- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-2579-590/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vidas Stankevičius, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ priešieškinį ieškovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas prašė: įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašą, patvirtintą Energetikos ministro 2013-01-22 įsakymu Nr. 1-21 bei atnaujinti elektros energijos tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu dujų pirkimo–pardavimo sutartį dėl dujų tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašą, patvirtintą Ūkio ministro 2008-03-12 įsakymu Nr. 4-89; priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad Ieškovas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris registruotas mirusio tėvo S. J. vardu. Po tėvo mirties ieškovas padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Ieškovo tėvas buvo sudaręs sutartis su paslaugų teikėjais. Atsakovas 2017-04-12 atjungė elektros energiją Butui. Atsakovas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sudarymo, tačiau atsakovas atsisakė sudaryti sutartį. Paveldėjimo liudijimo išdavimas yra mokamas notarinis veiksmas. Ieškovas gauna apie 60 Eur dydžio pašalpą ir kitų pajamų neturi. Atsakovas neturi pagrindo reikalauti priteisti skolą, kol nėra sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties.
Atsiliepimas
2. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017-04-12 tikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas, būdamas faktinis Buto valdytojas, savavališkai pasijungė elektros energijos tiekimą per apskaitos prietaisą. Atsakovas neturi pareigos sudaryti dujų tiekimo sutartį, nes neteikia dujų tiekimo paslaugos. Vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Asmuo, pageidaujantis sudaryti sutartį, tiekėjo prašymu pateikia nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Jeigu yra skola už elektros energiją, tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį.
Šalies argumentai
3. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ priešieškiniu prašė priteisti 486,22 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia elektros energiją Butui per įrengtą elektros apskaitos prietaisą. Buto savininkas iki mirties buvo S. J. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad velionio S. J. palikimą priėmė ieškovas. Ieškovas, priėmęs palikimą, perėmė ir velionio S. J. skolinį įsipareigojimą. Paskutinį kartą už elektros energiją mokėta 2012-10-12. Rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu nesudaryta. Civilinis kodeksas (toliau – CK) energijos pirkimo–pardavimo sutartims nenustato privalomos sandorio formos. Ieškovas sudarė sutartį su atsakovu konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniais šalių veiksmai yra elektros energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 486,22 Eur skolos, 5 proc. procesines palūkanas nuo 2018-03-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas tiekia elektros energiją Butui per įrengtą elektros apskaitos prietaisą. Buto savininkas iki 2010-03-14 buvo S. J. Ieškovas priėmė S. J. palikimą 2010-06-04. Bute deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta. Nuo 2018-03-01 iki 2018-06-01 ieškovui paskirta 122 Eur socialinė pašalpa. Ieškovui paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Kadangi Butas registruotas velionio S. J. vardu, todėl atsakovas nesudaro su ieškovu elektros energijos tiekimo sutarties. Butui elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2017-04-12. Ieškovas, būdamas Buto faktinis valdytojas, savavališkai pasijungė elektros energijos tiekimą per apskaitos prietaisą, todėl elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas pakartotinai. Atsakovo sudarytos komisijos 2017-04-13 nutarimu buvo nustatyta, kad Butui, kuriam elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas, savavališkai pajungtas elektros energijos tiekimui per apskaitą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą 2017-04-25 su prašymu sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį. Atsakovas 2017-04-27 rašte nurodė, kad 2017-04-12 patikrinus objektui įrengtą elektros apskaitos prietaisą, užfiksuotas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), pažeidimas, surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11002445, elektros apskaitos prietaisas demontuotas.
4.2. Apylinkės teismas sprendė, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, nuo palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Pagal Taisyklių 17 punktą vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Taisyklių 19 punktas numato, jog vartotojas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad objektas, į kurį pagal sutartį tiekiama elektros energija priklauso jam nuosavybės ar kita valdymo teise ir jis turi teisę sudaryti sutartį. Ieškovas patvirtino, kad paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes ieškovas neturi galimybės sumokėti notarui už jo teikiamas paslaugas. Sprendė, kad atsakovas pagrįstai negali sudaryti su ieškovu elektros energijos tiekimo sutarties, nes ieškovas negali patvirtinti savo nuosavybės teisės į butą. Taisyklių 36 punktas numato, jog operatorius ir tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su vartotoju, jeigu yra skola už elektros energiją. Ieškovas pripažįsta, skolingas 486,22 Eur už suvartotą elektros energiją. Sprendė, kad atsakovas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su ieškovu. Atsakovas yra gamtinių dujų skirstymo operatorius ir neteikia dujų tiekimo paslaugo, šią paslaugą teikia UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Ieškovas nesutiko pakeisti atsakovo iš netinkamo į tinkamą, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti dujų pirkimo–pardavimo sutartį dėl dujų tiekimo Butui atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio 3 dalis).
4.3. Pasisakydamas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo apylinkės teismas sprendė, kad ieškovas turėjo įrodyti žalos faktą ir kad žalos atsiradimo faktą lėmė atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.
4.4. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio teismas nustatė, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2011-05-03 iki 2018-04-06 susidariusi 486,22 Eur skola už elektros energijos tiekimą Butui. Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir operatoriumi nėra sudaryta sutartis ar vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyvią elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija savininkas. Rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu nesudaryta, tačiau ieškovas yra atsakovo tiekiamos elektros energijos vartotojas ir privalo už sunaudotą elektros energiją atsiskaityti. Sprendė, kad ieškovas sudarė su atsakovu sutartį konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas tiekė elektros energiją, o atsakovas naudojo elektros energiją, tačiau už sunaudotą elektros energiją nemokėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos.
5.1. Pasisakydamas dėl atmestų ieškinio reikalavimų ieškovas nurodė, kad velionis S. J. su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ elektros tiekimo sutartį sudarė 1999-09-22, o su AB „Lietuvos dujos“ – 2000-10-17. Ieškovas su atsakovu sutarčių nesudaręs. Atsakovas 2017-04-12 nutraukė elektros energijos tiekimą Butui. Apylinkės teismas neišsprendė ginčo, ar ieškovas yra Buto savininkas. Apylinkės teismo motyvai prieštaringi, kadangi vienoje pastraipoje teigiama, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau, kitoje nurodo priešingai, t. y. kad atsakovas negali sudaryti su ieškovu elektros energijos tiekimo sutarties, nes ieškovas nepatvirtino nuosavybės teisės į Butą. Ieškovas Buto savininku tapo priimdamas tėvo palikimą. Ieškovas atsakovui neskolingas. Kadangi atsakovas elektros energijos tiekimą nutraukė neteisėtai, tai būtent jam ir turi tekti pareiga savo lėšomis tiekimą atnaujinti. Reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti dujų pirkimo–pardavimo sutartį teismas atmetė be motyvų. Atsakovas, nutraukęs elektros energijos tiekimą į Butą, neteisėtai taikė savigyną. Konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, spręstina dėl priežastinio ryšio su ieškovui padaryta neturtine žala ir padarytos neturtinės žalos dydžio. Atsakovui savavališkai nutraukus elektros energijos tiekimą, ieškovas patyrė neturtinę žalą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad vartotojai turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Teismas nepasisakė dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio. Laikotarpis, kai ieškovas priverstas gyventi be elektros, tęsiasi, todėl yra pagrindas taikyti CPK 312 straipsnyje numatytą išimtį ir apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme – padidinti prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 4 000 Eur.
5.2. Pasisakydamas dėl patenkinto priešieškinio reikalavimų ieškovas nurodė, kad nors įstatymai tiesiogiai ir nenurodo, kad elektros pirkimo–pardavimo sutartis būtinai turi būti rašytinės formos, tačiau Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutartims taikomos nuostatos negali būti išdėstomos kitaip, nei raštu, t. y. rašytinės formos reikalavimas kildinamas iš aptarto įstatymo reikalavimų. Konkliudentiniai veiksmai negali būti išreiškiami tylėjimu, jie turi būti aktyvūs, aiškiai atspindėti šalies valią sudaryti ar patvirtinti sutartį. Tylėjimas ir nesipriešinimas, kad į Butą tiekiama elektros energija, nereiškia ieškovo sutikimo. Taisyklių 100 punktas nepagrįstai įteisina elektros energijos tiekėjo galimybę reikalauti apmokėti už energiją, patiektą be sutarties. Įstatymas nepavedęs Energetikos ministrui reguliuoti civilinių teisinių santykių, todėl Taisyklėmis vadovautis negalima. Atsakovas savavališkai tiekė elektros energiją, todėl jam pačiam ir turi tekti tokio neteisėto elgesio neigiamos pasekmės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
6.1. Pasisakydamas dėl atsakovo pareigos sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo bei dujų tiekimo sutartis atsakovas nurodė, kad yra netinkamas atsakovas bylos dalyje dėl įpareigojimo sudaryti dujų tiekimo sutartį. Dujų tiekimo paslaugos atsakovas neteikia, kadangi šią paslaugą teikia UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Nei ieškovas, nei ieškovo atstovas nepanoro keisti netinkamą atsakovą tinkamu. Aplinkybė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Reikalavimas motyvuoti sprendimą neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies išdėstytų argumentų. Sprendimu konstatavęs, kad atsakovas yra netinkama šalis ginčo dalyje dėl įpareigojimo sudaryti dujų tiekimo sutartį, teismas procesinių teisės normų nepažeidė. Teismas tinkamai motyvavo tokį savo sprendimą. Apeliantas CK 6.161 straipsnio 1 dalį aiškina plečiamai. Ieškovas ignoruoja CK 6.161 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. CK 6.161 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys detalizuojamos Taisyklių 36 punkte. Taisyklių 36 punkte numatyta, jog operatorius ir (ar) tiekėjas turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su vartotoju jeigu yra skola už elektros energiją. Kadangi ieškovas skolingas atsakovui, atsakovas turėjo teisę atsisakyti sudaryti su ieškovu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Įpareigojus atsakovą sudaryti su ieškovu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį skola tik didėtų. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Ieškovui paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, todėl ieškovas negali patvirtinti nuosavybės teisių į Butą. Nepateikus valdymo teisių į Butą patvirtinančių dokumentų, atsakovas, vykdydamas Taisyklių reikalavimus, negali sudaryti elektros energijos tiekimo sutarties su Ieškovu. Ieškovas pripažino, kad neturi nuosavybės teisių į Butą patvirtinančių dokumentų.
6.2. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodė, kad pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme negali būti keičiamas ieškinio pagrindas, taip pat ir dalykas. Apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prieštarauja CPK normoms, kadangi apeliantas padidino reikalavimo sumą. Atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Ieškovas neįrodė žalos, o ieškovo teiginiai deklaratyvūs. Atsakovo veiksmai buvo teisėti. Taisyklių 141.1 punkte numatyta, jog operatorius turi teisę nutraukti ir (ar) apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą kai nustatoma, kad vartotojas, pažeidęs Taisyklių nuostatas, savavališkai prijungė elektros energijos imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir (arba) ją neteisėtai vartoja. Atsakovas turi teisę nedelsdamas atjungti vartotojo elektros energijos imtuvus nuo elektros tinklo. Ieškovas neteisėtai pasijungė prie atsakovo tinklų. Taisyklių 141.5 punkte numatyta, jog operatorius taip pat turi teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, kai vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ar už kitas su tuo susijusias paslaugas, reaktyviąją elektros energiją ar nevykdo kitų Taisyklių reikalavimų ar sutartyje nustatytų esminių sąlygų. Ieškovas skolos už elektros energiją neapmokėjęs, todėl atsakovas turėjo teisę nutraukti elektros energijos tiekimą. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas nepateikė argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad elektros energijos nutraukimas buvo neteisėtas. Ieškovas nenurodė kaip paskaičiuotas neturtinės žalos dydis. Ieškovas medicininių išrašų dėl sveikatos pablogėjimo neteikė. Ieškovas neįrodė atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Dėl neigiamų pasekmių, tokių, kaip dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan., atsiradimo kaltas tik pats ieškovas;
6.3. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti skolą nurodė, kad nesant aiškiai nustatytos privalomos rašytinės sutarties formos, sutartis galimas sudaryti žodžiu, o taip pat konkliudentiniais veiksmais. Nepriklausomai nuo rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto, už suvartotą elektros energiją turi mokėti faktinis vartotojas, o jo nenustačius – Buto savininkas (Taisyklių 100 punktas). Buto faktinis vartotojas yra ieškovas. Skola susidarė jau po buvusio Buto savininko mirties. Elektros energijos pirkimo–pardavimo civiliniai santykiai nuo buvusio Buto savininko mirties momento tęsėsi tol, kol ieškovui nebuvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Konkliudentiniai šalių veiksmai yra elektros energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas. Atsakovas tiekė elektros energiją, o ieškovas vartojo ją, tačiau už tai nemokėjo. Pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas kyla būtent ieškovui. Ieškovui kyla pareiga atsiskaityti už Bute suvartotą elektros energiją taip pat ir Energetikos ministro 2010-02-19 įsakymu Nr. 1-43 (2013-01-22 įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtinto Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) pagrindu, kurio 2 punktas nustato, kad tais atvejais, kai vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija (CK 6.384 straipsnio 1 dalies atvejis), jų tarpusavio santykiams yra taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarties sąlygos, Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatos. Tai reiškia, kad ieškovas buvo elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių šalimi. Apelianto pasvarstymai apie Taisyklių 100 punkto neatitikimą įstatymui yra tik apelianto subjektyvi nuomone.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį bei atnaujinti elektros energijos tiekimą į Butą, taip pat dėl įpareigojimo sudaryti gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį bei atnaujinti dujų tiekimą į butą, neturtinės žalos už atjungtą elektros energiją priteisimo bei skolos už Butui tiektą elektros energiją pagrįstumo.
Dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo
10. Tarp šalių kilo ginčas dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atnaujinti elektros energijos tiekimą Butui. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu iš esmės dėl dviejų priežasčių: ieškovas nepateikė dokumento, kuris patvirtintų nuosavybės teisę į Butą; ieškovo įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą atsakovui sudaro 486,22 Eur, kas leidžia nutraukti elektros energijos tiekimą Butui.
11. Pasisakant dėl ieškovo nuosavybės teisę į Butą patvirtinančių dokumentų pažymėtina, jog pagal CK 4.47 straipsnio 2 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Apylinkės teismas nustatė, kad po ieškovo tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovas velionio palikimą priėmė 2010-06-07 padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmęs palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, nutarties 19 punktas). Palikimo atsiradimo momentas laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas laikytinas turintis Buto nuosavybės teisę nuo 2010-03-14. Teisiškai laikoma, jog nuo 2010-03-14 ieškovas įgijo nuosavybės teisę į palikėjo turtą, todėl ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Visgi, pažymėtina, jog kasacinis teismas išaiškinęs, jog turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, nutarties 19 punktas). Toks išaiškinimas reiškia, kad kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000). Tokia išvada reiškia, jog ieškovas, nors ir neturi paveldėjimo teisės liudijimo, visgi turi teisę paveldėtu turtu naudotis ir jį valdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nesusijęs su nekilnojamojo turto – Buto – disponavimu, t. y. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimi nekeičiamas Buto teisinis statusas, tokia sutartimi neatliekamas turto apsunkinimas ar kitoks suvaržymas. Daroma išvada, jog elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymas tik dėl to, kad ieškovui neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas prieštarautų ieškovo, kaip Buto savininko, teisei savo nuožiūra valdyti bei naudotis Butu. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, jog aukščiau aptartas aiškinimas negali paneigti kitų byloje esančių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis negali būti sudaroma su ieškovu.
12. Ieškovas nurodė, kad palikėjas, t. y. S. J. su atsakovu elektros tiekimo pirkimo–pardavimo sutartį buvo sudaręs dar 1999-09-22. Byloje nėra tarp palikėjo ir atsakovo sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau aplinkybę, jog palikėjas ir atsakovas aptartą sutartį buvo sudaręs nurodė ir atsakovas pateikdamas 2018-04-06 priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą už 2011-05-03 iki 2018-04-06 laikotarpį (toliau – Ataskaita). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos pagal sutartines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009). Tai reiškia, jog visos teisė ir pareigos pagal S. J. 1999-09-22 sutartį perėjo ieškovui. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad 1999-09-22 sutartis buvo nutraukta, ar pasibaigė kitu teisiniu pagrindu. Tokia aplinkybė nenurodyta ir 2018-04-06 Ataskaitoje. Iš ataskaitos duomenų matyti, jog ieškovui pirmą kartą elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2014-11-04, pakartotinai, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, 2017-04-12. Ieškovas piniginių prievolių, pagal Ataskaitos duomenis, už tiekimą elektros energiją nevykdo nuo 2013-05-07, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog dėl šios priežasties būtų nutraukęs 1999-09-22 sudarytą sutartį. Tai reiškia, jog tarp šalių, t. y. įpėdinio V. J. ir atsakovo galioja 1999-09-22 sutarties, sudarytos tarp palikėjo ir atsakovo, nuostatos. Nesant nutrauktai ar pasibaigusiai 1999-09-22 sutarčiai, nėra teisinio pagrindo ir svarstyti dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.
13. Nors nenustatyta, kad 1999-09-22 sudaryta sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė, tačiau elektros energijos tiekimas į Butą buvo nutrauktas. Elektros energijos tiekimas Butui nutrauktas iš esmės dėl to, kad ieškovas nesumokėjo skolos už sunaudotą elektros energiją (El. b. t. 1, b. l. 58). Tokia aplinkybė atitinka Taisyklių 141.5 papunkčio nuostatą. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas neteisėtai nutraukė elektros energijos tiekimą Butui. Kolegija pastebi, jog pagal Taisyklių 145 punktą elektros energijos tiekimas atnaujinamas atsiskaičius už suteiktas paslaugas, todėl ieškovui atsiskaičius su atsakovu, ieškovas galės inicijuoti elektros energijos tiekimo atnaujinimą ieškovo Butui.
Dėl ieškovo piniginės prievolės atsakovui už patiektą elektros energiją Butui
14. Ieškovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 486,22 Eur skolą. Ieškovas nesutikimo su 486,22 Eur skola grindžia teisinio pobūdžio argumentais, susijusiais su Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio bei Taisyklių 100 punkto interpretavimu, t. y. skola negalėjo būti priteista, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytos rašytinis sutarties. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek Elektros energetikos įstatymo, tiek Taisyklių nuostatų aiškinimas byloje neaktualus. Minėta, jog ieškovui priėmus palikimą, palikėjo (ieškovo tėvo) sutartinės teisės ir pareigos perėjo ieškovui. Po palikėjo S. J. mirties (duomenys neskelbtini) nei ieškovas, nei atsakovas nenutraukė 1999-09-22 sutarties, pagal kurią buvo tiekiama elektros energija į Butą. Nesant nutrauktai ar pasibaigusiai 1999-09-22 sutarčiai, nėra teisinio pagrindo analizuoti situacijos, kuomet elektros energija tiekiama be sutarties. Iš Ataskaitos duomenų matyti, jog skola už Butui patiektą elektros energiją pradėjo kauptis nuo 2013-05-07 ir nuo aptartos datos ieškovas daugiau mokėjimų neatliko. Ieškovas aplinkybių, jog skola paskaičiuota nepagrįstai neteikė, neginčijo, jog patiektos elektros energijos nebuvo gavęs, todėl sprendžiama, kad ieškovo teiginiai dėl nepagrįstai priteistos skolos deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio. Nurodytos aplinkybės nesudaro apylinkės teismo sprendimo vertinti priešingai.
Dėl dujų tiekimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir dujų tiekimo Butui atnaujinimo
15. Ieškovas nurodė, jog apylinkės teismas nemotyvavo sprendimo dalies, kurioje atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovą su ieškovu sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka. Apylinkės teismas, atmesdamas aptartą ieškovo reikalavimą, nurodė, kad atsakovas neteikia gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo vartotojams paslaugos tiekėjas, todėl nėra tinkamas atsakovas byloje (CPK 45 straipsnis). Teisėjų kolegija atmeta atsakovo teiginius kaip nepagrįstus ir pritaria apylinkės teismo išvadai. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį gamtines dujas vartotojams tiekia tiekimo įmonės, turinčios leidimą verstis tiekimo veikla. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) yra institucija, kuri išduoda, sustabdo arba panaikina licencijas verstis gamtinių dujų tiekimą (Gamtinių dujų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 4 dalis). Pagal Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, SGD pakartotinio dujinimo, rinkos operatoriaus licencijavimo ir tiekimo leidimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo, rinkos operatoriaus licencijavimo ir gamtinių dujų tiekimo leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2018-01-17 nutarimu Nr. 65, 7 punkte nurodyta, jog informaciją apie licencijų (leidimų) išdavimą, pakeitimą, patikslinimą, licencijų dublikatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą Komisija skelbia savo interneto svetainėje. Iš Komisijos interneto puslapyje (https://www.regula.lt/dujos/Puslapiai/sarasai/gamtiniu-duju-tiekimo-licencijas-turincios-imones.aspx) 2018-11-26 atnaujinto gamtinių dujų licencijas turinčių įmonių sąrašo matyti, kad atsakovas nėra nurodytas kaip juridinis asmuo, turintis teisę verstis gamtinių dujų tiekimu vartotojams. Apylinkės teismas tinkamai argumentavo savo išvadą, kurios apeliantas nepaneigė. Atmetus ieškinio reikalavimą kaip pareikštą netinkamam atsakovui, apylinkės teismas neturėjo pareigos plačiau analizuoti ieškovo materialinio reikalavimo sudaryti gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą
16. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, o apeliaciniu skundu prašo priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
17. Ieškinio dalykas – tai ieškovo materialinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio dalykas gali būti pakeistas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškovas iki apylinkės teismo sprendimo priėmimo nereiškė reikalavimo pakeisti ieškinio dalyką, t. y. prašomos neturtinės žalos dydį padidinti nuo 3 000 Eur iki 4 000 Eur. Kaip teisingai nurodė atsakovas, CPK 312 straipsnyje nurodytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Tokia aplinkybė reiškia, jog ieškovas CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl papildomos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinio skundo reikalavimus tik dėl tos neturtinės žalos atlyginimo apimties, kurios buvo prašyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
18. Ieškovas pirmosios instancijos teisme reikalavo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokį reikalavimą grindė tuo, kad ieškovui savavališkai nutraukus elektros energijos tiekimą į Butą nebegali naudoti elektros prietaisais, negali lavintis, domėtis naujienomis, pasikviesti svečių, tokiu būdu sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės. Taip pat 2017-04-12, t. y. tuo metu, kai atsakovas atjungė elektros energiją ieškovas prausėsi vonioje. Bandant tamsoje užsukti vandens čiaupą ieškovas karštu vandeniu nusidegino petį.
19. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Ieškovas buvo elektros energijos vartotojas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis), todėl turi teisę reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016, nutarties 50–54 punktai). Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis, t. y. ieškovas. Išnagrinėjus bylą nenustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, kas eliminuoja neturtinės žalos priteisimo galimybę. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nebetenka teisinės prasmės atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio sąlygų nagrinėjimas. Atsakovas atjungė elektros energijos tiekimą į Butą vadovaujantis Taisyklių 141.1 ir 141.5 papunkčiais, t. y. nustačius, jog elektros energijos tiekimas pajungtas savavališkai bei egzistuoja įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją. Ieškovas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Subjektyvūs ieškovo išgyvenimai bei patiriami nepatogumai dėl apriboto elektros energijos tiekimo į Butą nepagrįsti, kadangi elektros energijos apribojimas į Butą savaime suponuoja nepatogumus naudojantis Butu. Argumentai dėl apiplikytos kūno dalies taip pat neįrodyti objektyviais duomenimis. Sprendžiama, jog ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, būtinų neturtinės žalos atlyginimui priteisti.
20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atskleidė bylos esmę, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
21. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
22. Atmetus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos, patirtos ieškovui inicijavus apeliacinį procesą, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.