- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-1249-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30987-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.)
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.3.6.3.1Darbo drausmės pažeidimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovo A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovui A. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl termino skirti drausminę nuobaudą vertinimo.
2. Ieškovė akcinė bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 29 d. priimtą sprendimą individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-11653 pagal darbuotojo A. Š. prašymą darbdaviui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl drausminės nuobaudos – pastabos pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo, kuriuo A. Š. reikalavimai patenkinti, pripažįstant neteisėta A. Š. darbdavio AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. P(LT-l)-39 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ skirtą drausminę nuobaudą – pastabą ir panaikinant AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2016 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. P(LT-l)-39 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“.
3. Nurodė, kad 2016 m. kovo 3-4 d. buvo atliktas operatyvinis patikrinimas siekiant nustatyti, kaip Vilniaus lokomotyvų depo mašinistai, dirbantys Panerių, Kirtimų, Vaidotų, Vievio, Kenos ir Švenčionėlių stotyse, šių metų vasario mėn. tikrinosi blaivumą darbo pradžioje ir pabaigoje, kurio metu buvo nustatyta, jog iš 43 patikrintų Vilniaus lokomotyvų depo mašinistų tik atsakovas A. Š. nesitikrino blaivumo vasario 19 d. darbo pabaigoje ir vasario 24 d. prieš pradėdamas darbą, taip pat nustatyta, kad atsakovas blaivumo nesitikrino ir sausio 12 d. bei 21 d. darbo pabaigoje. Pažymėjo, kad Komisija, priimdama sprendimą turėjo kritiškai vertinti atsakovo paaiškinime nurodytas blaivumo nepasitikrinimo priežastis, kadangi jas paneigia kitų darbuotojų paaiškinimai bei atliktas tyrimas. Nurodė, jog sausio 12 d. ir 21 d. bei vasario 19 d. ir 24 d. kiti Vilniaus lokomotyvų depo darbuotojai, dirbę Panerių stotyje, blaivumo patikrą atliko be trikdžių, o įrašas „Alkotesteriu tikrinamų darbuotojų registracijos žurnale“ apie tai, jog atsakovas vasario 19 d. ir 24 d. nepasitikrino blaivumo dėl stacionaraus alkotesterio trikdžių, buvo atliktas vėliau, t. y. atsakovui 2016 m. kovo 10 d. paprašius Panerių stoties I kat. manevrų tvarkdario R. B. tokį įrašą padaryti. Ieškovės teigimu, atsakovui buvo žinoma ir aiški blaivumo patikros tvarka, sudarydamas darbo sutartį su ieškovu jis įsipareigojo dirbti tam tikrą darbą bei laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos, todėl atsakovui netinkamai vykdant savo pareigas buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Pažymėjo, kad terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi pažeidimas paaiškėjo 2016 m. kovo 8 d. gavus patikrinimo aktą ir nuo paaiškėjimo momento skaičiuojamas terminas drausminei nuobaudai skirti (b. l. 2-9).
4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Į(LT-1)-158 patvirtintos alkotesterio „BAAC“ ir skaitmeninio kraujo spaudimo ir pulso matavimo „ORMON M1IT“ prietaiso naudojimo instrukcijos 1.4. punktą, matavimus atlieka depo medicinos punkte dirbantys medicinos įstaigų darbuotojai ir depo budėtojai, tačiau jo darbo vietoje, t. y. Panerių geležinkelio stotyje, depo budėtojai nedirba, darbas organizuotas kitokiu principu, taip pat skiriasi šio padalinio struktūra. Pažymėjo, kad ieškovė, reglamentuodama ir organizuodama darbą, netinkamai vykdė savo, kaip darbdavio pareigas, kadangi teisės aktuose nereglamentuota situacija, kai blaivumą tikrinasi pats mašinistas stacionaraus alkotesterio pagalba geležinkelio stotyse, kuriose nėra depo budėtojų, dėl ko nėra aiškus atsakingas už blaivumo tikrinimosi kontrolę nesant geležinkelio stotyje depo budėtojų asmuo. Taip pat nurodė, jog ieškovės nurodytomis dienomis iš atsakovo nebuvo atsisakyta priimti kelionlapį dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą, arba dėl to, jog jis buvo neblaivus, kadangi atsakingo asmens kelionlapio užpildymas pagrindžia aplinkybę, jog mašinistas nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Manė, jog darbdavys vykdo persekiojimą dėl jo narystės profsąjungoje. Pažymėjo, jog darbdavys praleido įstatymo nustatytą terminą drausminei nuobaudai skirti, kadangi patikrinimas buvo atliktas 2016 m. kovo 3-4 d., kai tuo tarpu drausminė nuobauda paskirta 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu, t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo patikrinimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. priimdamas sprendimą ieškovės ieškinį atmetė, palikdamas ginčijamą Komisijos sprendimą nepakeistą.
6. Teismas, įvertinęs lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius blaivumo patikrinimo tvarką bei organizavimą Panerių geležinkelio stotyje, sprendė, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2014-07-29 įsakymu Nr. 1-706 „Dėl traukinio mašinistų sveikatos tikrinimo tvarkos” patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinio mašinistų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 3.1. punktas prieštarauja sveikatos patikrą darbo pabaigoje reglamentuojančiam AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2015-11-09 įsakymui Nr. Į (LT-1)-158 „Dėl lokomotyvų brigados narių sveikatos tikrinimo darbo pabaigoje“ ir 2015-11-03 depo viršininko įsakymu Nr. Į(LT-1)-153 patvirtintiems Vilniaus lokomotyvų depo Eksploatacijos cecho antros klasės šilumvežio mašinisto pareiginiams nuostatams, kurių pagrindu atsakovui buvo skirta drausminė nuobauda, kadangi nėra aiškiai reglamentuotas mašinisto blaivumo tikrinimasis stacionaraus alkotesterio pagalba geležinkelio stotyse, kuriose nėra depo budėtojų, ir konstatavo, jog atsakovas ieškovės nurodytų darbo drausmės pažeidimų nepadarė. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė po skundžiamo Komisijos sprendimo ėmė keisti galiojančią darbingumo nustatymo tvarką, tokiu būdu pripažindama, jog buvusi tvarka nekonkreti, neaiški ir ydinga.
7. Teismas pritarė Komisijos argumentams, jog blaivumo pasitikrinimą darbo pradžioje reglamentuojantis Aprašas nenumato pačių mašinistų blaivumo tikrinimosi stacionaraus alkotesterio pagalba, jame nenumatyta konkreti ir aiški tikrinimosi tvarka, atsakingi už tokio tikrinimosi kontrolę asmenys bei blaivumo tikrinimosi kontrolės tvarka, taip pat nenustatė, jog Panerių geležinkelio stotyje yra stočių budėtojai, jog blaivumą alkotesteriu pagal Aprašu nustatytą tvarką tikrintų kiti atsakingi darbuotojai ar pagal paslaugų sutartis paslaugas teikiantys kiti asmenys.
8. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat nepažeidė ir sveikatos patikrą darbo pabaigoje reglamentuojančio įsakymo, kadangi nenustatė atsakovo supažindinimo su alkotesterio naudojimo instrukcija, ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje būtų pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 227 straipsnyje ir 229 straipsnyje įtvirtintos darbdaviui kylančios pareigos netinkamą vykdymą, bet ne darbuotojo darbo drausmės pažeidimą.
9. Įvertinęs šalių paaiškinimus, lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius tapačią tvarką darbuotojui vengiant pasitikrinti blaivumą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti apie atsakovo ginčo laikotarpiu sąmoningą blaivumo nepasitikrinimą ar atsisakymą jį tikrintis, o tikrinimo alkotesteriu rezultatas nebuvo užfiksuotas dėl techninių kliūčių. Ieškovės teiginį, kad stacionarus alkotesteris veikė be trikdžių, atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, jog atsakovas savo poziciją grindė labai formaliai, kadangi tinkamas alkotesterio veikimas negali būti įrodinėjamas kitų bendrovės darbuotojų paaiškinimais, o byloje nepateiktos akivaizdžios įrodinėjimo priemonės (gedimų žurnalas).
10. Teismas, vertindamas atsakovo elgesį, taip pat įvertino tai, kad atsakovo darbo pas ieškovę nuo 1995 metų iki šiol laikotarpiu nenustatyta jokių nusižengimų ir padarė prielaidą, jog atsakovas žino savo pareigas ir jas atlieka tinkamai, o atsakovas pradėtas persekioti darbdavio jam įstojus į profesinę sąjungą, vykdyti aktyvią veiklą joje. Teismo nuomone, prielaidą dėl persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje patvirtina ir tai, kad buvo tikrinami tik vasario mėn. darbuotojų blaivumo patikrinimo duomenys, kai tuo tarpu atsakovo duomenų patikrinimas padarytas ir atsakovas nubaustas ir už sausio mėn., be to, nenustatyta, kad už padaryto įrašo neteisingumą R. B. buvo taikyta drausminė nuobauda, nors akivaizdu, jog turėjo būti sprendžiamas jo drausminės atsakomybės klausimas.
11. Vertindamas Komisijos sprendimo argumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino praleidimo teismas konstatavo, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi pažeidimo paaiškėjimo momentu laikytina 2016 m. kovo 8 d., kurią depo viršininkas K. R. (jam suteikti įgaliojimai skirti darbuotojams drausmines nuobaudas) sužinojo apie galimą darbo tvarkos pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog nustatyta aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra esminė ir nesidaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą (b. l. 111-117).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir palikti galioti atsakovui paskirtą drausminę nuobaudą, priteisti iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyti tokie esminiai argumentai:
12.1.pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog byloje pateikti tiesioginiai įrodymai apie atsakovo supažindinimą su teisės aktais, kurių pažeidimu atsakovas kaltinamas, kadangi atsakovas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2015-11-09 įsakymu Nr. Į (LT-1)-158 „Dėl lokomotyvų brigados narių sveikatos tikrinimo darbo pabaigoje“, kuriuo patvirtinta ir alkotesterio naudojimo instrukcija, supažindintas pilna apimtimi, taip pat neatsižvelgė į tai, jog atsakovas žinojo kur ir kaip reikia atlikti blaivumo patikrinimą prieš darbą ir jo pabaigoje, kad teikdamas pasiaiškinimą atsakovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų;
12.2. skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuotas atsakovo nusižengimų nebuvimas, kadangi tokiam vertinimui teismas neturėjo jokių faktinių įrodymų, jų nereikalavo pateikti proceso šalių. Pažymėjo, kad atsakovui buvo 4 kartus taikytos drausminės nuobaudos, o atsakovo blaivumo patikrinimo pareigos laikymosi patikrinimą sausio mėn. nulėmė aplinkybė, jog dėl blaivumo pasitikrinimo buvo patikrinti 43 Vilniaus lokomotyvų depo mašinistai, iš kurių darbo pareigas netinkamai atliko tik vienintelis atsakovas;
12.3. teismas neįvertino visų bylai pateiktų įrodymų, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu sąmoningai nepasitikrino blaivumo ar atsisakė jį tikrintis;
12.4. konstatuodamas R. B. padarytų įrašų neteisingumą teismas neįvertino, jog atsakovas, susitardamas su tvarkdariu apie įrašo padarymą po reikalavimo pasiaiškinti įteikimo momento, siekė nuslėpti savo pareigų neatlikimą bei tokiu būdu išvengti drausminė atsakomybės;
12.5. darydamas išvadą, jog ginčo laikotarpiu alkotesterio tikrinimo rezultatas nebuvo užfiksuotas dėl techninių kliūčių, teismas vadovavosi tik nepagrįsta jokiais dokumentais atsakovo nuomone, tačiau nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, netyrė atsakovo paaiškinimų kitų įrodymų kontekste, t. y. kad alkotesteriai veikė be sutrikimų, kad apie atliktą/neatliktą blaivumo patikrinimą darbuotojas sužino iš karto, o kiti darbuotojai nurodytomis dienomis blaivumo patikrą atliko be trikdžių (b. l. 122-130).
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino ieškovą nepraleidus įstatyme nustatyto termino drausminei nuobaudai skirti, pripažįstant, kad ieškovas praleido drausminės nuobaudos skyrimo terminą, dėl ko nebuvo pagrindo jos skirti; prašo prijunti papildomus rašytinius įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:
13.1. teismas nepagrįstai paaiškėjimo momentu laikė 2016 m. kovo 8 d., kuomet buvo gautas blaivumo atlikimo patikrinimo aktas, kadangi darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Kadangi sveikatos patikrinimo procedūra turi būti kontroliuojama ir yra kontroliuojama jo atlikimo momentu, kas įstatymas nesieja darbdavio sąvokos su darbdavio subjektų išskaidymu pagal pareigybes, nėra pagrindo laikyti paaiškėjimo momentu laikyti 2016 m. kovo 8 d. Mano, jog darbdaviui apie stacionaraus alkotesterio pagalba blaivumo nepasitikrinimą tapo žinoma nedelsiant – tą pačią dieną;
13.2. jeigu teismas sutiktų su ieškovo pozicija, kad apie darbo drausmės pažeidimus ieškovei tapo žinoma vėliau, terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo patikrinimo atliko datos, t. y. 2016 m. kovo 3-4 dienos. Pažymi, jog darbdavys turi pareigą užtikrinti tokią tvarką, pagal kurią atsakingi darbuotojai apie tariamo pažeidimo aplinkybes turi pranešti darbdavio subjektui, turinčiam teisę patraukti drausminėn atsakomybėn, nedelsiant, todėl ieškovė turėjo būti informuota tą pačią dieną, t. y. 2016-03-03. Mano, jog tokią aplinkybę, kad darbdavio atstovui pranešama nedelsiant, patvirtina pridedami nauji rašytiniai įrodymai (b. l. 136-138).
14. Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Vilniaus lokomotyvo depo darbuotojai, atlikinėję 2016 m. kovo 3-4 dienomis patikrinimą, neturi teisės skirti drausminės nuobaudos, todėl 2016 m. kovo 8 d. surašytas patikrinimo aktas (2016 m. kovo 5-6 dienos savaitgalis) pateikė viršininkui K. R., kuriam ieškovės generalinis direktorius yra perdavęs dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, pagal kuriuos ir yra skiriamos drausminės nuobaudos darbo tvarką pažeidusiam Vilniaus lokomotyvų depo darbuotojui. Pažymi, jog gavus patikrinimo aktą buvo operatyviai atliktas tyrimas, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl darbo drausmės pažeidimo fakto (b. l. 148-150).
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depe (Panerių geležinkelio stotyje) lokomotyvo mašinistu nuo 1995 m. Ieškovės Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. P(LT-l)-39 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ atsakovui skirta drausminė nuobauda – pastaba už 2015-11-03 depo viršininko įsakymu Nr. Į (LT-1)-153 patvirtintų Vilniaus lokomotyvų depo Eksploatacijos cecho antros klasės šilumvežio mašinisto pareiginių nuostatų 6.10 punkto (pasitikrinti blaivumą prieš kelionę) ir 2015-11-09 depo viršininko įsakymo Nr. Į(LT-1) „Dėl lokomotyvų brigados narių sveikatos tikrinimo darbo pabaigoje“ 1.1.1 punkto (nuo šių metų lapkričio 9 d. kiekvieną kartą darbo pabaigoje pasitikrinti sveikatą naudojant stacionarų alkotesterį) reikalavimų nevykdymą (b. l. 22). Atsakovas su drausmine nuobauda nesutiko, įrodinėdamas, jog įmonės lokaliniuose aktuose, reglamentuojančiuose blaivumo pasitikrinimą prieš darbą ir po darbo, numatyta pasitikrinimo tvarka neaiški ir nekonkreti, ji netinka atsakovo darbo vietoje – Panerių geležinkelio stotyje blaivumo patikrinimui organizuoti.
16. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 234 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikyti negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008 ir kt.).
17.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginiuose nuostatuose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama tam tikram jo interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008). Tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi aiškiai reglamentuoti savo reikalavimų vykdymo tvarką, supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas.
18. Nagrinėjamu atveju matyti, jog darbdavys priimtų lokalinių teisės aktų, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2014-07-29 įsakymu Nr. 1-706 „Dėl traukinio mašinistų sveikatos tikrinimo tvarkos” patvirtinto AB „Lietuvos geležinkeliai“ traukinio mašinistų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2015-11-09 įsakymo Nr. Į (LT-1)-158 „Dėl lokomotyvų brigados narių sveikatos tikrinimo darbo pabaigoje“ ir 2015-11-03 depo viršininko įsakymo Nr. Į(LT-1)-153 patvirtintų Vilniaus lokomotyvų depo Eksploatacijos cecho antros klasės šilumvežio mašinisto pareiginių nuostatų, pagrindais reikalavo atsakovo blaivumo patikrinimo darbo pradžioje bei pabaigoje. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų lokalinių teisės aktų turinį, tiek blaivumo patikrinimo tvarka pradedant atsakovui darbą, tiek jį pabaigus, aiškiai ir konkrečiai nereglamentavo tokios situacijos, kuomet blaivumą tikrinasi pats mašinistas stacionaraus alkotesterio pagalbą darbo vietose, kuriose nedirba depo budėtojai, blaivumo tikrinimosi kontrolės tvarkos ar atsakingų už tokio tikrinimosi kontrolę asmenų, taip pat sklandaus įrangos veikimo užtikrinimo, nors byloje ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovo darbo vietoje – Panerių geležinkelio stotyje nedirbo stočių ar depo budėtojai (CPK 178 straipsnis). Taigi vertintina, jog atsakovo veiksmų atlikimo metu, t. y. blaivumo tikrinimosi metu 2016 m. vasario 19 ir 24 d., nebuvo lokalinio teisės akto, sudarančio pagrindą atsakovo drausminei atsakomybei kilti, o darbdavys, nevykdęs pareigos aiškiai reglamentuoti blaivumo pasitikrinimo tvarką (DK 229 straipsnis), neturėjo teisinio pagrindo skirti atsakovui drausminės nuobaudos.
19. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovė remiasi aplinkybe, jog atsakovas buvo supažindintas su stacionaraus alkotesterio BAAC, kitų prietaisų naudojimo instrukcija, patvirtinta AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo viršininko 2015-11-09 įsakymu Nr. Į (LT-1)-158 „Dėl lokomotyvų brigados narių sveikatos tikrinimo darbo pabaigoje“, o atsakovas žinojo, kaip reikia atlikti blaivumo patikrą prieš darbą ir darbo pabaigoje. Pažymėtina, kad nors atsakovas ir buvo supažindintas su minėtu įsakymu, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai su alkotesterio naudojimo instrukcija (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovas žinojo, kaip pasitikrinti blaivumą prieš darbą ir po darbo, atliko blaivumo tikrinimą, teisinės reikšmės neturi, kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, lokaliniais teisės aktais aiškiai nereglamentuota blaivumo pasitikrinimo tvarka, o ieškovė neįrodė, kad lokaliniai teisės aktai nagrinėjamoje situacijoje yra aiškūs, o atsakovas savo veiksmais padarė ieškovei žalos (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovas po drausminės nuobaudos skyrimo atsakovui priėmė naujus įsakymus dėl lokomotyvų brigados narių sveikatos ir blaivumo patikrinimo, iš kurių turinio matyti, jog detaliau reglamentuojama sveikatos tikrinimo tvarka (b. l. 96-98).
20. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
21. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog nepraleistas DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas drausminei nuobaudai skirti.
22. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti termino pradžios skaičiavimo laikas prasideda ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Nustatydamas paaiškėjimo momentą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2015, kurioje aiškiai pasisakyta, jog tuo atveju, kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo jam diena laikoma diena, kurią apie padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigūnams; tuo atveju, jeigu apie darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudą, jis nedelsdamas privalo pranešti apie tai darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą.
23 Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo nustatytam pažeidimo paaiškėjimo momentui – 2016 m. kovo 8 d., kuomet depo viršininkas K. R. susipažino su 2016 m. kovo 8 d. blaivumo atlikimo aktu, todėl atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi apeliaciniame skunde įrodinėjant paaiškėjimo momentą 2016 m. kovo 3-4 dienomis remiamasi tik abstraktaus pobūdžio pasvarstymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pateikė įrodymus apie įgaliojimų skirti drausminę nuobaudą suteikimą ieškovės Vilniaus lokomotyvo depo viršininkui K. R. (b. l. 154-55), taigi nustatant darbo drausmės paaiškėjimo momentą nebuvo nukrypta nuo aukščiau nurodytos Kasacinio teismo praktikos ir nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prijungti prie nagrinėjamos bylos atsakovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, kadangi kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtinto įrodymų sąsajumo kriterijaus, nes jie priimti visiškai kitais pagrindais ir nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės (CPK 314 straipsnis).
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nebuvo pagrindo atsakovo drausminei atsakomybei kilti, tačiau nustatydamas, jog materialiose teisės normose įtvirtintas terminas drausminei nuobaudai skirti nepraleistas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniai skundai yra atmesti. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Dėl nurodytos aplinkybės nepriteistinos šalims ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovo A. Š. apeliacinius skundus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.