Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-3423-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01539-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.3 (S)

2021 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus specialisto surašytą 2021 m. kovo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. (5.5)PN-62 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Departamento direktorės 2021 m. balandžio 6 d. priimtą sprendimą Nr. (3.0)-AD5-5460 (toliau – ir Sprendimas).

Teigia, kad atsakovas Privalomuoju nurodymu įpareigojo pašalinti ir susigrąžinti iš rinkos 2 061,38 t mineralinės medžiagos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (toliau – ir CMCMĮ) 19 straipsnio 2 ir 4 dalies nustatyta tvarka. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2021 m. birželio 4 d. Privalomasis nurodymas grindžiamas tuo, jog pareiškėjos tvarkomos atliekos tapo ne atliekomis, todėl jas buvo privaloma registruoti. Taip pat, jog pareiškėja gamindama ir teikdama rinkai 2 061,38t neregistruotos cheminės medžiagos, pažeidė CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – ir REACH reglamentas) 6 straipsnyje numatytą prievolę registruoti chemines medžiagas. Pažymi, jog skundžiamas Sprendimas, kuriuo paliktas galioti Privalomasis nurodymas grindžiamas tuo, jog mineralinei medžiagai nebetaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, kadangi mineralinė medžiaga nebepriskiriama atliekoms.

Pareiškėjos teigimu, Privalomasis nurodymas nepagrįstas tuo, jog duotas nenurodžius jo priėmimo pagrindo. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad jis priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau tokiu pagrindu jis negalėjo būti priimtas. Remiantis Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. AD1-127 patvirtintu Privalomojo nurodymo davimo, pildymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktu, Privalomasis nurodymas turėjo būti priimtas dviem Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, tačiau pareiškėjui yra žinomas tik vienas iš jų, t. y. įtvirtintas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Pareiškėjo nuomone, nenurodžius Privalomojo nurodymo priėmimo pagrindo yra šiurkščiai pažeidžiama jo teisė į gynybą. Pareiškėjas laikėsi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) reikalavimų, nepadarė žalos aplinkai ir nebuvo grėsmės tokiai žalai kilti. Šiuo atveju būtent atsakovas privalo nurodyti, kad yra reali grėsmė, jog bus padaryta žala aplinkai.

Teigia, kad Privalomasis nurodymas yra objektyviai neįgyvendinamas. Pareiškėjui nėra žinoma, kokiu būdu jis privalo sugrąžinti UAB „Raguvilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Pareiškėjui tik iš prie Patikrinimo akto pridėtų PVM sąskaitų faktūrų ir 2020 m. liepos 10 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 95 tapo žinoma, kad UAB „Redus LT“ mineralinę medžiagą perdavė UAB „Raguvilė“. Tokiu būdu Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas pašalinti ir susigrąžinti UAB „Raguvilė“ nuosavybės teise priklausanti turtą, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Be to, Sprendime atsakant į pareiškėjo argumentus buvo nurodyta, jog pareiškėjos veikla susijusi su atliekų tvarkymu, todėl ji privalo žinoti ir išmanyti bei vadovautis bendrovės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pareiškėjai nėra žinoma kaip įgyvendinti Privalomąjį nurodymą, ar ginčyti teisme UAB „Redus LT“ su UAB „Raguvilė“ 2020 m. liepos 10 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 95 (tokiu atveju 3 mėnesių terminas yra objektyviai per trumpas). Be to, minėtos sutarties sudarymo faktas pareiškėjai tapo žinomas tik gavus Privalomąjį nurodymą. Taip pat pareiškėjai nėra žinoma kur šiuo metu yra 2 061,38 t mineralinės medžiagos.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas Sprendimas prieštarauja gero viešojo administravimo principui bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems principams. Atsakovas nurodydamas, jog ne jo kompetencija yra paaiškinti, kaip įgyvendinti Privalomąjį nurodymą, taip pat pažeidžia metodinės pagalbos teikimo principą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad formalus Privalomajame nurodyme Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies kito punkto nenurodymas nėra pagrindas konstatuoti, kad Privalomasis nurodymas duotas nepagrįstai ir neteisėtai. Departamento vertinimu, Privalomajame nurodyme aiškiai nurodytos nustatytos aplinkybės, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokius pažeidimus reikia pašalinti bei kokiu Įstatymo straipsnio, dalies ir punkto pagrindu jis duotas. Aplinkybė, jog nebuvo nurodytas kitas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies punktas, nepažeidžia pareiškėjos teisės į gynybą bei nėra pagrindas naikinti Privalomojo nurodymo. Šiuo atveju buvo padarytas formalus pažeidimas, kurio pagrindu negali būti panaikintas Privalomasis nurodymas.

Teigia, kad didžioji dalis pareiškėjos rinkai tiektos cheminės medžiagos yra UAB „Raguvilė“ veiklavietėje, kuri nėra įrengusi nuotekų surinkimo į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemos (nuotakyno), nevalo ir nekontroliuoja į aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų. Patikrinimo metu nustatyta, jog pelenų ir šlako kaupas tiesiogiai veikiamas kritulių, dėl to išplaunamos cheminės medžiagos, susidariusių nuotekų su teršalais nesurinkimas bei neišvalymas gali cheminėmis medžiagomis užteršti aplinką veiklos teritorijoje ir šalia jos esantį gruntą bei paviršinius ir požeminius vandenis. Taip pat Departamentas gauna (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės skundus dėl dulkėtumo.

Pastebi, jog Departamentas neturi teisės nurodyti kokiu būdu turi būti įvykdytas Privalomasis nurodymas, kadangi pareiškėjai turi būti sudaromos objektyvios galimybės pasirinkti jai priimtiną kuo ekonomiškesnį Privalomojo nurodymo įvykdymo būdą, priešingu atveju būtų apribota pareiškėjos pasirinkimo laisvė.

Akcentuoja, jog 2017 m. vasario 14 d. tarp UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir pareiškėjos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, vykdant dugno pelenų (šlako) apdorojimo eksperimentinį tyrimą. UAB „Redus LT“ buvo suteiktas tik leidimas paimti apdorotus pelenus ir šlaką. Šiuo atveju ne Departamentas turėtų aiškintis, kokiu būdu pelenai ir šlakas galimai neteisėtu būdu pateko pas UAB „Raguvilė“. Departamento nuomone, tai pareiškėjos ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ sutartinių santykių nesilaikymas, todėl pati pareiškėja turėtų rūpintis tinkamu sutarties vykdymu.

Atsakovo teigimu, pareiškėja klaidingai nurodo, jog ji yra atliekų tvarkytoja, o ne gamintoja. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesiekia įrodyti, kad pareiškėja yra atliekų gamintoja. Privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta, kad pareiškėja iš UAB „Fortum Klaipėda“ priima kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką), kurie po jų apdorojimo tampa mineraline medžiaga (produktu). Tai reiškia, kad pagamintai medžiagai nebetaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, kadangi mineralinė medžiaga nebepriskiriama atliekoms. Departamentas niekada neteigė, jog pareiškėja gamina atliekas. Pareiškėja apdoroja atliekas (pelenus ir šlaką), kurios po apdorojimo tampa mineraline (chemine) medžiaga.

Pažymi, jog pareiškėja gamina mineralinę medžiagą vadovaudamasi TIPK sąlygomis ir pareiškėjos standarto ĮST 163743744-1:2016 (toliau – ir Standartas) reikalavimais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų nuostatomis. Minėtas Standartas nustato techninius ir aplinkosauginius reikalavimus pelenų (šlako) apdorojimo procesui ir gautos medžiagos panaudojimui pareiškėjos reikmėms: sąvartyno rekultivacijai, kaupo, šlaitų uždengimui, vidaus keliams įrengti, tvarkyti ir kt. Kadangi po apdorojimo pelenai ir šlakas tampa mineraline (chemine) medžiaga, todėl po apdorojimo nebetaikomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, o taikomos CMCMĮ nuostatos.

Nurodo, jog Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. (42-1)-D8(E)-5888 taip pat nurodė, kad pareiškėjos mineralinė medžiaga turi atitikti Reglamente nustatytus cheminių medžiagų registracijos reikalavimus. Neįregistruotas chemines medžiagas draudžiama Europos Sąjungoje gaminti ar tiekti rinkai. Nagrinėjamu atveju duodant Privalomąjį nurodymą, nėra aktuali kitų Europos Sąjungos valstybių juridinių asmenų veikla bei jų kreipimasis į Europos Cheminių medžiagų agentūrą dėl cheminių medžiagų įregistravimo. Departamentas yra įstaiga, vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pastebi, kad didžioji dalis pareiškėjos rinkai tiektos cheminės medžiagos yra UAB „Raguvilė“ veiklavietėje, kuri dėl netinkamo laikymo jau yra padariusi žalos aplinkai, gal net žmonių sveikatai. Dėl netinkamai laikomo šlako ir pelenų Departamentas gavo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės skundus dėl dulkėtumo, taip pat buvo nustatyta, kad pelenai ir šlakas laikomas atviroje aikštelėje neapsaugotas nuo gamtos poveikio ir esant krituliams cheminės medžiagos gali patekti į gruntinius vandenis. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Raguvilė“ 2020 m. lapkričio 25 d. duotas privalomasis nurodymas Nr. PN-23-43.

Atsakovo teigimu, cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos kaip statybinės medžiagos, taikomi bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai, todėl pelenų ir šlako, kurie nebelaikomi atliekomis ir naudojami / tiekiami rinkai kaip statybinė medžiaga, registracijai nėra išimčių pagal Reglamentą.

Teigia, kad Patikrinimo akte yra nurodyta, kokiais dokumentais vadovaujantis buvo nustatyta, jog 2019–2020 m. pareiškėja pateikė rinkai iš viso 3 570,66 t mineralinės medžiagos. Pažymi, kad aplinkybė, iš ko buvo gauti dokumentai, turintys reikšmės patikrinimo rezultatui, nedaro įtakos išvados pagrįstumui bei teisingumui. Departamento 2021 m. sausio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA2-75 pareiškėjai buvo siųstas kaip projektas suderinimui ir dėl techninės klaidos buvo nurodytas kitas patikrinimo akto numeris. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, būtų ėmusi kokių nors veiksmų.

Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus 2021 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. (5.5) PN-62 bei Departamento direktorės 2021 m. balandžio 6 d. priimto sprendimo Nr. (3.0)-AD5-5460, kuriuo Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyrius pavedimu Nr. BDR-8597 įpareigojo darbuotoją atlikti pareiškėjos neplaninį patikrinimą, t. y. patikrinti kaip pareiškėja laikosi CMCMĮ ir REACH reglamento reikalavimų.

2021 m. sausio 12 d. Departamentas surašė patikrinimo aktą Nr. PA2-75, kuriuo užfiksuoti pažeidimai pareiškėjos vykdomoje veikloje.

2021 m. kovo 4 d. Departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistas pareiškėjai išrašė Privalomąjį nurodymą. Pareiškėja įpareigota pašalinti ir susigrąžinti iš rinkos 2 061,38 t mineralinės medžiagos, vadovaudamasi CMCMĮ 19 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, pateikti dokumentus, patvirtinančius pašalintos ir susigrąžintos iš rinkos mineralinės medžiagos kiekį. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas iki 2021 m. birželio 4 d.

2021 m. kovo 19 d. pareiškėjas apskundė Privalomojo nurodymo teisėtumą Departamento direktorei.

2021 m. balandžio 6 d. Departamento direktorė sprendimu Nr. (3.0)-AD5-5460 patvirtino Privalomąjį nurodymą.

2021 m. balandžio 21 d. pareiškėja nesutikdama su nustatytu pažeidimu, Departamentui pateikė paaiškinimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 8 d.), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006.

Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Pagal Įstatymo 18 straipsnį privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais: kai dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymo kyla reali grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, ir (ar) kyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, ir nėra galimybės kitais būdais to išvengti, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą (1 punktas); jeigu nustatytas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymas, susijęs su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, ir (ar) vykdomas neteisėtas aplinkos teršimas ir (ar) neteisėtai naudojami ar naikinami gamtos ištekliai, ir (ar) daroma žala aplinkai ir vykdoma veikla didina pažeidimo mastą, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tai lemiančią konkrečią veiklą; (2 punktas); įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma nurodytuose leidimuose numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nurodytą veiklą (3 punktas); kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones; (4 punktas); kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą (5 punktas); kai esant žalai aplinkai nevykdomos ar netinkamai vykdomos aplinkos atkūrimo priemonės, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones (6 punktas); kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti (7 punktas); kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes (8 punktas); kai aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neteikiamos ataskaitos ar (ir) neteikiama kita privaloma pateikti informacija, ar (ir) nevykdomi teisėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ar aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos reikalavimai (išskyrus reikalavimus, duotus pagal privalomuosius nurodymus), duodamas privalomasis nurodymas pateikti ataskaitas ar (ir) kitą privalomą pateikti informaciją ar (ir) vykdyti teisėtus reikalavimus (9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas surašyti privalomąjį nurodymą turi teisę esant pagrindams, nurodytiems Įstatymo 18 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos tvarkomos atliekos tapo ne atliekomis, taip pat ar pareiškėjos apdorotos atliekos yra cheminės medžiagos, kurios buvo neregistruotos ir tiekiamos rinkai.

Pareiškėja yra atliekų tvarkymo įmonė (Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartynas), kuriai yra išduotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Viena iš veiklos rūšių, kurioms išduodamas leidimas yra pelenų (šlako) apdorojimo ir paruošimo tolimesniam naudojimui įrenginys.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad apdoroti pelenai (šlakas) yra arba nauja cheminė medžiaga, kuri turėjo būti registruota, arba vis dar yra atlieka (kaip ir iki apdorojimo) ir galėjo būti perduota tik atliekų tvarkytojui. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėja gamina atliekas. Pareiškėja apdoroja atliekas (pelenus ir šlaką), kurios po apdorojimo tampa mineraline (chemine) medžiaga. Po apdorojimo nebetaikomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau - ir ATĮ), o taikomos CMCMĮ nuostatos. Pagal CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas pelenų (šlako) apdorojimo procese gauta mineralinė medžiaga turi būti registruojama, vertinama ir autorizuojama pagal REACH reglamente nustatytą tvarką. Taip pat atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėja iš UAB „Fortum Klaipėda“ priima kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus (šlaką), kurie po jų apdorojimo tampa mineraline medžiaga (produktu). Tai reiškia, kad pagamintai medžiagai nebetaikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, kadangi mineralinė medžiaga nebepriskiriama atliekoms.

Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus ir Privalomasis nurodymas buvo surašytas pagrįstai.

Pirma, teismo vertinimu, teisės aktai, reglamentuojantys pelenų ir šlako apdorojimą yra neaiškūs ir nekonkretūs. 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintų Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų (toliau – Reikalavimai) (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 15 d.) 4.3 papunktyje nustatyta, kad pelenų ir šlako apdorojimas – pelenų ir šlako naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti (ši veikla apima smulkinimą, sijojimą, metalų separavimą (atskyrimą), sendinimą (brandinimą), plovimą ir kitus būdus, siekiant stabilizuoti pelenus ir sumažinti cheminių medžiagų išplovimą). 4.6 papunktyje nustatyta, kad pelenų ir šlako panaudojimas – aplinkai ir visuomenės sveikatai saugi ūkinė veikla, apimanti pelenų ir šlako kaip medžiagos panaudojimą civilinės ir (ar) statybos inžinerijos reikmėms, sąvartynų rekultivacijai, pakeičiant pirmines žaliavas. Šis teisės aktas nustato, kad apdorotų pelenų (šlako) panaudojimas galimas, nustato, kaip teisėtai tai padaryti. Taigi specialiame teisės akte, skirtame pelenų (šlako) apdorojimo procesui reglamentuoti, nėra užsiminta apie pareigą registruoti apdorotus pelenus (šlaką) kaip naują cheminę medžiagą.

Antra, kaip pareiškėjas nurodo skunde, teisės aktų, kurie reglamentuotų pelenų (šlako) nebelaikymo atliekomis kriterijaus, nėra. Reikalavimuose nėra parašyta, kad pelenai ir šlakas po jų apdorojimo tampa ne atliekomis, o nauja chemine medžiaga ir nuo kada. Be to, Reikalavimuose numatyta pelenų (šlako) apdorojimo tvarka ir leidimas juos naudoti po apdorojimo. Taigi nors logiškai vertinant pelenai (šlakas) iki apdorojimo buvo atliekos, o juos apdorojus galėjo tapti nauju produktu, tačiau teisiškai tai nėra aiškiai sureglamentuota (nei pats faktas, nei momentas nuo kada, nei nurodyta subjektams, kurie tai atlieka, kokius įteisinimo veiksmus ir kada reikia atlikti). Taigi kol teisės aktuose, specialiai skirtuose apdorotų pelenų (šlako) panaudojimo reglamentavimui, nėra nustatytų aiškių taisyklių (kada sukuriama nauja medžiaga, kurią reikia registruoti), tol negalima atitinkamo elgesio reikalauti iš teisinio reguliavimo adresatų. Pažymėtina, kad apdoroti pelenai (šlakas) gali būti panaudojami, taigi tai nėra neteisėta. O jų panaudojimo įforminimas teisės aktuose neapibrėžtas ir nenustatytas aiškiai.

Trečia, analogišką išvadą padarė Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje Nr. AN2-360-361/2021, kai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-584-586/2021 paliko nepakeistą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-584-586/2021 nutraukė KRATC atliekų tvarkymo skyriaus vadovui pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 308 straipsnio 18 dalyje, teiseną. Teismas pabrėžia, kad administracinio nusižengimo teisena ir administracinė teisena yra skirtingos, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimais kaip prejudiciniais, nes sprendžiami identiški klausimai – ar apdoroti pelenai (šlakas) buvo panaudoti teisėtai.

Ketvirta, teismo vertinimu, Privalomasis nurodymas neteisėtas ir dėl savo turinio. Iš teismui pateiktų šalių pozicijų matyti, kad Departamentas neteisėtu laikė ne patį apdorotų pelenų (šlako) perdavimą, o medžiagos neįregistravimą kaip naujos cheminės medžiagos. Tačiau Privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota pašalinti ir susigrąžinti iš rinkos 2 061,38 t mineralinės medžiagos, vadovaudamasi CMCMĮ 19 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, pateikti dokumentus, patvirtinančius pašalintos ir susigrąžintos iš rinkos mineralinės medžiagos kiekį. Taigi Privalomuoju nurodymu suformuluoti reikalavimai nukreipti ne į apdorotų pelenų (šlako) perdavimo įforminimą (į Departamento konstatuoto pažeidimo ištaisymą), o į faktinį apdorotų pelenų (šlako) susigrąžinimą. Toks Privalomojo nurodymo turinys byloje nėra pagrįstas, jo tikslas ir apimtis nekoreliuoja su Departamento nustatytu pažeidimu. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, ar Privalomojo nurodymo turinys yra pagrįstas tikslo prasme (ar jis tikrai yra nukreiptas į pažeidimo ištaisymą).

Penkta, privalomasis nurodymas duotas tik vienam subjektui pareiškėjai, nors jo priėmimo metu jau buvo žinoma, kad pareiškėja nuosavybės teise nebevaldo apdorotų pelenų (šlako). Kiti subjektai į šį procesą nebuvo įtraukti, nors pasisakoma dėl jiems priklausančio turto. Bylos duomenimis 2017 m. vasario 14 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ sudaryta sutartis dėl bendradarbiavimo vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą. Sutarties dalykas – šalių bendradarbiavimas vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą, siekiant ištirti Lietuvoje analogų neturinčias naujas atliekų tvarkymo technologijas, ištirti naujas medžiagas, kurios susidaro apdorojus nepavojingus dugno pelenus (šlaką), gautus iš kogeneracinės jėgainės, ir sukurti jų panaudojimo modelį, tobulinti, optimizuoti vykdomą atliekų tvarkymo veiklą, mažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį. 2021 m. sausio 12 d. patikrinimo akte nurodyta, kad 2020 m. UAB „Fortum Heat Lietuva“ moksliniams / eksperimentiniams bandymams vykdyti perduota 2 043,68 t mineralinės medžiagos, didžiųjų atliekų apdorojimo ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ šlako apdorojimo aikštelės statyboms 6 519 t.

Kaip nurodyta teismui pateiktuose 2021 m. balandžio 21 d. paaiškinimuose, pareiškėja neteikė mineralinės medžiagos į rinką. Aukščiau minėtos sutarties pagrindu buvo vykdomas dugno pelenų, šlako panaudojimo eksperimentinis tyrimas. Vadovaujantis minėtos sutarties sąlygomis UAB „Fortum Heat Lietuva“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu apdorotus pelenus leisti paimti UAB „RedusLT“ bendradarbiavimo sutarties tikslams. Tarp UAB „RedusLT“ ir UAB „Raguvilė“ 2020 m. liepos 10 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios objektas – bendradarbiavimas eksperimentiniame tyrime su tikslu sukurti apdorotų pelenų (šlako) naudojimo automobilių kelių (gatvių) konstrukcinių sluoksnių įrengimui, betono ir armuoto betono konstrukcijoms vertinimo modelį bei aprašyti apdorotų pelenų (šlako) taikymo kelių statyboje ir gelžbetonio produktų gamyboje rekomendacijas. Į bylą atsakovas pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą, surašytą UAB „Raguvilė“, kuriuo nurodyta pašalinti 1 455,44 t pelenų ir šlako iš UAB „Raguvilė“ veiklavietės. Tačiau pažymėtina, kad šis privalomasis nurodymas nėra aktualus nagrinėjamu klausimu, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką bei niekaip neįrodo pareiškėjos neteisėtų veiksmų dėl netinkamo pelenų (šlako) panaudojimo, perdavimo ar pan.

Taip pat nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad teisės aktų, kuriais vadovaujantis pareiškėja negalėjo apdoroti pelenų ir šlako, ar kad šios atliekos, po jų apdorojimo būtų vertintinos jau ne atliekomis, o kaip cheminė medžiaga, ir todėl privaloma registruoti, ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo. Aiškinamajame rašte dėl ATĮ pakeitimo įstatymo projekto nurodyta, kad ATĮ nustatyta, kad atliekos nebelaikomos atliekomis Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka, numatytos sąlygos, kurių laikantis atliekos tampa nebe atliekomis, tačiau nedetalizuoti reikalavimai atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijams. Taip pat nereglamentuojama, kad medžiaga ar daiktas turi atitikti cheminių medžiagų ir produktų teisės aktuose taikomus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja nepadarė nustatyto pažeidimo, todėl turi būti panaikintas pareiškėjos atžvilgiu 2021 m. kovo 4 d. priimtas Privalomasis nurodymas ir 2021 m. balandžio 6 d. Sprendimas, kuriuo paliktas nepakeistas Privalomasis nurodymas. Pareiškėjos skundas tenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl gali būti sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 1 452 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Nustatyta, kad pareiškėjos interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas V. B. (2019 m. gruodžio 2 d. išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėja patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, 2021 m. balandžio 30 d. SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą, 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita faktūra, 2021 m. lapkričio 15 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu, taip pat ataskaitomis.

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 524,2 Eur (2020 m. IV ketvirtis) (skundo padavimo metu 2021 m. gegužės 6 d.), 1 566,4 Eur (2021 m. II ketvirtis) (2021 m. lapkričio 16 d teismo posėdis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 524,2 Eur = 3 810,5 Eur). Prašoma priteisti už skundo parengimą 998,25 Eur (825 Eur + PVM) suma neviršija maksimalios priteistinos sumos, todėl gali būti priteistina.

Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas koeficientas 0,1. 2021 m. lapkričio 16 d. teismo posėdis truko nuo 13 val. 35 min. iki 14 val. 31 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą posėdžio trukmė – 1 val. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti už 1,5 val. pasirengimą teismo posėdžiui.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, maksimalus užmokestis už 1 val. pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teismo posėdyje sudaro 156,64 Eur (1 566,4 Eur x 0,1). Maksimali suma už 2,5 valandos atstovavimo teismo posėdyje ir pasirengimą jam (1 val. teismo posėdis + 1,5 val. pasirengimas) yra 391,6 Eur (156,64 Eur x 2,5 val.). Pareiškėjos prašoma priteisti 453,75 Eur suma viršija maksimalią sumą, todėl mažintina iki 391,6 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, bylos sudėtingumą, eigą bei trukmę, daro išvadą, kad pareiškėjai priteistina 1 389,85 Eur suma advokato pagalbai apmokėti. Ši suma, teismo vertinimu, yra pagrįsta ir protinga, todėl papildomai jos mažinti nėra teisinio pagrindo.

Byloje yra duomenys, kad šioje byloje už pareiškėją sumokėtas žyminis mokestis 23 Eur žyminio mokesčio (2021 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 547), kuris jai priteisiamas iš atsakovo.

Apibendrinant pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteistina 1 412,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (998,25 Eur už skundo parengimą + 391,6 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje + 23 Eur žyminis mokestis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų skyriaus specialisto surašytą 2021 m. kovo 4 d. privalomąjį nurodymą Nr. (5.5)PN-62 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktorės 2021 m. balandžio 6 d. priimtą sprendimą Nr. (3.0)-AD5-5460.

Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 1 412,85 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvylika eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Beata Martišienė Gediminas Užubalis