- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1038-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25153-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- P. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. R. 11 875,06 Eur negrąžintos paskolos, 896,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d., 1 232,87 Eur administravimo mokesčio, 68,92 Eur nuostolių atlyginimo, apskaičiuoto už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., 18 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. lapkričio 20 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 7 451,6 Eur sumos, 1 093,88 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 45,80 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2023 m. lapkričio 23 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 56544149 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 13 560 Eur kreditą (12 366,75 Eur kredito suma + 1 193,28 Eur sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių terminui. Nurodė, kad paskolą atsakovui suteikė elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė atsakovo 1 193,28 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į ieškovės sąskaitą, refinansavo 1 571,67 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB Nordecum, refinansavo 791,46 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB Pro Invest Group, o 10 003,59 Eur paskolos sumą / likutį pervedė atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovas nesilaikė Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį, vadovaudamasi sutarties Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo P. R. 11 875,06 Eur negrąžinto kredito, 896,61 Eur (mokėjimo (pelno) palūkanų, 128,95 Eur administravimo mokesčio, 71 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 45,80 Eur delspinigių, 68,92 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d., 18 proc. dydžio negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. lapkričio 20 d.) nuo paskolos sutarties Nr. 56544149 mokėjimų grafike tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto kredito dalies likučio, neviršijant bendros 7 451,60 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 13 017,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 010,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. lapkričio 23 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 56544149 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 13 560 Eur kreditą (12 366,75 Eur kredito suma + 1 193,28 Eur sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių terminui. Be skolos ir palūkanų, atsakovas sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei sutarties sudarymo ir administravimo mokestį. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė su atsakovu sudarytą sutartį nuo 2024 m. lapkričio 22 d. nutraukė. Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, jog atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 11 875,06 Eur negrąžinto kredito ir 896,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d.
7. Pasisakydamas dėl administravimo mokesčio teismas nurodė, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 128,95 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo (2024 m. lapkričio 22 d.), o reikalavimą priteisti iš atsakovo administravimo mokestį po sutarties nutraukimo dienos atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 71 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumą už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 22 d.). Teismas pažymėjo, kad Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 papunktyje numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti 1 193,28 Eur sutarties sudarymo mokesčio, šią sumą mokėti dalimis kas mėnesį kartu su įmokų grafike nurodyta įmoka. Teismas atkreipė dėmesį, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Sprendė, kad sutarties sudarymo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.
9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius, laikė, kad ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. sudaro 68,92 Eur, o negautos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2030 m. lapkričio 20 d.) sudarytų 7 451,60 Eur. Teismas nurodė, kad kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus kredito sutarties terminui, apskaičiuotos mokėjimo (pelno) palūkanos neviršytų būtent nurodytos 7 451,60 Eur sumos. Teismo vertinimu, tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai, tačiau visos fiksuotos 7 451,60 Eur sumos priteisimas neatitiktų negautų pajamų esmės, nes toks reikalavimas grindžiamas prielaida, jog atsakovas pagal sutartį su ieškove neatsiskaitys iki pat 2030 m. lapkričio 20 d.
10. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 68,92 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. ir 18 proc. dydžio nuostolius, skaičiuojamus nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2030 m. lapkričio 20 d.) kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 7 451,60 Eur sumos.
11. Teismas, remdamasis sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punktu priteisė ieškovei 45,80 Eur delspinigių, taip pat priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 010,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė (apeliantė) UAB „Finansų bitė“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį; priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
11.1. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį – tiek paskolos suma (12 366,72 Eur), tiek ir sutarties sudarymo mokestis (1 193,28 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai investavo sutarties sudarymo mokestį, kuris buvo įskaitytas į ieškovės sąskaitą, kaip atlygis organizatorei, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o sutarties sudarymo mokestį ir paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams.
11.2. Apeliantė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista koinvestuoti į paskolas savo platformoje, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Atsakovui atlikus mokėjimus po paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (14,20 Eur) buvo paskirstyta investuotojams.
11.3. Ieškovei, kaip platformos operatorei, mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti Paskolos sutartyje, apie juos paskolos gavėjas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti.
11.4. Ieškovės, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį sudaro 1 630 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 1 486,59 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 143,41 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti.
2. Atsakovas P. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Apeliantė su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „Finansų bitė“ informaciją ir pažymą apie UAB „Finansų bitė“ 2023 m. lapkričio 24 d. investicijas, kuriais siekia pagrįsti, kad kaip skolintoja investavo į visas paskolas ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, dėl to atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
18. Pateiktas rašytinis įrodymas apie apeliantės, kaip skolintojos, identifikacinius duomenis nėra išverstas į valstybinę lietuvių kalbą. Todėl minėtas įrodymas nepriimamas.
19. Apeliancinės instancijos teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai apie apeliantės investicijas taip pat galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliantė nurodė, kad įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių, tačiau nenurodė, kokios tai priežastys, nepateikė jokių minėtą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Papildomai pažymėtina, kad priėmus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą aspektais, kurie nebuvo tiriami ir vertinami pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, o tai neatitiktų CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į nurodytą, pažyma apie apeliantės 2023 m. lapkričio 24 d. investicijas nepriimama.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. lapkričio 23 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 13 560 Eur kreditą (12 366,75 Eur kredito suma + 1 193,28 Eur sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių terminui, t. y. iki 2030 m. lapkričio 20 d. Šalys susitarė, kad bendra paskolos gavėjo mokama suma – 24 641,14 Eur, paskolos palūkanų norma – 18 procentų, bendros pakolos kainos metinė norma – 24,90 procentai, mėnesinis administravimo mokestis – 0,22 procento, sutarties sudarymo mokestis – 8,8 procento. Atsakovui nesilaikant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2024 m. lapkričio 22 d. Paskolos sutartį vienašališkai nutraukė. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ar ginčytų prievolę pagal Paskolos sutartį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
21. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti iš atsakovo visą likusį nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį.
22. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos. Sutarties sudarymo metu (2023 m. lapkričio 23 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.
23. Šie reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Be to, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis privalo būti įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir negali viršyti VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos).
24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis yra įtraukiami į bendrą vartojimo kredito kainą, kuri susideda iš paskolos sumos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio ir kitų galimų mokesčių, tai yra su vartojimo kredito sutartimi susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidos (kredito kainos elementai), kaip tai nustatyta VKĮ 2 straipsnio 3 dalyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinkamai, tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis turėtų būti vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei, ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.
25. Įvertinęs skundžiamo sprendimo už akių ir apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta dalis ginčui svarbių aplinkybių, dėl to nebuvo atskleista bylos dalies esmė. Ieškovei esant tarpusavio skolinimo platformos operatorei, įtrauktai į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą dėl prievolių pagal Paskolos sutartį nevykdymo ir su tuo susijusių pasekmių, turėjo aiškintis ginčui aktualias sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, vertinti jų teisėtumą bei su nurodytais mokesčiais susijusių ieškinio reikalavimų pagrįstumą VKĮ įstatymo kontekste. Tokią nagrinėtinų klausimų apimtį atitinkamo pobūdžio ginčuose patvirtina ir formuojama teismų praktika (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024; 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2001-643/2024; 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2256-794/2024; 2025 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1258-1097/2025 ir kt.).
26. Pirmosios instancijos teismas netyrė, nepasisakė dėl ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad sutarties sudarymo mokestis yra paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalis, kad atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams. Taip pat pirmosios instancijos teismas netyrė, nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kad sutarties sudarymo mokestis – sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui (ieškovei); kad sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą, o aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu.
27. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, dėl ko jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai. Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškovei mokėtino atlygio, taip pat ir sutarties sudarymo mokesčio, dydžio ir atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, buvo svarbu nustatyti ieškovės teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išlygą (ne)egzistavimą, t. y. įvertinti, ar tarpusavio skolinimo platformos operatorė, kaip pati nurodo, kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatorės pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis turėtų būti vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei, netyrė ir nevertino, ar ieškovės atlygis pagal Paskolos sutartį – 2 609,80 Eur (1 193,28 Eur sutarties mokestis + 1 416,52 Eur administravimo mokestis arba atitinkamai 8,8 proc. dydžio ir 0,22 proc. dydžio) neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos). Teismui neįvertinus minėtų aplinkybių, nėra galimybės įvertinti ieškinio reikalavimų dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio pagrįstumo, ieškovei priteistino atlygio dydžio.
29. Papildomai pažymėtina, kad nustačius, jog ieškovė neįrodė jos teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o taip pat dėl ieškinio reikalavimo dėl šio mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumo. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies imperatyvios nuostatos draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 1 193,28 Eur sutarties sudarymo mokestį arba 45,72 proc. viso ieškovės atlygio (1 193,28 Eur x 100 proc. / 2 609,80 Eur) įskaitė į ieškovės sąskaitą paskolos išmokėjimo metu, nesiedama jo su atsakovo grąžinta kredito suma, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą. Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka pagal paskolos mokėjimo grafiką. Akcentuotina, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudė tiek iš paskolos gavėjo (atsakovo), tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos). Kadangi ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi šio mokesčio dalį – 99,40 Eur (1 193,28 Eur – 1 093,88 Eur), tokiu atveju, pripažinus, kad mokestis yra nustatytas neteisėtai, būtų pagrindas spręsti dėl šios sumos grąžinimo atsakovui (ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistas sumas).
31. Aptartos aplinkybės yra esminės ir jų neištyrimas galėjo turėti įtakos teisingam ginčo išsprendimui, siekiant nuspręsti dėl priteistinos sutarties sudarymo mokesčio sumos.
32. Ieškovė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl administravimo mokesčio priteisimo neginčijo, tačiau, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, į tai kad, kaip minėta, tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis turi būti vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis, nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio pagrįstumo, būtina kartu vertinti ir ieškinio reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo pagrįstumo pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reglamentavimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl administravimo mokesčio pažymi, kad dalį atlygio, neviršijančią 25 proc., ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, tačiau teisėto susitarimo dėl tokio atlygio į Paskolos sutartį neįtraukė. Kitą atlygio dalį, įvardintą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas, siedama jį su atsakovo grąžintomis įmokomis. Taigi ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms. Bylos duomenimis, gautais iš atsakovo mokėjimais ieškovė įskaitė 491,66 Eur (12 366,72 Eur – 11 875,06 Eur) arba 3,98 proc. (491,66 Eur / 12 366,72 Eur × 100 proc.) paskolos sumos, todėl įgijo teisę į 56,38 Eur (1 416,52 Eur × 3,98 proc.) sutarties administravimo mokesčio. Nustatyta, kad gautomis įmokomis ieškovė įskaitė 183,65 Eur (1 416,52 Eur – 1 232,87 Eur) šio mokesčio. Tuo atveju, jei byloje būtų konstatuota, kad mokestis nustatytas neteisėtai, dėl ko ieškovė yra gavusi 127,27 Eur (183,65 Eur – 56,38 Eur) permoką, tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl tokios permokos grąžinimo atsakovui, ja sumažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistas sumas.
34. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad konstatavus sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio permokas, permokėtomis sumomis turėtų būti mažinama ieškovei iš atsakovo priteista mokėjimo palūkanų suma. Taip pat iš naujo turėtų būti vertinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, tikslinama bendra ieškovei iš atsakovo priteistina suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos ir iš naujo sprendžiami ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dalyse pagal ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio priėmė nenustačius svarbiausių faktinės ir teisinės bylos aplinkybių, kurios sudaro ginčo esmę (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių reišmės, apimties bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą iš esmės iš naujo, dėl ko būtų apribota šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. Atsižvelgiant į tai, kad reikšminga bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo už akių dalis dėl pelno palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio, delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovo priteisimo ir šias bylos dalis grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.