiksmus nutraukė. Jis priešinosi, nenorėjo, kad jam būtų uždėti antrankiai. Rankomis, kojomis mosikavo. Voliojosi ant grindų. Po to su kaltinamuoju stengėsi nebendrauti, matė jį kelis kartus. Paskutinį kartą bendravo su juo vasario mėnesį, jis atsiprašė, paaiškino, kodėl taip atsitiko.

Apklaustas kaip liudytojas D. V., kad buvo trečiadienis, didelis išvykimas, apie 15 asmenų išvyko į pataisos namus. Buvo vedami asmenys iš korpuso. Atėjo būrio viršininkas, pasakė, kad reikalingas kalinys, kuris turi su kažkuo susipažinti. Tarp jų buvo tas pilietis, o kiti buvo uždaryti patalpoje. Viršininkas priėjo su aplanku. Girdėjau, kad klausė jo, ar jis supranta, tačiau jis tylėjo. Klausė jo, ar jis pasirašys ar atsisako. Buvo žaibiškas smūgis į veidą, kolega greit sureagavo ir faktiškai antrą kartą neleido smūgiuoti. Liudytojas griebė už galvos, kadangi ten siauras koridorius, apie 90 cm ir 3 metrai ilgio, gal ilgesnis, bet labai siauras. Trečias laikė už kojos, liudytojas laikė galvą, o kitas kolega bandė uždėti antrankius. Jis išsisukinėjo, smūgiavo. Sugebėjo uždėti antrankius priekyje, jis gulėjo nugara į viršų, bandė daryti judesius, smūgiuoti. Reikėjo pakelti ir uždėti antrankius už nugaros ir kaip suprato kolegai sulaužė pirštą, nes jis judėjo. Visi buvo apdraskyti.

Įklausimus D. V. paaiškino, kad kada pakėlė jį ir jis buvo išvestas į psichiatrijos skyrių, ten yra specialios paskirties lova ir jis buvo prie jos pririštas. Liudytojas laikė viršutinę kūno dalį, kolega už kojų, nes jis spardėsi, o Viktoras bandė sulaikyti rankas ir į sieną trenkė. Kaip įvyko lūžis nepastebėjo, buvo grumtynės, T. K. pastoviai judėjo, sukinėjosi.

Apklaustas kaip liudytojas V. P. teismo posėdyje paaiškino, kad apie pusę 11 valandą buvo paruoštas asmuo konvojavimui. Būrio viršininkas atėjo ir norėjo duoti nutarimą dėl nubaudimo. Jis buvo išvestas iš laikino sulaikymo patalpų ir sudavė viršininkui. Jie jį pargriovė ant žemės, kad sulaikytų nuo pasekmių. Liudytojas laikė kojas, kadangi jis priešinosi ir neleido jo surakinti antrankiais. T. K. buvo uždėti antrankiai. Jis priešinosi, sulaikė jį, bet vis tiek negalėjo nusiraminti. Susegė antrankius už nugaros, bet jis vis tiek pradžioje nenurimo. Po to šiaip taip nurimo ir buvo gautas nurodymas jį nuvesti į kitą patalpą. Lygtais buvo suduotas smūgis Viktorui, lygtais lūžo pirštas. K. trenkė jam su galva. Liudytojas visko nestebėjo, laikė kad nesipriešintų, vyko stumdymasis kūnais ir galva, prispaudė, trenkė ir kažkaip lūžo pirštas. Mano, kad dėl lūžio buvo toks situacinis momentas, kadangi T. K. priešinosi. Liudytojas matė, kaip jis pasirašė. Stovėjo šalia. Jis pasirašė, padėjo tušinuką ir trenkė kumščiu į veidą.

Apklaustas kaip liudytojas T. R. teismo posėdyje paaiškino, kad žino, jog byla nagrinėjama dėl T. K. pasipriešinimo. Tą dieną juos atvedė iš Ligoninės tardymo izoliatoriaus į laukiamąją patalpą, kur juos tikrino. K. buvo pakviestas į patikrinimo kambariuką ir kilo sąmyšis, praėjus gal 10 sekundžių ir liudytojas girdėjo, kaip inkščia T. K., kaip būtų mušamas. Tada kažkas pradėjo belsti į duris ir sakyti, ką darot, kodėl ir pan. Nes žmogus inkštė, girdėjo, kaip bananais muša ir panašiai. Po 10-15 sekundžių atsidarė durys ir pareigūnas paklausė jų, gal norit kad ir pas jus ateitume. Per durų tarpą matė, kaip ant K. vienos kojos stovėjo pareigūnas. Po minutės viskas nurimo. Prieš patikrinimą ten buvo 3-4 pareigūnai, o sąmyšio metu buvo gal 6-8 pareigūnai. Kol durys uždarytos, patalpos nesimato. Girdėjosi sąmyšis, subėgo pareigūnai, girdėjosi K. inkštimas. Girdėjo, kaip pareigūnai liepia K. gultis ant žemės. Prasivėrus durims matė, kaip ant K. kairės kojos stovi pareigūnas, K. gulėjo ant pilvo. K.nieko nesakė, tik girdėjosi, kaip pareigūnai kviečia apstiprinimą. Aiškiai girdėjo bananų smūgius, garsas toks, kaip guma limpa į žmogų.

Iš 2015-12-01 specialisto išvados Nr. G 4053/15(01) matyti, kad R. G. padaryti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimai nosies dešinio sparnelio srityje, dešinėje plaštakoje, nosikaulio lūžis, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku(2015-11-27). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl odos nubrozdinimo nosyje ir nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje yra vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 76-77).

Iš 2015-12-01 specialisto išvados Nr. G 4026/15(01) matyti, kad V. V. padaryta odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III-io piršto pagrindo nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V-o piršto naginio pirštakaulio pagrindo lūžis, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-11-27. V. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl pirštakaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, dešinės plaštakos V-o piršto naginio pirštakaulio pagrindo lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o dešinės plaštakos III-io piršto odos nubrozdinimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje, tačiau galėjo atsirasti vienmomentiškai veikiant dešinę plaštaką (t. 1, b. l. 78-79).

Kaltinamojo T. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte R. G. atžvilgiu, įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiųjų paaiškinimais, liudytojų D. V., V. P. paaiškinimais, specialisto išvada. Kaltinamasi paaiškino, kad R. G. jam pateikė susipažinti nutarimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, jis jį perskaitė, susinervino ir tada trenkė kumščiu į veidą. Šias aplinkybes patvirtino ir R. G., kuris nurodė, kad kaltinamasis susipažino su nutarimu, pasirašė ir tada trenkė jam į veidą, tai jam buvo labai netikėta, jis patyrė stiprų smūgį, vos neprarado sąmonės ir buvo šoke. V. V. taip pat patvirtino, kad susipažinęs su dokumentu kaltinamasis R. G. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, smūgis buvo stiprus. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl nosikaulio lūžio R. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis smūgio sudavimo metu ėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigas ir su kaltinamuoju bendravo savo tarnybos pagrindu, t. y. kaip šios įstaigos pareigūnas supažindino kaltinamąjį su jam paskirta nuobauda, įteikė jam dokumentą, kuriame buvos surašytas sprendimas paskirti nuobaudą ir atliko kitas pagal teisės aktus priklausančias procedūras, susijusias su nubausto nuteistojo informavimu apie jam paskirtą drausminę nuobaudą. Kaltinamasis suprato, kad smūgį suduoda pareigūnui, atliekančiam pagal teisės aktus savo pareigas. Kaltinamasis nurodė, kad susipažinęs su pateiktu jam dokumentus, jis susinervino ir trenkė R. G. kumščiu į veidą, taigi, jis smūgį nukentėjusiajam sudavė susinervinęs dėl jo atliekamos pareigos - supažindinimo nuteistojo apie jam paskirtą drausminę nuobaudą ir procesinio dokumento įteikimo. Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziškai sveikas ir stiprus asmuo suduodamas staigų, stiprų smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, suprato, kad toks smūgis yra pavojingas nukentėjusiojo sveikatai, sužalos jį, numatė, kad dėl tokio smūgio sudavimas sukels ir nosies kaulo lūžį, ir norėjo tokių pasekmių. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai šioje dalyje visiškai įrodyti ir teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kaip nesunkus žmogaus sužalojimas dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo.

T. K. taip pat kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir BK 286 straipsnį dėl veiksmų V. V. atžvilgiu, t. y. kad pasipriešino valstybės tarnautojui ir tyčia padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo tarnybos. Kaltinime nurodoma, kad T. K. tyčia sudavė vieną smūgį rankomis, ant kurių buvo užsegti antrankiai, į ranką V. V., tokiu būdu padarydamas jam odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III- io piršto pagrindo nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V- piršto naginio pirštakaulio pagrindo lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiųjų ir liudytojais apklaustų D. V. ir V. P. iš dalies ir paties T. K. paaiškinimų matyti, kad iš karto po to, kai T. K. sudavė smūgį R. G., patalpoje buvę pareigūnai D. V., V. V. ir V. P. tuoj pat puolė prie T. K., norėdami nutraukti jo veiksmus prieš R. G.. T. K. buvo parverstas ant žemės, jis nenurimo, muistėsi, spardėsi, priešinosi visu korpusu, nesileido, kad jam būtų uždėti antrankiai, net ir uždėjus antrankius priekyje, toliau tęsė savo aktyvius pasipriešinimo veiksmus – muistėsi visu kūnu, spardėsi, stengėsi suduoti smūgius pareigūnams galva, antrankiais surakintomis rankomis. Pareigūnai dėl to nusprendė persegti antrankius jam už nugaros, V. V. atsegė vieną ranką, bandant persegti antrankius T. K. apsivertė ant pilvo, pakišo rankas po savimi ir neleido persegti antrankių už nugaros, toliau muistėsi ir aktyviai priešinosi. Tuo momentu, kai V. V. stengėsi persegti antrankius už nugaros jis pajuto skausmą, tačiau nei jis, nei liudytojai negalėjo įvardinti, kaip ir kokiu būdu lūžo pirštas. V. V. paaiškino, kad kaltinamais į visas puses mojamo rankomis ir taip bemojuodamas jam sudavė smūgį antrankiai ir jis pajuto skausmą, mano, kad gal antrankiu jam tą pirštą prispaudė. Tuo metu jis buvo šoke ir nelabai ką juto. Apklausti liudytojai D. V. ir V. P. taip pat tiksliai negalėjo įvardinti, kaip ir kokiu būdu buvo sulaužytas V. V. pirštas, tačiau jie patvirtino, kad kaltinamasis labai smarkiai priešinosi, vartėsi, stengėsi suduoti smūgius. V. P. teigė, kad nematė, kaip lūžo pirštas, mano, kad buvo toks situacinis momentas, nes T. K. priešinosi. Jie visi, bandydami sulaikyti T. K., užsegti, vėliau persegti antrankius, išsipurvino, apsidraskė. Taigi, nustatyta, kad T. K. iš karto po smūgio R. G., buvo bandoma sulaikyti, uždėti jam antrankius, tačiau šis priešinosi pareigūnams, nesileido uždedamas antrankius, muistėsi, spardėsi, stengėsi kojomis, kūnu, galva, rankomis suduoti smūgius pareigūnams, net ir uždėjus antrankius priekyje, jis toliau aktyviai priešinosi – muistėsi visu kūnu, spardėsi kojomis, stengėsi suduoti smūgius galva, dėl to buvo nuspręsta perdėti antrankius už nugaros, V. V. atsegė vieną ranką, T. K. į visas puses mojamo rankomis, vėliau apsivertė ant pilvo, jas pasikišo po savimi, ir kažkuriuo tai momentu V. V. buvo suduotas smūgis, nuo kurio lūžo pirštas. Koks tai buvo smūgis – ranka, antrankiais ar kitaip sudatuotas smūgis, teismas vertina, kad byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo T. K. veiksmų vertinti, kaip tyčinių padaryto V. V. sužalojimo, - piršto lūžio atžvilgiu ir šias aplinkybes, kad tyčia buvo suduotas smūgis kaltinamojo rankomis, ant kurių buvo užsegti antrankiai, į V. V. ranką, šalintinos iš kaltinimo.

Pažymėtina ir tai, kad V. V. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl dešinės plaštakos V-o piršto naginio pirštakaulio pagrindo lūžio, t. y. dėl piršto galo lūžio. Toks lūžis galėjo atsirasti ir nuo smūgio į ranką, smūgio į konkretų pirštą, taip pat iš besimuistant nubloškus ranką ir ja, pirštu atsitrenkus į kietą paviršių. Byloje ištirti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai nepatvirtina tiesioginio, tyčinio smūgio sudavimo į nukentėjusiojo ranką, nuo kurio lūžo piršto kaulas. Kadangi nėra nustatytos tikslios aplinkybės, kuriomis lūžo pirštas, teismas daro išvadą, kad nėra galimybės tokių veiksmų įvertinti ir padaryti išvados, jog jie piršto kaulo lūžio atžvilgiu yra tyčiniai, t. y. padaryti tikslu sulaužyti pirštikaulį, arba nors ir nesiekiant tokio tikslo, tačiau sąmoningai leidžiant tokioms pasekmėms atsirasti. Tačiau įvertinus tai, kad T. K. pareigūnams priešinosi itin aktyviai, spardėsi, muistėsi visu kūnu, stengėsi suduoti smūgius galva, rankomis, kojomis, kad jį tramdė net trys vyrai, net uždėjus antrankius jis nenurimo, reikėjo antrankius persegti už nugaros, teismas įvertindamas pasipriešinimo veiksmų aktyvumą, intensyvumą ir pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamasis nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo atžvilgiu elgėsi neatsargiai. Tokiu būdu priešindamasis sulaikymui, antrankių uždėjimui, taip intensyviai muistydamasis, smūgiuodamas rankomis, kojomis, galva ir mosuodamas rankomis su antrankiais T. K. nors ir nenumatė, kad smūgiai gali sukelti bet kokį, taip pat ir nesunkų sveikatos sutrikdymą V. V., tačiau pagal veikos aplinkybes- kad priešinasi labai aktyviais veiksmais, spardosi, smūgiuoja ir bando smūgiuoti pareigūnams rankomis, kojomis, tai atliekama nedidelėje patalpoje – siaurame koridoriuje, kur pareigūnams išvengti kaltinamojo smūgių buvo sunku, turėjo ir galėjo suprasti, kad tokie veiksmai yra pavojingi V. V. sveikatai ir jais realiai gali būti padarytas bet koks sužalojimą, taip pat ir piršto kaulo lūžis.

Kaltinamasis iš esmės nesutiko su kaltinimu dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, tačiau proceso pradžioje nurodė, jog nieko nedarė, tiesiog gulėjo ant žemės ir jam antrankius dėjo iš priekio, vėliau rankas surakino už nugaros. Pakeitus kaltinimą jis nurodė, kad po smūgio sudavimo R. G., jis nesipriešino, o pareigūnai jį pargriovė ir mušė, lipo kojomis ant jo kojų, daužė gumine lazda, tai matė ir kiti kaliniai. Teismas tokią kaltinamojo versiją atmeta, kaip nepagrįstą bylos medžiaga. Byloje nėra nustatyta jokių kaltinamajam padarytų sužalojimų, be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme pradžioje šių aplinkybių (kad jį po smūgio sudavimo R. G. sumušė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys pareigūnai) nenurodė ir pats kaltinamasis, o kaltinamojo nurodytas liudytojas T. R. apklaustas teisme nurodė, jog išvedus iš sulaikymo kambario T. K. netrukus jie išgirdo kažkokį sąmyšį, T. K. inkštimą ir smūgius gumine lazda į kūną. Smūgio sudavimo kaltinamasis nematė, tačiau girdėjo sąmyšį, inkštimą ir smūgių gumine lazda į žmogaus kūną garsą. Teigė, kad kaliniai pradėjo belsti į duris, pareigūnai pravėrė duris ir pagrasino ir juos sumušti. Pro pravertas duris T. R. matė, kaip ant K. kojos stovėjo pareigūnas. Šios liudytojo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitų liudytojų, nukentėjusiojo ir netgi paties kaltinamojo nurodytoms aplinkybėms. Liudytojai nurodė, kad patalpa, kurioje buvo bandoma sulaikyti T. K., labai siaura, T. K. gulėjo išilgai joje ir blaškėsi, spardėsi, mosavo rankomis. Trise pareigūnai bandė sutramdyti jį, uždėti antrankius. Vienas iš pareigūnų laikė viršutinė kūno dalį, V. V. buvo ties rankomis, o kitas pareigūnas ties kojomis. Daugiau pareigūnų ten negalėjo tilpti. T. K. nurodė, kad jis labai smarkiai rėkė, kai jį mušė pareigūnai, todėl kiti kaliniai pradėjo belsti į duris ir reikalauti, kad jo nemuštų. Tačiau T. R. net ir paklaustas nenurodė, kad T. K. rėkė, jis kelis kartus nurodė, kad T. K. inkštė. Jeigu T. R. girdėjo inkštimą ir guminės lazdos smūgių garsą į kūną, tai jis negalėjo negirdėti, kad T. K. rėkia, bet jis šito negirdėjo. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad T. K. nurodytų aplinkybių, kad jis nesipriešino, o pareigūnai jį mušė, nepatvirtina byloje ištirti įrodymai, todėl jas atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją. BK 286 straipsnis numato atsakomybę už tokius asmens veiksmus, kuomet jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešina valstybės tarnautojui. Teismas vertina, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. K., sudavęs smūgį R. G., pasipriešino jį sulaikyti norėjusiems pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas ir bandydamas suduoti smūgius kojomis, rankomis, galva, rankomis su uždėtais antrankiais. Jis suprato, kad po smūgio R. G., bus sulaikomas kitų pareigūnų, ir turėjo galimybę nesipriešinti jiems, tačiau jis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, antrankių uždėjimo, mosuodamas rankomis, spardydamasis kojomis, bandydamas suduoti smūgius galva, mosuodamas antrankiais surakintomis rankomis sudavė smūgius pareigūnams, bandė juos suduoti, t. y. naudojo prieš juos fizinį smurtą, šio fizinio smurto pasėkoje neatsargiai V. V. buvo sulaužytas V piršto naginio pirštakaulio pagrindas. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 286 straipsnį pasitvirtino. Kadangi byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pirštakaulis lūžo dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, todėl iš kaltinimo šalintina kvalifikacija pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kadangi BK 286 straipsnis apima priešinantis valstybės tarnautojui neatsargiai padarytus sužalojimus (šiuo atveju BK 139 straipsnio 1 dalis).

Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis T. K. teistas 6 kartus, teisiamas 7 kartą, nusikalto atlikdamas bausmę už analogišką nusikalstamą veiką -nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, pažymėtina, kad už šį nusikaltimą jis teisiamas jau trečią kartą, duomenų apie baustumą administracine tvarka į bylą nepateikta, nedirbantis, nevedęs, vaikų neturi, nuo 2009-09-23 įrašytas į priežiūros grupę Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, gydytas psichiatrijos ligoninėse, diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, apsunkintas narkotikų vartojimo, tačiau iš 2016-09-26 specialisto išvados Nr. 90TPK-65 matyti, kad šis sutrikimas neturi įtakos T. K. gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juo valdyti, pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra (t. 1, b. l. 9-10). Kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, b. l. 99).

T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia aplinkybes pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą R. G. atžvilgiu, dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra tyčinis apysunkis nusikaltimas, o veika, numatyta BK 286 straipsnyje, tyčinis nesunkus nusikaltimas, ji sukėlė žalingus padarinius žmogaus sveikatai – dėl to buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas V. V., veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant vienai lengvinančiai aplinkybei, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę už abi nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte padarė atlikdamas bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, be to, jam dar nėra išnykęs teistumas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi, kaltinamajam būdingas smurtinis elgesys, jis trečią kartą teisimas dėl analogiško smurtinio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus BK 64 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, taip pat tai, kad bendrinamos bausmės paskirtos už tokio paties pavojingumo nusikaltimus, teismas daro išvadą, kad T. K. bendrinant bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu su neatlikta bausme, jos turi būti bendrinamos visiško bausmių sudėjimo būdu.

Civiliniai ieškiniai.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį 67,97 eurų sumai. Ligonių kasos žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 67,97 euro. Šios išlaidos grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 64-65). Kaltinamasis šį ieškinį pripažino, pripažinus T. K. kaltu dėl R. G. sužalojimo, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš T. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalimi paskirtas bausme subendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pridedama visa 2014 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri 2014 m. rugpjūčio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2014 m. birželio 2 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, t. y. 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir skiriama galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Į šią bausmę įskaičiuojama visa bausmė atlikta pagal subendrintus 2014 m. birželio 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo, 2014 m. birželio 2 d. Anykščių rajono apylinkės teismo ir 2013 m. spalio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžius, bei laikotarpiai į bausmę įskaityti 2014 m. rugpjūčio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. K. 67,97 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.